Byla e2-59-715/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

3dalyvaujant ieškovės UAB „Tritho“ atstovui advokatui G. M., atsakovės UAB „Medija“ atstovui advokatui G. G.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tritho“ ieškinį atsakovei UAB „Medija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovė UAB „Tritho“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Medija“, buvusiai Kazimiero Česnauskio individualiai įmonei, prašydama iš atsakovės priteisti 22 125 Lt skolą už neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras, palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove 2001-10-01 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė išperkamosios nuomos teise perleido atsakovei traktorių Lombarghini 1306, serijos numeris 1133, ir priekabą NEW PAKU su kranu, serijos numeris 110H0073. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo 115 000 Lt sumą išmokėti per 36 mėnesius, atliekant kasmėnesinius mokėjimus. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2004-05-31 LEC Nr. 5368992 4 425 Lt sumai, 2004-06-30 LEC Nr. 5368999 4 425 Lt sumai, 2004-07-30 THO Nr. 200005-04 4 425 Lt sumai, 2004-08-31 THO Nr. 200005-16 4 425 Lt sumai, 2004-09-30 THO Nr. 200005-24 4 425 Lt sumai, už transporto priemonių išperkamąją nuomą ir palūkanas, tačiau atsakovė iki šios dienos nėra apmokėjusi minėtų PVM sąskaitų–faktūrų.

7Atsakovė UAB „Medija“ atsiliepimu nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2001 m. spalio 1 d. sutarė su UAB „Tritho“ direktoriumi T. O. dėl traktoriaus Lombarghini 1306, valst. Nr. 98-58LO bei priekabos New Paku su kranu pirkimo – pardavimo, sudarant išperkamosios nuomos sutartį. Teigė, kad netrukus po minėtų daiktų perdavimo pirkėjui paaiškėjo, jog traktorius techniškai netvarkingas ir netinkamas eksploatacijai, todėl atsakovė kreipėsi į T. O. dėl šios problemos išsprendimo, siūlydama arba pasiimti traktorių atgal arba jį suremontuoti, kad būtų galima jį tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį. T. O. pažadėjo traktorių suremontuoti UAB „Tritho“ lėšomis ir pateikė pasirašyti 2002 m. lapkričio 25 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios 2.1. punktas numatė, jog: „paslaugų teikėjas UAB „Tritho“ įsipareigoja kokybiškai atlikti visus traktoriaus remonto darbus, tam naudodamas savo remonto įrangą bei keisti detales savo sąskaita“. Šis sutarties punktas aiškinamas taip, kad ieškovė UAB „Tritho“ savo lėšomis suremontuos iš jų nupirktą traktorių, o atsakovė apmokės tik už remonto darbus. Pasak atsakovės, tokiu būdu ieškovė stengėsi, kad atsakovė negrąžintų ieškovei nuosavybes teise priklausančio traktoriaus. Išperkamosios nuomos būdu įsigyta technika randasi atsakovės UAB „Medija“ žinioje ir yra registruota ieškovės UAB „Tritho“ vardu. 2001 m. spalio 1 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nustatytas 36 mėnesių išperkamosios nuomos terminas, kuris suėjo 2004 m. spalio 1 d. sutarties punktu buvo nustatyta, kad „Jei kasmėnesiniai apmokėjimai nebemokami, visos mašinos pereina atgal į „Tritho“ nuosavybę“. Minėta technika visuomet buvo ir yra ieškovės nuosavybė, todėl ji bet kada galėjo šia technika disponuoti, naudoti pagal paskirtį arba perleisti kitiems asmenims. Pasak atsakovės, išperkamoji nuoma – tai turto įsigijimo finansavimo metodas, kai lizingo bendrovė nuperka kliento pageidaujamą prekę ir leidžia klientui ja naudotis. Klientas moka mėnesines įmokas lizingo bendrovei už lizingo paslaugą. Sumokėjus visą turto kainą ir apskaičiuotas palūkanas, turto nuosavybė pereina klientui.

8Ieškovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Ieškovė pažymi, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra laikytini lizingo santykiais, o priskirtini išperkamosios nuomos teisiniams santykiams. Pagrindinis išperkamosios nuomos ir lizingo sutarčių atribojimo kriterijus yra šių sutarčių tikslas, tai yra skirtingi lizingo gavėjo (lizingo sutarties atveju) ir nuomininko (išperkamosios nuomos atveju) interesai: lizingo sutarties atveju lizingo gavėjas siekia turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą, o išperkamosios nuomos atveju nuomininkas siekia įsigyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą. Pasak ieškovės, atsakovė siekė įsigyti nuosavybės teisę į ginčo traktorių Lombarghini ir priekabą New Paku. Tik visiškai atsiskaičius, atsakovei pereitų nuosavybės teisė į techniką, kaip yra numatyta sutartyje.

9Atsakovė teikdama tripliką į ieškovės pateiktą dubliką nurodo, kad būdas, kuriuo ieškovė siekia ginti pažeistas teises yra nesąžiningas ir neteisingas. Taip pat nurodo, kad apie sutarties termino pratęsimą bei netesybų mokėjimą šalys nesitarė. Atsakovė per laikotarpį nuo 2001 m. spalio 31 d. iki 2005 m. lapkričio 29 d. iš viso sumokėjo ieškovei 176 121,98 Lt, tame tarpe už išperkamąją nuomą sumokėta 134 938,80 Lt. Likusi dalis buvo mokama už įsigyto traktoriaus remonto darbus bei per klaidą už atsargines dalis, kurios pagal kitą sutartį turėjo būti tiekiamos nemokamai. Ieškovė taip pat pažymi, kad apie skolą ar palūkanas, nėra pagrindo kalbėti, nes ginčas kildinamas iš išperkamosios nuomos sutarties, kurios terminas suėjo 2004 m. spalio 1 d. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad „sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos“. Taigi, ieškinio senatis, reikalavimams, kuriuos savo ieškinyje kelia ieškovė, suėjo 2007 metais spalio 1 d., todėl tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.

10Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Tritho“ atstovas advokatas G. M. nurodė, kad 2001 m. ieškovė UAB „Tritho“ prekiavo stambiąją žemės ūkio technika. Šios nagrinėjamos bylos metu, atsakovė UAB „Medija“ iš UAB „Tritho“ išperkamosios nuomos būdu įsigijo ginčo traktorių bei priekabą. Kadangi atsakovė neturėjo visų lėšų už techniką, ieškovė sutiko išnuomoti techniką ir kai bus išmokėti visi nuompinigiai, kurie sudarys visą kainą, tuomet nuosavybės teisė pereis atsakovei, kai bus sumokėta visa kaina pagal sutartus terminus. Per trijų metų laikotarpį ieškovė išrašė 34 PVM sąskaitas-faktūras. Dėl 29 sąskaitų-faktūrų ieškovė nereiškė pretenzijų, jos buvo akceptuojamos. Taip pat jose buvo nurodyta už ką apskaičiuota suma bei pritaikytas 18 proc. PVM mokestis. Likusių 5 PVM sąskaitų-faktūrų atsakovė neapmokėjo. Ieškovė nurodo, kad techniką perdavė geros būklės pakankamai senai bei nuomos laikotarpis jau senai praėjęs, už kurį buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. Technika yra atsakovės žinioje. Taip pat nurodo, kad ieškovei įtraukus sąskaitas į apskaitą, tokiu būdu jas pripažino. Į 22 125 Lt sumą įtrauktos ir pelno palūkanos. Pažymėtina, kad sutartis yra nuomos, bet turi ir finansavimo požymių. Šalys turėjo ir galėjo susitarti dėl palūkanų skaičiavimo. Dėl neatliktų mokėjimų, ieškovė suskaičiavo 6 proc. palūkanų, kurių yra 6 641,14 Lt ir prašo šią palūkanų sumą priteisti. Pastebėjo, jog tarp šalių, vienoje civilinėje byloje UAB „Medija“ pripažino, kad yra skoloje ieškovei pagal šias ginčytinas PVM sąskaitas-faktūras, todėl nurodo, kad yra permokėjusi už detales, remontą, todėl nurodo, kad už detales neturi mokėti bei prašo šią sumą užskaityti, kaip mokėjimą už šias sąskaitas-faktūras ir likutį grąžinti. Pasak jos, viena vertus, atsakovė pripažįsta savo prievolę, prašo laikyti ją pasibaigusia įskaitymu ir tuo pačiu nepripažįsta šios skolos. Todėl ieškovė prašo teismo priteisti ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovės UAB „Medija“ atstovas advokatas G. G. nurodo, kad atsakovė reikalavo, jog ieškovė atsiimtų traktorių, tačiau buvo sudaryta kita sutartis, pagal kurią UAB „Tritho“ įsipareigojo suremontuoti traktorių. Ieškovė Danijoje gaudavo padėvėtų dalių, suremontuodavo traktorių, tačiau traktorius greitai vėl sugesdavo bei netarnavo pagal paskirtį. UAB „Medija“ prašė UAB „Tritho“ atsiimti traktorių. Ieškovė pasibaigus išperkamosios nuomos sutarties terminui 2004 m. spalio mėnesį nesiėmė ryžtingų veiksmų susigrąžinti šią techniką ar kažkaip kitaip išspręsti šį klausimą. Pasak jo, tai parodo, kad nuo pat pradžių šis sandoris buvo nesąžiningas. Atsakovė taip pat padarė tam tikrų klaidų, kad buvo priimtos PVM sąskaitos-faktūros bei nepasižiūrėjusi už ką jos buvo išrašytos. Atsakovė nurodo, kad neskaičiuojant remonto, suma yra sumokėta daugiau nei turėjo atsakovė sumokėti per tą laikotarpį. Atsikirtimai grindžiami, kad tarp šalių susiklostę išperkamosios nuomos sandoris, kuris yra pasibaigęs 2004 m. spalio 1 d., ir realiai pagal analogiškas sutartis, kadangi šis turtas tebepriklauso UAB „Tritho“, jie galėjo jį perimti, susigrąžinti, šalys galėjo išspręsti tarpusavio piniginius klausimus. Pasibaigus sutarties terminui, iš procesinių dokumentų pateiktų ieškovės pasirengimo stadijoje, laikytina, kad tai turi būti vertinama kaip ieškovės patirti nuostoliai. Nuostoliams atlyginti taikoma 3 metų senaties terminas ir šis terminas yra pasibaigęs, tokiu pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

12Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad nėra taip, jog pasibaigus sutarties terminui nebuvo imtasi veiksmų. Buvo civilinė byla, kurioje keliamas klausimas dėl apmokėjimų už technikos remonto darbus. Teisiniai civiliniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Byloje, kuri buvo išnagrinėta Šiaulių apygardos bei Mažeikių rajono apylinkės teismuose, buvo keliamas klausimas ir analizuojami visi klausimai susiję su tarpusavio šalimis. Teismas pasisakė, kad darbus UAB „Medija“ turi apmokėti. Pasak jo, šalys nesitarė, kad ieškovės atstovas Torben bei jo įmonė remontuos už dyką techniką, kuria naudojasi UAB „Medija“, todėl ir technika buvo remontuojama atlygintinai, ir detalės tiekiamos atlygintinai. 2001 m. spalio 1 dienos sutartyje yra nurodytas terminas, iki kada ieškovė išnuomoja techniką. Visą tą laiką, technika buvo naudojama ir yra atsakovės UAB „Medija“ žinioje bei nėra byloje duomenų, kad technika yra sugedusi ar netinkama naudoti.

13Ieškinys tenkintinas visiškai.

14(S)

15Dėl šalių sutartinių teisinių santykių, sudarant sutartį dėl traktoriaus ir priekabos, kvalifikavimo

16Byloje kilo ginčas dėl to, kokia sutartimi: išperkamosios nuomos (CK 6.503 straipsnis) ar lizingo (CK 6.567 straipsnis) turi būti laikoma 2001 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis dėl traktoriaus Lombarghini bei priekabos New Paku su kranu. Todėl siekiant išsiaiškinti, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta, ir tinkamai įvertinti minėtos sutarties teisines pasekmes, būtina atskleisti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį.

17CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi, sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė, harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).

18Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymai leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tai neprieštarauja konsensualizmo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-44/2008). Ginčo šalių atveju, nors sutartis yra įvardinta kaip lizingo sutartis, tačiau šalys sudarė CK 6.503 straipsnyje įtvirtiną išperkamosios nuomos sutartį. Šią išvadą pagrindžia ir faktinė aplinkybė, jog per trejus sutarties galiojimo metus – nuo 2001-10-01 iki 2004-10-01 nuomininkas nustatyto dydžio kasmėnesiniais mokėjimais įsipareigojo padengti visą Sutartyje nurodytą traktoriaus bei priekabos vertę – 115 000 Lt. Teismas konstatuoja, jog sudarydamas tokią sutartį nuomininkas galėjo pagrįstai tikėtis po trejų metų perimti traktorių bei priekabą savo nuosavybėn, o sutartyje numatyta nuomininko teisė pasibaigus nuomos laikotarpiui įsigyti traktorių bei priekabą už 500 litų yra esminė sutarties sąlyga, nulėmusi nuomininko apsisprendimą mokėti nuomos įmokas 29 kartus. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daikto nuomos sutartyje išpirkimo sąlyga gali būti nenustatyta. Tokiu atveju ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys nurodo, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Pagal šią teisės normą asmenys, kuriuos sieja nuomos sutartis, gali įstatymo nustatyta forma sudaryti kitą (papildomą) sutartį dėl daikto perleidimo ir šioje sutartyje nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Iš ginčijamos Sutarties akivaizdu, jog abi sutarties šalys pagrįstai tikėjosi, jog po trijų metų, pasibaigus sutarties nuomos laikotarpiui, nuomininkas perims turto nuosavybės teisę, išsipirks turtą už 500 litų mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą – šie šalių ketinimai patvirtina šalis norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutartimi mokamas įmokos yra kaip priemonė įsigyjamo daikto vertei ir papildomiems mokėjimams padengti, o ne kaip nuomos mokestis, nes priešingu atveju išperkamosios nuomos gavėjas iš esmės negautų to, ko pagrįstai tikisi prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus (2001-10-01 sutartyje numatyta turto perėjimo nuosavybės teise sąlyga). Išperkamosios nuomos sutarties atveju vyraujantis yra išperkamosios nuomos gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę (ne tik jį valdyti ir juo naudotis), todėl ginčo Sutarties šalių ketinimai patvirtina šalis norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), o įmokos, gautos 2001-10-01 sutarties pagrindu, vertintinos kaip priemonė įsigyjamo traktoriaus ir priekabos vertei padengti.

19Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

20Kaip jau minėta, šioje byloje, ieškovė atsakovei pareikštą 22 125 Lt reikalavimą kildino būtent iš 2001 m. spalio 1 d. išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu išrašė PVM sąskaitas – faktūras LEC Nr. 5368992, LEC Nr. 5368999, THO Nr. 200005-04, THO Nr. 200005-16 ir THO Nr. 200005-24 (24–28 b. l.), kurias atsakovė neapmokėjo. Nustatyta, kad išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, ieškovė perdavė traktorių ir priekabą atsakovei, kurie iki šiol yra pas atsakovę, sulygo atlikti mokėjimus, o įvykdžius jų sutartyje sulygtus mokėjimus, atsakovei nuosavybės teise pereitų perduoti daiktai. CK 6.59 straipsnio nuostatos draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių jai nebereikėtų vykdyti sutartyje sulygtų sąlygų, todėl ieškovei priteistina 22 125 Lt skola iš atsakovės.

21Dėl ieškinio senaties termino

22Ieškovė prašo, jei teismas laikytų, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

23CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. BĮ „Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-37/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-178/2013). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį 2001 m. spalio 1 d., pagal kurią atsakovė įsipareigojo 115 000 Lt sumą išmokėti per 36 mėnesius. Sutarties terminas suėjo 2004 m. spalio 1 dieną, todėl, atsakovei prašant, šioje dalyje spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo.

25Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas susiję su teisingumo principu. Jeigu asmuo ilgą laiką nesiima teisinių priemonių ginti savo pažeistas teises, galima manyti, kad jis susitaikė su jo teisių pažeidimu. Iš bylos nustatyta, kad ieškovė 2013 m. birželio 10 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 2002 m. lapkričio 25 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsiradusios 24 361,20 Lt skolos, už neapmokėtas paslaugas. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-53-853/2014 prašė priteisti 22 125,00 Lt skolą, atsiradusią pagal 2001 m. spalio 1 d. išperkamosios nuomos sutartį. Šiaulių apygardos teismas pasisakė šiuo klausimu ir nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš 2002 m. lapkričio 25 d. paslaugų teikimo sutarties, reikalaujamą priteisti 24 361,20 Lt sumą, grindė ne vien vengimu atsiskaityti už traktoriaus remonto darbus ir atsargines detales, bet ir 2001 m. spalio 1 dienos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu išrašytomis Sąskaitomis už išperkamąją nuomą bei palūkanas. Būtent 22 125,00 Lt sumą, ieškovė grindžia PVM sąskaitomis–faktūromis LEC Nr. 5368992, LEC Nr. 5368999, THO Nr. 200005-04, THO Nr. 200005-16, THO Nr. 200005-24, kurios yra išrašytos už traktoriaus Lombarghini išperkamąją nuomą ir priekabos su kranu išperkamąją nuomą, bei palūkanas. Todėl Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad dėl reikalavimo, kurį grindžia išperkamosios nuomos sutarties pagrindu išrašytomis sąskaitomis, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės.

26CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė 2013-09-09 dienos rašytinius paaiškinimus (civilinėje byloje Nr. 2-53-853/2014), kuriuose nurodė visas ieškovės jai išrašytas sąskaitas pagal 2002-11-05 paslaugų teikimo sutartį ir 2001-10-01 išperkamosios nuomos sutartį, kurių bendra vertė, kaip nurodė atsakovė, siekė 201 958,18 Lt sumą. Atsakovė šiuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, jog skolos likutis siekia 24 361,20 Lt, nes atsakovė iš viso ieškovei yra sumokėjusi 177 596,98 Lt sumą. Šiuose paaiškinimuose, atsakovė taip pat pažymėjo, kad reikalauja dalį iš 36 415,98 Lt sumos, kurią nepagrįstai sumokėjo už traktoriaus detales, užskaityti kaip įmokas už traktorių ir priekabą 24 361,20 Lt apimtyje, atitinkamai grąžinant likutį, lygų 12 054,78 Lt (36415,98-24361,20) sumai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-02-07 priimtame sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-53-853/2014, užfiksuotas ieškovės teiginys: „kai didžioji dalis sąskaitų buvo apmokėta, atsakovė įmonės buhalterijoje atliko PVM sąskaitų analizę ir pamatė, kad yra permokėję ieškovei 12054,78 Lt, nes mokėti už atsargines detales susitarimo nebuvo“.

27Teismo manymu, atsakovė pripažino ieškovės reikalavimus dėl nuomos mokesčio pagal 2001-10-01 sutartį, todėl 10 metų trukmės ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti nutrūko 2013-09-09. Ieškovė 2013-06-10 pareiškė ieškinį atsakovei, kuriame reiškė reikalavimus priteisti skolą pagal išrašytas sąskaitas–faktūras, todėl konstatuotina, kad ieškovė ėmėsi teisinių priemonių ginti savo pažeistas teises, nesuėjus 10 metų nuo paskutinės sąskaitos–faktūros, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, išrašymo dienos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į išdėstytą konstatuoja, jog senaties terminas nebuvo praleistas.

28Dėl palūkanų priteisimo

29CK 6.872 straipsnis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

30Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalių ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti palūkanas pagal 2001-10-01 sudarytą sutartį. Paskolos sutartyje šalys nenustatė palūkanų dydžio, o tuo pačiu nenurodė, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė. Priešingai, ieškovės 2004-05-31, 2004-06-30, 2004-07-30, 2004-08-31, 2004-09-30 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos ir palūkanas. Sprendžiant dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei palūkanas už laiku negrąžintą pinigų sumą pagal sudarytą sutartį, yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

32Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

33Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės ieškovei priteistina 6641,14 Lt (ekvivalentas eurais – 1923,41 Eur) palūkanų suma už paskutinius penkerius metus bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-08-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad išlaidos už advokato paslaugas yra 2700,56 Lt, tačiau pateikė įrodymus – banko pavedimą, kad apmokėta 2614,16 Lt. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas 647,00 Lt žyminis mokestis (11 b. l.) (ekvivalentas eurais – 187,38 Eur) bei rašytiniais įrodymais pagrįstos ir 2014-12-05 apmokėtos bylinėjimosi išlaidos – 2614,16 Lt (ekvivalentas eurais – 757,11 Eur) išlaidos advokatui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 puntas, 88 straipsnio 1 dalies 6 puntas), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

37Ieškinį patenkinti visiškai.

38Priteisti iš atsakovės UAB „Medija“, j. a. k. 166591754, ieškovei UAB „Tritho“, j. a. k. 111698365:

39skolą: 6407,84 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus ir 84 Eur ct);

40palūkanas: 1923,41 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt trys eurus 41 Eur ct);

416 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą, tai yra 8331,25 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

42bylinėjimosi išlaidas: 944,49 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 49 Eur ct.).

43Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,... 3. dalyvaujant ieškovės UAB „Tritho“ atstovui advokatui G. M., atsakovės... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovė UAB „Tritho“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB... 7. Atsakovė UAB „Medija“ atsiliepimu nesutiko su ieškovės pareikštu... 8. Ieškovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Ieškovė... 9. Atsakovė teikdama tripliką į ieškovės pateiktą dubliką nurodo, kad... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Tritho“ atstovas advokatas G. M.... 11. Atsakovės UAB „Medija“ atstovas advokatas G. G. nurodo, kad atsakovė... 12. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad nėra taip, jog pasibaigus sutarties... 13. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 14. (S)... 15. Dėl šalių sutartinių teisinių santykių, sudarant sutartį dėl... 16. Byloje kilo ginčas dėl to, kokia sutartimi: išperkamosios nuomos (CK 6.503... 17. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens... 18. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymai leidžia šalims sudaryti... 19. Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame... 20. Kaip jau minėta, šioje byloje, ieškovė atsakovei pareikštą 22 125 Lt... 21. Dėl ieškinio senaties termino... 22. Ieškovė prašo, jei teismas laikytų, kad yra praleistas ieškinio senaties... 23. CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė... 25. Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per... 26. CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą taip pat... 27. Teismo manymu, atsakovė pripažino ieškovės reikalavimus dėl nuomos... 28. Dėl palūkanų priteisimo... 29. CK 6.872 straipsnis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį... 30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalių ginčas kilęs dėl atsakovės... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininkas, pažeidęs... 32. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos... 33. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės ieškovei priteistina 6641,14 Lt... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 37. Ieškinį patenkinti visiškai.... 38. Priteisti iš atsakovės UAB „Medija“, j. a. k. 166591754, ieškovei UAB... 39. skolą: 6407,84 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus ir 84... 40. palūkanas: 1923,41 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt trys... 41. 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą, tai yra 8331,25 Eur, nuo... 42. bylinėjimosi išlaidas: 944,49 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis... 43. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...