Byla 2-526-451/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovams V. S., B. R., atsakovo V. S. įgaliotai atstovei V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S., B. R. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3Ieškovė BUAB „Statybų kryptis“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 114-123) prašydama priteisti iš solidariai atsakovų V. S. ir B. R. ieškovės naudai 8364,73 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29 buvo E. R., nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 – atsakovas V. S.. 2010-01-08 UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT-08549 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Nigema“ įsigijo ir perdavė UAB „Statybų kryptis“ valdyti ir naudoti automobilį AUDI Q7 3.0TDI Quattro, identifikacinis Nr. ( - ), pirmosios registracijos data 2007-08-30, valstyb. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), 32031,98 Eur (110 600,00 Lt) su PVM vertės. Tarp UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudarytas įmokų mokėjimo grafikas, pagal kurį UAB „Statybų kryptis“ dalinėmis įmokomis automobilį turėjo išsipirkti iki 2012-08-30, sumokant 34 401,59 Eur (118 781,94 Lt) sumą, kurią sudarė 110 600 Lt dydžio turto išpirkimo įmokos (Automobilio kaina), 7628,94 Lt palūkanų įmokos ir 553 Lt sutarties mokestis. UAB „Statybų kryptis“ iš UAB „Swedbank lizingas“ išsipirko Automobilį anksčiau nurodyto termino, sumokėdama UAB „Swedbank lizingas“ turto išpirkimo anksčiau laiko įmoką – 33 294,89 Lt. Iš viso pagal Lizingo sutartį UAB „Statybų kryptis“ už Automobilį faktiškai sumokėjo 134 778,18 Lt. UAB „Swedbank lizingas“ 2011-11-03 išdavė Pabaigos aktą, kuriame nurodė, kad Lizingo sutartis nuo 2011-11-03 pasibaigė UAB „Statybų kryptis“ visiškai sumokėjus visas Lizingo sutartyje numatytas įmokas. Pabaigos akto pagrindu UAB „Statybų kryptis“ galėjo įregistruoti nuosavybės teises į Automobilį VĮ „Regitra“, tačiau to nepadarė. 2011-11-07 įvykusiame UAB „Statybų kryptis“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo akcininkai V. S. (60 proc. akcijų) ir B. R. (40 proc. akcijų), buvo priimtas nutarimas parduoti Automobilį už 34000 Lt. UAB „Statybų kryptis“ direktorius V. S. pagal 2011-11-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) už 34000 Lt sumą Automobilį pardavė pirkėjui R. G.. Tarp UAB „Statybų kryptis“ ir pirkėjo R. G. 2011-11-08 buvo pasirašytas Turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo R. G. buvo perduotas Automobilis, kuris nebuvo sugadintas ir tinkamos būklės. Tarp perimtų įmonės dokumentų rašytinės Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nėra. Pagal UAB „Statybų kryptis“ apskaitos duomenis, buhalterinius dokumentus Automobilio likutinė vertė buvo 62881,74 Lt. Pažymėjo, kad automobilis buvo parduotas įmonės, su kuria bendradarbiavo UAB „Statybų kryptis“, UAB „Saudema“ direktoriui, o tarp UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Saudema“ nuolat buvo sudaromos rangos sutartys. R. G. vos tik įsigijęs automobilį, jį perpardavė. Nors turimų dokumentų pagrindu negalima nustatyti, kam konkrečiai buvo parduotas automobilis, tačiau daro prielaidą, kad jis buvo parduotas su UAB „Statybų kryptis“ susijusiam asmeniui. 2012-10-11 buvo atlikta Automobilio privalomoji techninė apžiūra, jai jį pateikė valdytojas R. R.. Mano, kad R. R. asmuo giminystės ryšiu susijęs tiek su E. R., kuris iki V. S. buvo UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi, tiek su B. R., kuri kartu su V. S. balsavo už Automobilio pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduotas už 34000 Lt, įmonei padaryta 8364,773 Eur žala, apskaičiuota kaip skirtumas tarp Automobilio likutinės buhalterinės vertės jo pardavimo dienai ir pardavimo kainos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nurodė, kad V. S. tuo metu buvo UAB „Statybų kryptis“ akcininkas ir direktorius, sušaukė 2011-11-07 akcininkų susirinkimą, kuriame atsakovų kaip abiejų akcininkų buvo nuspręsta Automobilį parduoti už 34000 Lt, susirinkimo protokole jokių motyvų, kodėl Automobilį nuspręsta parduoti už tokią kainą nėra, todėl atsakovas V. S. kaip įmonės vadovas, nusprendęs parduoti Automobilį, suradęs jam pirkėją, sutaręs su juo dėl mažos bei nuostolingos pardavimo kainos, kreipęsis į įmonės akcininkus, kad šie priimtų nutarimą dėl pardavimo, įmonei padarė žalą tiek kaip įmonės akcininkas, balsuodamas susirinkimo metu, tiek kaip įmonės vadovas, organizuodamas ir įvykdydamas įmonei nuostolingą pardavimo sandorį. Atsakovės B. R. neteisėti veiksmai pasireiškė balsavimu už įmonei nuostolingo sandorio sudarymą, todėl ji kaip įmonės akcininkė pažeidė savo pareigą elgtis sąžiningai įmonės atžvilgiu ir nedaryti įmonei žalos. Kadangi abu atsakovai padarė žalą savo bendrais veiksmais, jų atsakomybė yra solidari. Dėl turtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad 2011-11-08 jį perduodant R. G. Automobilis buvo tinkamos būklės, nesugadintas, todėl 2011-11-04 defektinis aktas negali būti įrodymas, pateisinantis Automobilio pardavimą už neįprastai mažą kainą. 2012-10-11 automobilio techninės apžiūros metu taip pat nustatyta, kad jis atitinka techninius reikalavimus, byloje nėra įrodymų, kad nuo 2011-11-08 iki 2012-10-11 jis būtų remontuotas. Be to, jį pardavus 2011-11-08 už 9847,08 Eur jis buvo 4 m. senumo prabangus premium klasės visureigis ir pagal transporto priemonių pardavimo portalo www.autoplius.lt duomenis apie tokių automobilių pardavimo skelbimus, skelbtus 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn., pigiausia tokio automobilio kaina buvo 19400 Eur (66984,32 Lt), o vidutinė – 24145,86 Eur (83370,82 Lt), šiai dienai tokio automobilio vidutinė pardavimo kaina yra 14537,78 Eur (50196,05 Lt). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2011-11-08 Automobilio pardavimo kaina turėjo būti ne mažesnė nei jo buhalterinė likutinė vertė, t.y. ne mažesnė kaip 62881,74 Lt (18211,81 Eur). Dėl priežastinio ryšio ir kaltės, nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog UAB „Statybų kryptis“ žalą patyrė, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sudarant nuostolingą Automobilio pardavimo sandorį, todėl įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas - atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltė preziumuojama. Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ atstovas palaikė ieškovės ieškinį visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.

