Byla 2S-566-258/2012
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija

1Vilniaus apygardos teismas,civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo VĮ Valstybės turto fondas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovui V. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas 2009 m. balandžio mėnesį ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 29 712,75Lt skolos, 2 350,60Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo, kuris ( - ) mirė. Teismas 2009-11-20 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusiojo atsakovo V. Č. teisių perėmėjai arba aplinkybės, dėl kurių perėmimas neįvyko. Tačiau dėl V. Č. palikimo niekas nesikreipė, todėl teismas 2011-06-03 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, o 2011-06-13 į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuoju asmeniu Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją bei nustatė sekančio teismo posėdžio datą 2011-07-25.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovo atstovė dalyvavo 2011-06-13 teismo posėdyje, kuriame buvo jai pranešta apie sekantį teismo posėdį (CPK 133 str. 1 d., 156 str. 2 d.). Ieškovo atstovas į 2011-07-25 teismo posėdį neatvyko ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokio pranešimo, patvirtinančio svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Kadangi atsakovas neturi galimybės (miręs, palikimo niekas neperėmė) išreikšti nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar nepriėmimo, arba ieškinio palikimo nenagrinėto, tai teismas, vadovaudamasis CPK 246 str. 1 d. ir 296 str. 1 d. 5 p., tai laikė pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Ieškovo atstovė, kuriai pasirašytinai buvo pranešta apie teismo posėdį, negalėjo dalyvauti 2011-07-25 teismo posėdyje dėl ligos, apie kurią ieškovas iš anksto nebuvo informuotas, todėl vertinant objektyviai, neturėjo galimybės operatyviai pavesti atstovauti šioje byloje kitam atstovui.

92. Ieškinys teismui pateiktas nuo 2009-04-16, taigi per šį laikotarpį ieškovas vykdė visus teismo nurodymus, aktyviai dalyvavo procese. Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra.

103. Byloje būtina vadovautis teismų praktika, kuri nustato ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto aiškinimą ir taikymą (LAP 2008-05-22 nutartis Nr. 2-303/2008, LAP 2009-11-12 nutartis Nr. 2-1324/2009).

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame skunde) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

14Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. liepos 25 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, CPK 296 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str. 1 d. nurodytu atveju.

16CPK 246 str. 1 d. nuostatos numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jei jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė ir kiti panašūs atvejai paprastai nėra laikytini svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

17Byloje nustatyta, kad ieškovo atstovas dalyvavo 2011-06-13 teismo posėdyje, kuriame jam buvo tinkamai pranešta apie sekančio teismo posėdžio datą ir laiką (CPK 133 str. 1 d., 156 str. 2 d.). Tačiau ieškovo atstovas į 2011-07-25 teismo posėdį neatvyko ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokio pranešimo, patvirtinančio svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Kadangi atsakovas miręs, o jo palikimo niekas neperėmė daugiau kaip 18 mėnesių, taigi išklausyti atsakovo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar nepriėmimo, arba ieškinio palikimo nenagrinėto nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 str. 1 d. ir 296 str. 1 d. 5 p., tai laikė pakankamu pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu.

18Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą šiuo atveju egzistavo. Pripažinti ieškovo pateiktas aplinkybes, kad ieškovo atstovė, kuri dalyvavo ankstesniuose teismo posėdžiuose, negalėjo dalyvauti dėl ligos, apie kurią ieškovas iš anksto nebuvo informuotas ir todėl neturėjo galimybės operatyviai pavesti atstovauti šioje byloje kitam atstovui, svarbiomis negalima. Pirmiausia, ieškovas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą atstovavimą teismo posėdyje, t.y. organizaciniai tinkamo atstovavimo teismo posėdyje klausimai yra ieškovo darbo organizavimo problemos, kaip ir tai, kad ieškovo atstovė laiku neinformavo darbdavį apie teismo posėdį, kuris turėjo vykti nuo 15.30 val. Be to, apie susikliočiusią situaciją ieškovas turėjo pareigą informuoti teismą telefonu, taigi paties ieškovo veiksmai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs.

