Byla e2-19808-294/2015
Dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.,

4atsakovo atstovei adv. Ingai Bartkevičiūtei,

5trečiajam asmeniui M. M.

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Maxima LT, UAB, tretiesiems asmenims M. M., Jaroslav Jerenkevič dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 173,75 EUR dydžio žalą dėl nukentėjusių R. P., M. P. sveikatos sutrikdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas pasiūlant nukentėjusiesiems kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Paaiškino, kad nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 173,75 EUR. Nurodė, jog atsakovui, kaip kaltininkų darbdaviui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

8Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog M. P. buvo 2012-10-16 sulaikytas apsaugos darbuotojo, kaip įtariamas vogęs iš parduotuvės, pastarasis buvęs neblaivus ir sužalojo apsaugos darbuotoją. Tą pačią dieną apie 21.30 val. minėtas asmuo (M. P.) grįžo į parduotuvę su dar dviem vaikinais, elgdamasis agresyviai ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais bandė brautis į apsaugos monitorinę; išėjus trečiajam asmeniu J.Jerenkevič jam trenkė kumščiu į veidą. Padedant kitam parduotuvės auditoriui agresyviai besielgiantis M. P. buvo sulaikytas ir įvestas į apsaugos monitorinę; kiti du vaikinai tuo metu pasišalino. Besipriešinančiam sulaikytajam panaudoti antrankiai, paspaustas pavojaus mygtukas. Pažymi, kad fizinę prievartą ir specialiąsias priemones panaudojo vykdydami tarnybines pareigas, nes M. P. tiesiogiai kėsinosi į apsaugos darbuotojų sveikatą, be to, vengė sulaikymo. Pažymi, kad medicininiuose dokumentuose nustatyti sužalojimai yra skirtingo senumo, tikslaus atsiradimo laiko negalima nustatyti. Dalis sužalojimų įvardinti kaip įgyti ne incidento metu, kadangi R. P., M. P. atžvilgiu fizinį smurtą galimai naudojo kiti asmenys, kurie nebuvo nustatyti, be to, asmuo pripažįstamas kaltu tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme ir priimus apkaltinamąjį nuosprendį, o nagrinėjamu atveju teismas bylos nenagrinėjo, trečiųjų asmenų kaltės neįrodė bei paliko nenagrinėtą privataus kaltinimo bylą.

9Tretieji asmenys M. M. ir Jaroslav Jerenkevič teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė su ieškovo ieškiniu nesutinkantys, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

12Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

13Ieškinys atmestinas.

14Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-1350-170/2013, kurioje kaltinamasis buvo M. P., o nukentėjusiuoju pripažintas M. M., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 nutartimi procesą nutraukė neatvykus nukentėjusiajam. 2013-02-20 nutartimu ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-00880-12 nutrauktas, pasiūlant R. P. ir M. P. kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Ieškovo teigimu, nukentėjusieji R. P. ir M. P. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, todėl ieškovas patyrė 173,75 EUR dydžio žalą. Tretieji asmenys dirbo pas atsakovą. Atsakovui, kaip darbdaviui, buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

15Dėl žalos priteisimo

16Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

17Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi atsakovas buvo trečiųjų asmenų darbdavys, tretieji asmenys buvo įtariamieji baudžiamojoje byloje, kurioje jie buvo kaltinami sumušę nukentėjusius M. P. ir R. P.; pastariesiems buvo teikiamos gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto, ir dėl atsakovo darbuotojų kaltės ieškovas patyrė nuostolius – 173,75 EUR.

18Teismas pažymi, kad ieškovui žalos atlyginimo atveju yra paskirta pareiga įrodyti žalą, jos dydį, atsiradimo būdą. Todėl ieškovas įrodinėdamas reikalavimų pagrįstumą, turi pateikti faktinius duomenis apie žalą, konkrečiam asmeniui priskirtinus neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti asmens nesąžiningus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp tų veiksmų bei žalos atsiradimo.

19CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

20Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai spręsti apie ieškovui dėl atsakovo kaltės padarytą finansinę žalą.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

22Remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo dokumentais matyti, kad trečijų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o nukentėjusieji privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tretieji asmenys nebuvo pripažinti kaltais ir nebuvo įrodyta jų kaltė nukentėjusių R. P., M. P. atžvilgiu.

23Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prašomą priteisti pinigų sumą, kuri buvo skirta R. P., M. P. gydymui, turi atlyginti būtent atsakovas, kaip trečiųjų asmenų darbdavys.

24Teismo posėdžio metu teismas ieškovo atstovei išaiškino įrodinėjimo pareigą, tačiau ieškovo atstovė jokių papildomų prašymų neturėjo.

25Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė tinkamų faktinių įrodymų apie atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kuri susidarė dėl R. P., M. P. sveikatos sutrikdymo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis M. P. elgėsi agresyviai, keldamas pavojų apsaugos darbuotojų sveikatai, todėl asmens sulaikymo metu panaudotos specialios priemonės buvo pagrįstos, teisėtos ir atitinkančios teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

26Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, neįrodžius ieškovui padarytos žalos būtent dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui, kaip trečiųjų asmenų darbdaviui, nekyla ir nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 173,75 EUR dydžio žalą, taigi, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas.

27Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, minėtos palūkanos nepriteistinos.

28Nurodytais motyvais ieškovo ieškinys atmestinas.

29Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo ieškovo naudai. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos atsakovo atstovė teismui nepateikė įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Maxima LT, UAB, tretiesiems asmenims M. M., Jaroslav Jerenkevič dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atmesti.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.,... 4. atsakovo atstovei adv. Ingai Bartkevičiūtei,... 5. trečiajam asmeniui M. M.... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 8. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi... 9. Tretieji asmenys M. M. ir Jaroslav Jerenkevič teismui pateiktuose... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė... 12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, palaikė... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 15. Dėl žalos priteisimo... 16. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 17. Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės... 18. Teismas pažymi, kad ieškovui žalos atlyginimo atveju yra paskirta pareiga... 19. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės,... 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 22. Remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo dokumentais matyti, kad... 23. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad... 24. Teismo posėdžio metu teismas ieškovo atstovei išaiškino įrodinėjimo... 25. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, peržiūrėjus vaizdo... 26. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, neįrodžius ieškovui padarytos... 27. Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesines... 28. Nurodytais motyvais ieškovo ieškinys atmestinas.... 29. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 30. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, nėra pagrindo bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 32. Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Maxima LT,... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...