Byla eA-4840-756/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. M. (S. M.) ir S. M. (S. M.), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai A. M. ir V. M. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami:

51) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-589 (00094) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei A. M.“ ir perduoti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo A. M. spręsti iš naujo;

62) panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-590 (00095) (00096) (00097) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams V. M., S. M. ir S. M.“ ir perduoti klausimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo V. M., S. M. ir S. M. spręsti iš naujo.

7Skunde pareiškėjai paaiškino, kad kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems ir jų nepilnamečiams vaikams tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti OBSHCHESTVO S OGRANICHENNOI OTVETSTVENNOSTIU „SNOU SERVIS“ (toliau – ir OOO „Snou Service“) atstovybėje Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 58 str. 5 p.). Kartu su prašymais išduoti jiems ir jų nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai atsakovui pateikė visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos OOO „Snou Service“ atstovybės tarpininkavimo raštus bei pareiškėjus siunčiančios (duomenys neskelbtini) įregistruotos OOO „Snou Service“ tarpininkavimo raštus, patvirtinančius, jog šioje įmonėje pareiškėjai yra dirbę ne mažiau kaip 1 metus ir pareiškėjų dalykinių žinių ir aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės atstovybės veiklai. OOO „Snou Service“ dokumentai dėl būtinumo įdarbinti pareiškėjus yra patvirtinti minėtos įmonės direktoriaus parašu bei antspaudu. OOO „Snou Service“ yra teisėtai įsteigta ir ne vienerius metus veikianti įmonė, užsiimanti slidinėjimo trasų įrengimu bei slidinėjimo trasų aptarnavimui reikalingos įrangos didmenine prekyba. Tam, kad pagrindinė bendrovė galėtų efektyviai bendrauti su savo verslo partneriais, buvo nuspręsta įsteigti OOO „Snou Service“ atstovybę Lietuvoje, kuri yra pareiškėjų pagrindinė gyvenamoji ir verslo vykdymo vieta (pareiškėjai teisėtos veiklos įmonėje UAB „Sniego kalnas“ pagrindu Lietuvoje gyveno nuo 2014 metų). Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas, atsisakydamas išduoti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu vertinimu, nors turėjo visas galimybes kreiptis į pagrindinę OOO „Snou Service“ dėl papildomos informacijos/paaiškinimų pateikimo, tačiau to nepadarė. Be to, Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai bandė suklaidinti ir išvengti susitikimo su Migracijos departamento tarnautoju, nagrinėjančiu jų prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai neva patvirtina ir neužpildyta informacija apie naujagimį vaiką prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 6 punkte. Tokie Migracijos departamento teiginiai, pareiškėjų nuomone, yra visiškai nepagrįsti, kadangi pareiškėjai iš anksto nebuvo informuoti apie būtinumą atvykti į Migracijos departamentą jų prašymų nagrinėjimo laikotarpiu. Terminas atvykti į Migracijos departamentą buvo nustatytas iki 2016 m. balandžio 22 d., o pareiškėjas atvyko 2016 m. balandžio 7 d., t. y. nelaukdamas paskutinės termino dienos. Migracijos departamentui buvo paaiškinta, jog pareiškėjai A. M. būnant Ispanijoje, staiga pablogėjo jos sveikata, todėl gydytojai priėmė sprendimą dėl priešlaikinio gimdymo. Vaikui gimus Ispanijos teritorijoje, 2016 m. kovo 1 d. buvo gautas vaiko gimimo liudijimas, tačiau šis dokumentas nesuteikia teisės keliauti į kitas valstybes. Dėl paso naujagimiui išdavimo A. M. skubos tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Ispanijoje, tačiau dėl biurokratinių procedūrų paso išdavimas užtruko. Susiklosčius nurodytai situacijai pareiškėja atvyko į Lietuvą tik vaikui šiek tiek sustiprėjus ir pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo.

8Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

9Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas V. M. pateikė 2014 m. balandžio 1 d. darbo sutartį, pagal kurią jis nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirba OOO „Snou Servis“ pagrindiniame padalinyje, jam nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem išeiginėmis šeštadienį ir sekmadienį. 2016 m. balandžio 7 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad siunčiančioje bendrovėje jo darbo vieta – (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, kaip UAB „Sniego kalnas“ akcininkas ir direktorius. Pareiškėjo pateiktoje 2014 m. vasario 13 d. UAB „Sniego kalnas“ ir pareiškėjo darbo sutartyje jam nustatyta 8 valandų trukmės darbo diena; darbo sutartis įsigalioja nuo 2014 m. vasario 13 d., o pareiškėjas pradeda dirbti kitą darbo dieną po leidimo laikinai gyventi išdavimo (pagal Sodros informaciją už pareiškėją įmokos mokamos nuo 2014 m. kovo 1 d.). Pareiškėjas, pateikdamas ankstesnius prašymus (2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d.) deklaravo, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagrindinis jo atvykimo tikslas – teisėta veikla, darbas Lietuvos Respublikoje (leidimai gyventi buvo išduoti veiklos UAB „Sniego kalnas“ pagrindu). Pareiškėja A. M. pateikė 2014 m. birželio 1 d. darbo sutartį, pagal kurią ji nuo 2014 m. birželio 1 d. dirba OOO „Snou Servis“ pagrindiniame padalinyje vadybininke, jai nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem išeiginėmis šeštadienį ir sekmadienį. Nuo 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu (kaip UAB „Sniego kalnas“ akcininke ir komercijos direktorė). Pateiktoje UAB „Sniego kalnas“ ir pareiškėjos 2014 m. vasario 13 d. darbo sutartyje pareiškėjai nustatyta 8 valandų trukmės darbo diena; darbo sutartis įsigalioja nuo 2014 m. vasario 13 d., o pareiškėja pradeda dirbti kitą darbo dieną po leidimo laikinai gyventi išdavimo (pagal Sodros informaciją už pareiškėją įmokos mokamos nuo 2014 m. balandžio 15 d.). Pažymėtina, kad pareiškėja pateikdama ankstesnius prašymus (2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d.) deklaravo, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagrindinis jos atvykimo tikslas – teisėta veikla, darbas Lietuvos Respublikoje (leidimai gyventi buvo išduoti veiklos UAB „Sniego kalnas“ pagrindu). Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina ginčijamų sprendimų išvadą, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjų darbo OOO „Snou Service“. Be to, atsakovas nurodo, kad apklausos metu pateikti pareiškėjo paaiškinimai taip pat patvirtina ginčijamo sprendimo išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, paprašytas nurodyti laikotarpį, kuriam yra siunčiamas dirbti į atstovybę Lietuvoje, nurodė, kad yra siunčiamas 2 metams, nors 2016 m. kovo 4 d. OOO „Snou Servus“ įsakyme, OOO „Snou Servis“ 2016 m. kovo 4 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra siunčiamas dirbti 3 metams; atsakymo į klausimą apie pareigas siunčiančioje bendrovėje išvis nepateikė (apklausos lapo 4 klausimas), o, paklausus, kokį darbo užmokestį gauna siunčiančioje bendrovėje, nurodė, kad atlyginimas priklauso nuo pardavimų, nors darbo sutartyje nurodytas 18 000 (duomenys neskelbtini) atlyginimas. Apklausos metu, paprašytas nurodyti atstovybės buveinės adresą ir apibūdinti pastatą, kuriame yra atstovybės buveinė, taip pat apibūdinti pačios atstovybės buveinės patalpas, pareiškėjas nurodė, kad atstovybė yra (duomenys neskelbtini), tačiau neapibūdino atstovybės pastato ir patalpų. Migracijos valdyba atliko OOO „Snou Servis“ atstovybės patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad patalpos priklauso advokatų profesinei bendrijai, kurios vadovas yra advokatas D. A. (pareiškėjo atstovas), ant pastato OOO „Snou Servis“ iškabos nėra. Pateiktame paaiškinime D. A. nurodė, kad OOO „Snou Servis“ atstovybė šiuo adresu tikrai veikia, kadangi jie turi teisę naudotis posėdžių patalpomis; atstovybė įkurta neseniai, todėl šiuo metu dar nėra iškabos. Pažymėtina, kad pareiškėjas, asmeniškai apklausiamas 2016 m. balandžio 7 d., šių aplinkybių nenurodė, nors buvo tiesiogiai prašomas apibūdinti atstovybės buveinės patalpas. Atsakovo vertinimu, nuo atstovybės įregistravimo, pateiktos sutarties dėl galimybės naudotis patalpomis sudarymo (2016 m. kovo 2 d.) iki atlikto patikrinimo (2016 m. balandžio 18 d.) praėjo daugiau nei mėnuo – laikotarpis, vertintinas, kaip pakankamas atstovybei pradėti veiklą. Taip pat pareiškėjas prašymo pakeisti leidimą gyventi 8.4 papunktyje („Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) darbovietę (-es), darbo joje (jose laikotarpį) ir pareigas“) nurodė, kad 2005-2014 metais dirbo OOO „Retrack Service“ generaliniu direktoriumi, nuo 2014 m. – OOO „Snow Service“ vadybininku. Pagal Sodros duomenis ir pateiktą darbo sutartį pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 1 d. dirbo ir Lietuvos įmonėje – UAB „Sniego kalnas“ – direktoriumi, pareiškėjas sąmoningai nenurodė šios aplinkybės, kad tuo pačiu metu dirbo ir Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini).

10Ginčijamas sprendimas priimtas taip pat ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Duomenų visumoje įvertintos šios aplinkybės: pareiškėjo kelionės dokumente daugelis spaudų patvirtina pareiškėjo dažnus atvykimus į Ispaniją; pareiškėjo dukros S. ir S. Lietuvos Respublikoje nesimoko (pareiškėjo teigimu, jos nuotoliniu būdu mokosi Ispanijoje); pareiškėjo dukra 2016 m. sausio 23 d. gimė Ispanijoje (nors pareiškėjo atstovas prašymuose akcentavo, kad buvo priimtas gydytojų sprendimas dėl priešlaikinio gimdymo inicijavimo, tačiau nenurodė, kokia buvo numatyta gimdymo diena, koks buvo kelionės į Ispaniją tikslas, trukmė ir pan.); 2016 m. kovo 7 d. pateikdamas prašymą pakeisti leidimą gyventi pareiškėjas prašymo 6 eilutėje („Duomenys apie vaikus iki 18 metų“) nurodė, kad turi 2 dukras S. M. ir S. M., tačiau nenurodė, kad 2016 m. sausio 23 d. (t. y. prieš pusantro mėnesio) gimė trečia dukra (dėl leidimo gyventi jai išdavimo pareiškėjas nesikreipė iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos). Pareiškėjo atstovas šią aplinkybę nurodė tik 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinime (2016 m. kovo 30 d. paaiškinime šios aplinkybės taip pat nenurodė, tik informavo, kad pareiškėjai 2016 m. kovo 22 d. iš Lietuvos išvyko į komandiruotę). Duomenų visumoje buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas apklausai atvyko tik po pakartotinio kvietimo atvykti į Migracijos departamentą. Migracijos departamentas 2016 m. kovo 24 d. išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-17) 10K-11677, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas iki balandžio 10 d. (t. y. pareiškėjui duotas protingas 10 darbo dienų terminas) asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou Servis“. Pareiškėjo atstovas 2016 m. kovo 30 d. rašte nurodė, kad pareiškėjas darbo reikalais 2016 m. kovo 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į komandiruotę ir grįžta tik 2016 m. balandžio 7 d. (turi įsigytus lėktuvo bilietus), todėl prašo informuoti, kokių papildomų dokumentų trūksta ir įsipareigoja juos pateikti. Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (15/4-17) 10K-13327 ne tik nurodė, kad pratęsiamas pareiškėjo atvykimo į Migracijos departamentą terminas iki 2016 m. balandžio 22 d., tačiau ir priminė, kad reikalingi asmeniški pareiškėjo paaiškinimai. Po šio rašto išsiuntimo – 2016 m. balandžio 7 d. – pareiškėjas atvyko apklausai į Migracijos departamentą. Ginčijamame sprendime, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinime nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėja A. M. negalėjo atvykti į apklausą, pareiškėjos neatvykimas nebuvo vertinamas neigiamai. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas V. M. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, abejonės dėl jo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos – pareiškėjas siekė ne dirbti OOO „Snou Service“ atstovybėje ir gyventi Lietuvoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti buvimą Europos Sąjungoje. Pareiškėja A. M. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą įmonėse, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, leidimo gyventi gavimo tikslą ir kitus duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus surinktų aplinkybių visumą, o ne atskirus epizodus, dėl kurių skunde pareiškėjai pateikė paaiškinimus. Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu buvo įvertinti visi jų pateikti dokumentai, asmeniškai apklaustas pats pareiškėjas, jam sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis V. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) įmonės OOO „Snou Service“ atstovybėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Kaip bendrovės projekto vadovas, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje OOO „Snou Service“ ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia atstovybės veiklai. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, patvirtinantį OOO „Snou servis“ atstovybės registraciją Lietuvoje, OOO „Snou servis“ atstovybės tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ įstatus, pažymą apie darbą OOO „Snou servis“ ir kitus dokumentus. 2016 m. kovo 9 d. pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė A. M., tuo pagrindu kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti OOO „Snou servis“ atstovybėje, kaip vadovė, kuri iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo OOO „Snou servis“ ir jos dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos atstovybės veiklai, Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti naują dokumentą: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, patvirtinantį OOO „Snou servis“ atstovybės registraciją Lietuvoje, OOO „Snou servis“ atstovybės tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ įstatus, pažymą apie darbą OOO „Snou servis“ ir kitus dokumentus.

14Migracijos departamentas 2016 m. kovo 24 d. išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-17) 10K-11677, kuriame nurodė, kad pareiškėjas iki balandžio 10 d. asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou Servis“. Tą pačią dieną buvo išsiųstas ir pranešimas Nr. (15/4-17) 10K-11677, kuriame nurodoma, kad pareiškėja A. M. iki balandžio 10 d. asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou servis“. 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjų atstovas advokatas D. A. pateikė Migracijos departamentui raštą, kuriame informavo, kad pareiškėjai darbo reikalais 2016 m. kovo 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į komandiruotę ir grįš tik 2016 m. balandžio 7 ir 8 d. (turi įsigytus lėktuvo bilietus). Nurodė, kad pareiškėjai nebuvo iš anksto informuoti apie būtinumą atvykti į Migracijos departamentą, todėl nenumatė būtinybės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nuolat būti Lietuvoje. Verslo kelionės atšaukimas arba sutrumpinimas ir grįžimas į Lietuvos Respubliką anksčiau nurodytos datos šiuo metu yra praktiškai neįmanomas, nėra netgi galimybės keisti lėktuvų bilietų datas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atstovas prašė informuoti, kokių papildomų dokumentų trūksta ir įsipareigojo juos pateikti. Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 6 d. išsiuntė pareiškėjų atstovui raštą, kuriame nurodė, kad pratęsiamas pareiškėjų atvykimo į Migracijos departamentą terminas iki 2016 m. balandžio 22 d. Į Migracijos departamentą 2016 m. balandžio 7 d. atvyko pareiškėjas V. M.. Jam buvo raštu pateikti klausimai rusų ir lietuvių kalbomis ir pareiškėjas pasirašytinai įsipareigojo pateikti duomenis, atitinkančius tikrovę. Apklausoje buvo pateikta 17 klausimų. V. M. paprašytas nurodyti tikslią datą, nuo kurios pradėjo dirbti siunčiančioje bendrovėje ir savo pareigas (apklausos 4 klausimas) nurodė, kad pradėjo dirbti 2014 m. birželį („2014 june“). Darbo pareigų nenurodė. Į kitą klausimą (apklausos 5 klausimas) kokį darbo užmokestį gauna siunčiančioje bendrovėje, V. M. atsakė, kad atlyginimas priklauso nuo pardavimų („My salary depends on sales of the equipment“). Į apklausos klausimą kuriam laikui yra siunčiamas dirbti į atstovybę Lietuvoje (apklausos 9 klausimas), V. M. nurodė, kad yra siunčiamas 2 metams („2 years“). Į kitą apklausos klausimą nurodyti atstovybės buveinės adresą ir apibūdinti pastatą, kuriame yra atstovybės buveinė, taip pat apibūdinti pačios atstovybės buveinės patalpas (apklausos 12 klausimas), V. M. tik nurodė, kad atstovybė yra (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini), Vilnius“). Atstovybės pastato ir patalpų neapibūdino.

15Tą pačią dieną pareiškėjos A. M. atstovas pateikė pareiškėjos paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad A. ir V. M. šeima yra slidinėjimo kurortų įrangos tiekimo verslo bendrasavininkė. Ji su savo sutuoktiniu V. M. organizuoja minėtos pakraipos technologinės įrangos (keltuvai, sniego gamybos įranga, sniego lyginimo mašinos ir kita) importą į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) veikiančius jų klientų administruojamus slidinėjimo kurortus/ trasas. Pagrindinė bendrovė, kuri organizuoja šią veiklą, yra OOO „Snou servis“, kuri (duomenys neskelbtini) veiklą pradėjo 2014 m. pradžioje. A. M. šioje bendrovėje dirba nuo 2014 m. pavasario vadybininkės pareigose. Jų verslo partneris, P. S. (P. S.), (duomenys neskelbtini) 2014 metų įkurtos bendrovės OOO „Snou servis“ vadovas, organizuoja įrangos techninį aptarnavimą pas klientus (duomenys neskelbtini). Pagrindinės A. M. funkcijos – organizuoti bendrovės dalyvavimą slidinėjimo kurortų įrangos parodose Europoje, o taip pat veikiančios sumontuotos įrangos įvairiuose Vakarų Europos slidinėjimo kurortuose prezentacijų potencialiems jų bendrovės klientams iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) organizavimas. Jos sutuoktinio V. M. pagrindinė veiklos kryptis – įrangos tiekimo komerciniai klausimai (nuo techninių ir komercinių sąlygų derinimo iki logistikos organizavimo). Siekiant efektyviau organizuoti daugiausiai iš Vakarų Europos gamintojų tiekiamos tiek naujos, tiek ir dėvėtos įrangos importą (tiek finansiniai, tiek ir logistikos aspektai) tais pačiais 2014 metais A. ir V. M. šeima Lietuvoje įsigijo bendrovę UAB „Sniego kalnas“. Bendrovė sėkmingai veikė, turėjo pajamų, tačiau dėl naujų organizacinių suvaržymų pastaraisiais metais vykdyta įrangos eksporto veikla per UAB „Sniego kalnas“ tapo sunkiai įmanoma. Įrangos (tiek naujos, tiek ir dėvėtos), jos atsarginių dalių paieškos Europoje bei importo į (duomenys neskelbtini) veikla nenutrūko – ji yra vykdoma tiesiogiai per pagrindinę bendrovę OOO „Snou servis“. Kad pagrindinė bendrovė galėtų efektyviai bendrauti su savo verslo partneriais, tuo tikslu Lietuvoje, kuri yra A. ir V. M. pagrindinė gyvenamoji ir verslo vykdymo vieta, įkurta OOO „Snou servis“ atstovybė. Pareiškėja, nedelsiant, kai tik gaus jos naujagimei reikiamus dokumentus ir galės atvykti kartu su naujagime į Lietuvą, šiai atstovybei vadovaus. Už darbą atstovybėje OOO „Snou servis“ jai mokės atlyginimą, ne mažiau, kaip 600 EUR/mėn. Kadangi A. M. su šeima yra šio verslo bendraturčiai, todėl faktiškai jos pajamos iš veiklos šiame versle yra gerokai didesnės ir priklausančios nuo sėkmingų įrangos pardavimų bei aptarnavimo sandorių.

16Naujagimiui gimus Ispanijos teritorijoje 2016 m. sausio 23 d., pareiškėja 2016 m. kovo 1 d. gavo vaiko gimimo liudijimą, tačiau šis dokumentas nesuteikė teisės keliauti į kitas valstybes, tame tarpe ir grįžti į Lietuvą, kadangi tokiai kelionei reikalingas pasas bei viza vaikui. Dėl paso naujagimiui išdavimo A. M. skubos tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Ispanijoje, tačiau dėl biurokratinių procedūrų pasas iki šiol dar nėra išduotas. Susiklosčius nurodytai situacijai A. M. atvykti į Lietuvą galės tik vaikui bent šiek tiek sustiprėjus. Vaikas maitinamas krūtimi, todėl jos išvykimas iš Ispanijos be naujagimio yra ekstremaliai sudėtingas, nes turi būti paliekamas maitinimui nutrauktas pienas, o kūdikis paliekamas tam trumpam laikotarpiui su tėvu – V. M.. Jokių kitų artimųjų, su kuo galėtų būti paliekamas kūdikis, Ispanijoje šeima neturi. Tokia situacija lėmė, kad A. M. ir V. M., kol negavo savo naujagimei paso, neturi galimybės atvykti į Lietuvą vienu metu.

17Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 31-590 (00095) (00096) (00097) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams V. M., S. M. ir S. M.“ ir sprendimą Nr. (15/4-1)31-589 (00094) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei A. M.“, kuriais atsisakė pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi.

18Pareiškėjai per teismo posėdį pateikė rašytinius įrodymus: 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugpjūčio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 29 d. ir kitas OOO „Snou servis“ darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių mokėjimo pažymų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. Taip pat 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. OOO „Snou servis“ direktoriaus sprendimų skirti premiją V. M. kopijas su vertimais į lietuvių kalbą.Pareiškėjai taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „Sniego kalnas“ ir OOO „Snou servis“ sutarties Nr. 0032/14 kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, UAB „Sniego kalnas“ išrašą iš kliento OOO „Snou servis“ buhalterinės apskaitos, bei nuotraukas. Teismo posėdžio metu liudytojas, OOO „Snou servis“ direktorius P. S. (P. S.) parodė, kad pareiškėjas nepertraukiamai dirbo OOO „Snou servis“ nuo 2014 metų komercijos direktoriumi. Pareiškėjui V. M. buvo mokamas 18 000 (duomenys neskelbtini) atlyginimas, taip pat mokamos premijos, priklausančios nuo pardavimų. Nurodė, kad pareiškėjo darbo pobūdis buvo ieškoti klientų, todėl pareiškėjas dirbo daugiausiai telefonu ir darbo vietoje neprivalėjo būti.

19Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. gegužės 6 d. sprendimų Nr. (15/4- 1) 31-590 (00095) (00096) (00097) ir Nr. (15/4-1)31-589 (00094) teisėtumo ir pagrįstumo.

20Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus jis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo 58 straipsnio 5 punktas nustato, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, kaip vadovas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje įmonėje. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti nustačius, jog egzistuoja trys Įstatyme nustatytos sąlygos atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi: pateikti duomenys neatitiko tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovui kilo abejonės, ar pareiškėjai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo įmonėje OOO „Snou servis“, nes tuo pačiu laikotarpiu jie teikia įrodymus, kad dirbo ir Lietuvoje UAB „Sniego kalnas“. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Sniego kalnas“ iš esmės Lietuvoje veikė kaip OOO „Snou servis“ tarpininkas žiemos sporto įrangos paieškose. Teismui ir atsakovui buvo pateiktos darbo sutartys, o OOO „Snou servis“ direktorius teismo posėdyje paliudijo, kad pareiškėjai iš tiesų dirbo OOO „Snou servis“, nurodė pareigas ir darbo apmokėjimo tvarką. Darbą Lietuvoje patvirtina išrašas iš Sodros registro, bei sudaryta darbo sutartis.

21Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sutinka su pareiškėjais, kad aplinkybė, jog vien tik faktas, kad jie dirbo ir UAB „Sniego kalnas“, ir OOO „Snou servis“ nėra esminė kliūtis leidimui laikinai gyventi gauti, tačiau teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjai tiek prašyme išduoti leidimus laikinai gyventi, tiek ir prašymų nagrinėjimo metu pateikė prieštaringą informaciją. Kaip matyti iš kvietimų atvykti ir pačios apklausos, atsakovas buvo aktyvus ir suteikė pareiškėjams visas galimybes pateikti paaiškinimus dėl jų veiklos OOO „Snou servis“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai buvo lakoniški ir teikė ribotą informaciją. Dalį įrodymų pateikė atsakovui, dalį su skundu ir dalį per teismo posėdį, nors visus pateiktus įrodymus pagal surašymo datas pareiškėjai turėjo su savimi prašymų pateikimo ir apklausos metu.

22Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-3121-662/2016).

23Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie formaliai patvirtina pareiškėjų darbą OOO „Snou servis“, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir pareiškėjo paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareiškėjų bendravimo su atsakovu specifika verčia abejoti jų deklaruojamo tikslo tikrumu. Abu pareiškėjai laikytini profesionalais, puikiai žinančiais savo darbo specifiką ir sąlygas. Nepaisant to, pareiškėjas V. M. 2016 m. balandžio 7 d. apklausos metu nurodė, kad yra siunčiamas 2 metams, nors 2016 m. kovo 4 d. OOO „Snou Servis“ įsakyme, OOO „Snou Servis“ 2016 m. kovo 4 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra siunčiamas dirbti 3 metams. Užimamų pareiškėjo pareigų OOO „Snou Servis“ nenurodė. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2014 m. dirbo OOO „Snou Service“ vadybininku. Vėlesniuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo ne vadybininku, o komercijos direktoriumi. Šias jo pareigas per posėdį nurodė ir OOO „Snou Service“ direktorius. Į klausimą kokį darbo užmokestį gauna OOO „Snou Servis“, pareiškėjas nurodė, kad atlyginimas priklauso nuo pardavimų, nors OOO „Snou Servis“ ir pareiškėjo sudarytoje darbo sutartyje nurodomas 18 000 (duomenys neskelbtini) atlyginimas. Apklausos metu, paprašytas nurodyti atstovybės buveinės adresą ir apibūdinti pastatą, kuriame yra atstovybės buveinė, taip pat apibūdinti pačios atstovybės buveinės patalpas, pareiškėjas nurodė, kad atstovybė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau neapibūdino atstovybės pastato ir patalpų.

24Pareiškėjas teigė, kad atsakymai buvo netikslūs, nes apklausoje nedalyvavo vertėjas. Klausimai buvo suformuluoti rusų ir lietuvių kalbomis. Taigi pareiškėjas galėjo atsakinėti į klausimus jam suprantama rusų kalba, nors savo noru atsakinėjo anglų kalba. Pareiškėjas neginčija, kad klausimus pateiktus raštu rusų kalba jis suprato. Bet to, kaip teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas, kartu apklausoje dalyvavo ir jo atstovas, profesionalus teisininkas.

25Pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentas neišvardijo konkrečių dokumentų, kuriuos jie turėjo pateikti. Teismas šiuos paaiškinimus taip pat vertina kritiškai. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jie kviečiami į apklausas dėl jų darbo OOO „Snou Servis“ ir buvo pateikti konkretūs ir suprantami klausimai, susiję su jo darboviete OOO „Snou Servis“.

26Apibendrinant, pareiškėjas per apklausą išsamiai neatsakė nei į vieną jam pateiktą klausimą ir nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pateiktais klausimais. Jokių kliūčių pareiškėjui aiškiai ir išsamiai atsakyti į klausimus ir pateikti dokumentus, susijusius su darbu teismas nenustatė. Tuo tarpu A. M. atstovo tą pačią dieną Migracijos departamentui pateiktuose paaiškinimuose jau išsamiai aprašyta visa A. M. ir V. M. veikla. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjai teismui pateikė įrodymų apie OOO „Snou Servis“ veiklą, ką patvirtino ir liudytojas, tačiau nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl pareiškėjas visų šių paaiškinimų nepateikė atsakovui, nors to buvo expressis verbis prašoma (pvz., užimamų pareigų ir atlyginimo OOO „Snou Servis“).

27Kritiškai vertintini pareiškėjos atstovo paaiškinimai dėl A. M. nedalyvavimo apklausoje. Pareiškėja nedalyvavimą teisina vaiko gimimu 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje ir būtinybe vienam iš tėvų likti su naujagimiu bei vėlai gautu naujagimio pasu. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai ir atsižvelgia į tai, kad nurodytos aplinkybės buvo išdėstytos tik 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjos atstovo rašytiniuose paaiškinimuose, nors 2016 m. kovo 31 d. paaiškinime pareiškėjai dėstė kitas, visiškai su jau gimusiu vaiku nesusijusias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjai darbo reikalais kartu išvyko iš Lietuvos 2016 m. kovo 22 d. ir planuoja grįžti 2016 m. balandžio 7 d. (V. M.) ir 2016 m. balandžio 8 d. (A. M.). Kaip minėta, vaikas gimė sausio mėnesį Ispanijoje. Kovo mėnesį pareiškėjai buvo grįžę į Lietuvą, iš jos išvyko darbo reikalais (ne asmeniniais) ir buvo suplanavę grįžimą. Tik tada, kai Migracijos departamentas pakartotinai įpareigojo pareiškėjus atvykti į asmeninę apklausą po jų nurodytų grįžimo į Lietuvos Respubliką datų, pareiškėja A. M. jau teigė nebegalinti grįžti dėl vaiko priežiūros, nors pareiškėjai kartu atvyko į Lietuvos Respubliką kovo mėnesį, kai vaikui buvo apie du mėnesiai, ir kartu turėjo sugrįžti balandžio 7-8 dienomis. Taigi, A. M. paaiškinimai dėl neatvykimo į apklausą yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

28Pareiškėjai taip pat neneigia, kad pateikdami prašymus pakeisti leidimus gyventi prašymo 6 eilutėje („Duomenys apie vaikus iki 18 metų“) nurodė, kad turi tik 2 dukras, o 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje gimusios trečios dukros nenurodė. Pareiškėjai teigia, kad tai buvo „techninė klaida“, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. kovo 31 d. Migracijos departamente gautame paaiškinime pareiškėjai gimusios dukros taip pat nenurodė. Ją nurodė tik pareiškėjų atstovas 2016 m. balandžio 7 d. teikdamas paaiškinimus atsakovui, kuris neprilygsta prašymui išduoti vaikui leidimą laikinai gyventi.

29Abejones dėl pareiškėjų veiklos turinio sustiprina ir faktas, kad pareiškėjai prašymuose, kurie buvo pateikti 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, deklaravo, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagrindinis jų atvykimo tikslas – teisėta veikla, darbas Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjas pateikdamas 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. prašymus jokių duomenų apie darbovietę (duomenys neskelbtini) neteikė, o 2016 m. kovo 7 d. prašyme nenurodė darbovietės Lietuvos Respublikoje, nes prašymo pakeisti leidimą gyventi 8.4 papunktyje („Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) darbovietę (-es), darbo joje (jose laikotarpį) ir pareigas“) parašė, kad 2005-2014 metais dirbo OOO „Retrack Service“ generaliniu direktoriumi, nuo 2014 m. – OOO „Snou Service“ (netaisyta) vadybininku. Analogiškus duomenis pateikė ir pareiškėja A. M..

302016 m. balandžio 18 d. atlikus patikrinimą OOO „Snou Servis“ atstovybės adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad patalpos priklauso advokatų profesinei bendrijai, kurios vadovas yra pareiškėjų atstovas, advokatas D. A., ant pastato OOO „Snou Servis“ iškabos nėra. Pateiktame paaiškinime D. A. nurodė, kad OOO „Snou Servis“ atstovybė šiuo adresu tikrai veikia, kadangi jie turi teisę naudotis posėdžių patalpomis; atstovybė įkurta neseniai, todėl šiuo metu dar nėra iškabos. Pareiškėjas, asmeniškai apklausiamas 2016 m. balandžio 7 d., šių aplinkybių nenurodė, nors buvo tiesiogiai prašomas apibūdinti atstovybės buveinės patalpas. Byloje nepateikta įrodymų, kad nurodytu adresu yra pakabinta OOO „Snou Servis“ atstovybės iškaba. Įvertinęs išdėstytą teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

31Pareiškėjai siekė atvykti į Lietuvos Respubliką konkrečiu tikslu – dirbti OOO „Snou Servis“ atstovybėje, kaip profesionalai, kuriems neturi kilti kliūčių išsamiai ir nuosekliai paaiškinti apie savo buvusią, esamą ir būsimą veiklą. Pareiškėjams teikiant nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus kiti rašytiniai įrodymai, įskaitant ir jų atstovo paaiškinimus vertintini kritiškai.

32Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti. Taigi, atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurie negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

33Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

34Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą pareiškėjai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis).

35III.

36Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

37Pareiškėjų manymu, teismas, spręsdamas ginčą, neteisėtai ir nepagrįstai apsiribojo tik Migracijos departamento atliktu vertinimu, nepagrįstai suabsoliutino atsakovo pateiktas išvadas. Be to, teismas nevertino ir nesivadovavo kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais, todėl netinkamai išanalizavo reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, neatsižvelgė į jų visumą. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios ABTĮ 56 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio nuostatos.

38Pareiškėjai nesutinka su teismo teiginiu, kad jie nepateikė atsakovui visų paaiškinimų, nors to buvo expressis verbis prašoma (pvz., nenurodė užimamų pareigų ir atlyginimo OOO „Snou Servis“). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsakovui pateikė visus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 24 punkte nurodytus dokumentus. Minėtame punkte nėra numatyta, kokiais papildomais dokumentais, be tų, kurie išvardinti Apraše, turi būti patvirtinta aplinkybė, kad užsienietis dirba ar ketina dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje. 2016 m. kovo 30 d. pareiškėjų atstovas, pateikdamas atsakymą į Migracijos departamento 2016 m. kovo 24 d. pranešimus Nr. (15/4-17) 10K-11677 ir Nr. (15/4-17) 10K-11677, be kita ko, prašė informuoti kokius papildomus dokumentus reikia pateikti ir įsipareigojo juos pateikti. Tačiau į šį raštą buvo atsakyta, kad pareiškėjai iki balandžio 10 d. asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou Servis“. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas, atsisakydamas išduoti leidimus laikinai gyventi, rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu vertinimu. Atsakovas neišvardijo konkrečių dokumentų, kuriuos pareiškėjai turėjo pateikti. Teismas šiuos paaiškinimus vertino kritiškai ir nurodė, kad pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jie kviečiami į apklausas dėl jų darbo OOO „Snou Servis“ ir buvo pateikti konkretūs ir suprantami klausimai, susiję su darboviete OOO „Snou Servis“. Apeliantai pažymi, kad pagal Aprašo 84 punktą, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Šie veiksmai, apeliantų manymu, iš atsakovo pusės padaryti nebuvo, o pirmosios instancijos teismas, nors šia teisės norma rėmėsi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ją ignoravo ir neigiamas pasekmes dėl tariamai „nesavalaikio“ dokumentų pateikimo priskyrė pareiškėjams. Teismų praktikoje yra akcentuota, kad Migracijos departamentas, tinkamai vykdydamas jam pavestas funkcijas, prieš priimdamas sprendimą, turi paaiškinti pareiškėjui, kad pateikti dokumentai nėra pakankami įstatymuose nustatytų sąlygų patvirtinimui bei sudaryti galimybę tai padaryti, ką iš esmės numato Aprašo 35 punktas (žr. LVAT 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4154-624/2016).

39Teismas kritiškai vertino pareiškėjų papildomai pateiktus įrodymus, o, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažino, kad nors nagrinėjamu atveju yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie formaliai patvirtina pareiškėjų darbą OOO „Snou servis“, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir pareiškėjo paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareiškėjų bendravimo su atsakovu specifika verčia abejoti jų deklaruojamo tikslo tikrumu. Šiuo aspektu pareiškėjai paaiškino, kad per teismo posėdį pateikė rašytinius įrodymus, teismo metu buvo apklaustas liudytojas OOO „Snou servis“ direktorius P. S.. Be to, teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėjui apklausos metu buvo užduodami klausimai žodžiu, siekiant patikslinti apklausos lape nurodytus atsakymus ir šie papildomi žodiniai paaiškinimai nebuvo apklausos lape fiksuojami. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad kartu apklausoje dalyvavo jo atstovas. Pažymėtina, kad atstovui nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti klausimus arba kitaip padėti pareiškėjui, tuo tarpu teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atstovas atsakovo vykdytoje apklausoje dalyvavo kaip profesionalus vertėjas. Pareiškėjams nesuprantama, kaip teismas gali fiksuoti tokius faktus, kurių egzistavimo nenurodė atsakovas, o pareiškėjai ir jų atstovas byloje juos nuosekliai neigė.

40Taip pat, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė ABTĮ bei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuluotas įrodymų pakankamumo taisykles, o, neteisėtai ir nepagrįstai reikalaudamas iš pareiškėjų to, kas neįmanoma, nukrypo nuo bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pirma, teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atstovybės buveinės registruotu adresu yra pakabinta OOO „Snou Servis“ atstovybės iškaba. OOO „Snou Servis“ atstovybė veiklos negalėjo pradėti vykdyti, kol nebuvo gauti leidimai pareiškėjams gyventi Lietuvos Respublikoje, o šių leidimų neturint – iškabos kabinimas, ofiso įrengimas ir panašūs veiksmai, atliekami atstovybės darbuotojų būtų vertinami nelegaliu darbu (Įstatymo 64 str.) (pagal 2016 m. kovo 4 d. OOO „Snou Servis“ įsakymą, pareiškėjai siunčiami dirbti į bendrovės atstovybę kitą darbo dieną po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abejones dėl pareiškėjų veiklos turinio sustiprina ir faktas, kad pareiškėjas, pateikdamas 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. prašymus, jokių duomenų apie darbovietę (duomenys neskelbtini) neteikė, o 2016 m. kovo 7 d. prašyme nenurodė darbovietės Lietuvos Respublikoje, nes prašymo pakeisti leidimą gyventi 8.4 papunktyje nurodė, kad 2005-2014 metais dirbo OOO „Retrack Service“ generaliniu direktoriumi. Šiuo aspektu pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-367 buvo patvirtinta nauja anketos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo forma, kurioje kiekvienas užsienietis iš trečiosios šalies, kuris prašo išduoti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti išsamią informaciją apie dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) darbovietę (-es), darbo joje (jose) laikotarpį ir pareigas, ir t.t. Dėl nurodytos priežasties, kai 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. pareiškėjai kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/ pakeitimo duomenų apie darbovietę (duomenys neskelbtini) neteikė, nes tokios informacijos nebuvo prašoma pateikti. Be to, leidimo laikinai gyventi pratęsimo anketos 8 punktas prašė nurodyti asmeninius duomenis tik tada, jeigu jie nebuvo nurodyti ankstesniajame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad ankstesniuose prašymuose pareiškėjai nurodė, kad dirba UAB „Sniego kalnas“, todėl pakartotinai tokia informacija nebuvo pateikta.

41Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjos atstovo paaiškinimus dėl A. M. nedalyvavimo apklausoje (pareiškėja nedalyvavimą teisino būtinybe vienam iš tėvų likti su vaiku, gimusiu 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje, ir vėlai gautu naujagimio pasu). Šiuo aspektu pareiškėjai paaiškino, kad 2016 m. kovo mėnesį, kai buvo pateikti prašymai išduoti naujus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jie atvyko ne kartu. Pareiškėjas atvyko 2016 m. kovo 7 d., o išvyko 2016 m. kovo 8 d., pareiškėja atvyko 2016 m. kovo 9 d. (tai patvirtina prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kurie buvo pateikti Migracijos valdybai). 2016 m. kovo mėnesį į Lietuvą vėl atvyko pareiškėjas ir išvyko kovo 22 d. Pareiškėjas dar kartą turėjo atvykti ir išvykti 2016 m. balandžio 7 d., o balandžio 8 d. turėjo atvykti pareiškėja.

42Aplinkybė, kad pareiškėjų kūdikio gimimo faktas nebuvo nurodytas pareiškėjų anketose, yra techninė klaida. Teismas leido sau suabsoliutinti šią techninę klaidą, įvertindamas tai kaip įrodymą tariamos „nelegalios migracijos“ pavojaus egzistavimo. Tačiau teismas nepaaiškino, kaip konkrečiai kūdikio duomenų nurodymas ar nenurodymas anketoje galėtų lemti vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą dėl pareiškėjų prašymų. Atitinkamos informacijos nuslėpimas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas tik tokiu atveju, jeigu tos informacijos egzistavimo faktas galėtų turėti kokios nors įtakos neigiamo sprendimo priėmimui. Priešingu atveju tada ir bet kokios rašytinės klaidos padarymas pildant anketą galėtų būti vertinamas kaip „nelegalios migracijos grėsmė“ ir pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą.

43Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44Atsakovas pažymi, kad sutinka su teismo sprendimu bei jame išdėstytais argumentais. Dėl apeliantų pozicijos, kad kilus klausimų dėl pateiktų dokumentų ir/ar paaiškinimų, Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, turėjo apie tai papildomai informuoti pareiškėjus ir pareikalauti konkrečių dokumentų, atsakovas paaiškina, kad, pagal Aprašo 84.2 papunktį, Migracijos departamentas prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Migracijos departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo metu buvo apklaustas (šią aplinkybę patvirtina 2016 m. balandžio 7 d. apklausos lapas). Atsakovas, asmeniškai apklausęs pareiškėją, suteikė jam galimybę pateikti paaiškinimus, todėl laikytina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo tinkamai įgyvendintas gero administravimo principas ir Aprašo nuostatos. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai pareiškėjų pateiktus dokumentus įvertino atsižvelgdamas į duomenų visumą, t. y. atsižvelgdamas į apklausos metu pateiktus duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., Aprašo 84.2 p.), teismų praktiką (pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), taip pat ir kitų valstybių migracijos institucijų praktiką, užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas nepagrįstai siekia sumenkinti apklausos reikšmę, akcentuodamas tik aplinkybę dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kaip teisingai pažymėjo teismas, Migracijos departamentas buvo pakankamai aktyvus, suteikė pareiškėjams visas galimybes pateikti paaiškinimus. Tiek Migracijos departamentas, tiek ir teismas tinkamai įvertino apklausos metu pateiktus pareiškėjo paaiškinimus ir jų reikšmę. Be to, atsakovo manymu, visi apklausos Migracijos departamente metu užduoti klausimai nevertintini kaip sudėtingi. Pareiškėjui, kuris darbą OOO „Snow Service“ atstovybėje deklaravo kaip savo tikslą, neturėjo kilti sunkumų atsakant į pagrindinius, esminius klausimus, susijusius su OOO „Snow Service“, taip pat klausimus, susijusius su savo pareigomis įmonėje, darbo užmokesčiu, gyvenamąja vieta ir pan. Be to, pareiškėjas tik teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus dėl kai kurių apklausos metu užduotų klausimų, pvz., nors apklausos Migracijos departamente metu jam buvo tiesiogiai užduoti klausimai apie darbo užmokestį tiek siunčiančioje bendrovėje, tiek atstovybėje, pareiškėjas konkrečių atsakymų į šiuos klausimus nepateikė ir tik posėdžio metu pateikė OOO „Snow Service“ darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėjo darbo užmokesčio dydis visus mėnesius (2015 m. kovo mėn. – 2016 m. gegužės mėn.) buvo pastovus (15 660 (duomenys neskelbtini)), per šį laikotarpį pareiškėjas 3 kartus gavo premijas (2015 metų spalio ir lapkričio mėnesį), todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu negalėjo nurodyti konkretaus darbo užmokesčio dydžio.

45Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia kontrargumentus dėl konkrečių teismo sprendimo argumentų. Dėl šių teiginių Migracijos departamentas paaiškina: 1) dėl atstovybės iškabos nebuvimo – teismo sprendime ši aplinkybė aiškiai įvertinta duomenų visumoje, o ne kaip sudaranti sprendimo esmę (teismo sprendime nurodyta: „pareiškėjas, asmeniškai apklausiamas 2016 m. balandžio 7 d., šių aplinkybių nenurodė, nors buvo tiesiogiai prašomas apibūdinti atstovybės buveinės patalpas“); 2) dėl informacijos apie darbovietę nepateikimo – atsakovo manymu, pareiškėjai pateikė netikslią ir neišsamią informaciją, kurią nurodyti buvo tiesiogiai prašoma prašymo 8.4 papunktyje (jame prašoma ne tik nurodyti buvusią ir esamą darbovietę, bet ir pateikti informaciją apie darbo jose laikotarpį ir pareigas); net ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad 2016 m. kovo 7 d. prašyme pareiškėjas nenurodė, ar UAB „Sniego kalnas“ yra buvusi, ar esama darbovietė, nenurodė darbo laikotarpio, pareigų; pareiškėja prašymo 8.4 papunkčio apskritai neužpildė ir nepateikė jokios informacijos; 3) dėl pareiškėjos neatvykimo į apklausą atsakovas nurodė, kad teismas labai tiksliai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos neatvykimu į apklausą; teismas įvertino, kad pareiškėja skirtingai aiškino priežastis, kodėl negali atvykti į apklausą (iš pradžių nurodė, kad priežastis – komandiruotė, tik vėliau, pakartotinai pakvietus asmeniškai atvykti į apklausą, pateiktas paaiškinimas, kad pareiškėja negali atvykti dėl kūdikio gimimo); pareiškėjai informacijos apie trečią Ispanijoje gimusį vaiką nenurodė ne tik 2016 m. kovo 7 d. prašyme (nors prašymo 6 eilutėje nurodė duomenis apie kitus 2 vaikus), bet ir 2016 m. kovo 30 d. prašyme (paaiškinime) dėl neatvykimo į apklausą priežasčių.

46Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia ir teiginiais, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atstovas apklausoje dalyvavo kaip profesionalus vertėjas, taip pat aplinkybe, kad teismas neapklausė Migracijos departamento specialistės, vykdžiusios apklausą. Šiais aspektais atsakovas pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog apklausoje dalyvavo pareiškėjo atstovas, profesionalus teisininkas, t. y. teismo sprendime nėra pateikta išvada, kad atstovas dalyvavo kaip profesionalus vertėjas. Byloje esantys apklausos raštu lapai patvirtina, kad klausimai pareiškėjui buvo pateikti lietuvių ir rusų kalbomis. Nei apklausos metu, nei po apklausos pareiškėjas ar jo atstovas, dalyvavęs apklausoje, nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad, kaip ir buvo suderinta apklausos metu, pareiškėjas apklausos lapus pildė anglų kalba (pareiškėjas prieš apklausą nurodė, kad jam nėra jokio skirtumo, ar atsakymus pateikti rusų, ar anglų kalba). Migracijos departamento nuomone, įvertinus aplinkybių visumą (klausimai pateikti rusų kalba raštu, jokių pretenzijų nei apklausos metu, nei po jos dėl kalbos nepateikta, nors apklausoje dalyvavo profesionalus teisininkas) rodo, kad priimant ginčijamą sprendimą pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, o teismas apklausos metu pateiktus atsakymus pagrįstai vertino kaip įrodymus.

47Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai, apeliaciniame skunde nurodydami, kad nebuvo apklausta Migracijos departamento specialistė, vykdžiusi apklausą, prašymo apklausti specialistę nebuvo pateikę nei skunde, nei teismo posėdžio metu, taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes ji būtų galėjusi paaiškinti ar patvirtinti.

48Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nagrinėdamas skundą, neteisėtai ir nepagrįstai apsiribojo tik Migracijos departamento atliktu vertinimu, nepagrįstai suabsoliutino departamento išvadas, nevertino ir nesivadovavo kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais. Su šiais teiginiais atsakovas nesutinka. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas tiesiogiai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus. Aplinkybė, kad teismo vertinimo išvados sutapo su Migracijos departamento išvadomis nereiškia, kad teismas neatliko savarankiško vertinimo.

49Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo OOO „Snow Service“ veiklos planai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje įšaldomi neribotam laikui. Tačiau ginčijamu Migracijos departamento sprendimu automatiškai ar tiesiogiai nėra ribojama įmonės veikla – OOO „Snow Service“ gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, pasirinkusi tinkamą veiklos būdą ir/ar asmenis, pvz., pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu ir kt. LVAT taip pat yra konstatavęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-2720/2014). Taigi ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą. Be to, pareiškėjams taip pat nėra užkertamas kelias ateityje kreiptis dėl leidimo gyventi teisės aktų nustatyta tvarka.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

53Apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjai nemotyvavo, kokias bylai svarbias aplinkybes galėtų patvirtinti prašoma iškviesti liudytoja M. U., nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas V. M. ir pareiškėjus atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

54Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai A. M. ir V. M. ginčijo Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-589 (00094) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei A. M.“ ir 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-590 (00095) (00096) (00097) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams V. M., S. M. ir S. M.“ bei prašė perduoti atsakovui klausimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šiems asmenims spręsti iš naujo.

55Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjai teikė prieštaringus bei tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė, ir konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

56Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei tenkinti jų skundą. Apeliaciniame skunde, kurį pateikė jų atstovas advokatas D. A., nurodoma, kad spręsdamas ginčą teismas neteisėtai ir nepagrįstai apsiribojo tik Migracijos departamento atliktu vertinimu, tačiau nesivadovavo kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais, neatsižvelgė į ginčo faktinių aplinkybių visumą, todėl pažeidė imperatyvias ABTĮ 56 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio nuostatas. Taip pat, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotas įrodymų pakankamumo taisykles, o neteisėtai ir nepagrįstai reikalaudamas iš pareiškėjų to, kas neįmanoma, nukrypo nuo bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (ABTĮ 56 str. 6 d.).

57Teisinius santykius dėl užsieniečių kreipimosi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

58Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

59Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai V. M. ir A. M. 2016 m. kovo 7 d. pateikdami prašymus Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai (institucijoje užregistruoti 2016 m. kovo 9 d.) pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip leidimo gyventi pagrindą nurodė ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o būtent OOO ,,Snou servis“ atstovybėje, kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo prašoma dviems metams. Kartu su prašymais pareiškėjai tarp kitų dokumentų pateikė ir OOO ,,Snou servis“ 2016 m. kovo 4 d. tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodyta, jog 2016 m. vasario 22 d. Bendrovė (registruota (duomenys neskelbtini)) nusprendė įsteigti atstovybę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. dirba Bendrovėje nuo 2014 m. birželio 1 d. ir turi reikiamų dalykinių žinių bei yra susipažinusi su Lietuvos rinka, atsižvelgiant į jos darbo patirtį Lietuvos Respublikoje ir aukštą profesinę kvalifikaciją, manytina, kad būtent jos kandidatūra yra pati tinkamiausia užimti Bendrovės vadovės pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. dirba bendrovėje nuo 2014 m. balandžio 1 d. ir turi reikiamų dalykinių žinių bei yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos rinka, atsižvelgiant į jo darbo patirtį Lietuvos Respublikoje ir aukštą profesinę kvalifikaciją manytina, kad būtent jo kandidatūra yra pati tinkamiausia užimti Bendrovės projekto vadovo pareigas. Bendrovė įsipareigojo mokėti A. M. 600 Eur, o V. M. – 800 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, taip pat nurodyta, kad jie siunčiami dirbti į Bendrovės atstovybę 3 metams.

60Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) turi leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; 2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti <...>. Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai.

61Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai A. M. ir V. M. prašymuose atsakovui išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi bei vėlesniuose paaiškinimuose atsakydami į Migracijos departamento pareigūnų pateiktus klausimus, nurodė prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, tik atsako į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nebuvo pasisakęs sprendime pirmosios instancijos teismas.

62Iš bylos medžiagos matyti, kad vienintelio OOO ,,Snou servis“ dalyvio ir valdymo organo – generalinio direktoriaus P. S. sprendimas įsteigti šios bendrovės atstovybę Lietuvos Respublikoje priimtas 2016 m. vasario 15 d., o ne 2016 m. vasario 22 d., kaip nurodyta 2016 m. kovo 4 d. tarpininkavimo raštuose, kuriuos pareiškėjai pateikė atsakovui. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad OOO ,,Snou servis“ 2014 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi darbo sutartį (numeris nenurodytas) su M. A., pagal kurią darbuotojui nustatytas 15 000 (duomenys neskelbtini) atlyginimas kas mėnesį, mokant du kartus, t. y. 15 ir 28 dienomis. Darbuotojui nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem išeiginėmis šeštadienį ir sekmadienį. Tokia pat darbo sutartis (numeris nenurodytas) 2014 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir su M. V., nustatant jam 18 000 (duomenys neskelbtini) pareiginį atlyginimą kas mėnesį. Tačiau tiek 2014 m. vasario 14 d., tiek ir 2015 m. sausio 27 d. teikdami prašymus atsakovui išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai juose nurodė ketinantys dirbti UAB ,,Sniego kalnas“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos matyti, kad A. M. UAB ,,Sniego kalnas“ dirbo ir socialinio draudimo įmokos už ją buvo mokamos nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., o V. M. šioje bendrovėje dirbo ir įmokos už jį mokamos nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Tačiau, teikdami 2016 m. kovo 7 d. prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo nei vienas iš pareiškėjų UAB ,,Sniego kalnas“, kaip ankstesnės darbovietės nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjai, pildydami minėto prašymo blanką, neatsakė arba tik iš dalies atsakė ir į kitus jame pateiktus klausimus (pvz., A. M. – susijusius su turimu išsilavinimu ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai išanalizavo ir kitus pareiškėjų pateiktus duomenis bei dokumentus, bei, įvertinęs įrodymų visumą, visiškai pagrįstai konstatavo pareiškėjų pateiktos informacijos prieštaringumą bei neatitikimą tikrovei.

63Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, spręsdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų klausimą, nesilaikė Aprašo 84.2 punkto nuostatų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, organizavo A. M. ir V. M. apklausą raštu bei užpildė migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą, kaip ir nustatyta Aprašo 84.2 punkte. Pažymėtina, kad į apklausą 2016 m. balandžio 7 d. atvyko tik V. M.. Apklausos metu jis įsipareigojo pateikti duomenis, atitinkančius tikrovę ir pasirašė esąs supažindintas, kad duomenų, kuriuos pateikia norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitikimo tikrovei atveju, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios apklausos metu pareiškėjas išsamiai ir teisingai taip pat neatsakė į visus jam pateiktus klausimus, ką teisingai nurodė tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas.

64Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjams 2016 metais teikiant prašymus dėl leidimų pakeitimo, taip pat ir V. M. apklausos metu dalyvavo profesionalus teisininkas (o ne vertėjas, kaip teigiama apeliaciniame skunde), advokatas D. A., tačiau jokių pastabų ar papildymų nepateikė.

65Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatyme bei teismų praktikoje suformuotas įrodymų pakankamumo taisykles. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 56 str. 4 d., 80 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nagrinėjamoje byloje vertinant įrodymus konstatuota ne tai, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka išspręsti klausimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, o tai, kad pareiškėjų pateikti duomenys (informacija) yra prieštaringa ir neatitinkanti tikrovės.

66Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio turinio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

67Apeliacinis skundas iš esmės nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir (ar) teisės normų aiškinimu. Teismo sprendimo motyvai kritikuojami vertinant ne jų kontekstą, o atskiras, iš bendro konteksto ištrauktas formuluotes, interpretuojant jas sau palankia linkme.

68Teismas įrodymų visumos kontekste pakankamai išsamiai pasisakė dėl esminių pareiškėjų skunde ir teismo posėdyje pateiktų ir ginčui išspręsti reikšmingų paaiškinimų vertinimo. Nepasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, o pateikdamas įrodymų analize pagrįstas apibendrinančias išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.). Nei teismo posėdžio metu pateikti papildomi dokumentai (apmokėjimo pažymų kopijos), nei nuotraukų kopijos nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjai teikė prieštaringus bei tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė, ir konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

69Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė ir Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kurios nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.).

70Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 140 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. M. (A. M.) ir V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai A. M. ir V. M. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į... 5. 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 6. 2) panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m.... 7. Skunde pareiškėjai paaiškino, kad kreipėsi į Migracijos departamentą su... 8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundo... 9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas V. M. pateikė 2014 m. balandžio 1 d.... 10. Ginčijamas sprendimas priimtas taip pat ir tuo pagrindu, kad yra rimtas... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas, (duomenys neskelbtini)... 14. Migracijos departamentas 2016 m. kovo 24 d. išsiuntė pranešimą Nr.... 15. Tą pačią dieną pareiškėjos A. M. atstovas pateikė pareiškėjos... 16. Naujagimiui gimus Ispanijos teritorijoje 2016 m. sausio 23 d., pareiškėja... 17. Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr.... 18. Pareiškėjai per teismo posėdį pateikė rašytinius įrodymus: 2015 m. kovo... 19. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. gegužės 6 d.... 20. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai... 21. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių... 22. Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos... 23. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių... 24. Pareiškėjas teigė, kad atsakymai buvo netikslūs, nes apklausoje nedalyvavo... 25. Pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentas neišvardijo konkrečių... 26. Apibendrinant, pareiškėjas per apklausą išsamiai neatsakė nei į vieną... 27. Kritiškai vertintini pareiškėjos atstovo paaiškinimai dėl A. M.... 28. Pareiškėjai taip pat neneigia, kad pateikdami prašymus pakeisti leidimus... 29. Abejones dėl pareiškėjų veiklos turinio sustiprina ir faktas, kad... 30. 2016 m. balandžio 18 d. atlikus patikrinimą OOO „Snou Servis“ atstovybės... 31. Pareiškėjai siekė atvykti į Lietuvos Respubliką konkrečiu tikslu –... 32. Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neatitinka... 33. Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 34. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus... 35. III.... 36. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 37. Pareiškėjų manymu, teismas, spręsdamas ginčą, neteisėtai ir nepagrįstai... 38. Pareiškėjai nesutinka su teismo teiginiu, kad jie nepateikė atsakovui visų... 39. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų papildomai pateiktus įrodymus, o,... 40. Taip pat, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė ABTĮ bei... 41. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjos atstovo... 42. Aplinkybė, kad pareiškėjų kūdikio gimimo faktas nebuvo nurodytas... 43. Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 44. Atsakovas pažymi, kad sutinka su teismo sprendimu bei jame išdėstytais... 45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia kontrargumentus dėl konkrečių... 46. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia ir teiginiais, kad teismas padarė... 47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai, apeliaciniame skunde... 48. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nagrinėdamas skundą,... 49. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo OOO... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m.... 53. Apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 54. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai A. M. ir V. M. ginčijo Migracijos... 55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 56. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį... 57. Teisinius santykius dėl užsieniečių kreipimosi į Migracijos departamentą... 58. Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti... 59. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai V. M. ir A. M. 2016 m. kovo 7 d.... 60. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai... 61. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių... 62. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienintelio OOO ,,Snou servis“ dalyvio ir... 63. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas,... 64. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjams 2016 metais teikiant... 65. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog... 67. Apeliacinis skundas iš esmės nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir (ar)... 68. Teismas įrodymų visumos kontekste pakankamai išsamiai pasisakė dėl... 69. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė ir Lietuvos migracijos... 70. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....