Byla 2-647/2014
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1950-611/2014 dalies pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje iš esmės kilo dėl teismo atsisakymo patvirtinti kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 pagrįstumo ir teisėtumo.

5Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta AB bankui SNORAS (toliau – ir Bankas, atsakovas) bankroto byla, o 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio AB banko SNORAS administratoriaus pateiktas bankrutuojančio AB banko SNORAS neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas pagal bankrutuojančio AB banko SNORAS administratoriaus pridedamą ir teismo patvirtintą sąrašą.

6Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ prašė patvirtinti finansinius reikalavimus likviduojamam AB bankui SNORAS 5 900 000 Lt sumai, nurodydamas, kad reikalavimo suma susidaro pagal Mokėjimo garantijas Nr. 270/VG/110831409 ir Nr. 270/VG/110610291.

7Atsakovo bankroto administratorius nesutiko su kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ 5 900 000 Lt reikalavimu, kylančiu iš Mokėjimo garantijų Nr. 270/VG/110831409 ir Nr. 270/VG/110610291. Bankroto administratorius nurodė, kad reikalavimas mokėti pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 buvo gautas 2012 m. sausio 4 d. (iki garantijos pasibaigimo termino), tačiau kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ neįvykdė privalomos garantijos sąlygos – nepateikė garantijos gavėjo banko patvirtinimo, kad parašai reikalavime sumokėti yra autentiški. Kadangi kreditoriaus reikalavimas mokėti pagal garantiją neatitiko garantijos sąlygų, laikė jį negaliojančiu ir nesukeliančiu Bankui teisinių pasekmių. Be to, kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimą, nurodytą Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110610291 6 ir 7 punktuose įvykdė pavėluotai, taip pat nepateikė neapmokėtų sąskaitų faktūrų kopijų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ prašymą atmetė.

10Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. išdavė AB „ORLEN Lietuva“ Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, pagal kurią atsakovas įsipareigojo garantijoje nustatytomis sąlygomis sumokėti kreditoriui AB „ORLEN Lietuva“ ne daugiau kaip 200 000 Lt per 10 darbo dienų po pirmo raštiško garantijos gavėjo reikalavimo mokėti (originalo), patvirtinančio, kad klientas A. K. individuali įmonė neįvykdė savo mokėjimo prievolės pagal su AB „ORLEN Lietuva“ sudarytas sutarties sąlygas ir nurodančio, kokio dydžio mokėjimo prievolė nebuvo įvykdyta, gavimo. Garantijoje taip pat buvo numatytas garantijos gavėjui įpareigojimas pateikti garantui patvirtinimą dėl parašų autentiškumo. Bankas kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimą sumokėti pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 gavo 2012 m. sausio 4 d. (iki garantijos termino pabaigos), tačiau kartu su šiuo reikalavimu Bankui nebuvo pateiktas garantijos gavėjo banko patvirtinimas dėl parašų autentiškumo.

11Teismas nurodė, kad kreditorius, norėdamas gauti savo reikalavimo patenkinimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, turėjo įvykdyti visas garantijoje numatytas sąlygas, t. y. ne tik pareikšti reikalavimą mokėti pagal garantiją, bet ir vadovaudamasis garantijos nuostatomis pateikti banko patvirtinimą dėl parašų autentiškumo. Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ nesilaikė Mokėjimo garantijoje Nr. 270/VG/110831409 nustatytų jos vykdymo sąlygų ir nepateikė Bankui patvirtinimo dėl parašų autentiškumo, todėl neįgijo teisės į savo reikalavimo patenkinimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409.

12Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2012 m. sausio 19 d. pranešė savo kontrahentams, įskaitant ir kreditorių AB „ORLEN Lietuva“, apie sudarytų sandorių nevykdymą, laikė, jog Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409 ir Nr. 270/VG/110610291 buvo pasibaigusios nuo 2012 m. sausio 19 d. Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ į atsakovą dėl mokėtinos sumos pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110610291 kreipėsi tik 2012 m. gegužės 25 d., t. y. ne tik po bankroto administratoriaus pranešimo nutraukti sudarytas sutartis, tačiau netgi ir pasibaigus Mokėjimo garantijoje nurodytam jos galiojimo laikotarpiui.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl 200 000 Lt reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 (toliau – ir Mokėjimo garantija) ir patenkinti jo prašymą įtraukti kreditorinį reikalavimą dėl 200 000 Lt pagal Mokėjimo garantiją į kreditorinių reikalavimų sąrašą. Kreditorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Kreditorius neteikė reikalavimo apmokėti Mokėjimo garantiją veikiančiam Bankui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, tačiau teikė kreditorinį reikalavimą 200 000 Lt sumai bankrutuojančiam Bankui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir BĮ) nustatyta tvarka. Kreditorius, teikdamas kreditorinius reikalavimus, užpildė Banko kreditorių reikalavimų pateikimo formą, Banko elektroninės bankininkystės sistemoje buvo nurodyta, kad teismas patvirtino kreditoriaus reikalavimus dėl 3 249 659,73 Lt bei dėl 200 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kreditorius padarė išvadą, kad kreditorinis reikalavimas dėl 200 000 Lt pateiktas tinkamai ir laiku. Kitų pranešimų iš Banko kreditorius negavo. Banko garantija galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., todėl kreditorius, gavęs iš Banko kitokį atsakymą atitinkamais terminais nei buvo paskelbta elektroninės bankininkystės sistemoje, būtų galėjęs laiku pareikšti reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją.
  2. Net ir darant prielaidą, kad kreditorius neturėjo vadovautis ĮBĮ bei BĮ nuostatomis, teigtina, jog jis elgėsi sąžiningai, apdairiai, rūpestingai bei pateikė reikalavimą. Bankas pažeidė šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principą, nepranešdamas, kad kreditoriaus reikalavimas yra su trūkumais. Bankas neinformavo kreditoriaus, kad pastarasis neįvykdė sąlygų ir Mokėjimo garantija nėra tinkama.

15Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

161. Kreditorius teikė atsakovui du reikalavimus pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/l10831409. 2012 m. sausio 4 d. Bankas gavo 2012 m. sausio 2 d. raštą Nr. D2 (4.67-3)-41 „Dėl kreditoriaus reikalavimo pagal mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409“ dėl 200 000 Lt sumokėjimo; 2012 m. sausio 17 d. – 2012 m. sausio 12 d. standartinės formos reikalavimą dėl 3 243 593,34 Lt, 1 537,71 USD („Lėšos mokėjimo sąskaitose“) ir 200 000 Lt („Kiti reikalavimai“ Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409). Minėti raštai buvo gauti iki 2012 m. sausio 19 d., t. y. iki tos dienos, kada atsakovo bankroto administratorius pasinaudojo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyta teise bei viešai savo kontrahentams paskelbė apie sudarytų sandorių nevykdymą.

172. Atsakovas neneigia akivaizdaus fakto, kad minėti kreditoriaus reikalavimai buvo pateikti jau bankrutuojančiam Bankui, tačiau tai neturi jokios reikšmės Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409 kaip vienašalio sandorio turiniui ir galiojimui. Nei ĮBĮ, nei BĮ nenustato, kad bankroto bylos iškėlimo faktas keičia bankrutuojančio juridinio asmens sudarytų sandorių sąlygas. Garantijoje buvo nurodyta, kad visi garanto įsipareigojimai garantijos gavėjui baigiasi, jeigu iki paskutinės garantijos galiojimo dienos garantas šioje garantijoje nurodytu adresu nebus gavęs garantijos gavėjo raštiško reikalavimo mokėti pagal garantiją (originalo) ir garantijos gavėjo banko patvirtinimo, kad parašai yra autentiški. Bankroto bylos Bankui iškėlimas šių garantijos sąlygų nepakeitė. Priešingas garantijoje įtvirtintų sąlygų vykdymo traktavimas pažeistų pamatinius civilinės teisės principus (sutarties laisvės ir sutarčių privalomumo) bei garantijos garanto teises ir pareigas reglamentuojančias teisės normas. AB „ORLEN Lietuva“ neįvykdė privalomos garantijos sąlygos – nepateikė garantijos gavėjo banko patvirtinimo, kad parašai reikalavime mokėti yra autentiški. Kadangi kreditoriaus reikalavimai mokėti pagal garantiją neatitiko garantijos sąlygų, jie pripažintini negaliojančiais ir nesukėlusiais Bankui jokių teisinių padarinių.

183. Kreditoriaus į bylą pateiktame dokumente „Informacija iš AB bankas „SNORAS“ internetinės bankininkystės programos 2012 m. balandžio 4 d.“ nurodoma, kad „(...) pateiktos reikalavimų sumos nustatytos pagal banko duomenis 2011 m. gruodžio 7 dienai“. Šis tekstas yra įrėmintas, todėl jį lengva pastebėti. Ši informacija yra preliminaraus pobūdžio ir negali būti laikytina kreditoriaus reikalavimo pripažinimu. Be to, pats kreditorius nurodo, kad su minėta informacija susipažino tik 2012 m. balandžio 4 d., o Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 pasibaigė dar 2012 m. sausio 19 d. Todėl internetinės bankininkystės programoje paskelbtos informacijos turinys neturėjo jokios reikšmės kreditoriaus teisėms pagal garantiją įgyvendinti. Net jeigu kreditorius 2012 m. balandžio 4 d. arba vėliau pateiktų Bankui dar vieną reikalavimą mokėti pagal garantiją, Bankas negalėtų pripažinti tokio reikalavimo, nes garantijos terminas tuo metu jau buvo pasibaigęs.

194.

20Šalių bendradarbiavimo / kooperavimosi principas nėra absoliutus, o kreditoriaus supratimas apie šalių bendradarbiavimą yra iš esmės neteisingas. Bendradarbiavimas negali būti suprantamas kaip atsakovo prievolė konsultuoti kreditorių (kuris yra vienas didžiausių Lietuvos Respublikoje verslininkų, neabejotinai turintis galimybę samdyti kvalifikuotą personalą ir konsultantus), kaip ir kokiu būdu jis turi teikti reikalavimus pagal mokėjimo garantijas. Pažymėtina, kad savo kasdienėje verslo veikloje (prekiaudamas su kitais verslo subjektais) kreditorius plačiai naudoja šią prievolių įvykdymo užtikrinimo formą, todėl neabejotinai žino, kad tik preciziškai laikantis visų garantijoje numatytų sąlygų galima reikalauti garanto atsakomybės.

215.

22Kreditoriaus minimos Bendrosios garantijų pagal pirmą pareikalavimą taisyklės yra privalomos Bankui tik tuo atveju, jei tai yra nurodoma garantijoje – tačiau garantijoje tokios nuorodos nėra, todėl reikalavimas taikyti šias taisykles yra nepagrįstas. Taip pat kreditorius klaidinančiai teigia, kad Bankas nepriėmė jokio sprendimo dėl reikalavimo mokėti pagal garantiją. Atsakovas neįtraukė šio reikalavimo į pripažintų reikalavimų sąrašą, taip pat šis reikalavimas nebuvo patvirtintas nei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, nei vėliau, t. y. Banko administratoriaus sprendimas dėl šio reikalavimo buvo neigiamas.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

25Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pagal Mokėjimo garantijas Nr. 270/VG/110831409 ir Nr. 270/VG/11061029109. Atsižvelgdama į tai, kad atskiruoju skundu ginčijama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ finansinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, nenustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, teisėjų kolegija vertina tik ginčijamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl kitos teismo nutarties dalies – t. y. dėl atsisakymo tvirtinti kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ finansinio reikalavimo dalį pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/11061029109 – pagrįstumo ir teisėtumo klausimo nenagrinėja.

26Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. išdavė AB „ORLEN Lietuva“ Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, pagal kurią atsakovas neatšaukiamai įsipareigojo garantijoje nustatytomis sąlygomis sumokėti garantijos gavėjui AB „ORLEN Lietuva“ ne daugiau kaip 200 000 Lt per 10 darbo dienų po pirmo raštiško garantijos gavėjo reikalavimo mokėti (originalo), patvirtinančio, kad klientas A. K. individuali įmonė neįvykdė savo mokėjimo prievolės pagal 2011 m. sausio 4 d. su AB „ORLEN Lietuva“ sudarytos Naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT/11/177/T/SN/I sąlygas ir nurodančio, kokio dydžio mokėjimo prievolė nebuvo įvykdyta, gavimo, reikalavime turi būti nuoroda į garantijos numerį. Mokėjimo garantijoje numatyta, kad bet kokius raštiškus pranešimus garantijos gavėjas turi pateikti garantui kartu su savo banko patvirtinimu, kad parašai yra autentiški. Taip pat šioje Mokėjimo garantijoje nustatyta, kad garantija įsigalioja nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. ir galioja iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 149).

27Pagal bylos duomenis kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atsakovui pateikė 2012 m. sausio 2 d. reikalavimą sumokėti pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, kurį atsakovas gavo 2012 m. sausio 4 d., t. y. iki garantijos termino pabaigos, tačiau kartu su šiuo reikalavimu atsakovui nebuvo pateiktas garantijos gavėjo banko patvirtinimas, kad parašai yra autentiški (b. l. 52). Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“, remdamasis 2012 m. sausio 10 d. iš atsakovo gautu siūlymu pateikti reikalavimą, 2012 m. sausio 12 d. užpildė standartinę Banko kreditorių reikalavimų pateikimo formą, kurioje nurodė ir 200 000 Lt reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 (šią formą atsakovas gavo 2012 m. sausio 17 d.). Atsakovo bankroto administratorius 2013 m. spalio 28 d. teismui pateikė nesutikimo su pareikštais kreditoriniais reikalavimais motyvus, kuriuose inter alia nurodė, kad su kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimu pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 nesutinka, nes nebuvo įvykdyta privaloma Mokėjimo garantijos sąlyga – nepateiktas garantijos gavėjo banko patvirtinimas, kad parašai 2012 m. sausio 4 d. gautame kreditoriaus reikalavime yra autentiški, t. y. kreditoriaus reikalavimas mokėti pagal garantiją neatitiko garantijos sąlygų, jis yra negaliojantis ir nesukeliantis Bankui teisinių pasekmių; kitų kreditoriaus reikalavimų mokėti pagal garantiją nėra gavęs, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. ši garantija pasibaigė (b. l. 23-28).

28Pirmosios instancijos teismas netvirtino AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt kreditorinio reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, pripažindamas pagrįstais Banko administratoriaus nesutikimo su reikalavimo tvirtinimu argumentus, bei nurodydamas, kad Banko administratorius 2012 m. sausio 19 d. viešai paskelbė apie sudarytų su kontrahentais sandorių nevykdymą, todėl laikytina, kad Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 pasibaigė 2012 m. sausio 19 d. Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu nebuvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, ir prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą pagal šią mokėjimo garantiją.

29Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas, ar gali būti tvirtinamas kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ Banko bankroto byloje reiškiamas reikalavimas pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 kreditoriui nepateikus šios Mokėjimo garantijos sąlygose numatyto garantijos gavėjo banko patvirtinimo dėl parašų autentiškumo bei esant dviems sąlygoms: Banko administratoriui 2012 m. sausio 19 d. viešai paskelbus apie sudarytų su kontrahentais sandorių nevykdymą ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasibaigus Mokėjimo garantijoje Nr. 270/VG/110831409 nurodytam jos galiojimo terminui.

30Vertinant kreditoriaus ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl šio ginčo sprendimo, pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kadangi nagrinėjamu atveju bankroto byla vykdoma ypatingą statusą turinčiam juridiniam asmeniui – bankui – kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos bankų įstatyme. BĮ 85 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmus nutartį iškelti banko bankroto bylą, banko kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris, bankrutuojančio banko rekvizitai bei terminai, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, susijusius su AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt finansinio reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 patvirtinimu, atkreipia dėmesį, kad tam, jog būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi būti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; kt.). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; kt.). Tokių pat nuostatų laikomasi ir banko bankroto byloje, tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

31Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ kreditorinis reikalavimas atsakovui yra kildinamas iš Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409. Pažymėtina, kad garantija – tai vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai yra – skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas. Garantija – vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra ne solidari su skolininku, o subsidiari, t. y. už skolininką atsakoma tik tuo atveju, jeigu šis neįvykdo prievolės (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo garantija užtikrintos skolininko prievolės pažeidimo, tai yra neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Teisės doktrinoje skiriamos dviejų rūšių garantijos – nepriklausomos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą, įskaitant banko garantijas) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos. Tokio skirstymo pagrindas – garanto prievolės priklausomumas nuo ja užtikrinamos prievolės. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas, pvz., pateikus rašytinį pareikalavimą, pateikus rašytinį pareikalavimą ir pridėjus nurodytus dokumentus ar panašiai, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole. Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju, priešingai, užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad garantijose taip pat nurodomos sąlygos, kurias įvykdęs kreditorius turi teisę iš garanto gauti garantijoje nurodytą sumą ar jos dalį. Pažymėtina, kad tokios sąlygos nėra garantijų skirstymo į nepriklausomas ir paprastas (sąlygines) pagrindas, jos laikytinos garantijos vykdymo sąlygomis, kurios yra būdingos nepriklausomoms, tačiau gali būti ir paprastosiose garantijose. Dėl to kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409 turinį ir joje numatytas sąlygas, darytina išvada, jog garanto, t. y. Banko pareiga mokėti ne didesnę kaip 200 000 Lt sumą visų pirma yra siejama su A. K. individualios įmonės prievolių neįvykdymu bei neįvykdytų prievolių apimtimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 yra paprastoji (sąlyginė) garantija. Šiame kontekste itin svarbu tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. individuali įmonė neįvykdė savo prievolių kreditoriui AB „ORLEN Lietuva“, kurių įvykdymas buvo užtikrintas Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 (b. l. 91-156). Tarp šalių ginčo dėl to, kad A. K. individuali įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriui AB „ORLEN Lietuva“, nėra.

33Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius teisinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Nagrinėjamu atveju A. K. individualios įmonės prievolių kreditoriui AB „ORLEN Lietuva“ neįvykdymas yra esminė Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409 sąlyga, lemianti Banko pareigos kreditoriui AB „ORLEN Lietuva“ sumokėti 200 000 Lt atsiradimą. Apie šią sąlygą, kuri sudarė pagrindą AB „ORLEN Lietuva“ gauti Mokėjimo garantijoje nurodytą 200 000 Lt sumą, Bankas buvo informuotas kreditoriui pateikiant 2012 m. sausio 2 d. reikalavimą sumokėti pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409, kurį atsakovas gavo 2012 m. sausio 4 d. Taip pat kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ 2012 m. sausio 12 d. užpildė standartinę Banko kreditorių reikalavimų pateikimo formą, kurioje nurodė ir 200 000 Lt reikalavimą pagal mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409. Šiais dokumentais kreditorius iš esmės realizavo savo, kaip garantijos gavėjo, teises (CK 6.93 straipsnio 4 dalis) ir įsitraukė į Banko bankroto procesą.

34Nagrinėjamu atveju itin svarbu yra tai, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atsakovui pateikė ne tik atsakovo rekomenduojamą pranešimo formą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo 2012 m. sausio 17 d., bet ir 2012 m. sausio 2 d. reikalavimą sumokėti pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, kurį atsakovas gavo 2012 m. sausio 4 d., t. y. dar iki 2012 m. sausio 19 d., kai Banko administratorius viešai išplatinto pranešimo apie su kontrahentais sudarytų sandorių nevykdymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymas reglamentuoja ne tik kreditoriaus reikalavimo atlikti mokėjimą pagal banko suteiktą garantiją pateikimo tvarką (CK 6.93 straipsnio 4 dalis), bet ir garanto teisės atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą įgyvendinimą. CK 6.92 straipsnio 4 dalis nustato, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Minėta įstatymo norma taip pat nustato, kad apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, 2012 m. sausio 4 d. gavęs kreditoriaus reikalavimą, turėjo visas galimybes įvertinti, ar kreditoriaus reikalavimas atitinka garantijos sąlygas ir nedelsdamas, t. y. dar iki 2012 m. sausio 19 d. informuoti kreditorių apie nustatytus reikalavimo trūkumus ir atisakymą tenkinti jo reikalavimus. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad nedelsdamas atsakovas būtų tiesiogiai kreditoriui pranešęs, jog jis atsisako tenkinti reikalavimą pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti kreditorių reikalavimus (į neginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašą neįtraukiant kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimo pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409) teisme buvo gautas 2012 m. kovo 22 d. Pažymėtina, kad nesutikimo su bankroto administratoriaus ginčijamais kreditorių kreditoriniais reikalavimais (taip pat ir su kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimu pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409) motyvai teismui buvo pateikti tik 2013 m. spalio 28 d. (b. l. 10-28). Akivaizdu, kad tokiu būdu (t. y. tiesiogiai neinformuojant kreditoriaus, o tik teikiant procesinius dokumentus bankroto byloje) išreikštas atsakovo atsisakymas tenkinti kreditoriaus reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 negali būti pripažintas atitinkančiu CK 6.92 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartą byloje susiklosčiusią situaciją, taip pat sutinka su kreditoriaus argumentu, kad atsakovui tinkamai ir laiku informavus apie atsisakymą tenkinti pareikštą reikalavimą pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409, kreditorius dar būtų galėjęs iki 2012 m. sausio 19 d. ištaisyti reikalavimo pagal garantiją trūkumus ir pateikti reikiamą banko patvirtinimą, kad reikalavime esantys parašai yra autentiški. Pažymėtina, kad byloje esantis AB SEB banko 2014 m. balandžio 11 d. raštas patvirtina, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ tiek šiuo metu, tiek ir Mokėjimo garantijos Nr. 270/VG/110831409 galiojimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. (įskaitytinai) galėjo gauti parašo autentiškumo patvirtinimą, t. y. kreditoriui nebuvo jokių objektyvių kliūčių iki garantijos termino pabaigos įvykdyti visas garantijoje Nr. 270/VG/110831409 nustatytas sąlygas.

35Be to, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ reikalavimą pagal garantiją Nr. 270/VG/110831409 atsakovui pateikė jau po atsakovo bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria Bankui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2012 m. sausio 19 d. Pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi 2012 m. kovo 22 d.) nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis taip pat nustatė, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę pagal Mokėjimo garantiją, pareiškė reikalavimą, vadovaudamasis Banko bankroto procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, jo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą turėjo spręsti teismas, t. y. administratorius, nesutikdamas su šiuo reikalavimu turėjo nedelsdamas jį perduoti nagrinėti teismui, nes garantijos galiojimo terminas buvo iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.

36Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 pasibaigė dar 2012 m. sausio 19 d., kai Banko administratorius viešai Banko interneto svetainėje ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė apie sudarytų su kontrahentais sandorių nevykdymą. Atsakovas taip pat nurodo, kad analogiškas pranešimas 2012 m. sausio 18 d. buvo išsiųstas ir A. K. individualiai įmonei registruotu paštu. Teisėjų kolegija vertindama šį atsakovo argumentą atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas inter alia nustato, kad administratorius per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis ĮBĮ nuostatomis, pabrėžia, kad šiuo atveju administratoriaus pranešimas suinteresuotiems asmenims apie tai, kad toliau nebus vykdomos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nereiškia, kad pasibaigus šioms sutartims pasibaigia ir pagal jas bankrutuojančiai įmonei atsiradusios prievolės. Taip pat šis viešas Banko administratoriaus pranešimas negali reikšti, kad nebus tenkinami kreditorių reikalavimai, pareikšti ĮBĮ 35 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad CK 6.96 straipsnio 1 dalis nustato, jog banko garantija baigiasi, kai 1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą; 2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas; 3) kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba raštu apie atsisakymą praneša bankui. Tai yra, šiame straipsnyje įstatymų leidėjas nurodo baigtinį garantijos pasibaigimo atvejų sąrašą, pagal kurį banko garantijos pabaiga nėra siejama su bankroto bylos garantui iškėlimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Mokėjimo garantija Nr. 270/VG/110831409 pasibaigė 2012 m. sausio 19 d. Banko administratoriui viešai paskelbus apie sudarytų su kontrahentais sandorių nevykdymą ir kad dėl šios priežasties kreditoriaus reikalavimas negali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 turėjo teisę gauti Banko įsipareigotą sumokėti skolininko A. K. individualios įmonės nesumokėtą Mokėjimo garantijoje nurodytą pinigų sumą, reikalavimą pateikė, kai Bankui buvo iškelta bankroto byla ir kreditoriai turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus, reikalavimas pareikštas iki viešai buvo paskelbtas pranešimas apie su kontrahentais sudarytų sandorių nevykdymą bei nepasibaigus garantijoje nurodytam terminui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta, jog kreditoriaus pateiktas reikalavimas nesant garantijos gavėjo banko patvirtinimo, jog parašai autentiški, negali būti tenkinamas ir kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ neįtraukiamas į kreditorių sąrašą su 200 000 Lt kreditoriniu reikalavimu pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik Mokėjimo garantijos sąlygos pateikti banko patvirtinimą apie reikalavime esančių parašų autentiškumą neįvykdymas nagrinėjamu atveju nepaneigia kreditoriaus reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją pagrįstumo, nes A. K. individualios įmonės prievolės, užtikrintos minėta garanatija, nebuvo įvykdytos, o tai yra esminė garantijos sąlyga.

38Apibendrindama pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, susijusias su garantijos instituto esme ir paskirtimi, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes bei kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti atsakovo bankroto administratoriaus ginčijamą kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, nepagrįstai apsiribojo tuo, kad kreditorius pateikė reikalavimą nesilaikydamas Mokėjimo garantijoje įtvirtintos nuostatos, kad reikalavimas turėjo būti pateiktas kartu su banko patvirtinimu, jog parašai yra autentiški, taip pat nevertino susiklosčiusios situacijos Banko bankroto byloje ir esminės Mokėjimo garantijos sąlygos, t. y. skolininko A. K. individualios įmonės prievolės pagal Naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas neįvykdymo. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ finansinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409, yra panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patvirtinant kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje. Kita nutarties dalis, kuria nebuvo patvirtintas reikalavimas pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110610291, paliekama nepakeista.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas kreditoriaus akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 patvirtinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110831409 akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje.

41Nutarties dalį, kurioje netenkintas akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo pagal Mokėjimo garantiją Nr. 270/VG/110610291, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl teismo atsisakymo patvirtinti kreditoriaus... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta AB bankui... 6. Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ prašė patvirtinti finansinius reikalavimus... 7. Atsakovo bankroto administratorius nesutiko su kreditoriaus AB „ORLEN... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi kreditoriaus AB... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. išdavė AB „ORLEN... 11. Teismas nurodė, kad kreditorius, norėdamas gauti savo reikalavimo... 12. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2012 m. sausio 19 d. pranešė savo... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 15. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 16. 1. Kreditorius teikė atsakovui du reikalavimus pagal Mokėjimo garantiją Nr.... 17. 2. Atsakovas neneigia akivaizdaus fakto, kad minėti kreditoriaus reikalavimai... 18. 3. Kreditoriaus į bylą pateiktame dokumente „Informacija iš AB bankas... 19. 4.... 20. Šalių bendradarbiavimo / kooperavimosi principas nėra absoliutus, o... 21. 5.... 22. Kreditoriaus minimos Bendrosios garantijų pagal pirmą pareikalavimą... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė kreditoriaus AB... 26. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. išdavė AB „ORLEN... 27. Pagal bylos duomenis kreditorius AB „ORLEN Lietuva“ atsakovui pateikė 2012... 28. Pirmosios instancijos teismas netvirtino AB „ORLEN Lietuva“ 200 000 Lt... 29. Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas, ar gali būti tvirtinamas kreditoriaus... 30. Vertinant kreditoriaus ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus... 31. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB „ORLEN Lietuva“ kreditorinis... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Mokėjimo garantijos Nr.... 33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog garanto civilinė... 34. Nagrinėjamu atveju itin svarbu yra tai, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“... 35. Be to, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad kreditorius AB „ORLEN... 36. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad Mokėjimo... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad kreditorius AB „ORLEN Lietuva“... 38. Apibendrindama pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, susijusias su garantijos... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo... 41. Nutarties dalį, kurioje netenkintas akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“...