19Nors pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą šiuo atveju egzistavo, tačiau ieškinio palikimas nenagrinėtu šioje šios bylos procesinėje situacijoje negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismas civilinio proceso normas neturi taikyti pernelyg formaliai: CPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

20Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 21010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

21Tiek CPK 246 straipsnio 1 dalies norma, tiek CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma, jas taikant konkrečioje faktinėje situacijoje, turi būti aiškinamos pagal šių normų tikslus: jomis, kaip ir daugeliu kitų civilinio proceso normų, šalys skatinamos veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

22Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas nuo ieškinio pareiškimo teisme iki ieškinio palikimo nenagrinėtu skundžiama 2011-07-25 nutartimi, truko daugiau nei dvejus metus ir tris mėnesius. Tokią situaciją iš dalies sąlygojo tai, kad dėl atsakovo V. Č. palikimo niekas nesikreipė. Per šį laikotarpį ieškovas vykdė teismo nurodymus, aktyviai dalyvavo procese (b.l. 36, 39, 41, 44, 45, 48, 51, 52, 59, 64, 65 ir 78) . Duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo atstovas pateikė dokumentus, įrodančius, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio dieną sirgo (b.l. 104). Todėl negalima teigti, kad ieškovas (jo atstovas) nesirūpino bylos eiga, vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

23Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į bylai išnagrinėti nustatytas reikšmingas aplinkybes bei ginčo viešojo (visuomenės) intereso egzistavimą. Pirmiausia, tretysis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pirmosios instancijos teismui 2011-07-08 pateikė atsiliepimą (b.l. 84), kuriame pažymėjo, kad Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija tik gavusi ieškinį sužinojo, jog V. Č. palikimo niekas iš 6 įpėdinių eilės nepriėmė, tačiau Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija įgijo teisę priimti atsakovo V. Č. palikimą po ( - ). Taigi V. Č. palikimo perėmimo klausimas turėtų spręstis artimiausiu laiku, kas leis toliau tinkamai išnagrinėti bylą. Antra, vadovaujantis Valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 95 (Žin., 2005, Nr. 14-429), ieškovas yra iš valstybės turto įsteigta valstybės įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Taigi, fondas atstovauja valstybės interesams valdant, naudojant jam patikėjimo teise perduotą turtą, t.y. Lietuvos visuomenės bendrą turtą. Sprendžiant procesinį klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atkreiptina ir į viešojo (visuomenės) intereso egzistavimą, kadangi bylos dalykas yra skolos pagal privatizavimo sutartį priteisimas.

24Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pernelyg formaliai pritaikė procesinį įstatymą ir klausimą išsprendė neteisingai (329 str. 1 d.), todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 str. 1d. 3 p.,

Nutarė

26Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovui V. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismas,civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas 2009 m. balandžio mėnesį ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 29... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi... 6. III. Atskirojo skundo argumentai... 7. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti... 8. 1. Ieškovo atstovė, kuriai pasirašytinai buvo pranešta apie teismo... 9. 2. Ieškinys teismui pateiktas nuo 2009-04-16, taigi per šį laikotarpį... 10. 3. Byloje būtina vadovautis teismų praktika, kuri nustato ieškinio palikimo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo... 14. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011 m. liepos 25 d. nutartimi... 16. CPK 246 str. 1 d. nuostatos numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovo atstovas dalyvavo 2011-06-13 teismo posėdyje,... 18. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal pirmosios instancijos... 19. Nors pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti... 20. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką... 21. Tiek CPK 246 straipsnio 1 dalies norma, tiek CPK 296 straipsnio 1 dalies 6... 22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas nuo ieškinio pareiškimo... 23. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad pirmosios instancijos... 24. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337... 26. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį...