Byla 2A-1088-622/2011
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. C. ir S. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

22011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Plienas“ ieškinį atsakovams A. C., S. C., trečiajam asmeniui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų už 2007-10-01 – 2009-11-30 laikotarpį 5485,92 Lt įsiskolinimą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 336,95 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 174 Lt žyminį mokestį ir visas kitas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų A. C. ir S. C. solidariai 5485,92 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 336,95 Lt delspinigius ieškovui UAB „Plienas“. Priteisė iš atsakovų A. C. ir S. C. po 522 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Plienas“. Priteisė iš A. C. ir S. C. po 8,25 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

6Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra paskirtas administratorius, bet laikinai šio namo bendrojo naudojimo objektus, pagal sutartis su butų savininkais, administruoja ieškovas. Atsakovai administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties su ieškovu nėra pasirašę, nes jie atsisakė tai padaryti, tačiau visomis ieškovo teikiamomis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinėmis paslaugomis naudojosi nuo pat buto įsigijimo dienos, pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovai nereiškė. Atsakovai stengiasi išvengti prievolės – sumokėti už suteiktas jų butui paslaugas bei bendro turto administravimo mokesčius. Atsisakius sudaryti su ieškovu administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį, savaime neatleidžia atsakovų nuo prievolės, kylančios iš įstatymo, vykdymo. Toks atsakovų elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, nes atsisakoma prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Daugumos savininkų priimtas sprendimas – leisti ieškovui administruoti namą galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, t.y. ir atsakovams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nevykdo savo prievolės, todėl ieškovo reikalavimai pagrįsti. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų laikiną techninę priežiūrą (eksploatavimą), iki pastatas bus priduotas, vykdo ieškovas. Būtinus namo bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, mokesčius, apskaičiavo pagal suteiktų paslaugų faktinę vertę, paskirstant mokesčius visiems patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimų patalpų plotui. Paslaugos buvo būtinos, kad šis bendro naudojimo objektas atitiktų priežiūros reikalavimus. Ieškovas teisėtai bei pagrįstai paskaičiavo atsakovams tenkančią sumą.

7Atsakovai A. C. ir S. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad sutartys dėl elektros energijos, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, šilumos energijos tiekimo buvo sudarytos ne su atsakovais. Ieškovas negalėjo teikti administravimo paslaugas. Teigia, kad ieškovas tiekė statybos reikmėms skirtą ir maistui netinkamą vandenį, tačiau sąskaitas pateikdavo kaip už tinkamą vartojimui vandenį. Ginčo skola paskaičiuota nepagrįstai dėl skolos apskaitos prietaisų neatitikimo Metrologijos įstatymo reikalavimams, o ieškovas nepateikė sutarčių, kad galėjo teikti šias paslaugas atsakovams. Visa paskaičiuota ginčo skola nepagrįstai, nepagrįstai priteisti delspinigiai. Kartu prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams. Ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovams, kaip buto pirkėjams, kad namas bus pripažintas tinkamu naudoti, tačiau šio įsipareigojimo dar nėra įvykdęs. Dar nurodo, kad jų įsigytas butas iš ieškovo yra nekokybiškas.

8Byloje gautas ieškovo UAB „Plienas“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11Byloje kilo ginčas, ar buto pirkėjas (atsakovas) turi pareigą mokėti, o ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolą.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

13Byloje neginčijamai nustatyta, kad faktiškai buvo teikiamos paslaugos, kurių pagrindu kildinama ginčo skola. Atsakovų įsigytas butas, esantis ( - ), yra name, kuris ginčo skolos laikotarpiu nėra pripažintas tinkamu naudoti.

14Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-02-18 rašto Nr. (311)-RS2-110 matyti, kad tik pripažinus namą tinkamu naudoti, statytojas (ieškovas), vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002, prižiūri ir atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (t. 1, b. l. 80). Tai reiškia, kad ieškovas nėra paskirtas administruoti ginčo objekto. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti jo patirtų išlaidų iš atsakovų. Atitinkamai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų laikiną techninę priežiūrą (eksploatavimą), iki pastatas bus priduotas, vykdo ieškovas, todėl jis laikinai administruoja šį namą. Tokią aplinkybę kartu patvirtina ir tai, kad dauguma (nors ne visi butai yra parduoti) visų namo ( - ), gyventojų (bendrasavininkių) išreiškė savo sutikimą ieškovui administruoti namą.

15Apeliantų argumentas, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius už administravimo ir komunalines paslaugas atmestinas, nes įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingu ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitu patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, jog atsakovai apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.

16Byloje nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų už elektros, šilumos energiją bei vandenį ir nuotekų šalinimą fakto, todėl aplinkybė, kad sutartys dėl elektros energijos, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, šilumos energijos tiekimo buvo sudarytos ne su atsakovais, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti už jo suteiktas paslaugas. Šios paslaugos atsakovams buvo suteiktos, atsakovai konkliudentiniais veiksmais su šių paslaugų tiekimu sutiko, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į ginčo sumą.

17Kadangi ieškinio dalykas yra dėl skolos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių dėl parduoto buto kokybės.

18Apeliaciniame skunde teigiama, kad delspinigiams skaičiuoti turi būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas kreipdamasis į teismą kartu su ieškiniu pridėjo delspinigių paskaičiavimą atsakovams (t. 1, b. l. 23). Iš šios lentelės turinio matyti, kad prašomi priteisti delspinigiai ir yra skaičiuojami tik už 6 mėnesius, tai yra 2009 m. liepos – gruodžio mėnesius. Atsakovai nenurodė, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti netinkamai, todėl tokie skundo teiginiai atmestini.

19Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Plienas“... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą,... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį... 6. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad butų ir kitų patalpų... 7. Atsakovai A. C. ir S. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 8. Byloje gautas ieškovo UAB „Plienas“ atsiliepimas į apeliacinį skundą,... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Byloje kilo ginčas, ar buto pirkėjas (atsakovas) turi pareigą mokėti, o... 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad faktiškai buvo teikiamos paslaugos, kurių... 14. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-02-18 rašto Nr.... 15. Apeliantų argumentas, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo skaičiuoti... 16. Byloje nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų už elektros, šilumos energiją... 17. Kadangi ieškinio dalykas yra dėl skolos priteisimo, todėl apeliacinės... 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad delspinigiams skaičiuoti turi būti... 19. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti...