Byla 2-334-524/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB ,,Vakarų apskaitos grupė‘‘

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ ir trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovui R. T., atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB ,,Vakarų apskaitos grupė‘‘, ir

Nustatė

2ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ pateikė teismui ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 262 085,45 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas – 16 621 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 2–5, t. 2, b. l. 46–49). Ieškinio nagrinėjimo teisme metu AB „Vakarų laivų gamykla“ pateikė prašymą dėl ieškovo pakeitimo ir patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 44–45, 46–49). Minėto prašymu pagrindu teismo 2013-09-09 nutartimi ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ pakeista ieškove UAB „Vakarų cinkas“ (t. 2, b. l. 90). Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“, tikslindama pareikštus reikalavimus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo sumažino iki 910 464,21 Lt, taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 13–15). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, ieškovės galutiniai reikalavimai: priteisti iš atsakovo 261 379,58 EUR žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 1 041,47 EUR. Savo poziciją ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas ėjo UAB „Vakarų cinkas“ direktoriaus pareigas, bet 2013-06-20 vienintelio akcininko sprendimu iš minėtų pareigų buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo. Nurodo, kad 2013-06-07 atlikus cinko likučio UAB „Vakarų cinkas“ gamybinėse patalpose patikrinimą paaiškėjo, kad dėl atsakovo pateiktos cinkavimo vonios schemos suklastojimo galėjo būti nuslėptas tikras cinko likučio kiekis. Dėl minėtos priežasties 2013-06-19 buvo atliktas pakartotinis cinko likučio patikrinimas. Nurodo, kad po atlikto pakartotinio cinko likučio patikrinimo atsakovas pripažino, jog ilgą laiką slėpė didelį cinko trūkumą. Dėl to buvo atlikta neeilinė UAB „Vakarų cinkas“ inventorizacija, jos metu nustatytas 209 746,65 kg cinko trūkumas, jo vertė – 1 262 085,45 Lt, atlikus trūkstamo cinko kiekio perskaičiavimą nustatytas cinko trūkumas buvo patikslintas ir atsižvelgiant į cinko įsigijimo vertę padarytos žalos dydis sumažintas iki 910 464,21 Lt. Po atliktos buhalterinės ekspertizės ieškovė atliko pakartotinį trūkstamo cinko kiekio perskaičiavimą, nustatytas cinko trūkumas buvo patikslintas ir atsižvelgiant į cinko įsigijimo vertę padarytos žalos dydis sumažintas iki 902 491,43 Lt (261 379,58 EUR) (t. 1, b. l. 2–5, t. 2, b. l. 46–49, t. 3, b. l. 13–15).

3Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu ( ir patikslintu) nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, neįrodė, kad ieškovei žalą padarė būtent atsakovas. Tvirtina, kad realios žalos ieškovei padaryta nėra, nėra jokio cinko trūkumo. Pažymi, kad įspūdis dėl cinko trūkumo susidarė dėl netinkamos buhalterinės apskaitos, ją tvarkė trečiojo asmens dukterinė įmonė UAB „Vakarų apskaitos grupė“. Pažymi, kad būtent dėl minėtos įmonės netinkamos apskaitos buvo nustatytas cinko trūkumas, bet atsakovas už minėtą buhalterinę apskaitą nėra atsakingas. Teigia, kad būtent dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės cinko nurašymo ir realiai sunaudoto cinko apskaitos susidarė cinko trūkumas. Pažymi, kad nevienodų metalo detalių sienelių storių cinkavimui realiai buvo reikalingas skirtingas cinko kiekis, bet tvarkydama buhalterinę apskaitą trečiojo asmens dukterinė įmonė į paminėtą aplinkybę neatsižvelgė, todėl buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo mažesnis panaudoto cinko kiekis, nei realiai buvo panaudota. Tokia paklaida sąlygojo tai, kad buhalterinėje apskaitoje nurodant mažesnį panaudotą cinko kiekį, turėtų būti likęs didesnis nepanaudoto cinko kiekis. Tačiau realybėje susiklostė atvirkštinė situacija, kuomet gamyboje buvo panaudojama daugiau cinko, o likdavo mažiau. Paaiškino, kad netinkamą cinkavimo vonios schemą pateikė per klaidą. Teigia, kad tikruosius cinkavimo vonios parametrus ieškovė žinojo, todėl atsakovas nuslėpti cinko likučio neturėjo jokios galimybės. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyto cinko kiekio nuslėpti neįmanoma dėl jo gabaritų, juolab pasisavinti ir išsivežti jį iš saugomos teritorijos (t. 1, b. l. 155–162).

4Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, kad ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė trečiojo asmens dukterinė įmonė UAB „Vakarų apskaitos grupė“, jai pirminius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis pateikdavo UAB „Vakarų cinkas“, kurios vadovu buvo atsakovas. Pažymi, kad cinko sunaudojimo normas tvirtino būtent atsakovas, todėl apskaitos tvarkymas vyko pagal minėtas atsakovo patvirtintas normas. Nurodo, kad atsakovo teismui pateikti cinko sunaudojimo apskaičiavimai neatitinka tikrovės, yra klaidingi (t. 2, b. l. 53–58).

5Atsakovas pateikė tripliką, jame nurodo, kad dėl cinko nurašymo normatyvų sprendė trečiasis asmuo ir jo dukterinė įmonė UAB „Vakarų apskaitos grupė“, pastaroji netinkamai apskaičiuodavo ne tik cinko kiekį, bet ir garcinko bei pelenų kiekį. Pažymi, kad būdamas ieškovės direktoriumi, tik formaliai pasirašydavo įsakymus anksčiau nurodytų asmenų priimtų sprendimų pagrindu. Nurodo, kad apskaičiuojant realiai sunaudoto cinko kiekį nebuvo atsižvelgta į padengiamų cinku detalių sienelių storį, cinko slėgį, kitas aplinkybes (t. 2, b. l. 93–94).

6Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad pirminę cinko apskaitą tvarkė atsakovas, jis nustatydavo normatyvus. Įstatuose jokių apribojimų atsakovui veikti savarankiškai nebuvo nustatyta. Žala yra padaryta, nes nėra įrodyta, kad šis cinko kiekis buvo sunaudotas gamyboje, ir žala apskaičiuota pagal cinko įsigijimo kainas.

7Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad cinko trūkumas yra tik buhalterinis, realaus jo trūkumo nėra. Ieškovė tris kartus tikslino ieškinį ir tai įrodo, kad galimos įvairios skaičiavimo klaidos. Jis nebuvo savarankiško juridinio asmens vadovas, nes visų AB ,,Vakarų laivų gamykla“ įmonių vadovai yra jos padalinių vadovai. Ekspertizės 17 lape yra konstatuota, kad cinko normatyvai neatitiko faktinių sąnaudų. Po cinkavimo detalės nebuvo sveriamos, todėl apskaičiuoti sunaudotą tikslų cinko kiekį nebuvo galimybės. Prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuos santykius kvalifikuoti kaip įmonės vadovo ir įmonės vidinius teisinius santykius taikant darbo teisės normas.

8Ieškinys atmestinas.

9Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo, kaip vadovo, pareigas „vidiniuose“ santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Šioje byloje įmonė reiškia ieškinį savo buvusiam administracijos vadovui, kuris 2013-06-20 akcininko sprendimu buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų, ir ieškovė nurodė atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. tai, kad jis slėpė realų cinko trūkumą, neteisingai nurodydamas cinko vonios gylį, t. y. vietoje 3 metrų vonios gylio nurodė 4 metrus (t. 2, b. l. 47). Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo atsakovo rašytu el. laišku (t. 1, b. l. 126), inventorizacijos aktu, vonios matavimo dokumentais (t. 1, b. l. 128–142), buhalterine pažyma (t. 1, b. l. 143), ekspertizės aktu (t. 5, b. l. 46–72). Iš suformuluoto ieškovės reikalavimo bei jo pagrindimo matyti, jog ieškovė ginčija atsakovo veiksmus „vidiniuose“ santykiuose. Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo atsakomybės klausimai galėtų būti sprendžiami vadovaujantis vien tik darbuotojų materialinę atsakomybę, o ne vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančiu pagrindu.

10Dėl atsakovo neteisėtos veikos ir kaltės

11Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. Šioje byloje yra neįrodyta atsakovo kaltė, nes ji šiame teisiniame santykyje nepreziumuojama.

12Ieškovės įstatų 1.6 p. įrodo, kad UAB ,,Vakarų cinkas“ yra AB ,,Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė ir priklauso AB ,,Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei, bendrovės veiklą reglamentuoja suderintas su AB ,,Vakarų laivų gamykla“ vadovu bendrovės administracijos darbo reglamentas. Šių įstatų 6.5.1 p. buvo nustatyta, kad bedrovės direktorius turėjo teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, jeigu jų vertė neviršijo 100 000 Lt. Todėl įrodyti ir pagrįsti atsakovo paaiškinimai ir atsiliepime išdėstyti motyvai, jog ieškovė savarankiškos buhalterinės apskaitos netvarkė, o ją tvarkė UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“. Tai įrodo ir

132009-07-01 priimti UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nuostatai dėl UAB ,,Vakarų cinkas“ apskaitos organizavimo (t. 1, b. l. 164) ir sutartis, kuri užregistruota AB ,,Vakarų laivų gamykla“ sutarčių registre (t. 2, b. l. 59). Ši aplinkybė paneigia atsakovo atsakomybę pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Paminėtų nuostatų 2 d. 3 p. nustatyta, kad iš cinkavimo vonios sandėlio atsargos į savikainą nurašomos patvirtintais normatyvais, o normatyvai turi būti suderinti su AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo paaiškinimą, jog jis pasirašydavo įsakymus dėl cinko nurašymo normatyvų (t. 2, b. l. 67–70), tačiau byloje įrodyta, jog normatyvai turėjo būti suderinti su AB ,,Vakarų laivų gamykla“, todėl pagrįstas atsakovo paaiškinimas, kad realiai normatyvai neatitiko faktiškai sunaudojamo cinko kiekio cinkuojant gaminius AB ,,Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei. Ši aplinkybė yra konstatuota ekspertizės akto 10–11 klausimų išvadose (t. 5, b. l. 72). Šias aplinkybes įrodo ir liudytojos J. S. parodymai (t. 2, b. l. 157–158), kuriais įrodyta, jog atsakovas tik teikdavo AB ,,Vakarų laivų gamykla“ vadovui tvirtinti biudžetą, kurio dažnai nepatvirtindavo, tada buvo mažinamos įmonės sąnaudos. Šiuos parodymus patvirtina byloje esantis UAB ,,Vakarų cinkas“ 2012-12-13 biudžetas (t. 3, b. l. 17–68), kuris yra suderinamas su ekonomistais (t. 3, b. l. 17), o UAB ,,Vakarų cinkas“ etatų sąrašas (t. 3, b. l. 66) įrodo, kad ekonomisto etato įmonėje nebuvo. Byloje įrodytas atsakovo paaiškinimas, jog jis informavo savo vadovus, kad reikia atlikti sunaudojamo cinko kiekio faktinius matavimus (t. 2, b. l. 3–4). Ieškovė ieškinyje kaip neteisėtą veiką nurodo tai, jog atsakovas neteisingai nurodė ieškovės atstovui cinkavimo vonios gylį, t. y. 4 metrus vietoje 3 metrų, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis, nes, visų pirma, ekspertas trečioje savo išvadoje (t. 5, b. l. 69–70) įvardydamas cinko trūkumo susidarymo priežastis neįvardijo vonios gylio ir tai yra logiška išvada šioje byloje. Byloje įrodyta, kad pagal 2007-09-18 sutartį, kurios šalimi buvo AB ,,Vakarų laivų gamykla“, buvo įrenginėjama metalo konstrukcijų karšto cinkavimo linija (t. 1, 17, 65), vykdant šią sutartį buvo nupirkta 3 metrų gylio vonia (t. 1, b. l. 74). Šią aplinkybę pakartotinai iškėlus šią civilinę bylą patvirtino vonios gamintojas (t. 3, b. l. 69–70), todėl akivaizdu, jog šios linijos statytojui – AB ,,Vakarų laivų įmonė“ visada buvo žinoma, jog vonios gylis buvo 3 metrai, ir remiantis logikos dėsniu jis niekada negalėjo būti kitoks, todėl nepagrįsta ieškovės pozicija yra ta, kad atsakovo nurodomas kitas vonios gylis yra susijęs priežastiniu ryšiu su įrodinėjama žala. Visų pirma, atsakovas įrodė, kad ši vonia per jos penkerių metų eksploatavimo laiką išsigaubė (ir nėra tokių pat išmatavimų kaip jos įsigijimo metu) (t. 1, b. l. 158). Šį atsakovo paaiškinimą įrodo ir ieškovės atlikti matavimai (t. 1, b. l. 126, 129), įrodantys, kad vonios gylis yra 3,02 m, o plotis kinta nuo 1,62 iki 1,68 m, ilgis – 13,06 m. Palyginus šiuos ieškovės matavimus su vonios įsigijimo dokumentais (t. 1, b. l. 74), kurie įrodo, kad įsigytos cinko vonios matmenys yra: 13 000 ilgis (ieškovė išmatavo 13,06 m), plotis – 1600 (ieškovė išmatavo nuo 1,62 iki 1,68 m) ir gylis – 3 000 (ieškovė išmatavo 3,02), pagrįsta yra atsakovo pozicija, kad vonia per eksploatavimo laikotarpį deformavosi. Tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovės sudaryta komisija išmatavo cinko lygį vonioje 267,94 m, o cinko lygį iki garcinko – 227,38 m (t. 1, b. l. 128–129), darytina išvada, kad atsakovo nurodytas vonios gylis – 4 metrai, kurį įrodinėja kaip neteisėtą veiksmą ieškovė, nėra susijęs priežastiniu ryšiu šioje byloje, nes paminėtas cinko gylis nebuvo realiai aukštesnis nei 3 metrai, t. y. neviršijo įsigytos vonios gylio. Priešingai, įrodytas vonios išsigaubimas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo cinko likutį vonioje, nes akivaizdu, kad išsigaubimai taip pat užsipildė cinku. Todėl įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų jo darbo įmonėje metu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog jis įrodinėjamą cinko kiekį pasisavino ar cinkavo įmonėje į apskaitą neįtrauktas detales. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014). Jokių įrodymų dėl atsakovo tyčinės, nusikalstamos ar kitaip neteisėtos veiklos įmonėje nėra. Byloje nustatyta, kad ginčo cinko kiekis sudaro apie 6 sunkvežimius, įmonės teritorija yra saugoma (t. 2, b. l. 156), todėl ieškovė turėjo galimybę užfiksuoti išvežamo cinko kiekį. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė neteisėtą veiklą – cinkavo į apskaitą neįtrauktas detales. Kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu yra nuosekli bei gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013), todėl atskirai necituotina. Visų pirma, tokių įrodymų byloje nėra, iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad užsakymus jis gaudavo centralizuotai, t. y. juos priimdavo ir tvirtindavo AB ,,Vakarų laivų gamykla“ kompetentingi darbuotojai. Ekspertizės aktas įrodo, kad cinko trūkumas konstatuotas tik 2013 metais, trūkumo nebuvo 2009–2012 metais (t. 5, b. l. 71), atsakovas dirbo iki 2013 m birželio, todėl nesant jokių įrodymų apie į apskaitą neįtrauktos produkcijos cinkavimą negalima padaryti išvados, kad per pusę metų atsakovas galėjo sunaudoti tokį didelį cinko kiekį.

14Dėl žalos

15Ieškovė galutinai patikslinusi trūkstamo cinko kiekį ieškinyje nurodė, kad nustatytas

16149,98553 t cinko trūkumas, o pinigine išraiška ieškovei buvo padaryta 261 379, 58 EUR žala. Ekspertizės akto 3 išvadoje (t. 5, b. l. 69–70) yra nurodytos 5 ginčo trūkumo atsiradimo priežastys, todėl pagal CPK 178 str. suformuluotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo įrodyti, kad šios priežastys buvo susijusios teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu tik su atsakovo veiksmais.

17Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra, tačiau būtina nustatyti, kokia buvo įmonės turto struktūra, ar toks turtas buvo, o jeigu ne, tai ar jis teisėtai perleistas tretiesiems asmenims. Šioje byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl specifinio įmonės turto – cinko. Byloje įrodyta, kad šio gamyboje naudoto produkto apskaita buvo tvarkoma pagal atsakovo patvirtintus normatyvus, kurie buvo tvirtinami įsakymais (t. 2, b. l. 67–71). Nors byloje įrodyta, kad cinko apskaita įmonės finansiniuose dokumentuose buvo atliekama pagal paminėtus normatyvus, tačiau faktiškai sunaudoto cinko kiekis buvo kitas ir jis nebuvo įtraukiamas į apskaitą, be to, byloje įrodyta, kad AB ,,Vakarų laivų remontas“ įmonėms atliekant cinkavimo darbus buvo nesilaikoma nustatytų normatyvų. Šios aplinkybės konstatuotos ekspertizės akto 10–12 išvadose (t. 5, b. l. 72), todėl byloje ekspertizės akto 12 išvada įrodyta, kad UAB ,,Vakarų cinkas“ 2008-01-01–2013-06-21 laikotarpiu faktiškai sunaudoto cinko apskaita nepateikta, o cinkavimo darbams sunaudotas cinkas buvo nurašomas pagal normatyvus. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Vakarų cinkas“ savarankiškai savo buhalterinės apskaitos netvarkė, o ją tvarkė UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“, todėl atsakovas negali būti atsakingas už paminėtą aplinkybę.

18Atkreiptinas dėmesys, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius, tačiau atsakovas nebuvo UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ vadovas, todėl už šią aplinkybę negali atsakyti. Byloje įrodyta, kad atsakovas, teikdamas AB ,,Vakarų laivų įmonė“ biudžetą, nurodydavo tik sunaudojamo gamyboje cinko normatyvą, o ne faktinį jo kiekį (t. 1, b. l. 178–179). Byloje įrodyta, kad UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“, tvarkanti ieškovės apskaitą, teikė siūlymus ieškovei dėl cinko apskaitos ir normatyvų dydžio (t. 1, b. l. 174), t. y. nustatyti, kad laivų remonto ir laivų statybos užsakymams cinko nurašymo normatyvas siūlomas 0,06, o kitiems užsakymams – 0,05. Atsakovas raštu įrodė, jog siūlė patikslinti normatyvus atsižvelgiant į faktinį sunaudojamo cinko kiekį (t. 2, b. l. 3–4). Šios aplinkybės paneigia ieškovės motyvą, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta jai žala. Byloje įrodyta, kad ieškovės gamybos procese naudojamo cinko ir cinkuojamų detalių apskaitą tvarkė ieškovės akcininkė (t. 1, b. l. 7) , apskaita buvo tvarkoma akcininko ir UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nustatyta tvarka, todėl neįrodyta, kad atsakovas buvo atsakingas už įrodinėjamą buhalterinį cinko trūkumą. Šias aplinkybes įrodo 2009-07-01 UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ taisyklės dėl UAB ,,Vakarų cinkas“ apskaitos organizavimo, jos įrodo atsakovo paaiškinimą, kad užsakymai buvo vykdomi centralizuotai per akcininkę, jos nustatyta tvarka, nes šios taisyklės nustatė konkrečią paraiškos formą ir joje nurodyta, kad užsakymai atidaromi SAP sistemoje ir juos vykdo operatyviojo planavimo inžinierius, akcininkės įmonių grupės užsakymai buvo registruojami atskirai (t. 1, b. l. 167, 172), taip pat buvo centralizuotai vykdoma logistika, nustatant konkrečios formos krovinio gabenimo važtaraštį ir ją vykdančią įmonę (t. 1, b. l. 167, 173). Ekspertizės akto 16 išvadoje konstatuota, kad už ieškovės cinkavimo darbus gautų pajamų paskirstymas atskirai nebuvo įtraukiamas į apskaitą, todėl ir šiuo aspektu neįrodytas ieškovės nurodomas žalos įmonei dydis (t. 5, b. l. 72), nes nenustačius gautų pajamų už nucinkuotas detales negalima konstatuoti įrodinėjamo žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad cinkuotos detalės buvo realizuojamos, todėl akivaizdu, kad įmonė, būdama savarankiškas juridinis asmuo, turėjo gauti pajamas už nucinkuotas detales, tačiau paminėta eksperto išvada leidžia padaryti išvadą, kad akcininkė atskirai šios apskaitos netvarkė, todėl nesant tokios apskaitos negalima padaryti išvados, kad žala įmonei buvo padaryta, nes nenustatyta pinigų suma, gauta už atsakovo organizuotą darbą, t. y. už nucinkuotų detalių realizavimą. Byloje įrodyta, kad cinko apskaita įmonėje buvo tvarkoma tik pagal normatyvus, o ne pagal faktiškai jo sunaudotą kiekį gamyboje, todėl ieškovė neįrodė, kad ginčo žalos dydis buvo susietas priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais ar neveikimu. Byloje įrodyta, kad atsakovas siūlė akcininkei tiksliau nustatyti nucinkuotų gaminių savikainą priklausomai nuo detalių padengimo cinku storio, t. y. tvarkyti apskaitą pagal faktiškai jo sunaudotą kiekį (t. 1, b. l. 186–197). Civilinėje teisėje padarytos žalos dydis privalo būti įrodytas tiksliai ir susietas priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Ekspertizės akto 6 išvadoje nurodyta, kad ekspertas neturi galimybės nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,Vakarų cinkas“ pagrįstai buvo apskaičiuojamas sunaudoto cinko nurašymas, nes nėra duomenų, kokio storio cinko sluoksniu buvo padengtos metalo konstrukcijos, atitinkamai nėra galimybės patikrinti cinkavimo darbams apskaičiuotų cinko išlaidų, o 10 išvadoje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, kokių AB ,,Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės įmonių užsakymams buvo taikytos cinko nurašymo normos (t. 5, b. l. 71–72). Šioje byloje ekspertui buvo pateikti visi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai ginčo klausimu. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-396/2011). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nesutikti su eksperto išvada, nes nėra kitų įrodymų dėl atsakovo neteisėtos veiklos (cinko pasisavinimo, į apskaitą neįtrauktų detalių cinkavimo, žr. ekspertizės akto 3 išvadą). Byloje įrodyta, kad ginčo trūkumas susidarė dėl specifinės cinko apskaitos pagal nustatytus normatyvus, o ne pagal faktiškai sunaudotą jo kiekį, taip pat byloje įrodyta, kad atsakovas už paminėtą aplinkybę įmonėje nebuvo atsakingas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie prieštarautų teismo eksperto išvadoms, byloje esantis atsakovo prisipažinimas (t. 1, b. l. 126, t. 2, b. l. 72) įrodo atsakovo nuomonę dėl cinko trūkumo susidarymo, t. y. trūkumo faktą. Šiame pareiškime yra dėstomos aplinkybės dėl kito buvusio įmonės darbuotojo M. P., tačiau ieškovė šioje byloje įrodinėja tik atsakovo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės šis raštas neprieštarauja atsakovo pozicijai, išreikštai nagrinėjant bylą, t. y. byloje ekspertų nustatytai išvadai, kad UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nurašydavo cinką tik pagal normatyvus, o ne pagal realiai sunaudotą jo kiekį, ir patvirtina tą aplinkybę, jog sunaudojamo cinko skirtingoms detalėms apskaita nebuvo tvarkoma. Šis įrodymas nėra pakankamas eksperto išvadai nuginčyti.

19Iš ieškovės atsakovui priteistini 6000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 106–108), nes pagal LR CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje atsakovo advokatas teikė atsiliepimo į ieškinį, tripliko surašymo ir kt. byloje nurodytas teisines paslaugas. Atsakovo prašymas priteisti jam 1899,20 Lt (t. 3, b. l. 153), sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolą surašymą, atmestinas, nes šios išlaidos byloje nepriskirtos prie būtinų bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 88 str., kadangi šiuo protokolu atsakovas savo atsikirtimų neįrodinėjo ir iš jo paaiškinimo nustatyta, kad jo įrodinėjamų aplinkybių užfiksuoti nepavyko.

20Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013-06-25 ir 2013-07-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis atsakovo turtui (CPK 150 str. 2 d.).

21Priteistina 25, 40 EUR iš UAB ,,Vakarų cinkas“ valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

22Grąžintina UAB ,,Vakarų cinkas“ 1,36 EUR permokėtos sumos už ekspertizę iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

23Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti R. T. iš UAB ,,Vakarų cinkas“ 6000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

26Iš UAB ,,Vakarų cinkas“ priteisti valstybei 25, 40 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27Grąžinti UAB ,,Vakarų cinkas“ 1,36 EUR iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

28Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas R. T. turtui Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-25 ir 2013-07-10 nutartimis.

29Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ pateikė teismui ieškinį, juo... 3. Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu ( ir patikslintu) nesutinka, prašo jį... 4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo,... 5. Atsakovas pateikė tripliką, jame nurodo, kad dėl cinko nurašymo normatyvų... 6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad pirminę cinko apskaitą... 7. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad cinko trūkumas yra tik... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra... 10. Dėl atsakovo neteisėtos veikos ir kaltės... 11. Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK... 12. Ieškovės įstatų 1.6 p. įrodo, kad UAB ,,Vakarų cinkas“ yra AB ,,Vakarų... 13. 2009-07-01 priimti UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nuostatai dėl UAB... 14. Dėl žalos... 15. Ieškovė galutinai patikslinusi trūkstamo cinko kiekį ieškinyje nurodė,... 16. 149,98553 t cinko trūkumas, o pinigine išraiška ieškovei buvo padaryta 261... 17. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu... 18. Atkreiptinas dėmesys, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1... 19. Iš ieškovės atsakovui priteistini 6000 Lt advokato pagalbai apmokėti... 20. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės,... 21. Priteistina 25, 40 EUR iš UAB ,,Vakarų cinkas“ valstybei išlaidų,... 22. Grąžintina UAB ,,Vakarų cinkas“ 1,36 EUR permokėtos sumos už ekspertizę... 23. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti R. T. iš UAB ,,Vakarų cinkas“ 6000 Lt išlaidų, turėtų... 26. Iš UAB ,,Vakarų cinkas“ priteisti valstybei 25, 40 EUR išlaidų,... 27. Grąžinti UAB ,,Vakarų cinkas“ 1,36 EUR iš Klaipėdos apygardos teismo... 28. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...