Byla 3K-3-134-248/2019
Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo R. C

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K., A. K., N. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovams S. K., A. K., N. K. bei atsakovų A. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui V. C. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo R. C.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovas prašė teismo: suteikti teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – žemės sklypas), pertvarkymą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą: atsakovams ir trečiajam asmeniui paskirti 3830 kv. m žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1“, koordinatės 1-2, 2-3, 3-4, 4-5, 5-6, 6-7, 7-13, 13-14, 14-15, 15-16, 16-17, 17-18, 18-19, 19-20, 20-21, 21-1; ieškovui paskirti 900 kv. m žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, koordinatės 7-8, 8-9, 9-10, 10-11, 11-12, 12-13, 13-7; suteikti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo registruoti žemės sklypo atidalijimą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ projektą VĮ Registrų centre, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovams ir trečiajam asmeniui 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 900/4730 dalys 0,4730 ha žemės sklypo. 1996 m. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Vėliau šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjo teismai. Įsiteisėjusiuose Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniuose sprendimuose pasisakyta, kad ieškovas turi teisę naudotis 9 arų žemės sklypo dalimi ir ši dalis yra atskira (nesietina su bendro naudojimo objektais) nuo viso bendro žemės sklypo, taip pat konstatuota, kad atsakovai ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu. Ieškovas atsakovams yra pateikęs pranešimą, kad nori atidalyti sau priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Ieškovas yra įvykdęs visus įstatymų keliamus reikalavimus. Jo prašymu atitinkamos institucijos atliko visus reikiamus žemės sklypo projektavimo ir formavimo darbus. Projekto sprendiniai nepažeidžia atsakovų teisių, nedaro atsakovams žalos ir visiškai atitinka šalių faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas parinktas, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, t. y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai, ekonomiškiausiai ir protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

114.

12Atsakovai A. K. ir S. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: ieškovo ieškinio netenkinti; suteikti atsakovams teisę be ieškovo sutikimo tikslinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-10578, siekiant atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą ir suformuoti 4 žemės sklypus; suteikti teisę be ieškovo sutikimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Geomastas“ žemės sklypo atidalijimo schemą: S. K. paskirti 658 kv. m žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „C“, A. K. paskirti 658 kv. m žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „B“, N. K. ir R. C. paskirti 2149 kv. m žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „D“, ieškovui V. C. paskirti 900 kv. m sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „A“; žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, schemoje pažymėtą indeksu „S1“, kurio plotas 20 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), V. C. patekti į schemoje paskirtą sklypo dalį „A“; žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, pažymėtą indeksais „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), N. K. patekti iki schemoje paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos.

135.

14Atsakovai nurodė, kad ieškovui ne kartą siūlė surengti bendraturčių susitikimą ir išspręsti atidalijimo klausimą, vyko susirašinėjimas, tačiau ieškovas nesiekė suderinti visų bendraturčių interesų, pasiūlymus ignoruodavo ir neinformavęs vienas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai tikslintini, nes savivaldybės rašte yra pažymėta, kad pageidaujant sklypą dalyti į 4 sklypus reikalinga ne tik patikslinti projektinio rengimo reikalavimus, bet ir šiems patikslinimams gauti ieškovo pritarimą, todėl atsakovai yra priversti kreiptis į teismą. Atsakovų pateiktas projektas geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus, nes paskirtos žemės sklypuose yra atitinkamai kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausantys statiniai, priskirtos dalys atitinka faktinį naudojimą ir nustatytą bei įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendraturčiui užtikrinamas patekimas į jam paskirtą žemės sklypą ir sklypo dalys gali būti naudojamos racionaliai. Ieškovo interpretacija, kad jam suteikta teisė vienam naudotis 9 arų žemės sklypu, kartu ir įvažiavimu iš ( - ) gatvės, neatitinka teismų procesinių sprendimų esmės, nes civilinėse bylose nagrinėti naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne atidalijimo klausimai. Teismų sprendimais ieškinys ir priešieškinis atmesti, taigi liko galioti 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

166.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. balandžio 6 d. papildomu sprendimu teismas priteisė trečiajam asmeniui R. C. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

187.

19Teismas nustatė, kad šalys iš esmės nesutaria dėl žemės sklypo dalies, 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartyje pažymėtos indeksu „E“, kaip pravažiavimas. Sprendžiant šalių ginčą aktualūs yra prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovo ir atsakovės N. K. motina M. C. ieškovui ir atsakovei padovanojo po sklypą. V. C. padovanotas 0,0900 ha žemės sklypas, susidedantis iš dalies „A3“ – 0,0821 ha bei ½ dalies „E“ – 0,0079 ha. Taip dovanojimo sandorio pagrindu ieškovui atiteko sklypo ir pravažiavimo dalis, kas sudaro iš viso nuosavybėn perleidžiamą 0,0900 ha žemės plotą. Išnagrinėtoje byloje buvo pasisakyta dėl esminio šalių nesutarimo – žemės sklypo „E“ dalies panaudojimo pravažiavimui iš ( - ) gatvės. Teismas sprendė, kad vertinti šią sklypo dalį kaip bendro naudojimo žemę nėra teisinio pagrindo, šia dalimi naudojasi tik ieškovas, o atsakovai niekada ja nesinaudojo; įvažiavimo (kelio) iš ( - ) gatvės faktiškai niekada nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas vertino, kad ieškovas šio teismo sprendimo pagrindu reiškia pagrįstą reikalavimą. Ieškovo prašomu būdu atidalijus žemės sklypą, jam atitenka sklypo dalis, kuria jis faktiškai naudojasi nuo jos įgijimo dienos. Ši dalis yra atskira, funkcionuoja visiškai savarankiškai, nes neturi jokių sąsajų su likusiu bendru žemės sklypu ir bendro naudojimo objektais.

208.

21Teismas nurodė, kad, pagal atsakovų siūlomą projektą besiribojančiame A. K. paskirtame sklype įrengus pravažiavimą, tai sukels ieškovui nepatogumų dėl pravažiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo ar garso, todėl neracionalu ir neprotinga keisti sklypo dislokaciją paliekant galimybę įrengti šalia pravažiavimą, kuris reikalingas ne ieškovui, o atsakovams. Teismas įvertino tai, kad atsakovai patys sukūrė pravažiavimo problemą, vykstant teisminiams ginčams bendru sutarimu sklypą vis skaidydami į mažesnes dalis ir taip dirbtinai sunkindami ginčo išsprendimą. Atsakovai pateikė projektą, kuriame ieškovui suformuojamas atskiras, vientisas 9 arų žemės sklypas, tačiau pakeičiant dabartinį išsidėstymą. Taip atsakovai sprendžia atsakovų N. K. ir A. K. patekimo į savo žemės sklypus problemą, sudarydami galimybę atsakovui S. K. turėti jokiais suvaržymais ar nepatogumais neapsunkintą žemės sklypą. Atsakovai savo interesus nori įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita. Teismai byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo konstatavo, kad pravažiavimo per V. C. žemės sklypo dalį niekada nebuvo, N. K. turi galimybę naudotis bendru įvažiavimu iš ( - ) gatvės kartu su S. K.

229.

23Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 4 d. atsakovė N. K. sudarė su savo sūnumi A. K. mainų sutartį, kurios pagrindu pastarasis, išmainęs savo turimo gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį į N. K. priklausančią dalį žemės sklypo, tapo penktuoju žemės sklypo bendraturčiu. Teismas sprendė, kad taip atsakovai sąmoningai toliau modeliavo situaciją, kad dar vienam bendraturčiui reikalingas tiesioginis privažiavimas prie žemės sklypo. Visi atsakovai ir sandorių dalyviai yra vienos šeimos nariai – N. K. yra atsakovų motina, todėl jiems tarpusavyje yra lengviau susitarti dėl racionalaus žemės sklypų atsidalijimo ir pravažiavimo naudojimosi, nedarant to ieškovo sklypo sąskaita. Sudarydami mainų sandorį N. K. ir A. K. privalėjo įvertinti civilinėje byloje Nr.2-520-435/2015, kurios dalyviai jie buvo, išsakytus teismo argumentus dėl pravažiavimo iš ( - ) gatvės.

2410.

25Teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, nes įgyvendinus pateiktą projektą jis galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, o tai neabejotinai lems mažesnę konfliktų galimybę paliekant likusią žemės sklypo dalį naudotis tarp motinos ir jos sūnų bei trečiojo asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovų teikiamas projektas yra ydingas trečiojo asmens R. C. atžvilgiu, sklypo atidalijimo schema su ja nederinta, R. C. neįtraukta (jos parašo nėra). Atsakovo S. K. jau bylos nagrinėjimo metu 2018 m. kovo 16 d. sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovai visomis priemonėmis toliau stengiasi pasiekti tikslą dėl pravažiavimo iš ( - ) gatvės.

2611.

27Teismas konstatavo, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas atitinka faktinę sklypo naudojimo padėtį, nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Atsakovų pateiktu atsidalijimo projektu nesiekiama užtikrinti visų bendraturčių protingos interesų pusiausvyros ir ketinama įteisinti ne nusistovėjusią faktinę padėtį, o sąmoningus atsakovų veiksmus, nukreiptus į tai, kad per atsakovo S. K. sklypo dalį neliktų jokio pravažiavimo ir atsakovams N. K. ir A. K. priskirtinose žemės sklypo dalyse neturint tiesioginio įvažiavimo atsakovai galėtų naudotis pravažiavimu iš ( - ) gatvės, šalia ieškovo sklypo, neatsižvelgiant į teismo nustatytą prejudicinį faktą, kad tokio pravažiavimo ten niekada nebuvo.

2812.

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų S. K., A. K. ir N. K. apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3013.

31Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams. Kolegija pažymėjo, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp šalių būtų kuo mažiau susikirtimo taškų. Be to, žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalytas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik taip gali būti užtikrinti ilgainiui susiformavę šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės.

3214.

33Kolegija nurodė, kad šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas – žemės sklypo dalis, 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartyje pažymėta indeksu „E“ kaip pravažiavimas. Atsakovai prašo žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku atsakovei N. K. patekti iki paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos. Ieškovas ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanota atskira nuo viso bendro žemės sklypo 9 arų sklypo dalis, todėl nei per sklypą, nei šalia sklypo jokių pravažiavimų būti negali, juolab kad šia sklypo dalimi kaip pravažiavimu niekada nebuvo naudojamasi.

3415.

35Kolegija nustatė, kad 1996 m. buvo parengtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996 m. buvusių tuometinių trijų bendraturčių M. C., E. C. ir N. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: sklypo dalys „A“, „A2“ ir „A3“ paskirtos naudotis M. C.; sklypo dalis „B“ – atsakovei N. K., „C“ dalis – E. C., „D“ dalis paskirta visų bendram naudojimui, „E“ – M. C. ir N. K.. Šiame plane „E“ dalis buvo nurodyta kaip pravažiavimas. 1997 m. kovo 24 d. M. C. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei N. K. 0,0918 ha sklypą, plane pažymėtą „B“, – 0,0799 ha, ½ dalį, plane pažymėto „E“, ir plane pažymėto „D“ dalis, t. y. 0,0040 ha, o ieškovui – 0,0900 ha žemės sklypą, plane pažymėtą „A3“, – 0,00821 ha ir ½ dalį plane pažymėtos „E“ dalies, t. y. 0,0079 ha.

3616.

37Kolegija nurodė, kad dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas žemės sklypas, kuris sklypo plane pažymėtas A3, ir šalia jo esanti ½ dalis sklypo, plane pažymėto E, ir tai sudarė vientisą 0,0900 ha žemės sklypą. Šis sklypas ieškovo buvo faktiškai naudojamas, o plane pažymėta sklypo dalis E kaip pravažiavimas nebuvo niekada naudojama (auga vaismedžiai). Be to, tai, kad kiekvienam apdovanotam asmeniui atitenka ir ½ dalis plane pažymėto sklypo E, užtikrina galimybę racionaliau ir efektyviau naudoti sklypus, nes N. K. nebuvo poreikio naudotis sklypo dalimi E, ji turėjo (ir turi) įvažiavimą iš ( - ) gatvės. Kolegijos vertinimu, neprotinga būtų spręsti, kad dovanojimo metu buvo siekta N. K. turėti du privažiavimus prie savo sklypo, tuo apsunkinant ieškovui skirto sklypo naudojimą (iš esmės atimant galimybę naudotis sklypo E dalimi). Duomenų, kad dovanojimo sutartimi buvo siekta plane pažymėtą sklypo dalį E palikti kaip pravažiavimą, nėra.

3817.

39Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo konstatuotomis aplinkybėmis. Tiek nurodytoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje ginčas vyksta dėl to, ar prie dovanojimo sutarties pridėtame plane sklypo dalis E (pravažiavimas) gali būti priskirta bendram naudojimui, įrengiant ten pravažiavimą, t. y. faktinės aplinkybės (kurioje vietoje žemė buvo padovanota; ar faktiškai toje vietoje buvo pravažiavimas ir pan.), kurias reikia nustatyti siekiant išspręsti ginčą, yra analogiškos.

4018.

41Kolegija laikė nepagrįstu atsakovų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog 2017 m. balandžio 4 d. mainų sutarties pagrindu atsakovas A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu. Tai, kad N. K., vykstant ginčams teisme dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, 2012 m. birželio 15 d. padovanojo savo sūnui S. K. pastatus ir 93/430 dalis žemės, o 2017 m. balandžio 4 d. sudarė mainų sutartį su sūnumi A. K. ir perleido jam 329/2365 dalis žemės sklypo, kolegija laikė sąmoningu siekiu gauti daugiau argumentų savo pozicijai sustiprinti, sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimą. Kolegijos vertinimu, atsakovų sukurta situacija, kai vietoj trijų bendraturčių (N. K., E. C. (trečiojo asmens sutuoktinė) ir V. C.), dirbtinai didinant bendraturčių skaičių ir tai darant tarp artimų giminaičių sandoriais (dovanojimas, mainų sutartis), kuriais galima apeiti bendraturčio pirmumo teisę įgyti nekilnojamąjį turtą, atsiranda penki bendraturčiai, nesuteikia ir negali suteikti atsakovams pranašumo, sprendžiant ieškovo žemės sklypo atidalijimo klausimą, lyginant su buvusia padėtimi, kai buvo trys bendraturčiai ir jau buvo kilęs ginčas. Esant trims bendraturčiams, kiekvienas iš jų turėjo savo įvažiavimą į savo sklypą, buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka. N. K. perleisdama savo žemės sklypo dalis savo sūnums, o šiems priimant asmeninėn nuosavybėn šiuos žemės sklypus, turėjo suprasti (suprato), kad jų teisės valdyti, naudoti ir disponuoti gautais sklypais nebus platesnės, negu buvo N. K. Sklypų perleidimo sutartyse N. K. turėjo nurodyti (turėjo būti aptarta), kokiu būdu sklypų įgijėjai patenka į juos, to nepadarius dėl to atsiradusią riziką turi prisiimti N. K. Atsakovų veiksmus, jų argumentus kolegija laikė nesąžiningais, siekiant ne atkurti tarp šalių taiką, o komplikuoti žemės sklypo atidalijimą.

4219.

43Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nepažeidė atidalijimo teisės absoliutumo. Sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai yra pateikti du skirtingi šalių turto atidalijimo variantai, turtas negali būti atidalytas pagal abu variantus. Turtas atidalijamas pagal tos šalies pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolesniems konfliktams kilti ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Patenkinus ieškinį, priešieškinis negalėjo būti tenkintas. Tai, kad vienos šalies atidalijimo variantas atmestas, nereiškia, kad buvo atimta teisė atsidalyti. Atidalijus ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiti (keturi) bendraturčiai gali naudotis teise atidalyti savo dalį iš likusios bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovų) pateiktus atidalijimo projektus, sprendė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, nes įgyvendinus pateiktą projektą jis galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, tai suponuos mažesnę konfliktų galimybę, paliekant likusią žemės sklypo dalį naudotis tarp motinos ir jos sūnų bei trečiojo asmens.

44III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4520.

46Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą, 2018 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą ir

47Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4820.1.

49Teismams suteikus teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tik vienam iš žemės sklypo bendraturčių, paneigiamas atidalijimo teisės absoliutumas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), pažeidžiama bendraturčių teisių ir pareigų pusiausvyra. Atsakovams pareiškus reikalavimą atidalyti, turėjo būti sprendžiama tik dėl atidalijimo būdo, ne dėl pačios teisės. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi visi savininkai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Teismų procesiniai sprendimai įtvirtina įstatymuose nenustatytą vieno bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisę prieš kitus bendraturčius (atsakovus) atidalyti jam priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu pažeidžiamas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principas, nepagrįstai ribojama atsakovų teisė disponuoti turtu, įgyvendinti nuosavybės teises. Ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes jo pateiktas projektas yra ydingas – juo sprendžiamas tik ieškovo sklypo dalies atidalijimo klausimas, ignoruojant kitų bendraturčių teisę. Atidalijimo klausimas šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai (vienu projektu) ir dėl to, kad vieno iš bendraturčių naudojama sklypo dalis neturi tiesioginio patekimo nuo gatvės. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės prioritetas teiktinas pamatinių principų užtikrinimui, ne nustatytai ar nusistovėjusiai žemės sklypo naudojimo tvarkai.

5020.2.

51Apeliacinės instancijos teismas ydingai taikė kasacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014 pateiktą išaiškinimą, kad atidalijimo būdo sprendimas neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais. Šie ribojimai susiję ne su bendraturčio teise atidalyti, o gali pasireikšti derinant bendraturčių interesus ir parenkant optimalų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Be to, nurodytos kasacinės bylos aplinkybės ir sprendžiami klausimai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (spręsta dėl atidalijimo būdo, o ne kvestionuota bendraturčio teisė atidalyti).

5220.3.

53Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 nagrinėtas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taigi nagrinėjama byla dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalyku, ir Kauno apylinkės teismo priimtas 2015 m. sausio 27 d. sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Be to, pirmiau nurodytoje byloje iš esmės nebuvo priimtas sprendimas nustatyti naudojimosi tvarką, nes ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti. Atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės bendro naudojimo objektai, skirtingai nei nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nenustatomi (nes bendroji nuosavybė pasibaigia), o nesant patekimo į atidalijamą žemės sklypo dalį, situacija sprendžiama nustatant servitutą. Būtent šį institutą taikant turėjo būti sprendžiama situacija, kai į vidinę žemės sklypo dalį, atidalytą A. K., nėra patekimo. Atsakovai siūlė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, suformuojant atskirus žemės sklypus ieškovui V. C., atsakovams S. K. ir A. K., ir taip, kad būtų suformuotas mažiausiai bendraturčius varžantis patekimas į visus atidalijamus žemės sklypus. Be to, po civilinės bylos Nr. 2-520-435/2015 išnagrinėjimo pasikeitė faktinė situacija, nes A. K., kuris iki tol buvo tik statinių savininkas, tapo žemės sklypo bendraturtis, pageidaujantis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5420.4.

55Teismų procesiniai sprendimai dėl atsakovų patikslinto priešieškinio yra be motyvų. Teismai nemotyvavo, kuo remiantis buvo atmestas atsakovų reikalavimas, išsamiai pasisakė tik dėl ieškovo reikalavimų ir argumentų.

5621.

57Ieškovas atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteiti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5821.1.

59Ginčo žemės ploto (privažiavimo), 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartyje pažymėto indeksu „E“, priklausomybės klausimas jau buvo nagrinėtas Kauno apylinkės teismo (civilinės bylos Nr. 2-520/435/2015) ir Kauno apygardos teismo (civilinės bylos Nr. 2A-1151-264/2015) ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išspręstas, t. y. teismams konstatavus aplinkybę, jog ieškovas privažiavimo dalį sandorio pagrindu įgijo nuosavybėn; kartu konstatuota, kad pravažiavimas per ieškovo žemės sklypą į atsakovei N. K. numatytą naudotis žemės sklypo dalį (ir į jos sūnui atsakovui A. K. padovanotą žemės sklypo dalį) negali būti nustatytas, o vienintelis patekimas galimas tik per esamą ir visuomet buvusį įvažiavimą iš ( - ) gatvės. Tiek naudojimosi tvarkos nustatymui, tiek atidalijimui yra taikytini tie patys kriterijai. Kadangi esminio šalių nesutarimo – pravažiavimo dalies – priklausomybės klausimas teismų jau yra įvertintas, tai nebegali būti vertinamas kitaip. Atsakovai nepagrįstai savo interesus siekia įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita – sklypo atidalijimą planuojant pažeidus ilgalaikę žemėnaudą, įvažiavimo sprendinius formuojant per ieškovui nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.

6021.2.

61Atsakovų argumentai, kad teismai pažeidė atidalijimo teisės absoliutumą, bendraturčių lygiateisiškumo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo užtikrinimą, atsakovų teisę atsidalyti žemės sklypą, nepagrįsti. Įstatymų nuostatos santykinio atidalijimo nedraudžia. Ieškovo pasitraukimas iš tolesnių bendraturčių teisinių santykių nedaro įtakos atsakovų galimybei turtą atidalyti ateityje. Ieškovui priklausančio žemės sklypo, ant kurio nėra jokių statinių, atsidalijimas pagal jo pateiktą projektą yra racionaliausias, aiškiausias ir operatyviausiai išsprendžiamas, nes toks atidalijimo variantas yra pagrįstas teismų jau nustatytomis aplinkybėmis, daugiau nei 20 metų trukusiu faktiniu žemės sklypo naudojimu bei labiausiai atitinkantis protingumo principą. Ieškovo pasiūlytas sklypo atidalijimo variantas įmanomas įgyvendinti, atitinka visus reikalavimus, atliktos reikiamos administracinės procedūros. Siekiant išspręsti atsakovams priklausančios žemės atidalijimo klausimą reikalingi papildomi veiksmai ir procedūros, kuriuos racionaliausia atlikti jau išskyrus ieškovui tenkantį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų sprendinys dėl ginčo žemės ploto formavimo kaip įvažiavimo negalėjo būti patvirtintas, nes pažeidžia teismų nustatytus faktus ir faktinę naudojimosi tvarką.

6221.3.

63Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu ir siekia įgyvendinti teisę atidalyti sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, teismų buvo įvertinta. Poreikis atsakovams nustatyti papildomus įvažiavimus į žemės sklypus atsirado sudarius turto perleidimo (šeimos nariams) sandorius. Toks situacijos modeliavimas yra nesąžiningas.

6421.4.

65Atsakovai nepagrįstai priešieškinio atmetimą prilygina teismo sprendimo nemotyvavimui. Teismai vertino abu atidalijimo variantus ir sprendė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis.

6622.

67Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6822.1.

69UAB „Geomastas“ parengtoje schemoje, pagal kurią atsakovai siekia įgyvendinti teisę atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodytas atidalijimo būdas prieštarauja tarp bendraturčių nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, riboja trečiojo asmens teisę atsidalyti nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Atsakovams uždraudus naudotis vieninteliu įvažiavimu iš ( - ) g., R. C. ir jos vyras savo lėšomis ir pastangomis pasidarė kitą įvažiavimą iš ( - ) g. į žemės sklypą. Pagal UAB „Geomastas“ schemą šis įvažiavimas paskiriamas naudoti trečiajam asmeniui ir N. K., o įvažiavimas, kuriuo visą laiką naudojosi visi atsakovai, priskiriamas vien S. K. patekti į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Atidalijus žemės sklypą pagal atsakovų siūlomą schemą iš esmės būtų patenkinti tik jų interesai, suteikiant jiems išskirtines sąlygas, suformuojant atskirus taisyklingų formų turtinius vienetus su atskirais įvažiavimais į žemės sklypą kitų bendraturčių naudojamos žemės sąskaita.

7022.2.

71Atsakovai siekia nustatyti servitutą pravažiavimui toje žemės sklypo dalyje, kuria niekada nesinaudojo, kurioje auga medžiai, žolė.

72Pagal 1997 m. kovo 24 d. sutartį ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo perleistas 0,0900 ha žemės plotas, kurį sudaro sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, bei ½ dalis pravažiavimo „E“. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad pusė šio pravažiavimo dalies tenka V. C. nuosavybėn ir sudaro nuosavybėn perleidžiamą žemės plotą.

7322.3.

74Atsakovų schemos patvirtinimas pažeistų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-520/435/2015 ir Nr. 2A-1151-264/2015 nustatytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismai nustatė, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka galiojo tarp bendraturčių ilgą laiką (nuo 1996 metų). Šis faktas turi reikšmės sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo atidalijimo, ne vien dėl naudojimosi juo tvarkos.

7522.4.

76Teismai pagrįstai N. K. sudarytus perleidimo sandorius vertino kaip siekį įgyti svaresnių argumentų reikalavimui dėl atskiro pravažiavimo per ieškovo naudojamą žemės sklypą pagrįsti, o tai apsunkina ginčo nagrinėjimą. Dovanodama žemės sklypo dalį „F“ N. K. suprato, kad tiesioginio privažiavimo prie jos naudojamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo nebelieka, tačiau dėl to ji negali reikalauti pravažiavimo iš ( - ) gatvės.

7722.5.

78Priešieškinio tenkinimas negalimas ir dėl procesinių kliūčių, nes trečiasis asmuo nėra bylos šalis, taigi jos atžvilgiu reikalavimai negali būti tenkinami.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

81Dėl teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo

8223.

83Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

8424.

85Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu.

8625.

87Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

8826.

89Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

9027.

91Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.

9228.

93Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

9429.

95Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad paneigtas jų teisės atsidalyti absoliutumas, nes išnagrinėjus bylą jų bendroji dalinė nuosavybė išliko. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nutartyje minėta (žr. 24 punktą), kad esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė. Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau.

9630.

97Nagrinėjamos bylos šalys siekia atsidalijimo natūra. Ieškovas teikiamame projekte išreiškė ketinimą atsidalyti nuo visų kitų bendraturčių, nesiūlydamas likusių bendraturčių tarpusavio santykių sprendimo būdo. Reaguodami į ieškovo siekį atsidalyti, atsakovai S. K. ir A. K. pateikė savo atidalijimo projektą, kuriuo išreikšti jų ketinimai irgi atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal atsakovų projektą numatytas ne absoliutus atidalijimas, kai bendroji nuosavybė pasibaigia, o santykinis: atsakovė N. K. ir trečiasis asmuo R. C. ir toliau lieka žemės sklypo bendraturtėmis. Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad mažesnis bendraturčių skaičius supaprastina ir palengvina nuosavybės teisių įgyvendinimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad esant dviem ar daugiau atidalijimo pasiūlymų turi būti tenkinamas būtent tas, pagal kurį pageidauja atsidalyti didesnis bendraturčių skaičius. Ši aplinkybė (po atsidalijimo liekančių bendraturčių skaičius) gali būti vienas iš svarbių kriterijų, parenkant atidalijimo variantą, tačiau ne vienintelis, teismas turi vertinti pateiktus projektus ir pagal kitus atidalijimui reikšmingus kriterijus (žr. šios nutarties 26–29 punktus). Kai didesnio bendraturčių skaičiaus atidalijimo variantas nepriimtinas dėl jo ydingumo, gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis, taip sumažinant bendraturčių skaičių ir palengvinant nuosavybės teisių įgyvendinimą, jei toks atidalijimas neproporcingai nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje (pavyzdžiui, nepanaikins galimybės atsidalyti natūra ir pan.), parengus tinkamą projektą.

9831.

99Nagrinėjamu atveju išspręstas vieno bendraturčio (ieškovo) atidalijimo klausimas. Ieškovui atidalyta dalis neįsiterpia į kitas sklypo dalis, atitinka jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, yra toje vietoje, kuria visą laiką naudojosi ieškovas pagal nuosavybės įgijimo sandorį. Toje pat vietoje, tik šiek tiek kitokios konfigūracijos, žemės sklypą ieškovui projektuoja ir atsakovai. Taigi, atidalijus ieškovo dalį, atsakovams neatimama tarpusavio atsidalijimo teisė, parengus naują projektą. Dėl to atsakovų argumentas, kad teismai paneigė jų teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės absoliutumą, teisiškai nepagrįstas. Vien tai, kad nuspręsta atidalyti pagal vieno iš bendraturčių pateiktą atidalijimo projektą, negali lemti ir išvados, kad atsidalijusiam bendraturčiui suteikta pirmenybės teisė ir pažeistos kitų bendraturčių teisės, kaip teigiama kasaciniame skunde.

100Dėl rėmimosi prejudiciniais faktais įrodinėjimo procese ir kitų kasaciniame skunde keliamų procesinių aspektų

10132.

102Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino pateiktus atidalijimo projektus, be pagrindo kaip prejudicinėmis remdamiesi aplinkybėmis, nustatytomis kitoje byloje – dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

10333.

104CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

10534.

106Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; kt.).

10735.

108Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10936.

110Sutiktina su kasaciniame skunde dėstomais argumentais, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, nepaisant jų panašumo (tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi), yra skirtingi bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; kt.). Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

11137.

112Taigi bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įrodinėjimo dalykas nėra tapatus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kai kurios aplinkybės gali būti reikšmingos tiek vienu, tiek kitu atveju. Prie tokių aplinkybių priskirtina, pavyzdžiui, dalys, įeinančios į bendrąją nuosavybę, iki ginčo kilimo buvusi naudojimosi tvarka ir pan. Aplinkybės, buvusios nagrinėjimo dalykas ir nustatytos ankstesnėje byloje, turi prejudicinę reikšmę vėliau nagrinėjamoje byloje, jei faktinė situacija nėra pasikeitusi.

11338.

114Nagrinėjamoje byloje ir Kauno apylinkės teismo byloje Nr. 2-520-435/215 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo dalyvavo tie patys asmenys. Ankstesnėje byloje sprendimu nustatyta, kad: faktiškai iš ( - ) g. pusės niekada nebuvo įvažiavimo į kitas bendro sklypo dalis, išskyrus tą, kurią atidalyti pageidauja ieškovas (beje, atsakovai šios aplinkybės neginčija); 1997 m. dovanojimo sutartimi buvo pakeista 1996 m. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi šios bylos ieškovui buvo padovanota žemės sklypo dalis, suteikiant jam vienam teisę naudotis tiek žemės sklypu, plane pažymėtu A3, tiek 1/2 žemės sklypo, plane pažymėto „E“, dalimi, esančia ties sklypu A3, t. y., sudarius dovanojimo sutartį, 1996 m. naudojimosi tvarkos nustatymo planu nurodyto įvažiavimo į kitas sklypo dalis iš ( - ) g. pusės nebeliko. Šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas ankstesnėje byloje. Taikant prejudicinius faktus nėra svarbu, koks procesinis sprendimas priimtas byloje, kurioje tie faktai nustatyti, – ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies ar atmestas, todėl ir šiuo atveju nėra reikšminga, kad naudojimosi tvarka aptariamoje Kauno apylinkės teismo byloje nustatyta nebuvo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jomis remdamiesi įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

11539.

116Kartu paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginti su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

11740.

118Taigi tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau gali būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Nagrinėjamu atveju teismai, tenkindami ieškinį, vertino ne tik buvusią faktinę ir šalių sutarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ir atidalijimo pagal ieškovo projektą racionalumą, atsižvelgė į itin konfliktinę situaciją tarp šalių ir tikimybę sumažinti tokius konfliktus, konfliktuojančioms pusėms turint atskirus sklypus be bendro naudojimo dalių (servitutų ir pan.), atsižvelgė į besikeičiantį bendraturčių skaičių ir jiems tenkančių nuosavybės teisės dalių dydį, atsakovų artimus giminystės ryšius ir dėl to egzistuojančią galimybę jiems lengviau susitarti tarpusavyje bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai nustatė neracionalų atidalijimo variantą, nesilaikė bendraturčių interesų pusiausvyros principo, neproporcingai apribojo kitų bendraturčių teises.

11941.

120Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiamas vienas atidalijimo variantas, ir tais atvejais, kai teikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką. Pirmuoju atveju vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Antruoju atveju turi būti įvertinamos ne tik šios aplinkybės, bet aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi. Bylą nagrinėję teismai šių reikalavimų iš esmės laikėsi, todėl atsakovo argumentai, kad priešieškinio atmetimas nemotyvuotas, nepagrįsti.

12142.

122Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

123Dėl bylinėjimosi išlaidų

12443.

125Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovams neatlygintinos.

12644.

127Ieškovas pateikė įrodymus dėl 850 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, trečiasis asmuo – dėl 450 Eur tokių išlaidų, prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš atsakovų. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinas lygiomis dalimis atitinkamai po 283,33 Eur ir po 150 Eur iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).

12845.

129Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 23,16 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis po 7,72 Eur iš atsakovų (CPK 92, 96 straipsniai).

130Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

131Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

132Priteisti ieškovui V. C. (a. k. ( - ) iš atsakovų S. K. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) ir N. K. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

133Priteisti trečiajam asmeniui R. C. (a. k. ( - ) iš atsakovų S. K. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) ir N. K. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

134Priteisti valstybei iš atsakovų S. K. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) ir N. K. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 7,72 Eur (septynis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

135Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 7. 2.... 8. Ieškovas prašė teismo: suteikti teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovams ir trečiajam asmeniui 1997 m. kovo 24... 11. 4.... 12. Atsakovai A. K. ir S. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:... 13. 5.... 14. Atsakovai nurodė, kad ieškovui ne kartą siūlė surengti bendraturčių... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad šalys iš esmės nesutaria dėl žemės sklypo dalies,... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad, pagal atsakovų siūlomą projektą besiribojančiame A.... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 4 d. atsakovė N. K. sudarė su savo... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip... 26. 11.... 27. Teismas konstatavo, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas atitinka faktinę... 28. 12.... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. 13.... 31. Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80... 32. 14.... 33. Kolegija nurodė, kad šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas –... 34. 15.... 35. Kolegija nustatė, kad 1996 m. buvo parengtas Namų valdos žemės sklypo ribų... 36. 16.... 37. Kolegija nurodė, kad dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas žemės... 38. 17.... 39. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi... 40. 18.... 41. Kolegija laikė nepagrįstu atsakovų argumentą, kad pirmosios instancijos... 42. 19.... 43. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nepažeidė atidalijimo... 44. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 45. 20.... 46. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m.... 48. 20.1.... 49. Teismams suteikus teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tik... 50. 20.2.... 51. Apeliacinės instancijos teismas ydingai taikė kasacinio teismo 2014 m.... 52. 20.3.... 53. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 nagrinėtas... 54. 20.4.... 55. Teismų procesiniai sprendimai dėl atsakovų patikslinto priešieškinio yra... 56. 21.... 57. Ieškovas atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 58. 21.1.... 59. Ginčo žemės ploto (privažiavimo), 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997... 60. 21.2.... 61. Atsakovų argumentai, kad teismai pažeidė atidalijimo teisės absoliutumą,... 62. 21.3.... 63. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu ir... 64. 21.4.... 65. Atsakovai nepagrįstai priešieškinio atmetimą prilygina teismo sprendimo... 66. 22.... 67. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 68. 22.1.... 69. UAB „Geomastas“ parengtoje schemoje, pagal kurią atsakovai siekia... 70. 22.2.... 71. Atsakovai siekia nustatyti servitutą pravažiavimui toje žemės sklypo... 72. Pagal 1997 m. kovo 24 d. sutartį ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės... 73. 22.3.... 74. Atsakovų schemos patvirtinimas pažeistų įsiteisėjusiais teismų... 75. 22.4.... 76. Teismai pagrįstai N. K. sudarytus perleidimo sandorius vertino kaip siekį... 77. 22.5.... 78. Priešieškinio tenkinimas negalimas ir dėl procesinių kliūčių, nes... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 81. Dėl teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo... 82. 23.... 83. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 84. 24.... 85. Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis.... 86. 25.... 87. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę... 88. 26.... 89. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 90. 27.... 91. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į... 92. 28.... 93. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme,... 94. 29.... 95. Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad paneigtas jų teisės atsidalyti... 96. 30.... 97. Nagrinėjamos bylos šalys siekia atsidalijimo natūra. Ieškovas teikiamame... 98. 31.... 99. Nagrinėjamu atveju išspręstas vieno bendraturčio (ieškovo) atidalijimo... 100. Dėl rėmimosi prejudiciniais faktais įrodinėjimo procese ir kitų... 101. 32.... 102. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino pateiktus... 103. 33.... 104. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui... 105. 34.... 106. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių,... 107. 35.... 108. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo... 109. 36.... 110. Sutiktina su kasaciniame skunde dėstomais argumentais, kad naudojimosi bendru... 111. 37.... 112. Taigi bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylose dėl atidalijimo iš... 113. 38.... 114. Nagrinėjamoje byloje ir Kauno apylinkės teismo byloje Nr. 2-520-435/215 dėl... 115. 39.... 116. Kartu paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog... 117. 40.... 118. Taigi tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo... 119. 41.... 120. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dėl atidalijimo iš... 121. 42.... 122. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 123. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 124. 43.... 125. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 126. 44.... 127. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 850 Eur išlaidų advokato pagalbai už... 128. 45.... 129. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. pažymą apie... 130. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m.... 132. Priteisti ieškovui V. C. (a. k. ( - ) iš atsakovų S. K. (a. k. ( - ) A. K.... 133. Priteisti trečiajam asmeniui R. C. (a. k. ( - ) iš atsakovų S. K. (a. k. ( -... 134. Priteisti valstybei iš atsakovų S. K. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) ir N.... 135. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...