4Atsakovas V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 160-170), teismo posėdžio metu jis ir jo įgaliota atstovė V. S. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl UAB „Statybų kryptis“ organų statuso ir funkcijų bendrovės veikloje, pažymėjo, kad sprendimo, kuriuo nuspręsta parduoti ilgalaikį turtą Automobilį už 34000 Lt, dėl ko, anot ieškovės, padaryta žala bendrovei, priėmimas yra išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei atsakomybės ribose, todėl vien jo 60 proc. akcijų nepakako, kad būtų priimtas sprendimas dėl Automobilio pardavimo, priešingai sprendimų, susijusių su reikšmingiausiais sprendimais priėmimo, valdymo teisės UAB „Statybų kryptis“ ¾ priklausė nuo akcininkų valios. Kadangi jis kaip direktorius sudarė sandorį, iš kurio ieškovė kildina prašomą priteisti žalą, vykdydamas savo pareigą, – 2011-11-07 UAB „Statybų kryptis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole įtvirtintą nenuginčytą akcininkų sprendimą parduoti Automobilį už 34000 Lt, kur akcininkai išreiškė savo valią 100 proc. balsavę už tokį sprendimą, šis sprendimas nebuvo nuginčytas ir nebuvo pripažintas kaip pažeidžiantis UAB „Statybų kryptis“ interesus, jo poelgis negali būti vertinamas kaip neteisėtas/nesąžiningas veiksmas. Dėl atsakovų atsakomybės ir prievolės atlyginti žalą, pažymėjo, kad bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja sąlygos solidariajai atsakomybei kilti, kadangi byloje galimai padarytą žalą galima išskirti dalimis, todėl yra galimybė nustatyti, kiek kiekvienas iš atsakovų galimai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Solidarioji atsakomybė grindžiama veiksmų, kuriais padaroma žala, bendrumu. Nustatant bendrumo faktą, atsakovų veiksmai išskirtini, identifikuotini pagal kiekvieno atsakovo interesus, naudos gavimą/negavimą, dydį, ar buvo siekiama bendro rezultato. Teismų praktikoje konstatuota, kad kai įrodoma, jog kiekvienas iš atsakovų atliko savarankiškus veiksmus, už ieškovo patirtą žalą privalo atsakyti savarankiškai, o ne solidariai, o nustačius faktą, kad žala padaryta skirtinga atsakovų veika, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, jeigu byloje būtų nustatytas žalos faktas ir dydis, solidariosios atsakomybės taikymas būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu svetimo nuostolio sąskaita būtų praturtėję abu atsakovai. Dėl atsakovų, kitų asmenų statuso ir funkcijų bendrovės veikloje ir faktinių aplinkybių, susijusių su Automobiliu, nurodė, kad atsakovė B. R. aktyviai dalyvavo UAB „Statybų kryptis“ valdyme, kadangi tai lėmė bendrovės įstatai, kuriuose visi svarbiausi su bendrovės valdymu, kontrole, turto perleidimu susiję sprendimai buvo priskirti akcininkų susirinkimo kompetencijai, tai patvirtina ir jos balsavimas 2011-11-07 akcininkų susirinkime už Automobilio pardavimą už 34000 Lt. Pažymėjo, kad nors B. R. teigia, kad ji neturėjo įtakos valdyme, nuo jos buvo slepiama informacija, o ji švaistė įmonės turtą, jį pardavinėjo, 2014-06-19 bankroto administratoriaus iniciatyva atliktose sandorių teisinėse analizėse užfiksuoti visi pelningi ilgalaikio turto pardavimo sandoriai, sudaryti jo, ko pasėkoje, UAB „Statybų kryptis“ uždirbo 55352,11 Lt pelno, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė dirbo pelningai, tačiau turto pardavimo kainai įtaką turėjo technikos paskirtis, naudojimo intensyvumas, pardavimo metu vyravusi ekonominė aplinka ir kitos objektyvios priežastys. Nurodė, kad Automobiliu nuo jo įsigijimo naudojosi išimtinai E. R., o jis neatliko jokių veiksmų, nežinojo jokių aplinkybių, susijusių su Automobilio įsigijimu. Naudojimosi Automobiliu teisės perdavimas atsispindėjo ir bendrovės apskaitoje, kadangi dalis automobilio vertės atsispindėjo apskaičiuojant gautas pajamas natūra, įvertinant E. R. su darbo santykiais susijusias sumas, be to, byloje pateiktus Audi centro UAB „Autojuta“ dokumentus taip pat pasirašydavo išimtinai tik E. R.. E. R. pateikė informaciją apie tai, kad 2010-10-28 Automobilis buvo apgadintas. Kadangi draudimo kompanijai UAB „DK PZU Lietuva“ apie įvykį buvo pranešta pavėluotai, jis