Byla e2-1938-924/2018
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Detonas“ (atsakovų pusėje), E. K., D. R. (ieškovo pusėje), D. V., V. R., R. G

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,

2sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, Ievai Blauzdžiūnaitei,

3dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovams advokato padėjėjams Tomui Petrauskui, Martynai Leonavičiūtei,

4atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Auriui Amuliui,

5atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija atstovei L. P.,

6trečiojo asmens akcinės bendrovės „Detonas“ atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Detonas“ (atsakovų pusėje), E. K., D. R. (ieškovo pusėje), D. V., V. R., R. G..

8Teismas

Nustatė

9I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

10Ieškovas ieškiniu prašo pagal UAB „Archigrupė“ parengtą 2017 m. kovo 23 d. servituto planą M 1: 1000, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) 487/1076 dalies (plotas: 0,2922 ha; naudojimosi tvarkos nustatymo plane dalys pažymėtos raidėmis „D“ (0,1428 ha), „E“ (0,0687 ha) ir „F“ (0,0807 ha)) kaip viešpataujančio daikto atžvilgiu, nustatyti kelio servitutą tarnaujantiems daiktams, t. y. žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), ir žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), suteikiant teisę 2017 m. kovo 23 d. servituto plane M 1 nurodytu keliu važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t. 1-6 b. l.).

11Ieškovas nurodė, žemės sklypas (487/1076 dalys (arba 0,2922 ha), kurio bendras plotas 0,6456 ha, unikalus Nr. ( - ),) iš visų pusių ribojasi su kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių dalis apstatyti gyvenamaisiais namais, ir neturi šiam sklypui priskirto privažiavimo. Vienintelis objektyviai įmanomas, o tuo pačiu racionalus ir ekonomiškas būdas transporto priemonėmis (taip pat pėsčiomis) patekti prie žemės sklypo, yra kertant du Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriuos, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, patikėjimo teise valdo Valstybinė miškų urėdija (3,7046 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2,5091 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )). Žemės sklypuose, kurie priklauso atsakovėms yra miško kelias, kuriuo tiek naudojantis transporto priemonėmis, tiek ir einant pėsčiomis gali būti patenkama į žemės sklypą, į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį.

12Ieškovas taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti kelio servitutas jam yra objektyviai būtinas. Nesant teisės naudotis atsakovių žemės sklype esančiu keliu, kuriuo patenkama į žemės sklypą, ir nesant jokio kito privažiavimo prie žemės sklypo, jis neturi jokių galimybių pilna apimtimi realizuoti savo, kaip žemės sklypo savininko teisių, ir tinkamai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Žemės sklypui neturint jam priskirto privažiavimo, bei ieškovui neturint teisinio pagrindo naudotis atsakovėms priklausančiame žemės sklype esančiu privažiavimu prie žemės sklypo, ieškovas neturi galimybės transporto priemonėmis teisėtai patekti prie jam priklausančios žemės sklypo dalies. Žemės sklypui neturint priskirto privažiavimo ir nesant nustatyto kelio servituto, remiantis teisiniu reglamentavimu, nėra galimybės žemės sklypo pertvarkyti, atidalinant ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas neturi galimybių suformuoti jam priklausančios žemės sklypo dalies kaip atskiro (savarankiško) nekilnojamojo turto objekto, kurį galėtų savarankiškai valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

13Ieškovas taip pat nurodė, kad nors jam priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), adresas: ( - )) ribojasi su ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, tačiau objektyviai nėra pakankamo dydžio (ploto) tam, kad pro nurodytą žemės sklypą būtų galima transporto priemonėmis patekti prie jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, tai pat nėra galimybės į jo sklypo dalį patekti per kitų bendrasavininkų nuosavybę. Ieškovo žiniomis, AB „Detonas“ statiniai, esantys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra apjuosti tvora ir yra pakankamai dideliu atstumu nutolę nuo projektuojamo servitutinio kelio, juolab, kad su šiuo asmeniu jau yra nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis.

14Atsakovė Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, jog nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra miško kelias, tačiau kelio ten niekada nebuvo, jis nenurodytas jokiuose dokumentuose bei atsakovės turimuose duomenyse. Atsakovės nuomone, tai yra paprasta 2-2,5 metrų pločio miško griova, kurią, tikėtina, savavališkai suformavo pats ieškovas, važinėdamas transporto priemonėmis į jam priklausančią sklypo dalį. Taigi, šiuo atveju tokio servituto nustatyti neįmanoma, kadangi šioje vietoje niekada nebuvo kelio, o atsakovė tokio kelio daryti negali. Atsakovės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl šioje vietoje, norint tenkinti ieškovo reikalavimus būtina griovą rekonstruoti į kelią, tačiau tą griežtai draudžia įstatymas - griova patenka Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurio tikslas - išsaugoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio grožį bei gamtos ir kultūros vertybes kaip mokslo, rekreacijos ir sveiko miesto išteklius; išsaugoti neužstatytą natūralų Nemuno slėnį kaip mikroklimatinę ir aerodinaminę žaliąją juostą ir migracinį miesto gamtinio karkaso koridorių. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 9 str., siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose, ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose, ko pasekoje jokia griovos rekonstrukcija ar kelio statyba šiuo atveju negalima. Atsakovė taip pat pažymi, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, juose numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Atsižvelgiant į paminėtas Miškų įstatymo nuostatas, statyba miško žemėje draudžiama, galimas tik su mišku susijusių įrenginių įrengimas. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad net nustačius ieškovui servitutą į ginčo griovą transporto priemonių važiavimo apimtyje, ieškovas įgis teisę minėta griova vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju), kas nepataisomai pakenks kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir norminius aktus, nėra jokios galimybės tenkinti ieškovo reikalavimų.

15Be to, šios atsakovės nuomone, ieškovas turi galimybę į ginčo sklypą patekti (atlikęs nežymias korekcijas sklype) per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą ( - ), ar nustatyti mažesnės apimties, nevaržantį viešojo intereso servitutą per sklypą ( - ), todėl laikytina, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų tinkamai naudotis savo daiktu. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.

16Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, jog 0,6456 ha žemės sklypas, esantis Kaune, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), buvęs žymėjimas - žemės sklypas Nr. 152-3, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims tokiomis dalimis: 0,1250 ha asmeninės nuosavybės teise R. G.; 0,0896 ha asmeninės nuosavybės teise D. V.; 0,2922 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise E. K. ir A. K.; 0,1388 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. R. ir D. R.. Žemės sklypą aukščiau minėti asmenys įsigijo iš A. T. R., kuri nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo įgijusi Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 02-01-1684 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 19/4354 jai atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą. Pažymėtina, tai, kad A. T. R. buvo supažindinta pasirašytinai (žyma 2017 m. liepos 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte) ir sutiko su tuo, kad natūra grąžinamas žemės sklypas neturės privažiavimo, nurodydama, kad pretenzijų ateityje nereikš. Naujieji žemės sklypo savininkai, įsigydami žemės sklypą iš A. T. R., įgijo tokias pačias teises ir pareigas žemės sklypo atžvilgiu, kokias turėjo A. T. R., neįgydami jų daugiau. Pažymėtina, kad žemės sklypas nėra padalintas, tai yra vientisas žemės sklypas, kurio bendrasavininkiai tik yra susitarę, kuriomis bendrąja nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimis jie naudosis - nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką.

17Be to, teisės aktai nenumato galimybės nustatyti kelio servitutą, viešpataujančiu daiktu nurodant ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas grįsdamas savo ieškinį nurodo, jog „vienintelis objektyviai įmanomas, o tuo pačiu racionalus ir ekonomiškas būdas transporto priemonėmis (taip pat pėsčiomis) patekti prie žemės sklypo, ,,jokių kitų būdų privažiuoti prie žemės sklypo nėra“, nurodo visą žemės sklypą prie kurio reikalingas privažiavimas, taigi nustačius servitutą, kuriuo turėtų teisę naudotis tik dalies žemės sklypo savininkai, nurodžius viešpataujančiu daiktu tik žemės sklypo dalį, ne tik kad būtų neatsižvelgta į teisės aktų nuostatas, bet ir būtų neužtikrintas patekimas į žemės sklypą, t. y. teismo sprendimu suvaržius kitų asmenų teises, nebūtų užkirstas kelias dar vienam teisminiam ginčui kilti.

18Nei ta aplinkybė, jog ieškovui naudojantis svetimu daiktu, būtų lengviau savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį perleisti, nei tai, kad tokiu atveju padidėtų žemės sklypo vertė ir dėl to jis gautų didesnę naudą, nėra pagrindas apriboti kitų asmenų nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į žemės sklypo išsidėstymą žemės sklypų ( - ), ir ( - ), atžvilgiu, taip pat į tai, kad visi šie žemės sklypai nuosavybės teise yra valdomi tų pačių asmenų, taip pat įvertinus tai, kad pagal architektūrinius apribojimus žemės sklypams ( - ), Kaune, leidžiamas sklypų užstatymo procentas yra iki 20 proc., ( - )- iki 25 proc., manytina, kad yra galimybė į žemės sklypą patekti per žemės sklypo savininkų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ( - ) (ar vieną iš jų), neapribojant kitų asmenų nuosavybės ir valdymo teisių, be to įrengiant daug trumpesnę įvažą ir mažesniais kaštais.

19Trečiasis asmuo AB „Detonas“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad miško kelio šiuose sklypuose niekada nebuvo. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad vienintelis objektyviai įmanomas ir tuo pačiu racionalus ir ekonomiškas būdas patekti prie ieškovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra ieškiniu siūlomas nustatyti servitutas einantis per du atsakovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių vienas nuomos sutarties pagrindu perduotas naudoti trečiajam asmeniui AB „Detonas“. Trečiojo asmens nuomone prašomas nustatyti servitutas nėra vienintelis ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimo ir naudojimo būdas. Į ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį galima patekti ir per žemės sklypą, esantį ( - ). AB „Detonas‘ apie galimybę nustatyti servitutą per žemės sklypą, esantį ( - ), nurodė savo 2017 m. liepos 14 d. atsakyme ieškovui. Ieškovas nepateikia jokio atsikirtimo, kodėl patekimą į ieškovo sklypą nebūtų galima realizuoti per ( - ), Kaune esantį žemės sklypą. Nustačius servitutą per ( - ), sklypą servitutas ne tik būtų daug mažesnio dydžio, bet ir nereiktų tiesti tokio ilgo kelio.

20Trečiasis asmuo AB „Detonas“ taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti servitutas nepagrįstai suvaržytų jos teises naudotis išsinuomotu žemės sklypu. AB „Detonas“ veikla betarpiškai susijusi su sprogstamųjų medžiagų saugojimu ir laikymu. 2016 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-775, patvirtintose taisyklių 9 punkte nustatyta, kad objektai, t. Y. Patalpos ir pastatai, kuriuose laikomi sprogmenys turi būti nutolę ne mažiau kaip 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų. Mažesnis reikalaujamas atstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant į teritorijos reljefą, vietovės apgyvendinimą ir vienu metu norimų laikyti sprogmenų maksimalų svorį, tačiau neturi būti mažesnis negu 200 metrų. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį reiktų imtis priemonių, kad būtų užtikrintas saugus asmenų ar transporto priemonių patekimas prašomu nustatyti servitutu, o tai pareikalaus papildomų išlaidų. Ieškovas jau įsigydamas žemės sklypo dalį žinojo, kad tas žemės sklypas neturi jokio privažiavimo. Taigi, žinodamas, jog perka perkama žemės sklypo dalis neturi jokio kito privažiavimo, ieškovas turėjo galimybę susitarti su būsima bendraturte dėl patekimo ieškovui tenkančios sklypo dalies per bendraturtės priklausančią sklypo dalį. Ieškovas to nepadarė, todėl pats savo sąmoningais veiksmais sukūrė tokią situaciją kai į jam priklausančią sklypo dalį gali patekti pėsčiomis, tačiau negali privažiuoti. Iš to, kad ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra padalinta į tris savarankiškus sklypus, galima daryti išvadą, jog ieškovas dalį sklypo pirko ne asmeninimas naudojimui, o verslo tikslais. Tokiu atveju, jis kaip verslininkas, turėjo būti rūpestingas, apdairus ir pasirūpinti, kad nesukurtų tokios situacijos, kurią po to pats vertintų kaip pažeidžiančią jo teises.

21Trečiasis asmuo E. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (e. b. 1 t. 90-91 b. l.).

22Trečiasis asmuo R. G. ieškovo prašymui neprieštaravo ir ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su jokių servitutų nustatymu per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu Kaunas, Tolivardžių g. 36 bei šalia esančią jai paskirtą naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalį (e. b. 5 t. 156-157 b. l.).

23Trečiasis asmuo D. R. ieškovo reikalavimą palaiko, prašė ieškinį tenkinti (e. b. 5 t. 159-160 b. l.).

24Tretieji asmenys D. V., V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

25Teismas

konstatuoja:

26Ieškinys atmetamas.

27II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

28Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. birželio 9 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas su sutuoktine E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 487/1076 dalį (arba 0,2922 ha) Kauno mieste esančio žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6456 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau taip pat ginčo sklypas). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties VII skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Remiantis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 7.1.4. – 7.1.6. punktų nuostatomis, ieškovas turi teisę naudotis žemės sklypo dalimis, kurios naudojimosi tvarkos nustatymo plane yra pažymėtos raidėmis „D“ (0,1428 ha), „E“ (0,0687 ha), „F“ (0,0807 ha) (e. b. 1 tomas 8-19 b. l.). 0,6456 ha žemės sklypas, esantis Kaune, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), buvęs žymėjimas - žemės sklypas Nr. 152-3, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teise priklauso ir kitiems privatiems asmenims tokiomis dalimis: 0,1250 ha asmeninės nuosavybės teise R. G.; 0,0896 ha asmeninės nuosavybės teise D. V.; 0,1388 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. R. ir D. R..

292017 m. gegužės 2 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-17-45 konstatuota, kad 2017 m. balandžio 26 d. buvo nuvykta prie sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), žemės sklypas yra tarp Raudondvario plento, Aukštutinių Kaniūkų ir Tolivardžių gatvių. Patekti į žemės sklypą galima per miško keliuką, kuris prasideda nuo įvažiavimo iš Raudondvario plento ir kyla į kalvą link sklypo pietinės dalies. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apėjus sklypą matyti, kad patekti į jį galima tik per sklypo pietinėje dalyje esantį išvažinėtą miško kelią, ką patvirtina kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos fotonuotraukos (e. b. 1 tomas 34-41 b. l.).

30AB „Archigrupė“ parengė 2017 m. kovo 23 d. servituto planą M 1: 1000, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) 487/1076 dalies (plotas: 0,2922 ha; naudojimosi tvarkos nustatymo plane dalys pažymėtos raidėmis „D“ (0,1428 ha), „E“ (0,0687 ha) ir „F“ (0,0807 ha)) kaip viešpataujančio daikto atžvilgiu, nustatyti kelio servitutą tarnaujantiems daiktams, t. y. žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), ir žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) (e. b. 1 tomas 42-43 b. l.). Parengus planą ieškovas 2017 m. gegužės 3 d. prašymu „Dėl kelio servituto žemės sklypuose nustatymo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 8SD-3004-(14.8.7) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pranešė sutinkanti dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, tačiau tuo pačiu raštu informavo, kad dėl kelio servituto sandoriu sudarymo reikalingi žemės sklypų, kuriuose ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, savininkų sutikimai. Tokie sutikimai nei iš VĮ Kauno miškų urėdijos, nei iš AB „Detonas“ nebuvo gauti. Kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Kaunas, kuris ribojasi su ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi į kurią jis prašo nustatyti kelio servitutą (e. b. 1 tomas 58-61 b. l.).

31Nagrinėjamoje byloje sklypo, kuriame ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, savininkės atsakovės Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis asmuo AB „Detonas“, kuriai 2015 m. lapkričio 12 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 pagrindu buvo išnuomotas žemės sklypas, su prašomu nustatyti servitutu nesutinka, todėl ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą teismo.

32CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, kadangi savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas, todėl būtina nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.

33Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

34Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

35Pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ieškovas pageidauja nustatyti kelio servitutą, kurio plotis apie 4 metrai, o ilgis 315,95 metrų, t.y. nuo Raudondvario plento per atsakovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kad galėtų privažiuoti įvairiomis transporto priemonėmis bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, prie ieškovui priklausančios žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) 487/1076) dalies. Periodinio mokesčio, kaip atlygintinio servituto, ieškovas ieškinyje nesiūlė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

36Ieškinį iš esmės ieškovas grindžia aplinkybe, kad jis neturi galimybės privažiuoti į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Kitų galimybių nei patekti į savo žemės sklypo dalį faktiniu miško keliu, kuris yra atsakovėms priklausančiame žemės sklype, ieškovas neturi. Pravažiuoti į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš ieškovo turimo žemės sklypo, esančio ( - ), ieškovo teigimu nėra galimybės, kadangi pastarasis yra pilnai užstatytas. Minėtame žemės sklype stovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, laisvas plotas tarp jų yra per mažas, kad būtų galima pravažiuoti į žemės sklypo dalį, į kurios patekimą ieškovas ir prašo nustatyti servitutą.

37Atsakovės nesutinka su ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad jokių įrodymų, kad nėra galimybės patekti į žemės sklypą kitu būdu ieškovas nepateikė. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, visi žemės sklypai, kurie rytinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu, nuosavybės teise priklauso tiems patiems asmenims, kuriems priklauso žemės sklypas į kurio dalį ieškovas prašo nustatyti servitutą. Taigi, skirtingai nei toje vietoje, kurioje ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų nustatytas kelio servitutas per du svetimus daiktus - žemės sklypus, priklausančius atsakovėms, kuriuose joks kelias nėra nei įregistruotas registre, nei realiai įrengtas, kelias privažiuoti prie žemės sklypų ( - ), kurie ištisa kraštine ribojasi su žemės sklypu, ir priklauso tiems patiems savininkams, jau yra įrengtas, suformuotas atskiru žemės sklypu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ( - ), unikalus Nr. 4400-2105-7332, kadastro Nr. 1901/0284:858, kuri nuosavybės teise priklauso D. V.. Atsižvelgiant į žemės sklypo išsidėstymą žemės sklypų ( - ), ir ( - ), atžvilgiu, taip pat į tai, kad visi šie žemės sklypai nuosavybės teise yra valdomi tų pačių asmenų, taip pat įvertinus tai, kad pagal architektūrinius apribojimus žemės sklypams ( - ), Kaune, leidžiamas sklypų užstatymo procentas yra iki 20 proc., ( - ) - iki 25 proc., manytina, kad yra galimybė į žemės sklypą patekti per žemės sklypo savininkų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ( - ), (ar vieną iš jų), neapribojant kitų asmenų nuosavybės ir valdymo teisių, be to įrengiant daug trumpesnę įvažą ir mažesniais kaštais. Argumentų dėl tokio servituto nustatymo negalimumo ar dėlto, kad nėra galimybės įrengti įvažą į žemės sklypą per žemės sklypo savininkų gretimai esančius nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta.

38Teismo vertinimu sutiktina su atsakovės nuomone, kad nagrinėjamu atveju nebūtų tikslinga nustatyti ieškovo prašomą kelio servitutą iš Raudondvario plento, kada ieškovui tektų važiuoti nemažą atstumą tam, kad galėtų patekti į savo nuosavybę, kada ieškovas turi galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį ( - ), su kuriuo ribojasi viešpataujantis daiktas. Pažymėtina tai, kad tiek žemės dalies sklypo, į kurį ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, tiek besiribojančio sklypo su viešpataujančiu daiktu savininkas yra pats ieškovas. Todėl manytina, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo nuosavybę ir nesant būtinybei nustatinėti kelio servitutą. Nors ieškovo sklype, esančiame ( - ), yra statiniai, tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis per šį savo žemės sklypą negali pateikti į jom priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) dalį. Ieškovas 2018-05-22 vykusio teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie tai, koks yra atstumas tarp gyvenamojo namo (iš tos pusės, kur yra ūkinis pastatas) ir sklypo ribos, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, tik teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad apie 3-4 metrai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis ūkinis pastatas (garažas) yra po žeme (nėra iškilęs virš sklypo), todėl sutvirtinus jo konstrukcijas, ar padarius atraminę sienelę, ką patvirtino ir pats ieškovas, būtų galima važiuoti virš jo (šalia jo), jau nekalbant apie tai, kad ir šiuo metu ieškovas turi galimybę per savo kitą sklypą (( - )) pateikti į ginčo sklypą pėsčiomis (1 t., b.l. 65-66). Ieškovas nurodo, kad jis neturi galimybės transporto priemonėmis patekti į ginčo sklypą, tačiau tokie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti. Teismo vertinimu, ieškovas į žemės sklypą gali patekti su mažesne/lengvesne technika, kuriai nėra reikalingas keturių metrų pločio kelias (ginčo sklypo paskirtis – žemės ūkio) bei naudoti sklypą pagal jo paskirtį. Tai, kad ieškovas ketina ginčo žemės sklypą parduoti, taip pat nėra pagrindas nustatyti prašomą servitutą. Šiuo metu yra tokia faktinė situacija, kad ieškovas turi galimybę naudotis jam priklausančiomis žemės sklypo dalimis pagal jo paskirtį, įsigydamas šias dalis ieškovas žinojo, kad į šį sklypą nėra kelio, tačiau nepaisant to vis viena nusprendė pirkti šias sklypo dalis.

39Atsakovė Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje ir nurodo, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra miško kelias, kuriuo tiek naudojantis transporto priemonėmis, tiek ir einant pėsčiomis gali būti patenkama į žemės sklypą, į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau tokio kelio ten niekada nebuvo, jis nenurodytas jokiuose dokumentuose bei atsakovės turimuose duomenyse. Atsakovės nuomone, tai yra paprasta 2-2,5 metrų pločio miško griova, kurią, tikėtina, savavališkai suformavo pats ieškovas, pažeisdamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, važinėdamas transporto priemonėmis į jam priklausančią sklypo dalį. Atsakovės atstovė pripažįsta, kad šia provėža, tikėtina, kad 1-2 kartus per metus naudojasi ir pati urėdija, tačiau draustinyje jokie nauji įrenginiai nėra galimi, įrengus kelią butų gadinama miško paklotė. Todėl atsakovės nuomone šiuo atveju tokio servituto nustatyti neįmanoma, kadangi šioje vietoje niekada nebuvo kelio, o atsakovė tokio kelio daryti negali. Atsakovės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl šioje vietoje, norint tenkinti ieškovo reikalavimus būtina griovą rekonstruoti į kelią, tačiau tą griežtai draudžia įstatymas - griova patenka Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurio tikslas - išsaugoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio grožį bei gamtos ir kultūros vertybes kaip mokslo, rekreacijos ir sveiko miesto išteklius; išsaugoti neužstatytą natūralų Nemuno slėnį kaip mikroklimatinę ir aerodinaminę žaliąją juostą ir migracinį miesto gamtinio karkaso koridorių. Pažymėtina ir tai, kad tenkinus ieškovo reikalavimą ir nustačius servitutą ieškovo vadinamu jau esamu miško keliu, atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tam būtų reikalinga kirsti medžius, kadangi servitutinis kelias būtų platesnis nei dabar esantis, kaip teigia ieškovas „miško kelias“. Ieškovas su šia atsakovės atstovės pozicija nesutiko, nurodydamas, kad jokių medžių kirsti nereikės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo prašomas 4 metrų kelias būtų platesnis nei šiuo metu yra faktinis keliukas, teritorija, kurioje prašoma nustatyti servitutinį kelią, yra apaugusi medžiais, krūmais, todėl labiau tikėtina, kad įrengiant kelią kai kuriuos jų reikėtų pašalinti, juolab, kad ir ieškovo atstovas 2018-05-22 teismo posėdyje tai pripažino, to iš esmės neginčijo teismo posėdžio metu ir pats ieškovas. Tai, kad teritorijoje, per kurią prašo nustatyti servitutą, yra augalai (medžiai, krūmai) patvirtina ir trečiojo asmens pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 81-88).

40Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, juose numatyta galimybe miško žemę paversti kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Atsižvelgiant į paminėtas Miškų įstatymo nuostatas, statyba miško žemėje draudžiama, galimas tik su mišku susijusių įrenginių įrengimas. Būtina pažymėti, kad net nustačius ieškovui servitutą į ginčo griovą transporto priemonių važiavimo apimtyje, ieškovas įgis teisę minėta griova vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis kas nepataisomai pakenks kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms.

41Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007, 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.).

42CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

43Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jo interesų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigta, kad ieškovas turi kitą galimybę patekti į savo žemės sklypo dalį. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau. Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus, ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas, atsakovių teises pažeis daugiau, nei būtų pažeista ieškovo teisė nesudarius jam galimybės jo prašomu būdu turėti privažiavimą į savo žemės sklypo dalį. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kitų savininkų – atsakovių nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl ieškinys atmestinas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje iš viso patyrė 2 192,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 117,50 Eur advokato atstovavimo išlaidos, 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, trečiasis asmuo AB „Detonas“ patyrė 1 439,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 439,90 Eur.

46Šioje byloje valstybė patyrė 16,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

Nutarė

48Ieškinį atmesti.

49Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Detonas“, juridinio asmens kodas 134170932, iš ieškovo A. K. 1 439,90 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 90 ct ) bylinėjimosi išlaidas.

50Priteisti iš ieškovo A. K. valstybei 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,... 2. sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, Ievai Blauzdžiūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovams advokato padėjėjams Tomui... 4. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija atstovei L. P.,... 6. trečiojo asmens akcinės bendrovės „Detonas“ atstovui advokatui... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 10. Ieškovas ieškiniu prašo pagal UAB „Archigrupė“ parengtą 2017 m. kovo... 11. Ieškovas nurodė, žemės sklypas (487/1076 dalys (arba 0,2922 ha), kurio... 12. Ieškovas taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti kelio servitutas jam yra... 13. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors jam priklausantis žemės sklypas... 14. Atsakovė Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija su ieškiniu... 15. Be to, šios atsakovės nuomone, ieškovas turi galimybę į ginčo sklypą... 16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 17. Be to, teisės aktai nenumato galimybės nustatyti kelio servitutą,... 18. Nei ta aplinkybė, jog ieškovui naudojantis svetimu daiktu, būtų lengviau... 19. Trečiasis asmuo AB „Detonas“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį... 20. Trečiasis asmuo AB „Detonas“ taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti... 21. Trečiasis asmuo E. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (e. b. 1 t.... 22. Trečiasis asmuo R. G. ieškovo prašymui neprieštaravo ir ieškinio... 23. Trečiasis asmuo D. R. ieškovo reikalavimą palaiko, prašė ieškinį... 24. Tretieji asmenys D. V., V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 25. Teismas... 26. Ieškinys atmetamas.... 27. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas... 28. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta,... 29. 2017 m. gegužės 2 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių... 30. AB „Archigrupė“ parengė 2017 m. kovo 23 d. servituto planą M 1: 1000,... 31. Nagrinėjamoje byloje sklypo, kuriame ieškovas prašo nustatyti kelio... 32. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 33. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli... 34. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo... 35. Pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ieškovas pageidauja nustatyti kelio... 36. Ieškinį iš esmės ieškovas grindžia aplinkybe, kad jis neturi galimybės... 37. Atsakovės nesutinka su ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu. Atsakovė... 38. Teismo vertinimu sutiktina su atsakovės nuomone, kad nagrinėjamu atveju... 39. Atsakovė Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija nesutikdama su... 40. Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog Miškų įstatymo 11... 41. Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servitutas... 42. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 43. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 45. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1... 46. Šioje byloje valstybė patyrė 16,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 48. Ieškinį atmesti.... 49. Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Detonas“, juridinio asmens... 50. Priteisti iš ieškovo A. K. valstybei 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct)... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...