Byla 2-3469-565/2017
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo arba civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Paysera LT, UAB, UAB „Audis“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,

2sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atstovei A. Ž.,

4atsakovo M. B. atstovui adv. I. D.,

5atsakovų A. Š., J. Š. ir A. Š. atstovui adv. V. B.,

6atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atstovei G. U.,

7atsakovo UAB „Neogrupė“ atstovui K. B.,

8trečiojo asmens Paysera LT, UAB atstovei adv. J. Š.,

9teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ ieškinį atsakovams M. B., A. Š., R. Š., J. Š., A. Š., UAB „Neogrupė“, „Swedbank lizingas“, UAB dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo arba civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Paysera LT, UAB, UAB „Audis“,

Nustatė

101. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas:

111.1. pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį Nr. LT078955 ir jos priedus, 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), ir 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - );

121.2 pripažinus sutartis negaliojančiomis, taikyti restituciją ir ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ naudai iš atsakovų A. Š. ir R. Š. priteisti 580 977,76 Eur, o iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB priteisti 79 572,30 Eur, taip pat pripažinti, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB neturi 10 638,53 Eur (36 732,70 Lt) reikalavimo teisės į ieškovą, kylančios iš 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutarties Nr. LT078955;

131.3. jei teismas nutartų, kad lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys yra teisėtos ir jos nepripažintinos negaliojančiomis, atsakovams M. B., J. Š., A. Š. ir UAB „Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ir iš šių atsakovų ieškovo naudai solidariai priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti ir procesines palūkanas.

142. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Bankroto proceso metu nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas ir atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB sudarė lizingo sutartį Nr. LT078955 (toliau – taip pat ir lizingo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo iš atsakovų A. ir R. Š. įsigyti ir perduoti ieškovui valdyti ir naudoti sutartyje nurodytas administracines patalpas, esančias ( - ) (toliau – taip pat ir patalpos). Lizingo sutartyje nurodyta, kad patalpų vertė yra 926 784,06 Eur, o sutarties mokestis – 1 737,72 Eur. 2008 m. rugsėjo 26 d. atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB ir atsakovai A. ir R. Š. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7040-7 ir Nr. 7041-7 (toliau – taip pat ir pirkimo-pardavimo sutartys), kuriomis atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovų A. ir R. Š. įsigijo lizingo sutartyje nurodytas patalpas. Atsakovai A. ir R. Š. yra atsakovų A. ir J. Š. tėvai. Atsakovai A. ir J. Š. yra vieni iš ieškovo steigėjų ir didžiausių akcininkų – atsakovams A. ir J. Š. priklausė 70 proc. ieškovo akcijų. Ieškovo akcininkais yra ir atsakovai M. B. bei UAB „Neogrupė“.

153. Patalpų rinkos vertė pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 08-08-20-A56 buvo 573 158,02 Eur (1 979 000 Lt). Lizingo sutartimi buvo nustatyta žymiai didesnė patalpų vertė – 926 784,06 Eur. Iš atsakovų A. ir R. Š. patalpos taip pat buvo nupirktos už 926 784,06 Eur kainą. Įsigyti patalpas ir mokėti už patalpas kainą, žymiai viršijančią patalpų vertę, ieškovui nebuvo jokios būtinybės. Ieškovas prieš pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą tiesiogiai sumokėjo atsakovams A. ir R. Š. 580 977,75 Eur (2 006 000 Lt) patalpų kainos dalį. Jei patalpas ieškovas būtų įsigijęs už rinkos vertę – 573 158,02 Eur, ieškovas būtų galėjęs atsakovams A. ir R. Š. sumokėti visą patalpų kainą, neprisiimdamas didesnio kaip 300 000 Eur įsipareigojimo pagal lizingo sutartį. Ieškovas neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimo pagal lizingo sutartį, todėl atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nuo 2011 m. liepos 4 d. lizingo sutartį nutraukė ir atsiėmė lizinguotas patalpas. Taigi, lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys buvo nenaudingos ieškovui ir prieštaravo ieškovo veiklos tikslams – gauti pelną, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.82 str. pagrindu. Atsakovų A. ir R. Š. nesąžiningumas sudarant sutartis preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 4 ir 6 p. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, sudarydamas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat buvo nesąžiningas, nes iš 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 08-08-20-A56 duomenų žinojo, kad patalpų kaina žymiai viršija jų rinkos vertę, o iš ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų žinojo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad ieškovas galėtų įsigyti turtą už kainą, kuri yra žymiai didesnė nei šio turto rinkos vertė, taip pat žinojo, kad ieškovas buvo pajėgus įsigyti patalpas už jų rinkos vertę, neprisiimdamas didesnio kaip 300 000 Eur įsipareigojimo pagal lizingo sutartį.

164. Lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi ieškovas ir atsakovai, sudarydami sutartis, siekė ne įgyti patalpas ieškovo vardu, o gauti asmeninę naudą ieškovo sąskaita.

175. Pripažinus lizingo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.81 str. ir 1.82 str. pagrindais, turi būti taikoma restitucija. Restitucija natūra yra negalima, kadangi patalpos yra parduotos trečiajam asmeniui UAB „Audis“. Todėl turi būti taikoma restitucija pinigais, grąžinant ieškovui tai, ką jis prarado pagal sutartis. Kadangi atsakovai A. ir R. Š. ir „Swedbank lizingas“, UAB veikė nesąžiningai, restitucija turi būti taikoma neatsižvelgiant į tai, kad po restitucijos jų padėtis pablogės. Pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsakovai A. ir R. Š. iš ieškovo gavo 580 977,76 Eur, kurie turi būti grąžinti ieškovui. Pagal lizingo sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB 79 572,30 Eur (274 747,23 Lt) lizinguojamų patalpų vertei ir palūkanoms dengti. Ši suma taip pat turi būti grąžinta ieškovui. Ieškovo bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi yra patvirtintas 10 638,53 Eur (36 732,70 Lt) atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas, kylantis iš lizingo sutarties. Taikant restituciją, turi būti pripažinta, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB neturi 10 638,53 Eur reikalavimo į ieškovą pagal lizingo sutartį.

186. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo pripažinti lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, iš ieškovo vadovo – atsakovo M. B., ir ieškovo akcininkų – atsakovų J. Š., A. Š. ir UAB Neogrupė“, ieškovui turi būti priteista 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti.

197. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo vadovu buvęs atsakovas M. B. iš 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 08-08-20-A56 duomenų žinojo, kad patalpų įsigijimo kaina žymiai viršija jų rinkos vertę, o ieškovas buvo pajėgus įsigyti patalpas iš atsakovų A. ir R. Š. už kainą, atitinkančią patalpų rinkos vertę, neprisiimdamas didesnio kaip 300 000 Eur įsipareigojimo pagal lizingo sutartį, kurio neturėjo galimybės įvykdyti. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę įsigyti patalpas būtent iš atsakovų A. ir R. Š. ir būtent už kainą, žymiai viršijančią patalpų rinkos vertę.

208. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo bloga. Iš 2008 metų ieškovo balanso matyti, kad 2007 metų pabaigoje ieškovo turto vertė buvo 350 880,45 Eur (1 211 520 Lt), iš jo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 44 768,88 Eur (154 578 Lt). Iš 2008 m. rugsėjo 8 d. visuotinio ieškovo akcininkų protokolo matyti, kad ieškovo akcininkai nutarė už patalpas mokėtiną sumą skolintis iš lizingo davėjų ir kitų juridinių asmenų. Pagal 2008 metų ieškovo didžiosios knygos duomenis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo turto vertė buvo 132 633,77 Eur (451 070,90 Lt). Taigi, patalpų kaina viršijo viso ieškovo turto vertę. Sutarčių sudarymo metu ieškovo įsipareigojimai sudarė 242 380,56 Eur (836 891,66 Lt), per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai – 227 489,33 Eur (785 475,15 Lt), o pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui – 7 198,34 Eur (24 854,42 Lt). Kad ieškovo turtinė padėtis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo bloga, rodo ir ieškinyje pateikti ieškovo likvidumo rodikliai. Ieškovas įsipareigojimus pagal lizingo sutartį vykdė tik dvejus metus. Nuo 2010 metų už ieškovą lizingo įmokas mokėjo tretieji asmenys. Vienam iš jų susidūrus su finansiniais sunkumais, lizingo įmokos nebebuvo mokamos. Po lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų ieškovui akivaizdžiai nenaudingų įsipareigojimų ieškovo finansinė padėtis blogėjo – mažėjo apyvarta, didėjo skolos, ieškovas pradėjo dirbti nuostolingai ir galiausiai bankrutavo.

219. 2008 m. rugsėjo 8 d. ieškovo akcininkai – atsakovai M. B., A. Š., J. Š. ir UAB „Neogrupė“, nutarė ieškovo vardu įsigyti patalpas, sudarant lizingo sutartį, taip pat likusią sumą patalpoms įsigyti pasiskolinant iš kitų juridinių asmenų. Nutarimas buvo priimtas išklausius atsakovo M. B. pranešimą. Šio protokolo turinys leidžia konstatuoti, kad nutarimą priėmusiems atsakovams A. Š., J. Š. ir UAB „Neogrupė“ buvo pristatytos patalpų įsigijimo aplinkybės – patalpų rinkos vertė, jų įsigijimo kaina, aplinkybės, kad ieškovas neturi nuosavų lėšų patalpoms įsigyti, o patalpos bus įsigyjamos skolintomis lėšomis. 70 proc. ieškovo akcijų savininkai atsakovai A. ir J. Š. aplinkybę, kad patalpos įsigyjamos už kainą, žymiai viršijančią patalpų rinkos vertę, turėjo žinoti ir dėl to, kad patalpos buvo įsigyjamos iš jų tėvų. Akcininkai, pritardami lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, turėjo žinoti ir žinojo, kad šie sandoriai ieškovui yra aiškiai nuostolingi.

2210. Kadangi ieškovui nuostolingas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis ieškovo vardu sudarė atsakovas M. B., o šiems sandoriams pritarė atsakovai A. Š., J. Š. ir UAB „Neogrupė“, šie atsakovai yra kartu kalti dėl ieškovo patirtų 671 188,58 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 580 977,76 Eur (2 006 000 Lt), sumokėti už patalpas, 79 572,30 Eur (274 747,23 Lt), sumokėti pagal lizingo sutartį, ir 10 638,53 Eur (36 732,70 Lt) atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas ieškovui pagal lizingo sutartį, ir turi šiuos nuostolius ieškovui atlyginti solidariai.

2311. Atsakovai A. Š., A. Š. ir J. Š. su ieškiniu nesutiko.

2412. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas šis ieškovo reikalavimas. Ieškovas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties kasacinio skundo neteikė. Todėl civilinė byla dalyje pagal ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją turi būti nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

2513. Ieškovas, ginčydamas pirkimo-pardavimo sutartis CK 1.82 str. pagrindu, nepagrįstai remiasi CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 str. pagrindu netaikoma. Pagal sutarčių laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šio ginčo atveju – patalpų pardavimo kainą.

2614. Ieškovo prašomas taikyti restitucijos būdas neatitinka CK 1.80 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią restitucija šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį. Ieškovas reikalauja jam iš atsakovų A. ir R. Š. grąžinti 580 977,76 Eur, sumokėtus už patalpas, tačiau nereikalauja, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB grąžintų atsakovams patalpas arba, nesant galimybės grąžinti patalpų natūra, atlygintų jų vertę pinigais. Be to, restitucija taikoma pripažinto negaliojančiu sandorio šalims. Ieškovas nėra pirkimo-pardavimo sutarčių šalis, todėl restitucija ieškovo atžvilgiu negali būti taikoma.

2715. Atsakovai ieškovo reikalavimui taikyti atsakovams M. B., J. Š., A. Š. ir UAB „Neogrupė“ civilinę atsakomybę ir iš šių atsakovų ieškovo naudai solidariai priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo prasidėjo 2013 m. vasario 14 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą. Patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 671 188,58 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų M. B., A. Š., J. Š. ir UAB „Neogrupė“ tiek dalyku, tiek pagrindu skiriasi nuo pradinio ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų M. B., A. Š., J. Š., G. J., Ž. D. ir UAB „Neogrupė“ 983 400,73 Lt (254 812,54 Eur) nuostoliams atlyginti, todėl vertintinas kaip savarankiškas reikalavimas. Patikslintas ieškinys pareikštas 207 m. gegužės 8 d., t. y. praleidus CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

2816. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje šioje byloje nurodė, kad jei žala kreditoriui kilo dėl neatsiskaitymo pagal sandorį, kuriam pritarė akcininkų susirinkimas, akcininkas už žalą neatsako, nebent būtų įrodyta, kad jis veikė kaip faktinis vadovas: pagal bendrąją taisyklę pareiga spręsti dėl įmonės vardu prisiimtų prievolių priskirtina bendrovės vadovo, ne jo dalyvio kompetencijai. Todėl dalyviams tiesioginė civilinė atsakomybė kreditoriui už tokius veiksmus galėtų būti taikoma tik nustačius, kad jie veikė kaip faktiniai vadovai. Atsakovai A. ir J. Š. atliko ieškovo dalyvių, o ne ieškovo valdymo organų funkcijas. To neginčija ir ieškovas.

2917. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto bylos ieškovui iškėlimą įtakojo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta iškelti ieškovui bankroto bylą, konstatavo, kad ieškovas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, ieškovo nuostoliai sumažėjo, ieškovas sumažino įsiskolinimą kreditoriams.

3018. Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko.

3119. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ir kad šių sutarčių sudarymas įtakojo bankroto bylos ieškovui iškėlimą. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutartį su ieškovu nutraukė 2011 m. liepos 4 d., t. y. praėjus 3 metams po ginčo sutarčių sudarymo, o bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams po ginčo sutarčių sudarymo. Toks laiko tarpas yra daugiau nei pakankamas ieškovo finansinei situacijai kardinaliai pasikeisti, ypač, kai ieškovo veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais ir nekilnojamojo turto vystymu. Be to, daugiau kaip metus iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ieškovo vadovo pareigas ėjo N. K., todėl ieškovo nemokumą galėjo įtakoti ir šio asmens sprendimai.

3220. Atsakovas M. B., ieškovo vardu sudarydamas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis, nesiekė iššvaistyti ieškovo lėšų ar pakenkti jo kreditoriams. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas derino ir sutartims pritarė ieškovo akcininkai. Patalpų įsigijimo mechanizmas ir sutarčių sąlygos buvo nulemti akcininkų sprendimo. Sudarydamas sutartis, atsakovas vertino akcininkų pateiktus skaičiavimus apie galimą ieškovo pelną, kurį ieškovas gautų patalpas rekonstravęs (padidinę patalpų plotą) ir pardavęs. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu ieškovas ateityje turėjo galimybę įsigyti ir valstybinės žemės po patalpomis nuomos teisę, kurios vertė buvo milijonas litų. Ieškovo akcininkų realius planus atlikti pastato rekonstrukciją pakeitė prasidėjusi ekonominė krizė.

3320. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB su ieškiniu nesutiko.

3421. Atsakovas nurodė, kad civilinė byla dalyje pagal ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją turi būti nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Šį savo teiginį atsakovas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovai Š.

3522. Nėra pagrindo teigti, kad lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys prieštaravo ieškovo veiklos tikslams – lizingo būdu buvo siekiama įsigyti patalpas, kuriose ieškovas vykdė veiklą, taip pat šias patalpas ieškovas ketino rekonstruoti (padidinti patalpų plotą), dalį patalpų išnuomoti, taip gaudamas pajamas. Vien faktas, kad tam tikro sandorio sudarymas nebuvo toks sėkmingas, kaip buvo tikimasi sandorio sudarymo metu, nereiškia, kad šis sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams.

3623. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsakingai vertino ieškovo prašymą sudaryti lizingo sutartį. Lizingo sutartis buvo sudaryta tik dėl 374 544,02 Eur sumos, o ne dėl visos pastato kainos finansavimo. Atsakovas negali pateikti ieškovo prašymui sudaryti lizingo sutartį vertinti pateiktų ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų, nes šie dokumentai yra sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakydamas iškelti ieškovui bankroto bylą, konstatavo, kad ieškovas yra mokus. Todėl ieškovas tikrai negalėjo būti nemokus ankščiau, t. y. 2008 metais, kaip teigia ieškovas. Atsakovas iš jam pateiktų ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų ir duomenų apie ieškovo vykdomą veiklą neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovas nesugebės per metus pagal lizingo sutartį sumokėti apie 40 000 Eur įmokų. Lizingo būdu įsigyjamas patalpas ir šių patalpų pardavėjus pasirinko ir su pardavėjais dėl patalpų kainos susitarė ieškovas. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB šiuo atveju atliko tik 374 544,02 Eur sumos finansavimo funkciją ir vertino ieškovo finansines galimybes sumokėti būtent šią sumą.

3724. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

3825. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas ir atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB sudarė lizingo sutartį Nr. LT078955, kuria atsakovas įsipareigojo įsigyti ir perduoti ieškovui valdyti ir naudoti sutartyje nurodytas administracines patalpas, esančias ( - ). Lizingo sutartyje nurodyta, kad patalpų vertė yra 926 784,06 Eur. 2008 m. rugsėjo 26 d. atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB ir atsakovai A. ir R. Š. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7040-7 ir Nr. 7041-7, kuriomis atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovų A. ir R. Š. už 926 784,06 Eur (3 200 000 Lt) kainą nupirko lizingo sutartyje nurodytas patalpas. Pagal pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas ieškovas prieš pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą sumokėjo atsakovams A. ir R. Š. 580 977,75 Eur (2 006 000 Lt) patalpų kainos dalį. Ieškovui netinkamai vykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nuo 2011 m. liepos 4 d. lizingo sutartį nutraukė prieš terminą ir atsiėmė lizinguotas patalpas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-219/2017). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių kreditorinių reikalavimų sąrašas bendrai 276 752,01 Eur sumai.

3926. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo direktoriumi buvo atsakovas M. B., akcininkais – atsakovai M. B., A. Š., J. Š., G. J., Ž. D. ir UAB „Neogrupė“. Atsakovams A. ir J. Š. priklausė po 35 proc. ieškovo akcijų. Atsakovai A. ir R. Š. yra atsakovų A. ir J. Š. tėvai. ( - ) atsakovas R. Š. mirė. Atsakovo R. Š. turtą pagal 2017 m. spalio 31 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo atsakovė A. Š.. Todėl yra pagrindas mirusį atsakovą R. Š. pakeisti jo teisių perėmėja atsakove A. Š. (CPK 45 str. 1 d.).

40Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją

4127. Nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad civilinė byla dalyje pagal ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restituciją turi būti nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu, kadangi, atsakovų teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi šią sprendimo dalį palikus nepakeistą, nes ieškovas dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasacinio skundo neteikė.

4228. Nors ieškovas kasacine tvarka neskundė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai J. ir A. Š. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, t.y. išaiškinti, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik toje dalyje, kuria iš atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. solidariai ieškovo naudai buvo priteistas žalos atlyginimas, ar kita apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė išaiškinti savo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį. Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas jau išnagrinėjo bylą iš naujo ir 2017 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebegalima taikyti sprendimo išaiškinimo ar rašymo apsirikimo ištaisymo instituto, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties rezoliucinė dalis jau įvykdyta; jei šiuo metu būtų pritaikytas kasacinio teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ar rašymo apsirikimo ištaisymo institutas, galiotų du vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai sprendimai: kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę paduoti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, jeigu mano, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį. Dalyvaujantys byloje asmenys kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties nepadavė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi yra panaikintas visa apimtimi, t. y., ir sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restituciją.

4330. Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y., žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Šios bylos atveju lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys vertinamos ne kaip atskiros, o kaip tarpusavyje susijusius sutartys – patalpų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB vykdant lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sudaryti su ieškovo nurodytais pirkėjais patalpų pirkimo-pardavimo sutartis ir perduoti patalpas ieškovui valdyti ir naudotis verslo tikslais (lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, sudarydamas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis, veikė nesąžiningai, t. y., žinojo ar turėjo žinoti, kad šios sutartys prieštarauja ieškovo veiklos tikslams.

4431. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Realiai atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutartimi suteikė ieškovui 374 806,30 Eur finansavimą, kadangi pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas 2 006 000 Lt (580 977,75 Eur) patalpų kainos dalį atsakovė A. Š. ir R. Š. (patalpų pardavėjai) gavo iš ieškovo prieš sudarant šias sutartis. Pagal lizingo sutarties specialiąsias sąlygas patalpos turėjo būti išpirktos per 180 mėn., t. y. lizingo įmokos per metus turėjo sudaryti apie 25 000 Eur. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad atsakovo kredito komitetas vertino ieškovo turtinę padėtį ir jo galimybę įvykdyti lizingo sutartį. Nors atsakovas nepateikė sprendimui sudaryti lizingo sutartį priimti ieškovo pateiktų dokumentų, nurodęs, kad šie dokumentai, pasibaigus saugojimo terminui, yra sunaikinti, iš su 2017 m. birželio 19 d. atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktos atsakovo sistemose išlikusios ieškovo finansinių ataskaitų išklotinės, sugeneruotos 2008 m. rugsėjo 11 d., matyti, kad atsakovas vertino ieškovo finansinę būklę. Iš 2008 m. ieškovo balanso matyti, kad 2007 m. ieškovo nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 487 145 Lt, pardavimo pajamos sudarė 2 841 840 Lt, o pelnas – 532 829 Lt. Iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas vertino ir ieškovo veiklą, iš kurios gaunamos pajamos – mobiliųjų pramogų, reklamos, trumpųjų numerių paslaugų teikimą, tą aplinkybę, kad ieškovo paslaugų pirkėjais buvo žinomos Lietuvoje įmonės – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“. Šie duomenys leido spręsti, kad ieškovas yra pajėgus įvykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tik ta aplinkybė, kad patalpos buvo įsigytos už didesnę kainą, nei šių patalpų rinkos vertė, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB turėjo suprasti, kad lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas yra aiškiai žalingas ieškovui. Lizingo sutarties dalyką – patalpas, ir patalpų pardavėjus pasirinko ieškovas. Pagal CK 6.567 str. 2 d. lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. Kadangi patalpų pardavėjus pasirinko ieškovas, atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, nežinojo (priešingų įrodymų byloje nėra) ir neturėjo žinoti, kad patalpų pardavėjai yra dalies ieškovų akcininkų tėvai. Neįrodžius atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB, nesąžiningumo sudarant lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.82 str. 1 d.

4532. Pagal CK 1.81 str. 1 d. viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., labai svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 str., turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014). Sprendimo 31 p. nurodytos aplinkybės, skirtingai nei teigia ieškovas, neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad abi lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarties šalys, t. y., ir atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, sudarydami sutartis, siekė ne įgyti patalpas ieškovo vardu, o gauti asmeninę naudą ieškovo sąskaita. Šiuo atveju atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, sudarydamas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis, vykdė savo kasdienę veiklą – teikė klientams finansavimo paslaugas. Todėl nėra pagrindo pripažinti lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.81 str. 1 d.

46Dėl reikalavimo priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti

4733. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti Taigi, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2015).

4834. Ieškovo pareigą įrodyti sunkią ieškovo turtinę padėtį lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu sunkina tai, kad ieškovo bankroto administratoriui buvusi ieškovo vadovė N. K. neperdavė ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų. Kaip nurodė ieškovo bankroto administratorius, dalis ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų buvo gauta iš ikiteisminio tyrimo institucijos. Pažymėtina, kad atsakovas M. B., buvęs ieškovo vadovu iki N. K., nepateikė įrodymų, jog tinkamai įvykdė pareigą perduoti N. K. ieškovo turtą ir dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad N. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, jos gyvenamoji vieta nurodyta Baltarusijos Respublikoje. Tai leidžia abejoti šio asmens paskyrimo ieškovo vadovu realumu.

4935. Iš su patikslintu ieškiniu pateiktų ieškovo inventorizacinių apyrašų matyti, kad iki lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ieškovas turėjo ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė buvo 193 915,48 Lt, tame tarpe automobilį Lexus LX470, kurio įsigijimo vertė buvo 127 989,64 Lt, lizinguojamą pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. sutartį. Iš 2008 m. ieškovo balanso matyti, kad 2008 m. pabaigoje ieškovo ilgalaikio turto vertė buvo 3 819 401 Lt, tame tarpe ilgalaikio materialaus turto vertė – 3 317 364 Lt. Ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas 2008 m. pabaigoje siejamas su balanse apskaitytomis pagal lizingo sutartį lizinguojamomis patalpomis, kurių įsigijimo vertė buvo 926 784,06 Eur (3 200 000 Lt). Lizinguojamas turtas neturėtų būti vertinamas kaip realus ieškovo turtas, todėl 2008 m. balanse nurodyto ilgalaikio materialaus turto vertę sumažinus 127 989,64 Lt ir 3 200 000 Lt, reali ieškovo turto vertė 2008 m. pabaigoje buvo 491 411,36 Lt. Pagal 2008 m. balansą trumpalaikiai ieškovo įsipareigojimai 2008 m. pabaigoje buvo 2 089 772 Lt, t. y., žymiai viršijo realaus ieškovo turto vertę. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto Skolų tiekėjams inventorizacijos aprašo matyti, kad dėl 353 409,86 Lt sumokėjimo sąskaitos ieškovui buvo išrašytos per 2008 m. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto Mokestinių ir/ar naudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo akto matyti, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovas turėjo prievolę sumokėti 24 854,42 Lt gyventojų pajamų, pelno ir PVM mokesčių. Iš su patikslintu ieškiniu pateiktų ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo sąskaitose esančių pinigų likutis buvo tik 5 0007,78 Lt.

5036. Nors pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad ieškovas prieš pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymą sumokėjo atsakovei A. Š. ir R. Š. 2 006 000 Lt, tačiau iš atsakovų Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimų ir kartu su jais pateikto 2008 m. rugsėjo 26 d. Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto matyti, kad ši kainos dalis buvo sumokėta ne ieškovo piniginėmis lėšomis, o atliekant skolų perkėlimą ir tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą tarp susijusių asmenų – ieškovo, UAB „Intervid“ (dabar – UAB „Astonas“), UAB „Intervid plus“, R. Š., atsakovų A. Š., A. Š., J. Š.. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto 2010 m. liepos 27 d. UAB „Intervid“ akcininkų sąrašo matyti, kad šios įmonės 100 proc. akcijų savininkė yra atsakovė A. Š., o šios įmonės vadovu Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akte nurodytas atsakovas A. Š.. Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo aktą kaip UAB „Intervid plus“ atstovas pasirašė atsakovas J. Š..

5137. Iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktos Pažymos apie mokėjimus pagal UAB Virtualios pramogos sutartis Nr. LT078955, LT089797, LT078033 matyti, kad pagal lizingo sutartį dėl patalpų įsigijimo ir pagal kitas lizingo sutartis ieškovas pats įmokas mokėjo tik iki 2010 m. sausio 15 d., vėliau įmokas už ieškovą mokėjo tretieji asmenys.

5238. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1018-258/2010 (duomenys iš Liteko sistemos), nuo 2009 m. kovo mėn. ieškovas nustojo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, trečiojo asmens Paysera LT, UAB (buvęs UAB „EVP International“) išrašytas ieškovui 2006 m. balandžio 27 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Todėl minėtu sprendimu iš ieškovo trečiojo asmens naudai buvo priteista 241 373,94 Lt skola.

5339. Iš 2008 m. ir 2009 m. ieškovo balansų ir pelno (nuotolių) ataskaitų matyti, kad ieškovo pardavimo pajamos 2009 m. sumažėjo nuo 2 864 386 Lt iki 1 642 394 Lt, ieškovas 2009 m. patyrė 47 611 Lt nuostolį. Pagal 2010 m. ieškovo balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovo pardavimo pajamos 2010 m. sumažėjo iki 23 408 Lt, ieškovas patyrė 405 374 Lt nuostolį.

5440. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1100/2011, kuria ieškovui buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nurodyta, kad pagal ieškovo pateiktą 2011 m. balandžio 14 d. balansą ieškovo turto vertė buvo 37 506 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 12 141,50 Lt. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, šių duomenų pagrindu padarydamas išvadą, kad pradelsti ieškovo įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovas yra mokus, nevertino skolos trečiajam asmeniui Paysera LT, UAB, dėl kurios tuo metu dar vyko ginčas teisme. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1018-258/2010 matyti, kad 2010 m. sausio 5 d. duomenimis pradelsta ieškovo skola trečiajam asmeniui Paysera LT, UAB, buvo 236 715,56 Lt. Taigi, įvertinus šią pradelstą skolą, 2011 m. balandžio mėn. ieškovas buvo nemokus.

5541. Atsižvelgus į sprendimo 35-40 p. nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovo finansinė padėtis lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo sunki, ieškovas turėjo daug skolinių įsipareigojimų, po lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ieškovo turtinė padėtis nuolat blogėjo, kol Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą.

5642. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014.).

5743. Pagal UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2008 m. rugpjūčio 25 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 08-08-20-A56 patalpų rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo 1 979 000 Lt (573 158 Eur). Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta žymiai didesnė patalpų įsigijimo kainai – 926 784,06 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpas pasirinko ir dėl jų kainos su patalpų pardavėjais susitarė ieškovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad patalpų įsigijimas, be to, patalpų įsigijimas už kainą, žymiai viršijančią jų rinkos vertę, buvo susijęs su ieškovo vykdoma ūkine-komercine veikla. A. Š. ir M. B. nurodė, kad patalpas buvo planuojama rekonstruoti, padidinant jų plotą, ir parduoti, tačiau jokių šių planų realumą, galimą pelningumą ir šių planų buvimą apskritai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pagrindinė ieškovo veikla yra mobiliosios pramogos ir reklama, įrodymų, kad ieškovas užsiėmė ar realiai ketino užsiimti su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla, nepateikta. Iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimo į patikslintą ieškinį (atsiliepimo (ii) dalis) matyti, kad, priimant sprendimą sudaryti lizingo sutartį, buvo vertinamos ieškovo pajamos iš pagrindinės veiklos – mobiliųjų pramogų ir reklamos, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas būtų nurodęs apie pajamas iš planuojamo išvystyti patalpų rekonstravimo ir pardavimo projekto. Apie ketinamą vystyti nekilnojamojo turto projektą nėra nurodyta ir ieškovo akcininkų 2008 m. rugsėjo 8 d. susirinkimo, kuriame buvo nutarta sudaryti lizingo sutartį dėl patalpų įsigijimo, protokole. Nors atsakovai Š. ir M. B. nurodė, kad didesnę patalpų įsigijimo kainą sąlygojo galimybė išsinuomoti patalpoms priskirtą valstybinės žemės sklypą, tačiau iš 2008 m. rugpjūčio 25 d. Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 08-08-20-A56 matyti, kad nuomos teisė į žemės sklypą buvo įvertinta tik 1 000 Lt. A. Š. pateikta UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2014 m. liepos 7 d. konsultacija dėl rinkos kainos, kurioje nurodyta, kad patalpoms priskirto žemės sklypo rinkos kaina 2008 m. gegužės 29 d. yra 945 000 Lt, padaryta darant prielaidą, kad žemės sklypas yra privatus ir neužstatytas pastatais. Tačiau patalpoms priskirtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, be to, yra užstatytas, todėl nėra pagrindo vadovautis šia konsultacija.

5844. Jei nebūtų sudaryta ieškovei veiklai nereikalinga ir ieškovui nenaudinga lizingo sutartis, ieškovas būtų galėjęs realizuoti Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto 1.1., 1.2., 1.9. ir 1.10. p. nurodytas 541 283,47 Lt reikalavimo teisę į UAB „Intervid plus“, 156 721,13 Lt reikalavimo teisę į UAB „Intervid“, 5 000 Lt reikalavimą teisę į atsakovą J. Š. ir 5 000 Lt realizavimo teisę į atsakovą J. Š., taip pat nebūtų turėjęs 79 572,20 Eur išlaidų įmokoms pagal lizingo sutartį mokėti, t. y., būtų turėjęs apyvartinių lėšų veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais.

5945. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių, atsakovų Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimų ir kartu su jais pateikto 2008 m. rugsėjo 26 d. Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto daroma išvada, kad patalpų įsigijimu buvo suinteresuoti atsakovai Š. ir R. Š., t. y. tėvai ir sūnūs: atsakovei A. Š. ir R. Š. pinigais buvo sumokėta 1 194 000 Lt kainos dalis, o, atlikus skolų perkėlimą ir tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą tarp susijusių asmenų, buvo laikoma įvykdyta atsakovo J. Š. prievolė grąžinti UAB „Intervid“ 1 330 000 Lt ir 430 000 Lt paskolas bei buvo laikoma įvykdyta atsakovo A. Š. prievolė grąžinti UAB „Intervid“ 250 000 Lt paskolą. Nors pagal Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto 2.1., 2.5. 2.8 p. atsakovai Š. ir R. Š. turėjo pagal atskirą susitarimą atsiskaityti pagal perduotas ir perimtas prievoles, byloje nėra įrodymų, kad toks susitarimas buvo sudarytas ir įvykdytas. Taip pat pažymėtina, kad prievolių įskaityme dalyvavusių susijusių asmenų prievolės nepagrįstai buvo sumažintos 1 297 995,40 Lt suma, t. y., įskaitant UAB „Intervid“ įsipareigojimą suteikti ieškovui 514 278,87 Lt paskolą ir įskaitant UAB „Intervid plus“ įsipareigojimą suteikti ieškovui 783 716,53 Lt paskolą, nes paskola yra realinis sandoris, laikomas sudarytas nuo paskolos suteikimo dienos, taigi, jokių prievolių nurodytoms sumos tarp UAB „Intervid“ , UAB „Intervid plus“ ir ieškovo neatsirado.

6046. Pagal ieškovo įstatų 5.4.23 p. išimtinei ieškovo akcininkų susirinkimo kompetencijai priklauso pritarti ieškovo vadovo sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 ieškovo įstatinio kapitalo. Iš ieškovo akcininkų 2008 m. rugsėjo 8 d. susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovo akcininkai nutarė lizingo būdu įsigyti patalpas. „Už“ šį sprendimą balsavo atsakovas A. Š., turintis 35 proc. balsų, atsakovas J. Š., turintis 35 proc. balsų, atsakovas UAB „Neogrupė“, turintis 15 proc. balsų, ir atsakovas M. B., turintis 5 proc. balsų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šį sprendimą ieškovo akcininkai priėmė vadovaudamiesi ieškovo vadovo atsakovo M. B. pateikta informaciją apie planuojamą sandorio naudingumą ieškovui.

6147. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį Taigi, juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2015).

6248. Šiuo atveju atsakovai A. ir J. Š., esant sunkiai ieškovo turtinei padėčiai, priimdami sprendimą lizingo būdu įsigyti patalpas, tenkino ne savo, kaip ieškovo akcininkų, turinius poreikius per ieškovo veiklą, t. y., gaunant ieškovo pelno dalį, o tenkino savo asmeninius interesus įvykdyti asmenines prievoles tretiesiems asmenims ieškovo ir jo kreditorių sąskaita, taip pažeisdami draudimą piktnaudžiauti ribota civiline atsakomybe pagal CK 2.50 str. 3 d., kildinamą iš bendro sąžiningumo principo. Atsakovas M. B., įgyvendindamas sprendimą sudaryti lizingo sutartį ir ieškovo vardu tokią lizingo sutartį sudarydamas, veikė ne ieškovo, o atsakovų Š. naudai, t. y., pažeidė CK 2.87 str. įtvirtintas fiduciarines pareigas ieškovui. Kadangi žala ieškovui buvo padaryta bendrais atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. veiksmais, yra pagrindas taikyti šiems asmenims solidarią atsakomybę (CK 6.6 str. 3 d.).

6349. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas UAB „Neogrupė“, 2008 m. rugsėjo 8 d. ieškovo akcininkų susirinkime balsuodamas „už“ nutarimą sudaryti patalpų lizingo sutartį, pažeidė draudimą piktnaudžiauti ribota civiline atsakomybe pagal CK 2.50 str. 3 d. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo UAB „Neogrupė“ asmeninį suinteresuotumą lizingo sutarties sudarymu, atsakovas UAB „Neogrupė“ turi 15 proc. ieškovo akcijų, todėl šio atsakovo balsas neturėjo įtakos priimant nurodytą nutarimą. Šiam nutarimui priimti užteko atsakovų A. ir J. Š., turinčių 70 proc. ieškovo akcijų, balsų.

6450. Prašydamas priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovas nurodė, kad 580 977,76 Eur nuostolių dalį sudaro ieškovo tiesiogiai atsakovei A. Š. ir R. Š. sumokėta patalpų kainos dalis. Tačiau kaip matyti iš atsakovų Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimų ir kartu su jais pateikto 2008 m. rugsėjo 26 d. Skolų ir įsipareigojimų perkėlimo ir užskaitymo akto, ieškovas nėra sumokėjęs tiesiogiai atsakovei A. Š. ir R. Š. 580 977,76 Eur (2 006 000 Lt) patalpų kainos dalies, ši kainos dalis buvo sumokėta atliekant skolų perkėlimą ir tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą tarp ieškovo, UAB „Intervid“ (dabar – UAB „Astonas“), UAB „Intervid plus“, R. Š. ir atsakovų A. Š., A. Š. ir J. Š.. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu šio akto ar jo dalies, nereiškė reikalavimų akte nurodytiems asmenims, kurių prievolės buvo įskaitytos ar perkeltos. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti nuostoliams atlyginti 580 977,76 Eur atmetamas. Iš atsakovų J. ir A. Š. ir M. B. solidariai ieškovo naudai priteisiama 90 210,83 Eur nuostoliams atlyginti, kuriuos sudaro 79 572,30 Eur, ieškovo sumokėti atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartį, taip pat 10 638,53 Eur atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas, kylantis iš lizingo sutarties (CK 6.249 str. 1 d.).

6551. Iš atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. ieškovo naudai taip pat priteisimos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už 90 210,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2014 m. birželio 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

6652. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą atlyginti 671 188,58 Eur nuostolius pareiškė praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Byloje nėra ginčo, kad 2014 m. birželio 26 d. ieškinį ieškovas pareiškė nepraleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Pradiniu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų A. ir J. Š., M. B. ir UAB „Neogrupė“, taip pat iš Ž. D. ir G. J., kurių atžvilgiu vėliau ieškinio buvo atsisakyta, 983 400,73 Lt nuostoliams atlyginti, kuriuos sudaro teismo nutartimi patvirtintų ieškovo kreditorių kreditorinių reikalavimų suma – 947 100,73 Lt, ir ieškovo bankroto administravimo išlaidos – 36 300 Lt. 2017 m. gegužės 8 d. patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti 671 188,58 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 580 977,76 Eur, ieškovo sumokėti atsakovei A. Š. ir R. Š. už patalpas pagal pirkimo-pardavimo sutartis, 79 572,30 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartį, taip pat 10 638,53 Eur atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas, kylantis iš lizingo sutarties. Taigi, pradinio ir patikslinto ieškinio dalykas dalyje dėl nuostolių atlyginimo skiriasi. Tačiau pradinio ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrindas dalyje dėl nuostolių atlyginimo yra tas pats – ieškovo patirtus nuostolius ieškovas grindžia neteisėtais atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. veiksmais sudarant ieškovui nuostolingas sutartis dėl patalpų įsigijimo. CPK 141 str. 1 d. numatyta galimybė keisti ieškinio dalyką arba pagrindą ir tai nelaikoma savarankiško ieškinio pareiškimu. Todėl pradinio ieškinio pareiškimas nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 1 d.) ir nėra aplinkybių, dėl kurių šis terminas prasidėtų iš naujo.

6753. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Todėl iš atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. valstybės naudai priteisiamas 2 104 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

6854. A. Š. prašo atlyginti jų patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Byloje yra įrodymai apie atsakovo A. Š. patirtas 868,86 Eur išlaidas už advokato pagalbą pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą, taip pat apie atsakovo J. Š. patirtas 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. SEB banko išrašą ir 1 000 Eur išlaidas pagal 2016 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitą. Duomenų apie kitas šių atsakovų patirtas išlaidas už advokato pagalbą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovų A. ir J. Š. atžvilgiu patenkintas 13,44 proc., iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų atsakovo A. Š. naudai priteisiamos 116,77 Eur išlaidos už advokato pagalbą, o atsakovo J. Š. naudai priteisiamos 228,48 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

6955. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 4 d. nutartimis buvo taikytas areštas atsakovų A. Š., A. Š., J. Š., M. B., UAB „Neo grupė“ ir mirusio atsakovo R. Š. atžvilgiu. Ieškinį atsakovei A. Š., kuri yra ir mirusio atsakovo R. Š. teisių perėmėja, taip pat atsakovui UAB „Neogrupė“ atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, šių asmenų atžvilgiu naikinamos (CPK 150 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovams A. Š., J. Š. ir M. B., mastas, sprendimui įsiteisėjus, mažinamas iki 90 210,83 Eur, t. y. iki patenkintų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 150 str. 2, 3 d.).

70Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

Nutarė

71mirusį atsakovą R. Š. pakeisti jo teisių perėmėja atsakove A. Š..

72Ieškinį patenkinti iš dalies.

73Priteisti iš atsakovų A. Š., J. Š. ir M. B. solidariai ieškovo UAB „Virtualios pramogos“ naudai 90 210,83 Eur nuostoliams atlyginti, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. birželio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

74Kitą ieškinio dalį atmesti.

75Priteisti iš atsakovų A. Š., J. Š. ir M. B. lygiomis dalimis valstybės naudai 2 104 Eur bylinėjimosi išlaidas.

76Priteisti iš ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ bankroto administravimo išlaidų atsakovo A. Š. naudai 116,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo J. Š. naudai – 228,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

77Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovams A. Š., R. Š. ir UAB „Neogrupė“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi.

78Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 4 d. nutartimis atsakovams A. Š., J. Š. ir M. B. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 90 210,83 Eur.

79Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,... 3. dalyvaujant ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ administratoriaus UAB... 4. atsakovo M. B. atstovui adv. I. D.,... 5. atsakovų A. Š., J. Š. ir A. Š. atstovui adv. V. B.,... 6. atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atstovei G. U.,... 7. atsakovo UAB „Neogrupė“ atstovui K. B.,... 8. trečiojo asmens Paysera LT, UAB atstovei adv. J. Š.,... 9. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 10. 1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas:... 11. 1.1. pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo sutartį Nr.... 12. 1.2 pripažinus sutartis negaliojančiomis, taikyti restituciją ir ieškovo... 13. 1.3. jei teismas nutartų, kad lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys... 14. 2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d.... 15. 3. Patalpų rinkos vertė pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto vertės... 16. 4. Lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartys turi būti pripažintos... 17. 5. Pripažinus lizingo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis... 18. 6. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo pripažinti lizingo ir... 19. 7. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo vadovu buvęs... 20. 8. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo turtinė... 21. 9. 2008 m. rugsėjo 8 d. ieškovo akcininkai – atsakovai M. B., A. Š., J.... 22. 10. Kadangi ieškovui nuostolingas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis... 23. 11. Atsakovai A. Š., A. Š. ir J. Š. su ieškiniu nesutiko.... 24. 12. Atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis... 25. 13. Ieškovas, ginčydamas pirkimo-pardavimo sutartis CK 1.82 str. pagrindu,... 26. 14. Ieškovo prašomas taikyti restitucijos būdas neatitinka CK 1.80 str. 2 d.... 27. 15. Atsakovai ieškovo reikalavimui taikyti atsakovams M. B., J. Š., A. Š. ir... 28. 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje šioje... 29. 17. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto bylos... 30. 18. Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko.... 31. 19. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog lizingo ir... 32. 20. Atsakovas M. B., ieškovo vardu sudarydamas lizingo ir pirkimo-pardavimo... 33. 20. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB su ieškiniu nesutiko.... 34. 21. Atsakovas nurodė, kad civilinė byla dalyje pagal ieškovo reikalavimą... 35. 22. Nėra pagrindo teigti, kad lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys... 36. 23. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsakingai vertino ieškovo... 37. 24. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 38. 25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d.... 39. 26. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovo direktoriumi... 40. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis lizingo ir pirkimo-pardavimo... 41. 27. Nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad civilinė byla dalyje pagal... 42. 28. Nors ieškovas kasacine tvarka neskundė Lietuvos apeliacinio teismo 2015... 43. 30. Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens... 44. 31. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p.... 45. 32. Pagal CK 1.81 str. 1 d. viešajai tvarkai ar gerai moralei... 46. Dėl reikalavimo priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti... 47. 33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai,... 48. 34. Ieškovo pareigą įrodyti sunkią ieškovo turtinę padėtį lizingo ir... 49. 35. Iš su patikslintu ieškiniu pateiktų ieškovo inventorizacinių apyrašų... 50. 36. Nors pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad ieškovas prieš... 51. 37. Iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktos Pažymos apie... 52. 38. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 53. 39. Iš 2008 m. ir 2009 m. ieškovo balansų ir pelno (nuotolių) ataskaitų... 54. 40. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje... 55. 41. Atsižvelgus į sprendimo 35-40 p. nurodytas aplinkybes, daroma išvada,... 56. 42. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės... 57. 43. Pagal UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2008 m. rugpjūčio... 58. 44. Jei nebūtų sudaryta ieškovei veiklai nereikalinga ir ieškovui... 59. 45. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių, atsakovų Š. 2017 m. rugsėjo 19 d.... 60. 46. Pagal ieškovo įstatų 5.4.23 p. išimtinei ieškovo akcininkų... 61. 47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvis per se nėra juridinio... 62. 48. Šiuo atveju atsakovai A. ir J. Š., esant sunkiai ieškovo turtinei... 63. 49. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas UAB „Neogrupė“, 2008 m.... 64. 50. Prašydamas priteisti 671 188,58 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovas... 65. 51. Iš atsakovų A. ir J. Š. ir M. B. ieškovo naudai taip pat priteisimos 5... 66. 52. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. patikslintu... 67. 53. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK... 68. 54. A. Š. prašo atlyginti jų patirtas išlaidas už advokato pagalbą.... 69. 55. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 4 d.... 70. Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,... 71. mirusį atsakovą R. Š. pakeisti jo teisių perėmėja atsakove A. Š..... 72. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 73. Priteisti iš atsakovų A. Š., J. Š. ir M. B. solidariai ieškovo UAB... 74. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 75. Priteisti iš atsakovų A. Š., J. Š. ir M. B. lygiomis dalimis valstybės... 76. Priteisti iš ieškovo BUAB „Virtualios pramogos“ bankroto administravimo... 77. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 78. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. ir... 79. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...