Byla 2-1321-516/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1116-524/2016 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti 200 000 Eur žalą, padarytą atėmus pilietines ir bendražmogiškas teises ir laisves, nepripažįstant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir visuotinai pripažįstamų tarptautinės teisės normų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų atsakovu, valstybę atstovaujančiu asmeniu, įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
  3. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant teismingumo klausimą, susidurta su ieškinio reikalavimų netikslumo problema. Ieškovė prašo priteisti 200 000 Eur žalos atlyginimą, tačiau kadangi ieškovė neišskiria, kokią dalį sumos sudaro turtinė, o kokią neturtinė žala, nėra įmanoma nuspręsti, kokiam (apylinkės ar apygardos) teismui teismingas ieškinys. Teismo vertinimu, ieškovė turėtų tikslinti savo ieškinio reikalavimą, nurodydama prašomo priteisti žalos atlyginimo pobūdį. Remdamasis išdėstytu, teismas priėjo išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl jį atsisakytina priimti.
  4. Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškinys dėl žalos priteisimo turi atitikti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 113, 114, 135 straipsniuose, todėl ieškovei siūlytina ieškinį tikslinti, nurodant aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, pateikiant įrodymus. Be to, atkreiptas ieškovės dėmesys, kad procesinių dokumentų pateikimas elektroniniu paštu nėra galimas, todėl ieškovė privalo spręsti klausimą dėl ieškinio teismui pateikimo tiesiogiai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė N. G. atskirajame skunde prašo pareiškimą ir visus pridedamus dokumentus pripažinti esant teisėtais, nurodydama, kad nuo pat ieškovės gimimo momento iki dabar atsakovė pripažįsta neteisėtais Lietuvos Respublikos piniginį vienetą ir Lietuvos Respublikos konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Tai, apeliantės įsitikinimu, patvirtina asmeninis Lietuvos Respublikos teisėjos Erikos Misiūnienės parašas, Klaipėdos apygardos teismo herbinis antspaudas, Lietuvos paštas ir pridedami dokumentai.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis. Analogiškas reikalavimas (laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir nepiktnaudžiauti) galioja ir realizuojant asmens teisę į apeliaciją.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, o taip pat kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų. Tačiau skųsdama pirmiau minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovė savo atskirajame skunde, be bendro pobūdžio teiginių apie tai, kad Lietuvos Respublika laiko neteisėtu savo piniginį vienetą ir konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, nenurodė absoliučiai jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų, nors pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktą apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas), o CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
  4. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas gali prasidėti tik proceso dalyvio, nesutinkančio su teismo priimtu procesiniu sprendimu, iniciatyva, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kaip nurodyta pirmiau (žr. 7 punktą), patikrinamas pagal atskirajame skunde išdėstytą faktinį ir teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į esantį teisinį reguliavimą ir apeliantės skundo turinį, konstatuotina, kad N. G. nepateikus jokių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą patvirtinančių argumentų (apskritai skunde net nekalbant apie minėtą nutartį, jos turinį), nėra pagrindo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį keisti ar naikinti.
  5. Kita vertus, sutiktina su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad, ieškovei savo ieškinyje nenurodžius jos prašomos priteisti žalos pobūdžio ir (ar) jokių aplinkybių, leidžiančių teismui tą pobūdį nustatyti iš ieškinio turinio, nėra galimybės konstatuoti, kokiam teismui byla teisminga. Be to, ieškinyje nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, su kuriomis ieškovė sieja savo teisių pažeidimą, dėl kurio, jos nuomone, jai buvo padaryta žala, t. y. iš procesinio dokumento turinio nesant jokios galimybės nustatyti, kokių faktų pagrindu ieškovė apskritai kreipiasi į teismą ir kaip buvo (ir ar buvo) pažeistos jos teisės (interesai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimybės įvertinti ne tik bylos teismingumą, bet ir nustatyti, ar apskritai ieškovės pateiktas ieškinys gali būti nagrinėjimas civilinio proceso tvarka teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.) Nesant bent vieno iš ieškinio elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
  7. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai galbūt pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).
  8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė savo procesinius dokumentus, be kita ko ir atskirąjį skundą, ignoruodama pirmosios instancijos teismo išaiškinimus dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos, siunčia elektroniniu paštu, be to, tik rusų kalba, nors CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas visus procesinius dokumentus teismui pateikti valstybine (lietuvių) kalba.
  9. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, kaip pagrįsta ir teisėta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai