Byla 2A-630-538/2012
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ribų paženklinimo akto panaikinimo ir žemės sklypo plano panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. J., atsakovės J. V. įgaliotam asmeniui O. S., advokatui Rimvydui Paulauskui atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos atstovei R. S., tretiesiems asmenims A. A., V. B., , apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovėms J. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims J. S., A. A., V. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ribų paženklinimo akto panaikinimo ir žemės sklypo plano panaikinimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą bei prašė: 1) nustatyti, kad ieškovo 1,93 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ribos yra sekančios: iš šiaurės pusės ribojasi su V. B. priklausančiu žemės sklypu ir tęsiasi 189,40 m., nuo taško 11 iki 12, iš rytų pusės ribojasi su J. S. priklausančiu žemės sklypu ir eina 6,00 m., nuo taško 12 iki taško 13, po to įeina į ieškovo žemės sklypo gilumą 132,65 m., nuo taško 13 iki taško 14, kur eina pietų krypties link 42,44 m nuo taško 14 iki taško 15 ir grįžta atgal į rytų pusę 142,54 m., toliau rytų pusėje ribojasi su atsakovei J. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) 28,64 m. nuo taško 16 iki taško 17, tiesiai į pietų pusę, iš pietų pusės žemės sklypas ribojasi su A. A. priklausančiu žemės sklypu ir eina lygiagrečiai keliui ( - ) 158, 86 m., nuo taško 17 iki taško 18, po to statmenai eina 28,0 m. link minėto kelio, nuo taško 18 iki taško 19 ir lygiagrečiai su keliu eina dar 72,18 m.; tokiu būdu bendras žemės sklypo plotas sudaro 18751 kv. m.; 2) pripažinti, kad atliekant geodezinius matavimus J. V. žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - )., kadastro Nr. ( - )., neteisėtai padidintas žemės sklypo dydis ir panaikinti nurodytus geodeziniais matavimais suformuluoto sklypo ribas; 3) panaikinti 2007-08-02 žemės sklypo ribų paženkinimo–parodymo aktą Nr. 165; 4) panaikinti 2008-04-10 Klaipėdos apskrities viršininko, įsakymą Nr. 2368-(l,3), kuriuo patvirtintos patikslintos geodeziniais matavimais J. V. priklausančio žemės sklypo ribos (panaikinti žemės sklypo planą). Nurodė, kad Registrų centre 2001-05-07 įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,93 ha. Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, sklypo ribos patvirtintos 2001-04-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10013, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 14-954-40812. Pradžioje žemės sklypo riba tarp ieškovo ir atsakovės J. V. žemės sklypų, buvo toliau nuo ieškovo žemės sklypo centro. Vėliau, nesuderinus su ieškovui, riba perkelta į ieškovo sklypo pusę ir dėl to žemės sklypas sumažėjo apie 14 arų. Mano, kad atsakovės žemės sklypo plotas buvo padidintas ieškovo žemės sklypo ploto sąskaita, tą patvirtina VĮ Registrų centras išduota pažyma. Kadangi atsakovė J. V. atliko geodezinius matavimus pirma ir tai yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ieškovas nebeturi galimybių atlikti savo sklypo geodezinių matavimų ir tinkamai įregistruoti registrų centre sklypo dydį bei ribas ir tinkamai disponuoti žeme. Mano, kad atsakovė J. V. neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes neteisėtais veiksmais pasididino savo žemės sklypo dalį 7, 04 arais.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad duomenų ir įrodymų, kad atsakovės žemės sklypas būtų padidėjęs daugiau, nei tai leidžia Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), 23 punkte įtvirtinta leistina (ribinė) ploto paklaida, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo sklypo plotas būtų sumažėjęs ir kad apskritai būtų pakitusios jo valdomo žemės sklypo ribos. Ieškovo pateikti įrodymai – planai nepatvirtina nei vieno teiginio, išdėstyto ieškinyje bei patikslintame ieškinyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas – šiuo atveju į Nacionalinę žemės tarnybą (anksčiau – į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją) dėl žemės sklypo ribų neatitikimo ir kad toks neatitikimas ar nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs. Todėl ieškinio netenkino.

4Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas prieštarauja ne tik įstatymui bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ginčo žemės sklypu ieškovas naudojasi dar nuo 1990 metų ir jis niekada nesiribojo su atsakovės J. V. žemės sklypu. Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, kad negali savo žemės sklypo tinkamai įforminti, nes netinka jokie matavimai, negalimi kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Nors ieškovas matavimus pradėjo anksčiau, tačiau atsakovė kažkokiu būdu pirma įregistravo savo žemės sklypo geodezinius matavimus. Prieš ieškovui įregistruojant žemės sklypą, jis buvo išmatuotas atsakovo Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistų, jam išduoti nuosavybės dokumentai ir sklypas įregistruotas Registrų centre. Žemės sklypo ribos patvirtintos 2001-04-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10013, LR Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 14-954-40812. Bendras žemės sklypo plotas sudaro 18751 kv. m. Vėliau matininkams matuojant kelis kartus neleistinai ir su ieškovu nesuderinus, riba perkelta į ieškovo sklypo pusę ir ji sumažėjo apie 14 arų, o atsakovės žemės sklypo plotas buvo neleistinai padidintas ieškovo žemės sąskaita. Šis padidinimas padarytas atsakovės J. V. prašymu 2008-03-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui. Ieškovas teismui pateikė savo žemės sklypo planą, sudarytą 2001-04-23, iš kurio aiškiai matosi kokio dydžio tuo metu buvo jo žemės sklypas. Užsakius geodezinius matavimus ir 2008-02-20 juos atlikus pagal dar 2001-04-23 padarytus apmatavimus, paaiškėjo, kad sklypo ribos būtų didesnės, negu nurodyta pradiniuose matavimuose, tačiau pradėjus pamatuoto žemės sklypo ribų suderinimo procedūrą paaiškėjo, kad perkeliant riboženklius, ieškovo žemės sklypo ribos yra sumažintos, todėl žemėlapiuose šis žemės sklypas yra daug mažesnis. Žemės sklypo žemėlapyje esantis dešiniojoje pusėje ilgesnioji, į dešinę pusę nueinanti riba, ją pamatavus taip, kaip buvo matuota 2001-04-23, grąžinant žemę natūra, turi būti 142,54 m. ir 158,86 m., įrašyti 137m ir 137 m., tačiau likę tik 131,89 ir 129,23, t.y. ne mažiau kaip 5,11 m bei 7,67 m sklypo ribos sutrumpėjusios, tokiu atstumu į ieškovo sklypo dalį yra perkeltos J. V. žemės sklypo ribos. Dėl tos priežasties, kad yra toks neatitikimas, dviejų žemės sklypų ribos užeina viena ant kitos ir prasikeičia, J. V. įregistravus Registrų centre sklypo ribas po geodezinių matavimų atlikimo, ieškovas nebeturi galimybių atlikti savo sklypo geodezinių matavimų ir tinkamai įregistruoti Registrų centre sklypo dydį bei ribas bei disponuoti juo.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos prašo teismo palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą, o apelianto V. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo V. M. žemės sklypo ribos ir plotas šiuo metu skiriasi nuo Registrų centre 2001-05-07 įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ploto. V. M. savo sklypo duomenų, įregistruotų pagal atliktus preliminarius matavimus, nekilnojamojo turto kadastre neginčija, vadinasi, jo žemės sklypo ribos yra nustatytos, todėl reikalavimas naujai nustatyti sklypo ribas yra atmestinas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. V. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, akivaizdžiai neteisingas. Tiek ieškovo, tiek atsakovės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Geodeziniai atsakovės sklypo matavimai atlikti 2007-08-28 vadovaujantis patvirtintomis ribomis bei ( - ) seniūnijos žemėtvarkos specialisto Venckų kadastrinei vietovei E. L. nužymėjimu, Ribų suderinime dalyvavo ir ieškovas, tą patvirtina jo prierašas bei parašas ant ribų suderinimo dokumento. Ieškovas p Skunde V. M. teigia, kad atsakovės sklypas po geodezinių matavimų padidėjo neleistina paklaida, tačiau atsakovės sklypo plotas atlikus tikslius matavimus iš tiesų pakito: pirminiais duomenimis jis buvo 0,65 ha, po matavimų - 0,6615 ha, t. y. padidėjo 0,0115 ha.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas VĮ Registrų centre 2001-05-07 įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,93 ha (b.l.68), taip pat pateikta ieškovo asmeninio ūkio žemės sklypų abrisai (b. l. 69), su atitinkamomis institucijomis suderintas žemės sklypo planas (b. l. 63). Byloje pateiktas 2007-08-02 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 165, atsakovės J. V. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) centrinio duomenų banko išrašai, prašymas patikslinti žemės sklypo ribas atlikus kadastrinius matavimus, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-04-10 įsakymas „Dėl J. V. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) duomenų patikslinimo ( - )“, kur nustatyta, kad žemės sklypas padidėjo 0,0115 ha (b. l. 8–16, 109–111).

10Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

12Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jo faktiškai valdomo sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo V. M. žemės sklypo ribos ir plotas šiuo metu skiriasi nuo Registrų centre, 2001-05-07 įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ploto. Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. V. M. savo sklypo duomenų, įregistruotų pagal atliktus preliminarius matavimus, nekilnojamojo turto kadastre neginčija, t. y. jo žemės sklypo ribos yra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimą naujai nustatyti sklypo ribas atmetė pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.).

13Taip pat nustatyta, kad sulyginus VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ atliktus ginčijamus atsakovės J. V. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) matavimus su pirminiais šio sklypo matavimais (abrisu), matyti, kad žemės sklypo plotas padidėjo tik 0,0115 ha. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 23 punktu žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Konstatuotina, kad J. V. žemės sklypo plotas atitinka leistinos paklaidos normą (CPK 178 str., 185 str.).

14Ieškovas taip pat teigia, kad jo žemės sklypas po atsakovės J. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo 14 arų, tačiau, kaip byloje nustatyta, atsakovės žemės sklypas padidėjo tik 0,0115 ha. Iš pateikto sklypo plano matyti, kad atsakovės J. V. sklypo kraštinių ilgiai yra sumažėję, t. y. sklypo 1-2 kraštinė sumažėjo nuo 102 m iki 99,70 m, 5-6 – nuo 49 iki 47.32 m, 7-8 – nuo 25 iki 20,70 m. Tai, jog ieškovas mano, kad jo sklypas sumažėjo, nereiškia, kad tai atsitiko dėl atsakovės žemės sklypo matavimų ir juos įteisinusio 2008-04-10 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2368-(1,3) (CPK 178 str., 185 str.).

15Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo

16(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo iš ieškovo atsakovei J. V. priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

18Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Iš ieškovo V. M. atsakovei J. V. priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą bei prašė: 1) nustatyti, kad ieškovo 1,93 ha... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu... 4. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. V. prašo atmesti ieškovo... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas VĮ Registrų centre 2001-05-07 įregistravo... 10. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai,... 11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jo faktiškai valdomo... 13. Taip pat nustatyta, kad sulyginus VĮ „Valstybinis žemėtvarkos... 14. Ieškovas taip pat teigia, kad jo žemės sklypas po atsakovės J. V. žemės... 15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 16. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).... 17. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo iš ieškovo atsakovei J. V. priteistina... 18. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 19. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti... 20. Iš ieškovo V. M. atsakovei J. V. priteistina 600 Lt išlaidų advokato...