Byla 3K-3-554/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dekoras“ dėl sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, nepagrįsto praturtėjimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis su atsakovu UAB „Dekoras“ sudarytų 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties Nr. 19 dalį dėl 124 615,35 Lt vertės darbų ir 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 6-R dalį dėl 1 023 105 Lt vertės darbų, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, taip pat priteisti iš atsakovo 178 024 Lt neteisėtai įgytų rezervo lėšų.

6Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo vykdė VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso Vilniuje, Šiltadaržio g. 6 ir Bernardinų g. 8, remonto-rekonstrukcijos darbų statinio statybos valdytojo ir techninės priežiūros funkcijas. Statybos darbai buvo vykdomi etapais:

7nuo 2004 m. – pirmasis etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2004 m. lapkričio 9 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 176 (su vėlesniais pakeitimais);

8nuo 2005 m. balandžio mėnesio – papildomi pirmojo etapo statybos darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2005 m. balandžio 25 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 19;

9nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio – antrasis etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2006 m. rugsėjo 6 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R (su vėlesniais pakeitimais);

10nuo 2008 m. kovo 7 d. – baigiamieji antrojo etapo darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2008 m. kovo 7 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R (su vėlesniais pakeitimais).

11Ieškovo teigimu, 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties Nr. 19 dalis dėl 124 615,35 Lt ir 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 6-R dalis dėl 1 023 105 Lt pripažintinos negaliojančiomis, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, viešųjų pirkimų tikslas yra racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti tam tikrų prekių, paslaugų ar darbų. Ieškovo teigimu, visi darbai, užtikrinantys reikiamą objekto funkcinę paskirtį, privalėjo būti numatyti atliekamų darbų sąmatoje, net jeigu tai atskirai nebuvo nurodyta konkurso dokumentuose. Bet kokie reikalavimai, skirti objekto funkcinei paskirčiai užtikrinti, turėjo būti įvykdyti be jokių papildomų ieškovo išlaidų, net jeigu atsakovas jų neįtraukė į pateiktą atliekamų darbų sąmatą. Dėl to viešojo pirkimo metu į tiekėjo pasiūlymą turėjo būti įtrauktos visos projekto dalys. Aplinkybė, kad atsakovas neįtraukė kokių nors darbų į savo pasiūlymo sąmatą, neatleidžia jo nuo pareigos atlikti visus projekte numatytus darbus. Į rangos sutartis nepagrįstai įtraukus darbų už 124 615,35 Lt ir 1 023 105 Lt, tokio dydžio žala padaryta ieškovui, nes jo lėšomis finansuotas darbų atlikimas.

12Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 125 549 Lt, nepagrįstai panaudotus iš užsakovo (ieškovo) rezervo pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį, ir 52 475 Lt – pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartį. Pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutarties 10.3 punktą 125 549 Lt rezervas galėjo būti naudojamas nenumatytiems darbams, kurie neįrašyti į šią sutartį, tačiau be kurių negali būti užbaigti pradėti darbai. Nenumatyti darbai turėjo būti įforminami trišaliu statinio valdytojo, rangovo ir projektuotojų atstovų pasirašytu aktu. Atsakovas pateikė ieškovui atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, kuriose nurodyta nenumatytų darbų už 199 244 Lt, bet jie nedetalizuoti. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, nepasirašytas trišalis aktas. Pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį buvo sutartas 1 071 414 Lt rezervas galimiems nenumatytiems darbams apmokėti, kurį išimtiniais atvejais buvo galima panaudoti tik statinio statybos valdytojo raštišku leidimu (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Nenumatyti darbai taip pat turėjo būti įforminamos trišaliu aktu. Ekspertizės akte konstatuota, kad vykdant sutartį buvo panaudota 374 827 Lt rezervo lėšų, o projekte nenumatytų ir į kainos apskaičiavimus neįtrauktų darbų aktais pagrįsta tik 352 969 Lt, t. y. 21 858 Lt nepagrįsti. Iš pateiktų ekspertizei aktų nustatyta, kad 30 617 Lt buvo nepagrįstai apmokėti iš užsakovo rezervo, t. y. vykdant nurodytą sutartį nepagrįstai panaudota 52 475 Lt užsakovo rezervo lėšų.

13Ieškovas teigė, kad pagal konkursų nuostatas atsakovo konkursams pateiktuose pasiūlymuose turėjo būti nurodyti visi įmanomi darbai, užtikrinantys objekto funkcinę paskirtį, jie turėjo būti numatyti sąmatoje ir būti atlikti atsakovo sąskaita, t. y. ieškovo įgalioto asmens (trečiojo asmens) veiksmai skelbiant konkursus pirmojo ir antrojo etapo papildomiems darbams atlikti prieštarauja pirmojo ir antrojo etapo rangos sutarčių nuostatoms, racionalaus lėšų panaudojimo principui, todėl yra neteisėti. Visus įmanomus papildomus darbus atsakovas privalėjo atlikti savo rizika ir sąskaita. Savo poziciją ieškovas iš esmės grindžia eksperto S. Mitkaus 2011 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2004 m. spalio 5 d. posėdžio nutarimu UAB „Dekoras“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso rekonstrukcijos darbų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą. 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 176 rekonstrukcijos I etapo darbams atlikti su atsakovu ieškovo vardu sudarė ieškovo įgaliotinis – ieškovui priklausanti įmonė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“). Nenumatytiems I etapo rekonstrukcijos darbams atlikti ieškovas įvykdė viešąjį pirkimą – neskelbiamas supaprastintas derybas, 2005 m. balandžio 25 d. su konkursą laimėjusiu atsakovu sudaryta sutartis Nr. 19. Pirmojo etapo statybos darbai buvo atlikti ir su atsakovu visiškai atsiskaityta. Ieškovo viešųjų pirkimų komisija 2006 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. 20-2 pripažino atsakovo ir jo partnerio bendrą pasiūlymą laimėjusiu supaprastintą atvirą konkursą dėl nurodyto objekto II etapo rekonstrukcijos darbų atlikimo, su atsakovu 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R. Dėl antrojo rekonstrukcijos darbų etapo baigiamųjų darbų ieškovas įvykdė viešojo pirkimo neskelbiamas supaprastintas derybas. Pripažinus laimėjusiu atsakovo pasiūlymą (viešųjų pirkimo komisijos 2008 m. vasario 29 d. posėdžio protokolas Nr. 38-4), su juo 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R.

17Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas yra dėl pirmojo ir antrojo etapo statybos rangos sutarčių ir konkursų sąlygų, kaip rangos sutarčių dalių, aiškinimo. Teismo vertinimu, eksperto atlikto tyrimo aktas negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada CPK 216 straipsnio prasme, jis yra paprastas rašytinis įrodymas. Konkursų sąlygų aiškinimas, ginčijamų sandorių dalių teisėtumo įvertinimas negali būti ekspertinio tyrimo dalykas. Eksperto išvados apie viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, kiti šalių veiksmų teisiniai vertinimai neturi teisinės reikšmės šioje byloje, todėl ieškovo pateiktas aktas neturi teismui įrodomosios galios.

18Teismas nesutiko su ieškovo pirmojo ir antrojo etapų rangos sutarčių ir konkursų sąlygų tiesioginiu pažodiniu aiškinimu, nes, pagal ieškovo aiškinimą, absoliučios atsakovo atsakomybės už visus įmanomus papildomus darbus nustatymas daro atsakovo įsipareigojimus pagal sutartis neapibrėžtus, prieštarauja pačiai statybos rangos sutarties sampratai ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių principui. Ieškovas neginčijo sprendimų skelbti konkursą pirmojo ir antrojo etapo papildomiems darbams pirkti, viešųjų pirkimų komisijų sprendimų skelbti konkursų nugalėtoją ir kitų procedūrinių viešųjų pirkimų papildomiems darbams pirkti sprendimų, sudariusių prielaidas sudaryti su atsakovu s papildomų statybos darbų atlikimo rangos sutartis. Teismas konstatavo, kad nenuginčijus viešųjų pirkimų komisijos sprendimų nėra pagrindo pripažinti viešojo konkurso būdu sudarytą sutartį ar jos dalį negaliojančia dėl neatitikties VPĮ principams. Papildomų darbų pagal 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 176 būtinumą pripažino projektuotojas UAB „Elvora“, buvo atlikta papildomų darbų projekto ekspertizė, patvirtinta jų bendra kaina. Papildomų darbų poreikį pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį Nr. 102-R pripažino ir papildomų darbų statybos rangos sutarties pasirašymą inicijavo ieškovo atstovas – trečiasis asmuo. Tai įrodo, kad buvo objektyvus poreikis atlikti papildomus statybos darbus, o įgaliotas ieškovo atstovas nereikalavo atlikti visų papildomų statybos darbų atsakovo sąskaita.

19Teismas nurodė, kad eksperto išvados neįrodo 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartyje Nr. 19 nurodytų papildomų darbų 124 615,35 Lt vertės nepagrįstumo, nes ekspertas šią išvadą grindžia pagrindinės rangos sutarties ir konkurso sąlygų aiškinimu, tačiau tai yra ginčą nagrinėjančio teismo kompetencija. Dėl tų pačių motyvų teismas atmetė eksperto išvadas dėl 1 023 105 Lt vertės papildomų darbų nepagrįsto įtraukimo į 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 6-R. Be to, teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, padarė išvadą, kad restitucija nagrinėjamoje byloje negalima, net jei būtų pagrindas sutikti su ieškovo argumentais dėl VPĮ pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011).

20Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 178 024 Lt ir 52 475 Lt neteisėtai įgytų rezervo lėšų priteisimo, teismas pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartyje buvo įrašytas 1 071 414 Lt užsakovo rezervas. Teismas pažymėjo, kad užsakovo rezervo panaudojimo netinkamas įforminimas neleidžia teigti, kad rezervo lėšos panaudotos be sutartyje nustatyto pagrindo.

21Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą.

22Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo (kurio 100 proc. akcijų priklauso ieškovui) vykdė VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso Vilniuje, Šiltadaržio g. 6 ir Bernardinų g. 8, remonto-rekonstrukcijos darbų statinio statybos valdytojo ir techninės priežiūros funkcijas, o šio objekto rekonstrukcijos statytojas (užsakovas) yra ieškovas.

23Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizę atliko ekspertas, kurio kvalifikacija yra statinio projekto, statinio dalinė, teritorijų detaliojo planavimo ir teritorijų specialiojo planavimo ekspertizė. Tačiau ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas padarė išvadas, kurios nepriklauso jo kompetencijai, t. y. ekspertas atliko viešojo pirkimo sąlygų ir rangos sutarčių nuostatų teisinį įvertinimą, išaiškino pirkimo sąlygas ir sutarčių nuostatas. Taip ekspertas iš esmės atliko ne statybos, o teisinę ekspertizę. Ieškovo pateiktas ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada CPK 216 straipsnio prasme, o konkurso sąlygų aiškinimas, ginčijamų sandorių dalių teisėtumo įvertinimas negali būti ekspertinio tyrimo objektas, nes tai yra ginčą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vis dėlto ekspertizės aktas yra paprastas rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios.

24Atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką, buvo didelė tikimybė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus iškils būtinybė atlikti rangos sutartyje nenurodytus papildomus darbus, todėl šalys rangovo įsipareigojimą atlikti papildomus darbus turėjo maksimaliai sureguliuoti sutartyse, tačiau dėl jų atlikimo tvarkos sutartyse nesulygta. Aplinkybę, kad atsakovas pagal pirmojo etapo rangos sutartį nebuvo įsipareigojęs savo lėšomis atlikti nenumatytus papildomus darbus, patvirtina ieškovo veiksmai vykdant rangos sutartis. Ieškovui (statytojui, užsakovui) santykiuose su atsakovu (rangovu) atstovavo jo paties statybų kontrolei ir priežiūrai paskirtas profesionalus statybos valdytojas – trečiasis asmuo. Pats ieškovas per trečiąjį asmenį nusprendė pirkti iš atsakovo sąmatoje nenumatytus papildomus darbus ir nereikalauti jų atlikti nemokamai, o įsipareigojo juos apmokėti. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis sutartis, neatsirado pagrindas ir taikyti restituciją.

25Trečiasis asmuo už atliktus darbus iš rezervo lėšų su rangovu (atsakovu) atsiskaitė pagal tarpusavyje pasirašytas atliktų darbų pažymas, o ieškovo nurodomo trišalio akto nebuvimas nepaneigia rezervo panaudojimo teisėtumo ir neleidžia teigti, kad užsakovo rezervo lėšos panaudotos be sutartyje numatyto pagrindo.

26III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

28CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo nustatytą galią. 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties Nr. 19 ir 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 6-R 1.12 punkte nustatyta, kad „Konkurso sąlygos ir Rangovo pasiūlymas yra neatskiriamos šios sutarties dalys. Konkurso sąlygų reikalavimai yra privalomi Sutarties šalims“. Viešųjų pirkimų procedūros dėl objekto VšĮ „Menų spaustuvė“ rekonstrukcijos darbų ir VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) rekonstrukcijos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų (toliau – Konkurso sąlygos) 2.5 punkte nurodyta, kad „Rangovas, prieš pateikdamas pasiūlymą, savo iniciatyva privalo apžiūrėti statybvietę, kad galėtų parengti pasiūlymą. Visos prekės, paslaugos ir darbai, užtikrinantys objekto funkcinę paskirtį, privalo būti numatyti pasiūlymo sąmatoje, net jeigu tai ir atskirai nepaminėta konkurso dokumentuose. Bet kokie darbai, skirti objekto funkcinei paskirčiai užtikrinti, yra svarbesni už sprendimus, esančius pateikiamuose konkurso dokumentuose, projektiniuose ar techniniuose sprendimuose, ir turės būti įvykdyti be papildomų statinio statybos valdytojo išlaidų net ir tuo atveju, jeigu konkurso dalyvis jų neįtraukė į pateikiamą atliekamų darbų sąmatą“. Konkurso sąlygų 12 punkte nustatyta, kad „visos prekės, paslaugos ir darbai, užtikrinantys reikiamą objekto funkcinę paskirti, privalo būti numatyti atliekamų darbų sąmatoje, net jeigu tai ir atskirai nepaminėta konkurso dokumentuose. Bet kokie reikalavimai skirti užtikrinti objekto funkcinei paskirčiai yra svarbesni už sprendimus, esančius pateikiamuose konkurso dokumentuose, projektiniuose ar techniniuose sprendimuose, ir turi būti įvykdyti be jokių papildomų perkančiosios organizacijos išlaidų, net jeigu dalyvis jų neįtraukė į pateikiamą atliekamų darbų sąmatą.“

29Tokios konkurso sąlygos buvo nustatytos siekiant užtikrinti, kad savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, šis tikslas įtvirtintas ir tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Visi darbai, užtikrinantys reikiamą objekto funkcinę paskirtį, privalėjo būti numatyti atliekamų darbų sąmatoje, jie turėjo būti atlikti be jokių papildomų ieškovės išlaidų net jeigu rangovas (atsakovas) jų neįtraukė į pateikiamą atliekamų darbų sąmatą. Konkurso ir rangos sutarčių sąlygos atsakovui buvo žinomos, jis su jomis sutiko. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, numatydama minėtas konkursų sąlygas, siekė, kad konkurso dalyviai, būdami savo srities specialistai, apdairiai ir rūpestingai įvertintų savo atsakomybės ribas ir numatytų visus darbus, užtikrinančius reikiamą objekto funkcinę paskirtį, bei jiems atlikti reikalingas išlaidas. Tuo atveju, jei konkurso dalyviai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, rizika dėl padidėjusių išlaidų tenka ne perkančiajai organizacijai, o rangovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB „Dekoras“ yra juridinis asmuo – statybos ir specialiosios apdailos įmonė, turinti ilgametę patirtį šioje srityje, todėl jam keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad jei statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai nustatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, galima daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai už tam tikrus darbus nurodė didesnę kainą, negu buvo sulygta rangos sutartyse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik sutarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Bylos šalys buvo numačiusios aiškias kainas dėl konkrečių objekto rekonstrukcijos darbų. Atsakovas dalyvavo viešuosiuose konkursuose objekto VšĮ „Menų spaustuvė“ rekonstrukcijos darbams atlikti, neskundė konkursų sąlygų, teikė savo pasiūlymus, vėliau laisva valia pasirašė statybos rangos sutartis, taip jis sutiko su visomis viešųjų konkursų sąlygomis, tarp jų ir su sąlyga dėl viešųjų pirkimų dokumentuose nenumatytų darbų atlikimo savo rizika. Kasatoriaus teigimu, teismams nesivadovaujant sutarties privalomumo principu, netinkamai, tik atsakovo naudai aiškinant viešųjų pirkimų dokumentus ir rangos sutartis, buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai, neužtikrinę savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo, racionalumo ir efektyvumo (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis). VPĮ nenustatyta reikalavimo ginčijant viešųjų pirkimų pagrindu sudarytas statybos rangos sutartis kartu reikalauti pripažinti negaliojančiais ir viešuosius pirkimus bei jų vykdymo metu priimtus procedūrinius sprendimus, kurių pagrindu ginčijamos sutartys buvo sudarytos.

31CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bankrutuojanti Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006, ir 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-617/2008, pažymėjo, kad „įstatyme yra neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda visuomenei, valstybei ir atskiriems asmenims“. Atsakovo pasiūlymo kaina turėjo būti galutinė pasirašant pagrindines rangos sutartis, o aplinkybė, kad atsakovas neįtraukė kokių nors darbų į savo konkurso pasiūlymo sąmatą, neatleidžia jo nuo pareigos atlikti visus projekte numatytus darbus. Dėl nepagrįstai įtrauktų į sutartis darbų Vilniaus miesto savivaldybei atsirado neigiami padariniai ir padaryta 1 147 720,35 Lt žalos, kurios dydį patvirtina ekspertizės aktas. Jame ekspertas išvardijo darbus, kurie buvo nepagrįstai įtraukti į sutartis kaip darbai, už kuriuos turi būti apmokama papildomai. Teismai neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų tinkamumu. Jį atmetę kaip netinkamą įrodymą teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185, 212 straipsniai).

32Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija, jei įstatymai nenustato kitų sandorio negaliojimo padarinių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį restitucija, negaliojant niekiniam sandoriui dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, yra galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys gražinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis; 6.146 straipsnis). Remiantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Bylos atveju taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu, kadangi atsakovas turi grąžinti tai, ką neteisėtai yra gavęs iš ieškovo, t. y. turi grąžinti nepagrįstai gautas lėšas.

33CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita privalo atlyginti šiam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Remiantis nurodytu teisiniu pagrindu, atsakovas turėtų būti įpareigotas grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Nenumatytų darbų apimtys turėjo būti įforminamos statinio statybos valdytojo, rangovo, projektuotojų atstovo (ir projekto vykdytojo pagal sutartį Nr. 102-R) pasirašytu aktu. Šie aktai nebuvo pasirašyti, dėl to rangovas užsakovo rezervo lėšas gavo be sutartyse nustatyto teisinio pagrindo.

34Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prisideda prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Dekoras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

36Kitoje byloje galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Dekoras“ v. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2013, solidariai iš savivaldybės ir jai atstovavusios bendrovės priteista UAB „Dekoras“ naudai 1 050 382 Lt skolos, taip pat palūkanų, delspinigių dėl laiku neatlikto atsiskaitymo už darbus vykdant tas pačias rangos sutartis, iš kurių įvykdymo kilo ginčas ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovas pripažino, kad atsakovas neturi prievolės atlikti papildomus darbus nemokamai, patvirtinęs savo įsipareigojimą už juos sumokėti (124 615,35 Lt ir 1 023 105 Lt pagal 2005 m. ir 2008 m. rangos sutartis). Šie sutartiniai įsipareigojimai šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje kaina gali būti keičiama ne ieškovo vienašališkai, o tik šalių susitarimu. Atsakovui atlikus darbus, juos ieškovas per trečiąjį asmenį priėmė pasirašę atliktų darbų ir išlaidų pažymas (pagal 2005 m. ir 2008 m. sutartis) ir atliktų darbų aktus (pagal 2008 m. sutartį). Ieškovas savo laisva valia sumokėjo atsakovui už darbus. Visais išvardytais veiksmais ieškovas patvirtino nelaikantis atsakovo atsakingu už tam tikrų darbų nenumatymą ir nepriskyrė jam šių darbų atlikimo rizikos. Taip ieškovas pripažino atsakovo prievolės atlikti darbus nemokamai nebuvimą, kartu ir atsakovo teisę gauti jų apmokėjimą. Atsakovo lėšos už atliktus nenumatytus darbus panaudotos tikslingai ir pagrįstai, nepažeidžiant viešojo intereso ir racionalaus lėšų panaudojimo principo. Apmokėjęs už darbus, ieškovas nepatyrė dėl to nuostolių. Sutartys atitiko racionalaus lėšų panaudojimo principą, dėl to nebuvo pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją. CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės (t. y. restitucija) netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jei 2005 m. ir 2008 m. sandoriai prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, tai ieškovas, atstovaujamas profesionalaus statybų valdytojo, vykdžiusio statybos techninę priežiūrą, ir viešųjų pirkimų komisijos, susidedančios iš statybos, ekonomikos ir teisės specialistų, negalėjo apie tai nežinoti. Tai daro negalimą restitucijos taikymą.

37Ieškovas, organizavęs nenumatytų darbų viešuosius pirkimus, pripažinęs atsakovą konkurso laimėtoju ir pasirašęs su juo 2005 m. bei 2008 m. sutartis dėl papildomų (nenumatytų) darbų pirkimo, įrodo ieškovo ketinimus ir valią atlygintinai nusipirkti iš atsakovo ankstesnėse rangos sutartyse nenumatytus darbus. Jeigu būtų pripažinta, kad darbai iš atsakovo negalėjo būti perkami, tai reikštų, kad ir jų viešasis pirkimas bei viešojo pirkimo metu sutarčių sudarymas negalėjo įvykti. Ieškovas siekia nuginčyti sutartis, tačiau nepripažįsta savo veiksmų sudarant šias sutartis neteisėtumo.

38Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti ieškovo rezervo lėšas, nes teises į jas patvirtina atsakovo atlikti darbai vykdant 2004 m. ir 2006 m. rangos sutartis. Darbai buvo perduoti pagal atliktų darbų ir išlaidų pažymas ir atliktų darbų aktus. Nei darbų atlikimo, nei jų perdavimo fakto nepaneigia tai, kad nebuvo pasirašytas trišalis statinio valdytojo, rangovo ir projektuotojų atstovų aktas.

39Trečiojo asmens iniciatyva parinkus statybos ekspertą ir šiam atlikus ekspertizę (jos teismas neskyrė), priimtas ekspertizės aktas nėra teismo ekspertizės aktas CPK 212 straipsnio prasme. Teismai pagrįstai įvertino ją ne kaip statybos, o kaip teisinę ekspertizę. Tačiau teisinį vertinimą atlieka ne ekspertas, o teismas, dėl to ši ekspertizė pagal savo turinį negalėjo būti įrodinėjimo priemonė.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

42Byloje ginčas kilo dėl rangos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat atsiskaitymo už atliktų statybos rangos darbų dalį pagrįstumo rekonstravus VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatus Vilniuje, Šiltadaržio g. 6 ir Bernardinų g. 8. Šio objekto rekonstrukcijos statytojas (užsakovas) yra ieškovas. Trečiasis asmuo (kurio 100 proc. akcijų priklauso ieškovui) vykdė VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso rekonstrukcijos darbų statinio statybos valdytojo ir techninės priežiūros funkcijas, o atsakovas etapais pagal atskiras statybos rangos sutartis atliko rangos darbus.

43Dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartis

44Byloje nustatyta, kad ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2004 m. spalio 5 d. posėdžio nutarimu atsakovo UAB „Dekoras“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu VšĮ „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso rekonstrukcijos darbų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą. Su atsakovu ieškovo vardu 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 176 rekonstrukcijos pirmojo etapo darbams atlikti sudarė ieškovo įgaliotinis – ieškovui priklausanti įmonė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“). Nenumatytiems pirmojo etapo rekonstrukcijos darbams atlikti ieškovas įvykdė viešąjį pirkimą – neskelbiamas supaprastintas derybas, su konkursą laimėjusiu atsakovu sudaryta 2005 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. 19. Ieškovo viešųjų pirkimų komisija 2006 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. 20-2 pripažino atsakovo ir jo partnerio bendrą pasiūlymą laimėjusiu supaprastintą atvirą konkursą dėl nurodyto objekto antrojo etapo rekonstrukcijos darbų atlikimo, su atsakovu 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R. Dėl rekonstrukcijos darbų antrojo etapo baigiamųjų darbų įsigijimo ieškovas įvykdė viešojo pirkimo neskelbiamas supaprastintas derybas. Pripažinus laimėjusiu atsakovo pasiūlymą (viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. vasario 29 d. posėdžio protokolas Nr. 38-4), su juo 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R. Bylos nagrinėjimo dalykas yra atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus teisinis pagrįstumas, bet ne viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo patikrinimas, nes jos šalių nėra ginčijamos.

45CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-161/2012).

46Byloje nustatyta ir nėra šalių ginčo dėl to, kad statinio rekonstrukcijos darbai – pirmojo ir antrojo etapo statybos darbai buvo visiškai atlikti, perduoti užsakovui, o su atsakovu už atliktus darbus visiškai atsiskaityta. Ieškovas nagrinėjamoje byloje ginčija atsiskaitymo pagrįstumą, teigdamas, kad atsakovui už atliktus papildomus darbus buvo nepagrįstai išmokėta 124 615,35 Lt pagal 2005 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. 19 ir 1 023 105 Lt pagal 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 6-R, taip pat iš ieškovo (užsakovo) rezervo nepagrįstai panaudota 125 549 Lt atsiskaityti su atsakovu pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį ir 52 475 Lt – pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartį. Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. gruodžio 27 d. ataskaitoje pripažinta 1 023 105 Lt nenumatytų papildomų rangos darbų būtinybė, nes buvo patikslintas VšĮ „Menų spaustuvė“ projektas, o dėl papildomų darbų pirkimo būtinumo į ieškovą kreipėsi jo atstovas (trečiasis asmuo). Ataskaitoje nurodyta, kad konkursas dėl nenumatytų pirmojo etapo darbų paskelbtas nutarus papildomai atlikti sienų mūrijimą, metalinių kolonų montavimą, šviesduobių betonavimą ir kt. Ieškovas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu patvirtino šių papildomų darbų viešojo pirkimo sąlygas, 2008 m. vasario 29 d. posėdžio protokolu laimėjusiu pripažino atsakovo pasiūlymą ir 2008 m. kovo 7 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6-R. Ištyrę bylos įrodymus ir juos įvertinę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažymėjo, kad ieškovo įgaliotas trečiasis asmuo išmokėjo lėšas atsakovui už atliktus darbus, neviršijant sutartyse dėl papildomų darbų nurodytos darbų apimties ir kainos. Aplinkybę, kad atsakovas pagal pirmojo etapo rangos sutartį nebuvo įsipareigojęs savo lėšomis atlikti nenumatytų papildomų darbų, patvirtina ieškovo veiksmai, kuriais jis pripažino būtinumą pirkti pirmojo etapo rangos sutartyse nenumatytus papildomus darbus, juos įsigijo – priėmė ir už juos sumokėjo. Ieškovo viešųjų pirkimų sąlygų ir rangos sutarčių nuostatų aiškinimas, pagal kurį atsakovas turėtų būti atsakingas už visus nenumatytus papildomus darbus, padarytų atsakovo įsipareigojimus pagal sudarytas pirmojo etapo rangos sutartis atlikimo neapibrėžtus, prieštarautų statybos rangos sutarties sampratai ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių principui.

47Ieškovas per įgaliotą trečiąjį asmenį nusprendė pirkti iš atsakovo sąmatoje nenumatytus papildomus darbus ir nereikalauti jų nemokamo atlikimo, o įsipareigojo juos apmokėti. Ieškovas, organizavęs papildomų darbų viešuosius pirkimus, pripažinęs atsakovą konkurso laimėtoju ir pasirašęs su juo 2005 m. bei 2008 m. sutartis dėl papildomų (nenumatytų) darbų pirkimo, patvirtino ieškovo ketinimus ir valią atlygintinai nusipirkti iš atsakovo ankstesnėse rangos sutartyse nenumatytus papildomus darbus. Ieškovas per savo įgaliotą atstovą (trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) pripažino papildomų statybos rangos darbų poreikį ir jiems pirkti atliko viešuosius pirkimus, pasirašė sutartis, jas vykdant ir buvo sumokėtos lėšos už papildomų darbų atlikimą. Papildomų rekonstrukcijos darbų perdavimas trečiajam asmeniui kaip statinio rekonstrukcijos valdytojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui fiksuotas jo ir rangovo patvirtintais atliktų darbų aktais ir atliktų darbų ir išlaidų pažymomis, taip susiklostė šalių tarpusavio santykių praktika dėl darbų priėmimo–perdavimo sudarant nurodytus dokumentus, kuriais patvirtintas darbų atlikimas ir jų perdavimas. Trečiajam asmeniui teises ir atsakomybę organizuoti ir priimti darbus iš rangovų, gauti už juos užsakovo lėšas ir jas pervesti atsiskaitant su rangovais suteikė ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta 2009 m. balandžio 22 d. pavedimo sutartis, kurios pagrindu veikdamas trečiasis asmuo patvirtino atliktų darbų priėmimą ir lėšų už juos sumokėjimą.

48Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesirėmė ieškovo pateiktu ekspertizės aktu, nes jis atliktas ne teismo paskirto eksperto, o ieškovo užsakytas ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada CPK 216 straipsnio prasme, o tik kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame išdėstytas konkurso sąlygų aiškinimas. Ginčijamų sandorių dalių teisėtumo įvertinimas apskritai negali būti ekspertinio tyrimo objektas, nes tai yra ginčą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi ekspertizės akto išvados dėl atsakovo prievolės atlikti rangos darbus be užmokesčio ir ieškovo teisės už juos nesumokėti reiškė šalių teisinio ginčo išsprendimą ekspertizės akte, o ne turinčio reikiamą kvalifikaciją statybos eksperto išvadą apie statybos rangos darbų atlikimą, jų atitiktį sutartyse nurodytiems darbams. Be to, ekspertizės akto išvada dėl be pagrindo panaudotų 52 475 Lt užsakovo rezervo lėšų nepagrįsta skaičiavimais, joje nepaneigta, kad nurodytos vertės rangos darbai buvo atlikti, o nurodyta, kad ekspertui nebuvo pateikti visi projekte nenumatyti ir į sąmatinės kainos apskaičiavimą neįtraukti darbų aktai. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo eksperto kompetencijos ribų peržengimą ir nesirėmė ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, o toks šio įrodymo duomenų reikšmės įvertinimas negali būti teisinis pagrindas pripažinti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai) nesilaikymą priimant kasatoriaus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

49Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 125 549 Lt ir 52 475 Lt išmokėtų rezervo lėšų už rangovo atliktus sutartyse nenumatytus darbus pažymėtina tai, kad 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartyje įrašytas 125 549 Lt užsakovo rezervas (sutarties 2 punktas) ir 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartyje – 1 071 414 Lt užsakovo rezervas galimiems nenumatytiems darbams atlikti, kuris naudojamas tik statinio valdytojo (ieškovo įgalioto trečiojo asmens) raštišku leidimu (sutarties 1.2 punktas). Rangos sutartyse buvo sulygta, kad nenumatyti darbai turėjo būti įforminami statinio statybos valdytojo, rangovo, projektuotojų atstovo ir projekto vykdytojo pasirašytu aktu. Atsakovo atlikti darbai vykdant 2004 m. ir 2006 m. rangos sutartis buvo perduoti pagal atliktų darbų ir išlaidų pažymas ir atliktų darbų aktus, kuriais nors ir nebuvo tiksliai pagal sutarties nurodymus įformintas darbų perdavimas, tačiau jais teismai turėjo pagrindą remtis ir nustatyti kitais bylos įrodymais nepaneigtą faktą apie sutartyse nenumatytų darbų atlikimą. Jų atlikimas ir perdavimas lėmė ieškovo įgalioto vykdyti sutartį trečiojo asmens prievolę išmokėti atsakovui rezervo lėšas už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad rezervo lėšos panaudotos vykdant sutartį joje nustatytu pagrindu, dėl to jos negali būti pripažįstamas be teisinio pagrindo gautomis atsakovo lėšomis.

50Dėl statybos rangos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis

51Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Rasmutės Manelienės stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-617/2008; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62).

52Nagrinėjamoje byloje ieškovo kasaciniame skunde nurodyta, kad rangos sutarčių dalys dėl antrojo etapo statybos rangos darbų prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Ieškovas teigė, kad viešojo pirkimo metu atsakovo pasiūlyta kaina turėjo būti galutinė pasirašant pagrindines rangos sutartis, o dėl papildomų darbų atliktų vėlesnių viešųjų pirkimų ir jų metu sudarytų rangos sutarčių ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai išmokėjo atsakovui 1 147 720,35 Lt. Dėl šio argumento, kuriuo įrodinėjamos aplinkybės dėl rangos sutarčių dalies prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio 1 dalies prasme, pažymėtina, kad byloje teismų nustatyta, jog atsakovui (rangovui) nurodyta suma už atliktus darbus buvo išmokėta vykdant 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartį Nr. 19 ir 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 6-R už jose nurodytus papildomus darbus. Supaprastintų neskelbiamų derybų būdu atlikus viešojo pirkimo procedūras, šios statybos rangos sutartys yra vėlesnės, jose nurodyti antrojo etapo papildomi darbai, o dėl pradinių pirmojo etapo rangos darbų buvo sudarytos ankstesnės statybos rangos sutartys – 2005 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. 19 ir 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartis Nr. 102-R. Byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad antrojo etapo papildomi darbai, dėl kurių įvykdytos viešojo pirkimo procedūros, ir kurie rangovo yra atlikti, nebuvo įtraukti į pirmojo etapo rangos sutarčių numatytus pradinius darbus. Vykdydamas rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo atsakovas turėjo pareigą atlikti sutartyse nurodytus papildomus darbus, o ieškovas – išmokėti lėšas. Racionalaus lėšų panaudojimo principo viešųjų pirkimų metu užtikrinimas buvo ieškovo kaip viešojo pirkimo organizatoriaus pareiga, jis turėjo kontroliuoti šio principo laikymąsi priimant sprendimus dėl viešojo pirkimo metu tiekėjo pasiūlymo kainos pripažinimo priimtina ir sutarčių sudarymo. Dėl to jam tenka atsakomybė už šio principo įgyvendinimą, o esant galiojančioms viešųjų pirkimų procedūrų metu sudarytoms rangos sutartims, šios sutartys yra vykdytinos, jų nevykdymas negali būti pateisinamas ieškovo (užsakovo) argumentu dėl neracionalaus lėšų panaudojimo. Ieškovo teiginiu, kad už papildomus rangos darbus turėjo būti atsiskaitoma pagal pradinių rangos sutarčių sąlygas, nepagrindžiama, jog papildomus darbus numačiusios vėlesnės rangos sutarčių dalys dėl atsiskaitymo už papildomus rangos darbus atitinka CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorių negaliojimo pagrindą sudarančias aplinkybes.

53Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendimas paliktas nepakeistas, išvados yra teisiškai pagrįstos, jos nenuginčytos kasacinio skundo argumentais, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Dekoras“ prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2904 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo, kurio kasacinis skundas netenkintas, 2070 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

56Kasaciniame teisme patirta 29,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

59Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 2070 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt litų) atsakovui UAB „Dekoras“ (juridinio asmens kodas 220169180) ir 29,78 Lt (dvidešimt devynis litus 78 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo pripažinti... 6. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo vykdė VšĮ „Menų spaustuvė“... 7. nuo 2004 m. – pirmasis etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2004 m.... 8. nuo 2005 m. balandžio mėnesio – papildomi pirmojo etapo statybos darbai,... 9. nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio – antrasis etapas, dėl kurio viešojo pirkimo... 10. nuo 2008 m. kovo 7 d. – baigiamieji antrojo etapo darbai, dėl kurių... 11. Ieškovo teigimu, 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties Nr. 19... 12. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 125 549 Lt, nepagrįstai... 13. Ieškovas teigė, kad pagal konkursų nuostatas atsakovo konkursams pateiktuose... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų... 17. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas yra dėl pirmojo ir antrojo etapo... 18. Teismas nesutiko su ieškovo pirmojo ir antrojo etapų rangos sutarčių ir... 19. Teismas nurodė, kad eksperto išvados neįrodo 2005 m. balandžio 25 d.... 20. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 178 024 Lt ir 52 475 Lt neteisėtai... 21. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto... 22. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo (kurio 100 proc.... 23. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti... 24. Atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką, buvo didelė tikimybė, kad... 25. Trečiasis asmuo už atliktus darbus iš rezervo lėšų su rangovu (atsakovu)... 26. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 27. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 28. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 29. Tokios konkurso sąlygos buvo nustatytos siekiant užtikrinti, kad... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias... 31. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 32. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija,... 33. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo... 34. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Dekoras“ prašo kasacinį... 36. Kitoje byloje galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 37. Ieškovas, organizavęs nenumatytų darbų viešuosius pirkimus, pripažinęs... 38. Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti ieškovo rezervo lėšas, nes teises... 39. Trečiojo asmens iniciatyva parinkus statybos ekspertą ir šiam atlikus... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 42. Byloje ginčas kilo dėl rangos sutarčių dalių pripažinimo... 43. Dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartis ... 44. Byloje nustatyta, kad ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų... 45. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį... 46. Byloje nustatyta ir nėra šalių ginčo dėl to, kad statinio rekonstrukcijos... 47. Ieškovas per įgaliotą trečiąjį asmenį nusprendė pirkti iš atsakovo... 48. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesirėmė ieškovo... 49. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 125 549 Lt ir 52 475 Lt išmokėtų rezervo... 50. Dėl statybos rangos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis ... 51. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovo kasaciniame skunde nurodyta, kad rangos... 53. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 56. Kasaciniame teisme patirta 29,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 59. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas... 60. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...