užregistruotas tik 2011-11-03, draudimo išmoka neišmokėta. Būtent E. R. nurodė, kad jei bendrovė nenori ar negali investuoti į Automobilio remontą, tikslinga būtų jį parduoti už 34000 Lt, nes gaunamų lėšų pakaktų ir dar liktų, kad bendrovė galėtų išsipirkti automobilį iš UAB „Swedbank lizingas“ ir taip sumažintų įsipareigojimų sumą. Be to, jis nurodė, kad automobilis turi gedimų, jį kas mėnesį tenka remontuoti, todėl parduodant automobilį reikėtų užtikrinti, kad riziką dėl automobilio būklės prisiimtų pirkėjas, pažadėjo rasti tokį pirkėją, sumokėsiantį 34000 Lt. Ši informacija buvo pateikta UAB „Statybų kryptis“ akcininkams. Jis patikrino šią informaciją ir Audi centro UAB „Autojuta“, draudimo kompanijos parengti dokumentai ir 2011-11-04 UAB „Statybų kryptis“ trijų narių komisijos pasirašytas defektinis aktas apie Automobilio trūkumus tą patvirtino. Kadangi surinkti duomenys apie Automobilį buvo išsamūs ir informatyvūs, į juos buvo atsižvelgta akcininkų susirinkime priimant sprendimą dėl Automobilio pardavimo už 34000 Lt. Jam nebuvo pagrindo abejoti pateikta informacija ar įtarti, kad E. R., ar B. R. naudojasi susiklosčiusia situacija asmeninei naudai gauti. Nurodė, kad per 20 mėnesių automobilis buvo 22 kartus pristatytas į Audi centrą, kuriame 22 kartus fiksuota daugybė gedimų, atlikti remonto darbai ir išlaidos, susijusios su jo eksploatacija sudarė 10948,12 Lt. Būtent Automobilio patirti eismo įvykiai, išlaidos, susijusios su defektų taisymu dėl nedraudžiamojo įvykio, nuolatinės išlaidos, susijusios su automobilio remontu ir eksploatacija, draudimo išlaidos ir buvo veiksniai, nulėmę automobilio pardavimą. Nurodė, kad ieškovės pateiktas žalos apskaičiavimo būdas pagal skirtumą tarp Automobilio likutinės buhalterinės vertės pardavimo dieną ir pardavimo kainos ydingas ir prieštaraujantis ekonominei logikai, kadangi sudarant Automobilio pirkimo sandorį, dalį mokėtinos sumos sudarė 7628,94 Lt palūkanų įmokos ir 553 Lt sutarties mokestis, iš viso 8181,94 Lt, kurie buvo mokėti už finansinį tarpininkavimą įsigyjant automobilį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įgytas Automobilis kaip ilgalaikis turtas buvo apskaitytas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, atskaičius PVM, ir turto buhalterinė vertė buvo nustatyta 91404,96 Lt, t.y. įskaičius ir 8181,94 Lt sudarančias palūkanas bei sutarties mokestį, tačiau Lizingo bendrovei sumokėtų 8181,94 Lt negalima laikyti automobilio rinkos vertės padidėjimu. E. R. pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį, automobilis tapo nereikalingas, tokio turto laikymas reiškė turto įšaldymą ir neracionalią ūkinę veiklą, be to, turtas nuvertėjo, jo išlaikymui buvo būtinos išlaidos (draudimas, techninė apžiūra, saugojimas). UAB „Statybų kryptis“ automobilio nusidėvėjimo žiniaraščio duomenimis, nusidėvėjimas per metus sudarė 14261,61 Lt sumą, todėl jo veiksmai priimant sprendimą dėl Automobilio pardavimo neturėtų būti vertinami kaip neteisėti, aplaidūs ar nerūpestingi, kadangi tokiomis aplinkybėmis analogiškai pasielgtų eilinis vadovas, tvarkantis verslo reikalus. Pažymėjo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis tiek sandorio sudarymo metu (2010-01-05 Paskolos sutartis), tiek šiuo metu yra pagrindinis UAB „Statybų kryptis“ kreditorius, todėl turtiniai bendrovės interesai sutapo su jo asmeniniais interesais ir Automobilio pardavimas už mažesnę kainą mažino jo tikimybę susigrąžinti skolą, todėl jis buvo suinteresuotas tik naudingo įmonei sandorio sudarymu. Nors ieškovė galimai neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus priskiria jam, tačiau ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė B. R. galėjo veikti bendrovės ir asmeninių interesų konflikto sąlygomis, kadangi jos nėra įmonės teismo patvirtintame kreditorių sąraše, t.y. įmonė jai nėra skolinga; 2012-01-05 UAB „Autojuta“ išrašytoje PVM sąskaitoje nurodoma, kad Automobilio aptarnavimo paslaugų gavėjas – E. R., t.y. jos sutuoktinis, o nuo 2011-11-15 VĮ Regitra duomenimis savininku įregistruotas R. R., t.y. atsakovės buvusio sutuoktinio brolis.

5Atsakovė B. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b.l. 147-150) ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, nors turėjo 40 proc. akcijų, tačiau jokios įtakos valdyme neturėjo, jokių išmokų, atlygio, premijų ir dividendų negavo. Pažymėjo, kad akcininkų susirinkimas skirtingai nei vadovas nelaikomas valdymo organu, nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam draudžiama perimti valdymo funkciją. Nurodė, kad 2011-11-07, kuomet buvo organizuojamas Automobilio pardavimas su E. R. santuokoje ji negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ji pati neturėjo jokių tikslų ir interesų pigiau parduoti Automobilį, ji pasitikėjo direktoriumi V. S., manė, kad jis dirba atsakingai, kadangi V. S. yra jos tikras dėdė, mirusio jos tėvo A. G., įkūrusio UAB „Statybų kryptis“, pusbrolis. Pažymėjo, kad V. S. nuolat piktnaudžiavo savo kaip direktoriumi padėtimi, skyrėsi sau premijas, didinosi atlyginimą, pirko automobilius, kuriais asmeniškai naudojosi, pardavinėjo įmonės turtą ir visa tai slėpė nuo jos kaip akcininkės. Pažymėjo, kad atsakovas V. S. statybų vadovo darbą išmano labai gerai, nes ilgą laiką dirbo vienoje didžiausių statybų bendrovių UAB „Mitnija“, ilgą laiką pirko šiai įmonei techniką tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, todėl jų šeima labai pasitikėjo V. S. ir jo sutuoktine, kuri yra teisininkė. Kadangi jai buvo neleidžiama domėtis įmonės veikla, ji nutarė kreiptis į audito įmonę ir 2013-08-13 gavo L. B. audito įmonės „Finansų linija“ patikrinimo ataskaitą, kuri buvo atsiųsta ir V. S.. Tik tuomet ji sužinojo apie prastą įmonės finansinę situaciją, kreipėsi į V. S., o šis supykęs jos reikalavo pasirašyti ant dokumentų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nurodė, kad V. S. UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi dirbo nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 ir per šį laikotarpį sau išsimokėjo 64400 Lt premijų, nuslėpdamas tai nuo jos kaip akcininkės, nors pagal Akcinių bendrovių įstatymą įmonės vadovo darbo apmokėjimo sąlygas, įskaitant atlyginimo priedus ar premijas, gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Paaiškino, kad su ja nieks parduoto Automobilio kainos nederino ir ji pardavimo procese nedalyvavo, nežinojo nei kas pirko automobilį, nei kam buvo išrašytos sąskaitos-faktūros, nes V. S. jai neteikė tokios informacijos. Anksčiau automobiliu naudojosi jos sutuoktinis E. R.. Tik gavusi ieškinį sužinojo, kad jis buvo parduotas R. G., o vėliau R. R., kuris ko gero yra R. R. – jos buvusio sutuoktinio brolis. Mano, jog jos kaip akcininkės interesai buvo nuolat pažeidinėjami, nors ji ir bandė kontroliuoti situaciją.

6Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. paaiškino, kad pažįsta abu atsakovus, susipažino kuomet jie dirbo UAB „Mitnija“, kadangi jo įmonė buvo UAB „Mitnija“ subrangovas. Apie Automobilio pirkimą paaiškino, kad jį įsigyti jam pasiūlė E. R., kuris nurodė, kad skiriasi su B. R., išvažiuoja iš Lietuvos į Ukrainą ir nori parduoti automobilį. Jis paklausė E. R., kokia automobilio kaina ir jis jam atsakė, kad 34000 Lt. Parodė, kad jis žinojo, jog Automobilis priklauso UAB „Statybų kryptis“, kurios direktoriumi kažkuriuo laiku buvo E. R.. Automobilio būklė pirkimo metu nebuvo bloga, tačiau automobilis buvo pabraižytas, jo priekinės durelės sulankstytos, stiklas įskilęs, reikėjo pirkti naujas padangas. Automobilį jis pirko 2011 m. vėlyvą rudenį, buvo tamsu ir pinigus jis E. R. padavė grynaisiais automobilyje, taip pat buvo pakviestas į įmonę, kuri buvo Kaune. Šilainiuose, priešais Bernelių užeigą esančio pastato antrame aukšte. Žinojo, kad įmonės direktoriumi tuo metu buvo V. S.. Automobilį prieš pirkdamas vizualiai apžiūrėjo prieš maždaug mėnesį prieš pirkimą. Kad automobilis prieš tai buvo patekęs į kelis autoįvykius, nežinojo, tačiau Automobilio būklė prieš pirkimą prieš mėnesį ir tądien, kai jis buvo nupirktas nesiskyrė. Jam nebuvo skirtumo ir tai nebuvo jo reikalas, kas pardavinėjo automobilį, ar įmonė, ar E. R., jis jį pirko kaip fizinis asmuo ir jam nebuvo jokio skirtumo. Nepamena, kokiu dokumentu jam buvo perduotas automobilis, tačiau greičiausiai – kasos pajamų orderiu, su kuriuo iškart nuvažiavo į VĮ Registrą ir įregistravo automobilį. Pats automobiliu naudojosi 2-3 savaites, po pirkimo varė jį į servisą ir investavo į jį apie 1000 Lt kaladėlėms ir tepalams keisti. Pardavė jį taip pat po 2-3 savaičių, kadangi jam sutaisyti reikėjo apie 17000 Lt, be to, draudimo bendrovė jam atsisakė jį drausti dėl palydovinės apsaugos sistemos. Dėl paslėptų defektų, apie kuriuos perkant automobilį jis nebuvo informuotas ir sužinojo vėliau, jis skambino E. R., su juo susipyko ir pasakė jam, kad automobilį pardavinės. Tada E. R. pasakė, kad automobilį gali nupirkti jo brolis. Automobilį R. R. jis pardavė už 35000 Lt. Nurodė, kad šiuo metu su E. R. bendrauja, tačiau jo Lietuvoje nėra, nuo automobilio pardavimo jis dirba Ukrainoje. Apklaustas parodė, kad prieš pirkdamas automobilį jo techninės būklės netikrino, nes nematė tikslo nepasitikėti. Patvirtino, kad automobilį priėmė 2011-11-08 perdavimo-priėmimo aktu, kai buvo pasirašinėjami dokumentai kartu buvo ir V. S., tačiau perduodant automobilio raktus jis nedalyvavo. Galėjo būti, kad į VĮ Regitrą važiavo 2011-11-08 12 val. dienos, o finansinius dalykus su įmone tvarkėsi vakare. Pamena, kad pasirašė defektų aktą, tačiau jam tai jokios reikšmės neturėjo, nes automobilį jis pirko sau. A. G. jis pažinojo, jie tarėsi, jog A. G. jam paskolins 2 mln. Lt, tačiau kadangi pinigų A. G. jam neperdavė, paskolos sutartis negaliojanti. Daugiau jokių paskolinių santykių su juo ar jo šeimos nariais jis neturėjo. Parodė, kad sužinojęs apie automobilio defektus, jo grąžinti UAB „Statybų kryptis“ nebandė, nes buvo pasirašęs dokumentus, kad jokių pretenzijų dėl automobilio būklės neturi. Paklaustas, ar nebandė jo parduoti brangiau kitiems asmenims, pažymėjo, kad ir pardavė 1000 Lt brangiau, nes norėjo jo kuo greičiau atsikratyti, pats buvo į jį investavęs tą 1000 Lt. Kai automobilį pardavė, jį vėliau matė Pašilaičiuose, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje. Šiuo metu UAB „Statybų kryptis“ skolinga jo įmonei UAB „Saudema“, bankroto byloje yra jo įmonės kreditorinis reikalavimas.

7Patikslintas ieškinys atmestinas.

8Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Plėtodamas savo praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).

10Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos A. T. 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

11Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-10-16 (1-2, b.l.) UAB „Statybų kryptis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras (8-11, b.l.). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29 buvo E. R., nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 direktoriumi buvo atsakovas V. S.. Ieškovas ginčija 2011-11-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą parduotą automobilį AUDI Q 7, už 34 000 litų sumą. Automobilio pardavimo metu galiojo UAB „Statybų kryptis“ 2001-03-19 dienos įstatai (59-71, b.l., I t.), kurie buvo pakeisti 2012-11-13 (27-29, b.l., I t.). Pagal galiojančių įmonės įstatų 39p. numatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Pagal tų pačių įstatų 41p. 16 papunkčio nuostatas nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus dėl didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo , perleidimo, nuomos , įkeitimo, laidavimo ar garantavimo. Tam, kad atsakovas V. S. kaip UAB „Statybų kryptis“ direktorius galėtų parduoti ginčo automobilį, privalėjo gauti akcininkų pritarimą. Byloje nustatyta, jog įmonėje tuo metu buvo du akcininkai , atsakovai V. S., valdantis 60 procentų akcijų ir atsakovė B. R. , valdanti 40 procentų akcijų (6 b.l., II t.). Byloje nustatyta, jog atsakovas kaip įmonės vadovas ginčo turtą pardavė už kainą, dėl kurios akcininkai priėmė vieningą sprendimą, ir tai byloje patvirtina 2011-11-07 UAB „Statybų kryptis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (18 b.l. I t.). Teismas byloje nustatė, jog ginčo automobilis buvo parduotas pagal įmonės įstatuose nustatytą tvarką , jo pardavimo tvarka pažeista nebuvo.

12Dėl atsakovo V. S. neteisėtų veiksmų.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos.

14Byloje nustatyta, jog ginčo automobilio pardavimo metu V. S. buvo įmonės vadovas ir 60 procentų įmonės akcijų savininkas. Ieškovas nurodo, jog įmonės vadovo ir akcininko neteisėti veiksmai kyla iš to, kad jis būdamas įmonės vadovas ir akcininkas elgėsi nesąžiningai įmonės atžvilgiu, ir priimtu sprendimu parduoti automobilį už 34 000 litų, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62881,74 litai, padarė įmonei žalą, kurią ir prašo priteisti iš V. S.. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, ginčo automobiliu naudojosi išimtinai atsakovės B. R. buvęs vyras E. R.. Byloje esantis juridinių asmenų registro išrašas su istorija (8-11, b.l., I t.) patvirtina, jog E. R. įmonės vadovu buvo 2009-06-25 iki 2011-08-18. Šalys neginčijo, jog ginčo automobilio pardavimo metu E. R. įmonėje nedirbo ir automobiliu nesinaudojo. Įmonės akcininkams priėmus sprendimą automobilį parduoti, atsakovas V. S. kaip bendrovės vadovas vykdė automobilio pardavimo sandorį. Prieš parduodant automobilį buvo surašytas automobilio defektinis aktas (72, b.l.), kuriame nustatyti automobilio gedimai. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog automobilis buvo lizinguojamas AB SWED lizingo, dėl ko įmonė kiekvieną mėnesį patirdavo išlaidas - be grąžintinos sumos reikėjo mokėti ir palūkanas, kurios bendroje sumoje sudarė 7628,94 lito. Byloje nustatyta, jog 2011-10-31 UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė draudimo sutartį su UAB „Statybų kryptis“ (135, b.l., I t.), todėl atsirado pagrindas spręsti dėl automobilio reikalingumo įmonėje, kadangi reikėjo papildomų išlaidų jo eksploatacijai, ką ir nurodo teismo posėdžio metu atsakovas V. S.. Byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu UAB „Statybų kryptis“ vykdė ir kitus turto pardavimo sandorius, ir tai byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – (77 b.l., I t.), 2011 metais įmonėje buvo parduoti trys automobiliai, kurių pardavimo kaina iš esmės neatitiko turto likutinės vertės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – automobilių pirkimo sutarčių nustatyta, jog įmonė 2010 metų pabaigoje ir 2011 metais įsigijo penkis automobilius ( 14-28, b.l.II t.) , kas leidžia pagrįstai manyti, jog 2011 metais įmonei įsigujus naujus automobilius, reikėjo spręsti dėl tokio kiekio automobilių reikalingumo ir jų tikslingo panaudojimo. Byloje nėra duomenų, jog 2011 metų pabaigoje įmonė dirbo nuostolingai, ar turėjo kreditorių (išskyrus atsakovą V. S., kurių teisės butų pažeistos pardavus ginčo turtą už mažesnę kainą, negu yra nustatyta jo likutinė vertė. Teismas , įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, laiko neginčijamai nustatytu, jog ginčo turto pardavimu metu įmonė dirbo pelningai, Įmonėje nebedirbant E. R., automobilis tapo nebereikalingas, tačiau automobilio pardavimo kainai įtaką turėjo technikos paskirtis, naudojimo intensyvumas, automobilio reikalingumas įmonei, automobilio būklė jį parduodant. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie teismo ištirti teismo posėdyje patvirtina, jog atsakovas V. S. veikdamas kaip įmonės akcininkas ir įmonės vadovas neatliko neteisėtų veiksmų, veikė apdairiai ir protingai, nepažeidė kitų akcininkų teisių, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas -LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 180 str., 183 str., 185 str.

15Teismui nustačius, kad atsakovas V. S. parduodamas automobilį neatliko neteisėtų veiksmų, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

16Dėl atsakovės B. R. veiksmų.

17Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė B. R. yra įmonės UAB „Statybų kryptis „ akcininkė, ji valdo įmonėje 40 procentų. Teismas nustatė, jog atsakovės B. R. įmonėje valdomų akcijų skaičius priimant įmonės sprendimą dėl ginčo automobilio pardavimo esminės įtakos neturėjo, akcininkė turėjo tik patariamąjį balsą. Iš byloje esančio 2011-11-07 UAB „Statybų kryptis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, jog akcininkė B. R. pritarė sprendimui parduoti ginčo automobilį už 34000 litų, pastabų dėl parduodamo automobilio ir jo kainos atsakovė B. R. neturėjo, kas patvirtina atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog ji tuo metu V. S. visiškai pasitikėjo. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčo automobilio pardavimo metu tarp akcininkų vyko ginčai, ar kitokie nesutarimai, kas galėjo įtakoti automobilio pardavimą už 34 000 litų kainą. Priešingai, atsakovė B. R. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, susirašinėjimą su V. S. (160, b.l. I t.), kad akcininkų tarpusavio santykiai pablogėjo 2013 m. Teismui nustačius, jog atsakovas V. S. parduodamas ginčo automobilį neatliko neteisėtų veiksmų, byloje neesant įrodymų, jog akcininkai V. S. ir B. R. tarpusavyje konfliktavo ar veikė priešingai įmonėms interesams, nesant B. R. neteisėtų veiksmų parduodant ginčo automobilį, ieškinys atsakovės B. R. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas - LR CPK LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 180 str., 183 str., 185 str.

18Dėl automobilio vertės.

19Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovai V. S. Ir B. R. padarė įmonei žalą, parduodami automobilį už mažesnę nei jo likutinė vertė 62881,74 litai, dėl ko įmonė patyrė 8364,73 eurų žalą, kurią ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų. Byloje nustatyta, jog UAB „Statybų kryptis“ automobilį įsigijo 2010-01-08 dieną , automobilis pirktas pagal Lizingo sutartį (13-16, b.l.I t.), automobilio vertė 91404.96 litai, su PVM 110600,00 litų , automobilio pirmosios registracijos data 2007-08-30. Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. nurodė, jog automobilio išimtinai naudojosi E. R., šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė, buvusi E. R. sutuoktinė B. R.. Pažymėtina ir tai, jog automobilio įsigijo metu atsakovas V. S. bendrovei nevadovavo , todėl jis negalėjo įtakoti šio automobilio įsigijimo aplinkybių ir jis negali būti atsakingas už tai, kad įmonė automobilį įsigijo už 118781,94 litus. Vertinant automobilio kainą, teismas civilinėje byloje nustatė šias svarbias aplinkybes- automobilis buvo įsigytas iš „Swedbank lizingas“ UAB, už nupirktą automobilį reikėjo mokėti palūkanas, kas taip pat išdidino turto vertę ir nešė įmonei nuostolį. Pažymėtina ir tai, jog įsigyjant automobilį iš UAB „Nigema“ , iki įsigijimo automobilis buvo nuomojamas UAB „Statybų kryptis“ ( 92-93, b.l. I t.), kas taip pat mažino jo vertę, automobilis turėjo kelis eismo įvykius, automobilis eilę kartų buvo apgadintas , prieš parduodant automobilį buvo surašytas defektinis aktas (100 b.l., I t.), kuris patvirtino automobilio trūkumus. Automobilio defektinis aktas nėra nuginčytas ar kitaip pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog 2011-11-04 šis defektinis aktas buvo išsiųstas draudimo bendrovei (73 b.l., I t.), kas patvirtina, jog defektinis aktas buvo surašytas tinkamai, įvertinus automobilio techninę būklę. Automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykius, (42 b.l., II t.) Dėl 2011-10-08 automobilio apgadinimo nėra žinoma, koks tai buvo sugadinimas, nes įvykis pripažintas nedraudiminiu (42, 54 b.l., II t.). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog apie eismo įvykį laiku nepranešus, įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu, tačiau tai nepaneigia atsakovo V. S. nurodytos aplinkybės, jog automobiliui buvo reikalingas remontas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. G., kuris įsigijęs automobilį ir jį patikrinus nustatė, jog automobiliui reikalingas remontas, dėl ko jis jį pardavė po septynių dienų R. R. ( 145 b.l., II t.) už 35000 litų (147 b.l., II t.). Pažymėtina ir tai, jog ginčo automobilis per dvidešimt mėnesių 22 kartus buvo pristatytas į Audi centrą (56-142 b.l., II t.), centre buvo fiksuojami automobilio gedimai, išlaidos susijusios su automobilio remontu sudarė 10948, 12 litų ( 173 b.l., II t.). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo V. S. pateikta ginčo automobilio išlaidų paskaičiavimo lentele, kadangi atsakovas rėmėsi byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat pažymi , jog ginčo turtas buvo parduodamas ekonominės krizės metu (2011 m.), todėl nepaklausus visų rūšių turtas buvo nuvertėjęs. Parduodamam automobiliu buvo reikalingas pirkėjas, kuris įgytą automobilį galėtų naudoti tikslingai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog kad finansinio pobūdžio duomenys , atsispindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti, kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Tie duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, naudojimosi intensyvumu, sugedimu, pagerinimu ir pan. ( 2013-02-13 LAT nutartis 3 K-3-14/2013). Teismas neginčijamai nustatė, kad ginčo automobilio vertė jį parduodant priklausė nuo automobilio patirtų eismo įvykių, nuo išlaidų , susijusių su defektų taisymu, išlaidų susijusių su automobilio remontu, automobilio naudojimo tikslingumo įmonėje nebuvimu, šalies ekonomine situacija , kurie ir sąlygojo parduodamo automobilio kainą, kuri sudarė 34000 litų. Šios teismo padarytos išvados paneigia ieškovo nurodytus motyvus, kad automobilio kaina turėjo būti skaičiuojama rinkos verte ir už tokią kainą automobilis turėjo būti parduotas.

20Teismui nenustačius atsakovų V. S. ir B. R. neteisėtų veiksmų parduodant ginčo automobilį AUDI Q7 3.OTDI Quattro, bei teismui nustačius jog pardavus automobilį už 34000 litų nebuvo padaryta įmonei žalos, ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas - CPK 176 str., 177 str., 178 str., 180 str., 183 str., 185 str.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22CPK 93 str.1 d. ir 88 str. 1 d. 9p. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir būtinos ir pagrįstos išlaidos, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo V. S. naudai priteistinos jo turėtos išlaidos – 109,50 Eur. (išlaidos , susijusios su atsakovo V. S. ir jo atstovės V. S. vykimu į teismo posėdžius.

23Šioje byloje susidarė 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , kurios priteistinos iš ieškovo .

24Sprendimui įsiteisėjus ir negavus liudytojo R. G. prašymo dėl jo partirtų išlaidų atlyginimo, ieškovui BUAB „Statybų kryptis „ grąžintinos jo įmokėtos išlaidos - 100,00 Eur., už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

26Patikslintą ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo BUAB „Statybų kryptis“ Baltų pr. 42, Kaunas, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsakovo V. S. a.k. ( - ) gyv. Pasvalio g. 15, Klaipėda naudai 109,50 Eur. (vieną šimtą devynis eurus 50 cn.t), jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš ieškovo BUAB „Statybų kryptis“ Baltų pr. 42, Kaunas, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 7,10 Eur (ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovo pasirinktame banke.

29Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-526-451/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo V. S., a.k. ( - ) kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 8 364,73 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų, 73 ct) sumai, šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ne didesnei nei 8 364,73 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų, 73 ct) sumai.

30Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui BUAB „Statybų kryptis“ Baltų pr. 42, Kaunas, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 100,00 Eur. (vieną šimtą eurų) sumokėtų kaip užstatą už liudytojų atvykimą į teismo posėdį (2015-10-21 mokėjimas nr.109).

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė BUAB „Statybų kryptis“ kreipėsi į teismą patikslintu... 4. Atsakovas V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 160-170),... 5. Atsakovė B. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b.l. 147-150) ir... 6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. paaiškino, kad pažįsta... 7. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str.... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės... 10. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-10-16 (1-2,... 12. Dėl atsakovo V. S. neteisėtų veiksmų.... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas... 14. Byloje nustatyta, jog ginčo automobilio pardavimo metu V. S. buvo įmonės... 15. Teismui nustačius, kad atsakovas V. S. parduodamas automobilį neatliko... 16. Dėl atsakovės B. R. veiksmų.... 17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė B. R. yra... 18. Dėl automobilio vertės.... 19. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovai V. S. Ir B. R. padarė įmonei... 20. Teismui nenustačius atsakovų V. S. ir B. R. neteisėtų veiksmų parduodant... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 22. CPK 93 str.1 d. ir 88 str. 1 d. 9p. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 23. Šioje byloje susidarė 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Sprendimui įsiteisėjus ir negavus liudytojo R. G. prašymo dėl jo partirtų... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas... 26. Patikslintą ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovo BUAB „Statybų kryptis“ Baltų pr. 42, Kaunas,... 28. Priteisti iš ieškovo BUAB „Statybų kryptis“ Baltų pr. 42, Kaunas,... 29. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-04... 30. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui BUAB „Statybų kryptis“... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...