Byla 2S-1033-390/2018
Dėl pareiškėjos M. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pareiškėjo S. M. bankroto byloje

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-935-920/2018 dėl pareiškėjos M. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pareiškėjo S. M. bankroto byloje.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja M. Š. 2017 m. birželio 2 d. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bankrutuojančio S. M. kreditorių sąrašą ir patvirtinti 23 169,60 Eur kreditorinį reikalavimą.
  2. Nurodė, kad 2006-09-30 pareiškėja M. Š. su S. M. įregistravo santuoką. 2006-06-21 S. M. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu už 220 000 Lt įsigijo 0,1502 ha bendro ploto gyvenamosios teritorijos žemės sklypą adresu ( - ), Kaunas. 2006-10-24 S. M. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. ( - ), tai yra, tuo metu kai S. M. ir pareiškėja jau buvo sudarę santuoką. 2006-11-28 remiantis statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. ( - ) S. M. vardu buvo įregistruotas 36 proc. baigtumo 431,87 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas). S. M. ir pareiškėja 2006-12-11 sutartimi už 350 000 Lt (101 367,01 Eur) pardavė ½ dalį 431,87 kv. m. bendro ploto nebaigto statyti (baigtumas 36 proc.) gyvenamojo namo ir 908 kv. m. iš 0,1502 ha žemės sklypo, 2007-01-23 sutartimi už 200 000 Lt (57 924 Eur) pardavė ½ dalį 431,87 kv. m. bendro ploto nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 594 ir 0,1502 ha žemės sklypo, esančius ( - ), Kaune. 2007-06-01 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė S. M. ir M. Š. santuoką. Pagal S. M. ir pareiškėjos 2007-03-01 sudarytą Povedybinę sutartį ir LR CK nuostatas, nebaigtas statyti namas parduotas po santuokos įregistravimo, todėl priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atitinkamai ir visos gautos pajamos pardavus šį gyvenamąjį namą taip pat priklausė abiems sutuoktiniams. 2015-05-12 VMI atlikus pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir nurodžius, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis S. M. savo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo, jog jam priklauso tik ½ už nekilnojamąjį turtą gautų pajamų, o kita pusė neva atiteko pareiškėjai, po to kai pareiškėja buvo priversta sumokėti GPM, baudą, delspinigius, pareiškėja suvokė, kad S. M. privalo jai grąžinti sumas, gautas iš santuokoje įgyto turto pardavimo.
  3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino S. M. kreditorių finansinius reikalavimus, pareiškėjos M. Š. prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmetė.
  4. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos M. Š. prašymas patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą S. M. bankroto byloje, panaikino ir M. Š. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, išsamiai nevertino kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko klausimo išsprendimui būtinų duomenų, todėl neįgyvenimo jam priskiriamų pareigų bylose, susijusiose su viešuoju interesu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė M. Š. prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
  2. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad ji nežinojo, jog namas priklauso abiems sutuoktiniams. Teismas nurodė, kad iš 2007 m. sausio 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. ( - ) matyti: kad nekilnojamasis turtas įvardijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; kad dalis už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos sumos buvo pervesta bankui padengiant turto įsigijimui paimtą kreditą, o likusi dalis (110 063,09 Lt) 2007 m. vasario 13 d. pervesta į S. M. atsiskaitomąją sąskaitą; kad pareiškėja sutinka, jog pinigai būtų pervesti į S. M. atsiskaitomąją sąskaitą; taip pat nutraukiant santuoką (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimas) 4.1 p. nurodyta, kad šalys turto, kuris būtų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir turėtų būti dalijamas, neturi; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad turtinius ginčus šalys išsprendė sudarydamos taikos sutartį; jokių piniginių lėšų dalijimo, kompensacijų klausimų šalys santuokos nutraukimo byloje nesprendė.
  3. Santuokos nutraukimo byloje šalys turtinius ginčus išsprendė bei jokių piniginių lėšų dalijimo, kompensacijų klausimų nekėlė, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią.
  4. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad iš buvusio sutuoktinio už parduotą gyvenamąjį namą jokia forma, nei grynais, nei pavedimu pinigų nėra gavusi. Administracinėse bylose Nr. I-1034-473/204, Nr. A2-122-438/2015, kuriose priimti sprendimai taip pat turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, teismai Nustatė „kad kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai gavo po pusę piniginių lėšų, kurios buvo įgytos pardavus pastato–gyvenamojo namo dalį“.
  5. Teismas sprendė, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl pareiškėjos prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja M. Š., kurios interesams atstovauja advokatas Gintaras Černiauskas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausima? iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 23 169,30 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojančio S. M. bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Prejudiciniais sprendimais šiai bylai negalima laikyti sprendimus, priimtus kitose bylose, nagrinėjamose tarp tų pačių bylos šalių, t. y. LVAT 2015-02-03 nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimą. Administracinėje byloje nebuvo iš esmės sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio S. M. ir pareiškėjos neįvykdytų prievolių, t. y. nebuvo išsamiai nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo neva tai išgrynintų ir pareiškėjai perduotų lėšų, o santuokos nutraukimo byloje teismui patvirtinus sutartį, taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamos bylos ginčo dalyko, t. y. dėl pinigų, gautų pardavus gyvenamąjį namą. Šalys sutartyje apie jokį bendrai įgytą turtą ir jo dalybas nenurodė dėl to, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tas turtas yra asmeninė jo sutuoktinio S. M. nuosavybė bei kad ji, neturėdama teisių į tą turtą, neprivalo jo ir pasidalinti.
    2. Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2017-12-12 nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad teismas neįgyvendino pareigos surinkti pakankamai duomenų nustatyti reiškiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumui/nepagrįstumui. Teismas neišreikalavo papildomų duomenų iš atsakovo apie jo įvykdytą prievolę, t. y. pareiškėjai perduotus pinigus, kurie jam buvo pervesti į sąskaitą už parduotą namą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga įrodyti skolos nebuvimo ar grąžinimo faktą tenka skolininkui.
    3. Teismas nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, netaikė rungimosi tarp šalių principo, nors akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas.
    4. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, kad teismas galimai gali būti nešališkas, kadangi nagrinėjant tą patį klausimą antrą kartą vėlgi nebuvo surinkti visi reikalingi duomenys, nebuvo išreikalauti reikšmingi įrodymai iš atsakovo, teismas nukrypo nuo Kauno apygardos teismo nurodymų dėl prejudicinio fakto šioje byloje ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. S. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo atskirojo skundo. Pažymėtina, kad S. M. privalėjo pateikti raštu atsiliepimą į atskirąjį skundą ir jame nurodyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje teismo priimto atsiliepimo į atskirąjį skundą nėra. Atsiliepimai į atskirąjį skundą gauti praleidus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Todėl S. M. paaiškinimai, kurie yra iš esmės atsiliepimas į atskirąjį skundą, atsisakytini priimti.
  3. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją kreditore ir patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. Byloje nustatyta, kad M. Š. ir S. M., būdami santuokoje, ant S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, panaudodami banko paskolintas lėšas, pastatė dvibutį gyvenamąjį namą, kurį pardavė taip pat esant santuokoje. Iš gautų pinigų buvo dalinai padengtas kreditas, likusios lėšos, neprieštaraujant M. Š., buvo pervestos į S. M. atsiskaitomąją sąskaitą. 2007 m. birželio 1 d. santuoka tarp M. Š. ir S. M. buvo nutraukta bendru sutarimu. 2015 m. gegužės 12 d. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą, skyrė pareiškėjai gyventojų pajamų mokesčio baudą bei gyventojų pajamų mokesčio delspinigius. Kaip nurodė pareiškėja, ginčas dėl parduoto turto ir gautų lėšų už šį turtą pasidalinimo santuokos nutraukimo byloje nekilo, nes pareiškėja tuo metu nežinojo, jog jai priklausė dalis lėšų, o po mokestinio patikrinimo sužinojo, jog ½ už nekilnojamąjį turtą gautų pajamų dalis priklausiusi ir jai.
  5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl prašymą atmetė. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (įrodymų vertinimo, rungimosi principo pažeidimais, prejudicinių faktų netinkamu vertinimu) (CPK 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas).
  6. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  7. Apeliantė, kvestionuodama teismo išvadas, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą bei nepagrįstai pripažino civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir administracinėse bylose dėl mokestinių sprendimų panaikinimo teismų nustatytų aplinkybių prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais sutinka, nes pareiškėjos prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą nurodytos faktinės aplinkybės nesudarė įrodinėjimo dalyko ar jo dalies civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir administracinėse bylose dėl mokestinio sprendimo panaikinimo. Tačiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
  8. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko pareiškėjos M. Š. prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų visumos vertinimą: šalių paaiškinimų, nekilnojamojo turto 2007 m. sausio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2007 m. kovo 1 d. povedybinės sutarties, įsiteisėjusiame 2007 m. birželio 1 d. teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartyje nustatytų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau tai nereiškia, jog teismas ex officio turi vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis, kadangi bankroto procese galioja bendrieji rungimosi (CPK 12 str.) bei dispozityvumo principai (CPK 13 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas nevykdė Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodytų išaiškinimų.
  9. Kaip nurodyta nutarties 16 punkte įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo neįrodytinumo logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir teismų įsigaliojusiais teismo procesiniais sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie pareiškėjos kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
  10. Apeliantė iškėlė klausimą dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-444-2013 ir kt.). Byloje duomenų dėl teisėjo nagrinėjusio bylą suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
  12. Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantės M. Š. priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 13,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis).

5Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Priteisti iš M. Š. (a. k. ( - ) valstybei 13,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai