Byla 3K-3-44/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Vaišvilos individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Vaišvilos individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB „Statnuoma“ dėl įpareigojimo grąžinti statybos įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Statnuoma“ priešieškinį ieškovui V. Vaišvilos individualiai įmonei dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Statnuoma“ grąžinti statybos įrangą, išnuomotą jam pagal nuomos sutartis Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir Nr. TVORA/040512; 2) priteisti iš atsakovo 30 280,64 Lt nuomos mokesčio pagal šias nuomos sutartis už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti statybos įrangą; 3) priteisti iš atsakovo 221 050,44 Lt nuostolių (negautų pajamų); 4) priteisti iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas reikalavimus grindė 2004 m. gegužės 3 d. nuomos sutartimi Nr. VAGONĖLIAI9/040503, pagal kurią už 2650,09 Lt per mėnesį išnuomojo atsakovui 72 184 Lt vertės devynis naudotus statybinius vagonėlius, ir 2004 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi Nr. TVORA/040512, pagal kurią už 1679,82 Lt per mėnesį išnuomojo 45 756,42 Lt vertės naują mobilią cinkuotą tvorą. Ieškovas nurodė, kad jis yra teisėtas vagonėlių ir tvoros valdytojas pagal 2004 m. gegužės 4 d. finansinio lizingo sutartis Nr. 2004-040371-01 ir Nr. 2004-040372-01, sudarytas su vagonėlių ir tvoros savininku UAB „SEB VB lizingas“. Ieškovas išreiškė valią nutraukti su atsakovu sudarytas nuomos sutartis nuo 2005 m. gruodžio 31 d. ir pranešė apie tai atsakovui, tačiau šis statybos įrangos negrąžino. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo jo nemokėjimo pradžios, t. y. 2006 m. balandžio 1 d., iki 2006 m. spalio 25 d., – iš viso 30 280,64 Lt, taip pat atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro nuomos mokesčio, nustatyto sutartyse, ir to, kurį ieškovas būtų gavęs rinkos sąlygomis, skirtumas – iš viso 221 050,44 Lt (už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 25 d.).

5Atsakovas UAB „Statnuoma“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 72 184,96 Lt vertės devynis statybinius vagonėlius ir 45 756,42 Lt vertės mobilią cinkuotą tvorą. Atsakovas nurodė, kad 2004 m. gegužės 3 d. su ieškovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503, o 2004 m. gegužės 12 d. – išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512, kuriomis buvo įformintas atsakovo ir ieškovo įmonės savininko V. V. susitarimas dėl statybos įrangos įgijimo. Atsakovas pats pasirinko reikalingą įrangą, dėl jos įsigijimo sąlygų per UAB „SEB VB Lizingas“ kartu su ieškovu susitarė lizingo bendrovėje, suderino kiekvieno mėnesio įmokų dydį, tiesiogiai iš lizingo bendrovės gavo pasirinktą įrangą, todėl, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartis, žinojo, kad faktiškai šią įrangą perka, o ieškovui, kaip tarpininkui, už suteiktą paslaugą perleido dalį UAB „Statnuoma“ akcijų. Šios 2004 m. vasario 27 d. buvo įregistruotos V. V. sūnaus D. V. vardu. 2005 metų pradžioje, padidėjus statybos įrangos nuomos paklausai, ieškovas pradėjo reikalauti grąžinti jam visą statybos įrangą, taip vienašališkai atsisakydamas vykdyti sudarytų sutarčių sąlygas. Atsakovas nurodė, kad pagal šalių sudarytas sutartis jis įsipareigojo, sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, išpirkti iš ieškovo ir vagonėlius, ir tvorą. Vagonėlių išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą 72 184 Lt kainą atsakovas apmokėjo taip: už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 50 095,25 Lt, 2005 m. gruodžio 30 d. – 22 089,71 Lt. Tvoros išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą 45 756,42 Lt kainą atsakovas apmokėjo taip: už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 31 266,24 Lt, 2005 m. gruodžio 30 d. – 14 490,18 Lt. Ieškovas, vienašališkai atsisakydamas vykdyti sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas dėl išpirkto turto perdavimo nuosavybės teise atsakovui, 2005 m. gruodžio 30 d. sumokėtus pinigus grąžino į atsakovo sąskaitą ir pareikalavo grąžinti įrangą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: pripažino atsakovui UAB „Statnuoma“ nuosavybės teisę į devynis statybinius vagonėlius, kurių kaina 72 184 Lt, pagal 2004 m. gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503, ir į 45 756,42 Lt vertės mobilią cinkuotą tvorą pagal 2004 m. gegužės 12 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512. Teismas, aiškindamas šalių sudarytas 2004 m. gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir 2004 m. gegužės 12 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512, nustatė ir atsižvelgė į tokias bylos aplinkybes: 1) atsakovas UAB „Statnuoma“ buvo įsteigtas 2004 metais ir ketino verstis statybos įrangos nuoma, jo atstovas paaiškino, kad ką tik įsteigta įmone lizingo bendrovės nepasitikėjo, o ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė, įsteigta 2002 m. vasario 11 d., turėjo lizingo bendrovių pasitikėjimą, todėl buvo nuspręsta kreiptis į ieškovą ir per jį įsigyti nuosavybėn statybos įrangą; 2) ieškovo ir atsakovo savininkus siejo tarpusavio asmeninio pasitikėjimo santykiai, tai patvirtina išrašas iš atsakovo akcininkų registro, kurio duomenimis, 2004 m. vasario 26 d. V. V. sūnus D. V. buvo atsakovo akcininkas, turintis 18 proc. akcijų; 3) 2004 m. gegužės 3 d. šalys pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503, o 2004 m. gegužės 12 d. – išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512, jų preambulėse nurodė, kad pasirašoma ilgalaikės išperkamosios nuomos sutartis; sutarčių objektais įvardyti 72 184 Lt vertės devyni statybiniai vagonėliai ir 45 756,42 Lt vertės mobili cinkuota tvora; sutarčių 1.1 punktuose šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę subnuomoti arba kitaip disponuoti turtu abiem šalims susitarus, o 3.3 ir 3.4 punktuose nustatyta, kad, nuompinigiais padengus nuomojamo turto vertę, ieškovas įskaito sumokėtas sumas kaip visišką atsiskaitymą už išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, parduodant jį pirmumo teise atsakovui; sutarčių 8.1 punktuose nustatyta, kad neaptartais atvejais šalys vadovaujasi CK 6.477-6.503 straipsniais. Teismas, įvertinęs sutarčių turinį, tikruosius šalių ketinimus, šalių derybas dėl sutarčių sudarymo, padarė išvadą, kad sutartys atitinka išperkamosios nuomos sutartį, nustatytą CK 6.503 straipsnyje. Teismas taip pat nustatė, kad sutartys buvo rašomos dalyvaujant ir tariantis abiejų šalių atstovams, nedalyvaujant teisininkams, todėl nėra pagrindo teigti, kad kuri nors viena iš šalių pasiūlė tokias sutarties sąlygas. Be to, kitoje civilinėje byloje, aiškindamas šalių sudarytą analogišką išperkamosios nuomos sutartį dėl žirklinio keltuvo, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo, kad ši 2004 m. gegužės 7 d. sutartis pripažintina ne nuomos, o išperkamosios nuomos sutartimi. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių sudaryta sutartis atitinka išperkamosios nuomos sutartį, nustatytą CK 6.503 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, kad būtų sukurtos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, atitinkančiai Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisingumo ir kitus konstitucinius principus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo aiškinti visiškai analogiškas šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis kitaip, nei jau kartą yra išaiškinę pirmosios ir apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 72 184 Lt pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir 45 756,42 Lt pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512, todėl įgijo teisę reikalauti perduoti jam nuosavybės teisę į statybos įrangą. Tai, kad ieškovas be teisėto pagrindo grąžino atsakovui dalį sumokėtos kainos, neatima iš atsakovo teisės reikalauti įforminti nuosavybės teisių perdavimą. Be to, teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu statybos įranga nuosavybės teise priklausė ieškovui, ieškovo ir UAB „SEB VB lizingas“ lizingo sutartys yra įvykdytos, taigi šios bylos išsprendimas nebeturės įtakos UAB „SEB VB lizingas“ teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Tai, kad ieškovas nepateikė teismui UAB „SEB VB lizingas“ raštiškų sutikimų perleisti turtą UAB „Statnuoma“ dar iki jo ir lizingo bendrovės 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, gali būti vertinama tik kaip ieškovo nesąžiningi veiksmai UAB „SEB VB lizingas“ atžvilgiu vykdant finansinio lizingo sutartis ir patvirtina atsakovo ketinimą įgyti nuosavybės teises į ginčijamą statybos įrangą iš UAB „SEB VB lizingas“ tarpininkaujant ieškovui. Teismas nurodė, kad, pripažinus šalių sudarytas sutartis išperkamosios nuomos sutartimis ir nustačius, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą sutartyse numatytą kainą (72 184 Lt ir 45 756,42 Lt), pripažintina, kad išnuomotas turtas pereina atsakovui nuosavybės teise (CK 6.503 straipsnio 1 dalis).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. Vaišvilos individualios įmonės apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 4 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis ir papildomai nurodė, kad nėra pagrindo traktuoti sutarties neaiškumų ieškovo naudai, nes šis neįrodė, jog sutartys buvo parengtos atsakovo, o jis sutartis sudarė prisijungimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad atsakovo ieškovui sumokėta suma nepadengia ieškovo turėtų išlaidų, pagrįstai aiškino tuo, jog šalių santykiai buvo ne tik sutartiniai, bet ir pagrįsti asmeniniu pasitikėjimu. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo bendrovė tik kūrėsi, neturėjo savo statybos įrangos ir tik nuo ieškovo geros valios priklausė jos sėkmingo verslo pradžia, dėl to būtent atsakovas, o ne ieškovas laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi, taigi sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Be to, ieškovas įvairiu laiku (tiek prieš, tiek ir po 2004 metų gegužės mėnesio) sudarė keletą statybos įrangos nuomos sutarčių su kitais asmenimis, tačiau tų sutarčių nei pavadinimas, nei sąlygos nesusiję su išperkamąja nuoma, taip pat nėra nuorodos į CK 6.503 straipsnį. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas, kurio veiklos pobūdis – statybos įrangos nuoma ir kuris turėjo patirties bendraujant su lizingo bendrovėmis, pasirašydamas ginčijamas sutartis, negalėjo nesuprasti jų pobūdžio bei teisinių pasekmių (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ginčijamose sutartyse nustatytų mėnesinių mokėjimų dydžiai iš esmės (neįskaitant ieškovo nurodytų papildomų išlaidų) sutampa su lizingo bendrovės ieškovui grafikuose nustatytais mokėjimo dydžiais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sudarytų lizingo sutarčių mokėjimo grafikai yra konfidenciali ir atsakovui neprieinama informacija, ši aplinkybė dar kartą paneigia ieškovo teigimą, jog ginčijamas sutartis jis pasirašė prisijungimo būdu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo argumentas, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu jis nebuvo statybos įrangos savininkas, nėra esminis nagrinėjamam ginčui, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo bendrovė prieštaravo ginčijamų sutarčių sudarymui. Ieškovo argumentus, kad sąskaitose–faktūrose buvo nurodomos įmokos pagal nuomos sutartis, teisėjų kolegija atmetė, nustačiusi, kad atsakovas dėl tokių nuorodų prieštaravo. Statybos įrangos apskaitymo ieškovo įmonėje aplinkybės, kuriomis šis remiasi, taip pat negali patvirtinti ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad statybos įrangos grąžinimas ieškovui pagal kitas analogiško turinio šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai svarbus, nes tai buvo įforminta papildomais šalių susitarimais.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne jo pavadinimas, bet turinys, šalių valia ir tikslai, kurių jos siekė sudarydamos sandorį, todėl aiškinant sutartį turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-438/2002, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2003, 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2006, 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Pagal šias taisykles darytina išvada, kad ieškovas su atsakovu sudarė ne išperkamosios nuomos, bet nuomos sutartis, nes: 1) statybos įrangos reali vertė yra 20 334,63 Lt didesnė nei nurodyta sutartyje; 2) ieškovo įmonėje atlikta apskaita patvirtina, kad buvo sudarytos nuomos sutartys; 3) ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos įmokos būtent už nuomą; 4) išsinuomojęs statybos įrangą atsakovas negalėjo užpajamuoti jos kaip pagal išperkamosios nuomos sutartį pirkto turto, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sisteminio sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes: 1) aplinkybė, kad ieškovo įmonės savininko sūnus buvo atsakovo akcininkas, yra nereikšminga ir visiškai nesusijusi su ginču, todėl negali turėti įtakos aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas; 2) ieškovas derėjosi su statybos įrangos pardavėjais dėl jos įsigijimo lizingo būdu, patyrė pervežimo išlaidų; 3) ieškovas sumokėjo administravimo mokestį pagal lizingo sutartį, taip pat apdraudė įrangą ir mokėjo draudimo įmokas; 4) pagal priėmimo–perdavimo aktus lizingo bendrovė įrangą perdavė ieškovui, o ne atsakovui; 5) dalį statybos įrangos, ieškovo išnuomotos atsakovui pagal kitas sutartis, šis yra grąžinęs ieškovui kaip teisėtam savininkui; 6) sutartys sudarytos terminuotam laikotarpiui su galimybe jas pratęsti, o ne konkrečiam išsimokėjimo terminui; 7) sutarčių sudarymo metu ieškovas nebuvo įrangos savininkas, todėl negalėjo sudaryti sutarčių dėl išperkamosios nuomos.

122. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį, pagal kurią neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Teismas šios normos taikymą grindė visai kitokiomis aplinkybėmis – šalių verslo patirties turėjimu ar neturėjimu.

133. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo argumentai dėl nuosavybės teisės į statybos įrangą perleidimo nėra esminiai nagrinėjamam ginčui. Ieškovui nuosavybės teisė į įrangą, įvykdžius įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal lizingo sutartį, buvo perduota tik 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. rugpjūčio 16 d., o sutarčių galiojimas nutrūko 2005 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovas sutarčių galiojimo metu neturėjo jokių galimybių parduoti atsakovui statybos įrangą, nes neturėjo į ją nuosavybės teisės. Taigi teismas be jokio pagrindo patvirtino atsakovo nuosavybės teisę ir taip pažeidė CK 6.307 straipsnio 1 dalį, pagal kurią neteisėtu pripažįstamas sandoris, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas jo savininku.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Statnuoma“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

151. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė būtent išperkamosios nuomos sutartį, yra padaryta laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas nesivadovavo vien tik sutarties pavadinimu, bet nustatė tikrąją šalių valią sutarties sudarymo momentu. Kasatoriaus nurodytos faktinės aplinkybės, jo teigimu, patvirtinančios nuomos, o ne išperkamosios nuomos sutarčių sudarymą, apeliacinio teismo buvo motyvuotai atmestos.

162. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį. Teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant, kuri sutarties šalis buvo silpnesnė, vertintini byloje nustatyti faktai, jog ieškovas, skirtingai nei atsakovas, ginčijamų sutarčių sudarymo metu turėjo verslo ir sutarčių sudarymo patirties.

173. Kasatoriaus argumentai dėl negalėjimo pripažinti atsakovo nuosavybės teisių į įrangą prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis. Ieškovas negalėjo nutraukti įvykdytų sutarčių.

184. Kasatorius, nurodydamas, kad teismas patvirtino turto pardavimo sandorį, nors pardavėjas nebuvo turto savininkas, iškreipia faktines aplinkybes, nustatytas byloje. Apeliacinis teismas įvertino ieškovo ir lizingo bendrovės santykius, o priešieškinis dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo buvo pareikštas tuo metu, kai ieškovas jau turėjo nuosavybės teises į įrangą, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.309 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog lizingo bendrovė prieštaravo ginčijamų sutarčių sudarymui, o pagal kasatoriaus nurodytą CK 6.307 straipsnio 1 dalį reikalauti pripažinti negaliojančiu svetimo turto pardavimo sandorį gali tik turto savininkas, valdytojas arba pirkėjas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė su UAB „SEB VB lizingas“ 2004 m. gegužės 4 d. sudarė finansinio lizingo sutartis dėl statybos įrangos (devynių statybinių vagonėlių ir mobilios cinkuotos tvoros), kurią 2004 m. gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir 2004 m. gegužės 12 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. TVORA/040512 išnuomojo atsakovui UAB „Statnuoma“, sutartyse įtvirtinant teisę atsakovui, nuompinigiais padengus sutartyse nustatytą šios statybos įrangos vertę, įsigyti ją nuosavybėn. Atsakovas sumokėjo ieškovui sutartyse nurodytą turto vertę atitinkančią sumą, tačiau ieškovas pranešė atsakovui nuo 2005 m. gruodžio 31 d. nutraukiantis sudarytas sutartis ir pareikalavo įrangą grąžinti.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl sutarčių aiškinimo

24Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.

25Šiuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė, harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).

26Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kaip vertintinos jų sudarytos 2004 m. gegužės 3 d. ir 2004 m. gegužės 12 d. sutartys – nuomos ar išperkamosios nuomos. Šių sutarčių pavadinimuose nurodyta, kad tai išperkamosios nuomos sutartys (T. 1, b. l. 15). Sutarčių identiškuose 3.4 punktuose nustatyta: „Nuompinigiais padengus nuomojamojo turto vertę, NUOMOTOJAS įskaito sumokėtas NUOMININKO sumas, kaip pilną atsiskaitymą už išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą“. Sutarčių 8.1 punktuose nustatyta, kad sutartyse neaptartais atvejais šalys vadovaujasi CK 6.477-6.503 straipsniais. Be to, teismai nustatė, kad ginčijamomis sutartimis nustatytų mėnesinių įmokų dydžiai iš esmės (neįskaitant ieškovo papildomų išlaidų) sutampa su lizingo bendrovės ieškovui grafikuose nustatytais mokėjimo dydžiais, nors ši informacija yra konfidenciali ir atsakovui neprieinama. Nors abi šalys yra verslininkai ir abiejų veiklos pobūdis tas pats – statybos įrangos nuoma, tačiau ieškovas ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo jau patyręs, o atsakovas – pradedantysis. Be to, tarp šalių egzistavo ir asmeninis pasitikėjimas, nes atsakovo akcininku tapo ieškovo įmonės savininko V. V. sūnus. Teismai išaiškino, kad sutartys, dėl kurių kilo ginčas, yra išperkamosios nuomos sutartys.

27Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymai leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. CK 6.503 straipsnyje netgi tiesiogiai įtvirtinta, kad nuomos sutartimi gali būti nustatyta, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise ir iki nuomos sutarties termino pabaigos, jeigu sumokama visa sutartyje nustatyta kaina (išperkamoji nuoma), taip pat kad sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos šalių sutartys teismų yra išaiškintos tinkamai, nenukrypstant nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, o išvada – kad tai išperkamosios nuomos sutartys – teisiškai argumentuota. Įstatymai nedraudžia ieškovui tuo pačiu metu būti lizingo gavėju ir daiktą (lizingo objektą) išnuomoti išperkamosios nuomos sutartimi, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nuomininkui (faktiškai subnuomininkui) pereina po to, kai lizingo gavėjui nuosavybės teisė į daiktą pagal lizingo sutartį jau yra perėjusi. Šios bylos aplinkybės atitinka tokią situaciją. Ginčijamose sutartyse ieškovo atsakovui išnuomoto turto (vagonėlių ir tvoros) vertė nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai (sutarčių 1.1 punktai). Jeigu atsakovas prarastų išsinuomotus daiktus ir jeigu sutartis būtų ne išperkamosios nuomos, tai būtent sutartyje nustatyta, o ne kita ieškovo nurodyta vagonėlių ir tvoros vertė būtų išeities taškas sprendžiant ginčą. Atsakovas sutarčių galiojimo metu sumokėjo ieškovui visą sutartyse nurodytą išnuomotų daiktų kainą, ir po to, kai nuosavybės teisė į daiktus pasibaigus (įvykdžius) lizingo sutartims perėjo ieškovui, įgijo teisę reikalauti nuosavybės teisės į daiktus perleidimo atsakovui, nes teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pareiškimas apie sutarties nutraukimą po to, kai atsakovas ją visiškai įvykdė (sumokėjo sutartyje nurodytą daiktų vertę), teisiškai nereikšmingas pačiam ieškovui pagal sutartį tenkančios pareigos perduoti išnuomotus daiktus atsakovui nuosavybės teise vykdymui.

28Kasaciniame skunde nurodyti ir kiti motyvai, kuriais kasatorius grindžia savo poziciją, tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, jie yra išvestiniai iš nutartyje jau aptartų klausimų ir teisiškai neturi įtakos skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties teisėtumui.

29Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus kasacine tvarka nepasitvirtino kasatoriaus (ieškovo) nurodyti kasacijos pagrindai. Pagrindų naikinti ar keisti teisėtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistus.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė prašė: 1) įpareigoti atsakovą... 5. Atsakovas UAB „Statnuoma“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė prašo Lietuvos... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Statnuoma“ prašo kasacinį... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė būtent... 16. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinis teismas netinkamai taikė CK... 17. 3. Kasatoriaus argumentai dėl negalėjimo pripažinti atsakovo nuosavybės... 18. 4. Kasatorius, nurodydamas, kad teismas patvirtino turto pardavimo sandorį,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Ieškovas V. Vaišvilos individuali įmonė su UAB „SEB VB lizingas“ 2004... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl sutarčių aiškinimo... 24. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti,... 25. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės... 26. Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kaip vertintinos jų sudarytos 2004... 27. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymai... 28. Kasaciniame skunde nurodyti ir kiti motyvai, kuriais kasatorius grindžia savo... 29. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Lietuvos... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...