Byla 2-92-443/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams D. L. ir G. L., trečiaisiais asmenims byloje esant Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. P. ir Valstybės įmonei Registrų centrui

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei ir Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei K. G., ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovams D. L. ir G. L., jų atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams D. L. ir G. L., trečiaisiais asmenims byloje esant Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. P. ir Valstybės įmonei Registrų centrui.

3Teismas

Nustatė

41. Ginčo esmė, šalių atsiliepimai, paaiškinimai teismo posėdžio metu

5Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2014 m. sausio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. RP-250, sudarytą tarp ieškovės K. G. ir atsakovų G. L. bei D. L., kuria perleista nuosavybės teisė į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus (inžinerinius) statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) bei panaikinti šio nekilnojamojo turto registraciją Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre atsakovų G. L. ir D. L. vardu; taikyti restituciją natūra ir priteisti ieškovei K. G. iš atsakovų G. L. bei D. L., pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr.9496-6001-6015, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus (inžinerinius) statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. ( - )ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) bei priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61.1. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai

7Ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį ir ieškinio patikslinimą (b. l. 80-83) palaikė visiškai bei patvirtino juose išdėstytas aplinkybes.

8Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2001 m. mirė ieškovės sutuoktinis A. G. Dėl jo mirties ieškovė labai išgyveno, jautėsi vieniša. Atsižvelgiant į tai, kad vis prastėjo ieškovės sveikata, sulaukus garbaus amžiaus, ieškovę globoti ir ja visokeriopai rūpintis pasiūlė artimoje kaimynystėje gyvenę atsakovai G. ir D. L. Atsakovams primygtinai prašant ir žadant nuolat visokeriopai rūpintis, ieškovė sutiko atsakovams perleisti visą savo nekilnojamąjį turtą, esantį Tulpių g. 7, Jurbarko m., Jurbarko r. sav., su sąlyga, kad atsakovai išlaikys ieškovę iki gyvos galvos, o šiai mirus palaidos ir apmokės laidojimo išlaidas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta 2014 m. sausio 20 d. Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. RP-250 (toliau – sutartis). Sutinkamai su šia sutartimi atsakovai G. L. ir D. L. įsipareigojo išlaikyti K. G. iki gyvos galvos ir vykdyti šias sąlygas: tinkamai ją prižiūrėti, aprūpinti reikiamais drabužiais, kokybišku maistu, ruošti maistą, skalbti rūbus ir lovos skalbinius, rūpintis jos sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti, naudotis visomis gyvenamo namo patalpomis, palaidoti su visomis apeigomis ir apmokėti laidojimo išlaidas (sutarties V skirsnis). Tačiau ieškovė teigia, kad atsakovai savo įsipareigojimų išlaikyti ieškovę nevykdė nuo sutarties pasirašymo dienos. Nurodė, kad atsakovai retkarčiais užeidavo pas ieškovę, tačiau tinkamos priežiūros iš jų pusės nebuvo. Ieškovei iš viso nebuvo teikiami reikiami drabužiai ar kokybiškas maistas, nebuvo ruošiamas maistas, skalbiami rūbai ir lovos skalbiniai. Atsakovai nesirūpino ieškovės sveikata, neslaugė ieškovės, kai ji sirgo bei nepirko vaistų. Jeigu ieškovė paprašydavo nupirkti jai maisto ar vaistų, tai atsakovai pareikalaudavo, kad ieškovė už nupirktus daiktus atsakovams grąžintų pinigus. Nurodė, kad pastaruoju metu atsakovai ne tik kad nesirūpina ieškove, bet prieš ją naudoja psichologinį ar fizinį smurtą. Ieškovės teigimu atsakovė D. L. yra ja apstumdžiusi, ieškovei priekaištaujama, kad ji nuolat serga, o jie neturi laiko jos slaugyti ir neslaugys, dėl ieškovės darbo nemes. Ieškovės teigimu pastaruoju metu iš D. L. ji girdi tik priekaištus ir užgauliojimus. Dėl atsakovų psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, jos įžeidinėjimo ir užgauliojimų, ieškovė jaučiasi įbauginta ir nesaugi. Atsakovams, sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį buvo išsiaiškinta, jog jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą arba sumokėtų daikto išperkamą kainą (sutarties IX skirsnis).

9Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad sudarant sutartį notarė ją perskaitė, paaiškino sutarties sąlygas, tačiau ji ne viską suvokė. Nurodė, kad nuo sutarties sudarymo momento atsakovai ją tinkamai prižiūrėjo tik mėnesį laiko. Po to ieškovę tik kelis kartus į ligoninę nuvežė. Pažymėjo, kad jos šiuo metu atsakovai visiškai neprižiūri, paskutinį kartą pas ją buvo atėję 2016 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovai jai drabužių nenupirko, parduotuvėje ji pati prisirinkdavo sau maisto produktų ir pati už juos susimokėdavo. Taip pat nurodė, kad maisto jai neruošė, skalbinius skalbė pati, o atsakovai išskalbė gal tik kokius du kartus. Patvirtino, kad gyvenamojo namo einamąjį remontą, langus ji pasikeitė iš savo lėšų. Pažymėjo, kad atsakovai jos išlaikymui per mėnesį išleisdavo nedaug pinigų, nes ji pati už viską mokėdavo. Nurodė, kad mokesčius už elektrą, vandenį ji mokėdavo pašte arba parduotuvėje, o kartais sumokėdavo atsakovai, tačiau už jos pinigus. Patvirtino, kad kai sirgo, jai vaistus kartais suleisdavo atsakovė, o kartais ateidavo seselė arba daktarė iš ligoninės. Taip pat patvirtino, kad atsakovai yra kelis kartus ją nuvežę prie artimųjų kapų, tačiau į kitą miestą nevežė. Nurodė, kad jos namas yra kūrenamas malkomis ir nuo 2014 m. malkų parūpindavo atsakovas, tačiau už jas sumokėdavo ji pati. Patvirtino, kad kiemo žolę nuo 2014 m. pjaudavo atsakovas. Pripažino, kad už vandens šildytuvą įrengtą jos name bei kanalizacijos pajungimą sumokėjo taip pat atsakovai. Nurodė, kad ji pati mokėjo už kambarių remontą, už tualeto puodą ir už pakeistus langus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė jai maisto atnešdavo kelis kartus per savaitę, tačiau jos pačios ruošto – retai. Taip pat retai lankė ligoninėje, kiekvieną dieną neateidavo. Nurodė, kad šventes ji švęsdavo su savo giminėmis, tačiau būdavo, kad ir atsakovai pas ją ateidavo ir pasikviesdavo pas save. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turėjo 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos dėl saugumo pasidėjo pas atsakovus, kai atsigulė į ligoninę. Kai grįžo iš ligoninės jai tų pinigų atsakovai neatidavė, o vaistams davė tik 100 litų (28,96 eurų). Nurodė, kad dėl minėtų pinigų, ji kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas pradėtas nebuvo. Po to jie susitarė, kad jeigu ieškovė perrašys savo turtą atsakovams, tuomet jie pas notarę grąžins jai pinigus. Patvirtino, kad po sutarties pasirašymo, atsakovai jai atidavė 5000 litų (1448,10 eurų). Pažymėjo, kad į teismą kreipėsi tik po trijų metų todėl, kad atsakovų elgesys jos atžvilgiu pasikeitė.

101.2. Atsakovų atsiliepimai ir jų atstovo paaiškinimai

11Atsakovai ir jų atstovas visiškai palaikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 29-32), patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės didžiąja dalimi yra neteisingos, sąmoningai siekiant suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą. Po sutuoktinio A. G. mirties 2001 metais, ieškovė pati pasiūlė savo turtą atsakovams. Vieną dieną atėjusi pas atsakovę D. L. ieškovė paprašė jos paso, sakydama, kad šis reikalingas testamento sudarymui. Netrukus ieškovė informavo atsakovus, kad pas notarą sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams. Atsakovai, jausdami dėkingumą pradėjo ieškove rūpintis kaip artimu žmogumi, negalinčiu savarankiškai visapusiškai savimi pasirūpinti. Atsakovai ieškove nepertraukiamai rūpinosi iki 2013 metų, kuomet iš ieškovės sužinojo, kad ji pakeitė savo testamentą ir visą nekilnojamąjį turtą, kurį buvo pažadėjusi atsakovams, paliko kitiems kaimynams – Simanavičiams. Pažymėjo, kad visą šį laikotarpį (12 metų) atsakovai rūpinosi visa ieškovės buitimi, pirko ir gamino maistą, kiekvieną žiemą pirko malkas, skalbė, remontavo ir tvarkė namus bei aplinką, pirko vaistus, vežiojo ieškovę į kapines, pas gydytojus, lankė ją ligoninėse ir kt. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovai rūpinosi ne tik pačia ieškove, bet ir jos nekilnojamuoju turtu, nes pagrįstai tikėjosi, jog minėtas turtas po ieškovės mirties atiteks būtent jiems. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė nuolat akcentuodavo atsakovams – „darotės sau, ne svetimam“. Nuo tol laiko iki 2014 m. sausio mėnesio atsakovai nustojo rūpintis ieškove, jautė tam tikrą nuoskaudą dėl tokio ieškovės elgesio bei laikė teisingu, jog rūpinimąsi ieškove turėjo perimti naujai ieškovės sudaryto testamento naudos gavėjai. Tačiau neilgai trukus, 2014 metų sausio mėnesį, ieškovė atvyko pas atsakovus, verkdama prašė atleisti bei išreiškė norą perleisti savo turtą atsakovams visam laikui mainais už rūpinimąsi ja. Kadangi atsakovai jautėsi apgauti dėl nesenai įvykusio ieškovės testamento pakeitimo, su šiuo ieškovės siūlymu iš karto nesutiko. Pažymėtina, kad šį kartą atsakovai sutiko su ieškovės prašymu tik su sąlyga, kad jų susitarimas bus įformintas oficialia sutartimi, nes po minėto įvykio ieškove pasitikėti nebebuvo galima. Atsižvelgiant į tai, Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure 2014 m. sausio 20 d. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, notarinio registro Nr. RP-250, kurioje buvo numatyta, kad ieškovė perleidžia atsakovams minėtą nekilnojamąjį turtą, o atsakovai už tai įsipareigoja išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos ir vykdyti šias sąlygas: tinkamai ją (ieškovę) prižiūrėti, aprūpinti reikiamais drabužiais, kokybišku maistu, ruošti maistą, skalbti rūbus ir lovos skalbinius, rūpintis jos sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, palaidoti su visomis apeigomis ir apmokėti laidojimo išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, jog sutartyje ši aplinkybė nenurodyta, tačiau žodinio susitarimo pagrindu atsakovai ieškovei sutarties sudarymo ir pasirašymo metu notarės R. P. akivaizdoje sumokėjo 5000 litų (1448,10 eurų) sumą, skirtą vaistams ir kitoms būsimoms išlaidoms. Pažymėjo, jog nuo sutarties sudarymo atsakovai toliau visokeriopai rūpinosi ieškove ir sąžiningai vykdė visus įsipareigojimus nurodytus sutartyje. Atsakovai ieškovei gamino maistą, skalbė rūbus ir patalynę, aprūpindavo dujomis, malkomis, pirko vaistus, tvarkė kapus, vežiojo pas gydytojus, gimines, į kapines, mokėjo mokesčius, lankė ieškovę gydymo metu gydymo įstaigose. Savo lėšomis atliko gyvenamojo namo kambarių remontą, įvedė kanalizaciją, keitė duris ir langus, kieme įrengė apšvietimą, įrengė laiptus į rūsį, pastatė naują šiltnamį, prižiūrėjo sodą ir kt. Nurodė, kad ieškovės elgesys atsakovų atžvilgiu pasikeitė 2016 m. lapkričio mėnesį. 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovė išsikvietė greitąją pagalbą ir buvo išvežta į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių. Atsakovui G. L. jau tada ieškovės elgesys sukėlė įtarimų, nes prieš tai jis buvo užėjęs pas ieškovę ir ši jokiais negalavimais nesiskundė. Tuo metu, kai pas ieškovę į namus buvo atvykę pirminę pagalbą teikiantys darbuotojai, atsakovė iš darbo paskambino ieškovei į namų telefoną. Jai paklausus ieškovės kas atsitiko, ši pradėjo garsiai reikšti pretenzijas, kad ja nesirūpinama. Atsakovams nuvykus į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių, ieškovė dėl visko priekaištavo atsakovams, taip pat atsisakė vykti namo, nors jokių sveikatos surikimų, dėl kurių ieškovė negalėtų vykti namo, nebuvo nustatyta. Rytojaus dieną atsakovams, kaip visada, atvykus jos aplankyti, jie ieškovę rado su tolima giminaite. Ieškovė atsisakė bendrauti su atsakovais, atsisakė valgyti atnešto maisto. Dar prieš tai, atsakovas G. L., nuvykęs pas ieškovę į namus, rado pakeistas durų spynas. Atsakovų nuomone, toks ieškovės elgesys sąlygotas pablogėjusia jos psichine būkle bei įtaka atsiradusios giminaitės. Pasak ieškovės, atsakovai pas ją retai užeidavo, neteikė reikiamų drabužių, neruošė maisto, neskalbė rūbų ir lovos skalbinių, neslaugė, kai ieškovė sirgo ir nepirko vaistų. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Su nurodytomis ieškovės aplinkybėmis atsakovai nesutinka, nes anot jų ieškovė akivaizdžiai pateikia tik subjektyvią savo nuomonę, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

13Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. papildomai nurodė, kad su ieškove gyveno kaimynystėje ir visada gerai sutarė bei bendravo. Nurodė, kad maistą darydavo ir jai nunešdavo, nes jie viskuo dalinosi, kaip viena šeima. Pažymėjo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva. Nurodė, kad pas notarę ieškovė paprašė pinigų 5000 litų (1448,10 eurų) savo išlaidoms, tačiau šis faktas niekur neatsispindi. Ieškovė nurodė, kad tik 2016 m. spalio mėnesį pastebėjo, jog ieškovė yra nepatenkinta jų priežiūra, pradėjo priekaištauti, nors jie stengėsi daryti viską, ką reikia. Patvirtino, kad nuo sutarties sudarymo momento iki 2016 m. lapkričio 26 d. jie bendravo ir rūpinosi ieškove. Pažymėjo, kad maistą pristatydavo pagal jos pasakymą, du kartus per savaitę. Ligoninėje lankydavo kiekvieną dieną. Apsilankymo metu nunešdavo maisto, vaisių, jogurtų ir namie pagaminto maisto. Taip pat nurodė, kad ieškovei kartais leisdavo vaistus namuose, į mėnesį du kartus jai skalbdavo rūbus. Patvirtino, kad ieškovė pati pirkdavosi sau vaistus. Per šventes jie ieškovę visada kviesdavo į svečius, o jei neateidavo, tai jie pas ją važiuodavo. Nurodė, kad ieškovę veždavo į Gelgaudiškį ant kapų, taip pat į Volungiškių kaimą pas gimines. Nurodė, kad nuo 2014 m. sausio iki 2016 lapkričio, visus mokesčius bei draudimą už namą sumokėdavo atsakovai. Pažymėjo, kad jie atliko namo remonto darbus: pakeitė langus, pastatė vandens šildytuvą, suremontavo tualetą, ištapetavo kambarį. Nurodė, kad atsakovas visada aprūpindavo ieškovė malkomis, pjaudavo kieme žolę. Patvirtino, kad smurto jie niekada ieškovės atžvilgiu nenaudojo.

14Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jie visą laiką gerai sutarė su ieškove ir ją prižiūrėjo. Patvirtino, kad nuo sutarties sudarymo momento, jis rūpinosi vyriškais darbais: nuveždavo ieškovę, kur jai reikdavo, nupjaudavo žolę, sodino medelius, nuolat parūpindavo malkų kūrenimui ir dirbo kitus darbus.

151.3. Trečiųjų asmenų atsiliepimai ir parodymai teismo posėdyje

16Trečiasis asmuo notarė R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovei K. G. prieš sudarant sutartį su išlaikymo sąlygomis buvo pasiūlyta sudaryti testamentą, kur po jos mirties turtas atiteks nurodytiems atsakovams. Tačiau ji atsisakė sudaryti testamentą ir norėjo, kad nurodytas turtas būtų jiems padovanotas, tik pasiliekant teisę juose gyventi. Ji nurodė, kad atsakovai yra artimi kaimynai, daugelyje metų jie bendrauja, gerai pažįsta vieni kitus, visada jai padeda ir ji jais pasitiki. Siekiant apsaugoti ir užtikrinti ieškovės interesus, jiems susitarus ir abiem šalims sutikus, buvo sudaryta sutartis su išlaikymo sąlygomis. Sudarant sutartį buvo išaiškinta, sutarties esmė, turinys, aptartos ir įrašytos sąlygos, reikalingos sutarčiai galioti. Taip pat buvo išaiškintos ir aplinkybės dėl sutarties nutraukimo. Sudarydamos sandorį šalys patvirtino, kad sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo teisingumo ir protingumo principais (b. l. 28).

17Trečiasis asmuo notarė R. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sandorio sudarymo metu K. G. geranoriškai kalbėjo apie G. ir D. L. Nurodė, kad nei vienai iš šalių nesutikus testamento sudarymui, ji paaiškino, kad yra tokia sutartis su išlaikymu iki gyvos galvos. Šalys sutarties sąlygas suprato, savo priežiūrą įvertino 1000 litų (289,62 eurų) per mėnesį. Patvirtino, kad K. G. patiko toks sandoris, kurį ji pasiūlė ir ieškovė tai darė savanoriškai. Patvirtino, kad sandoris buvo pasirašytas ir tik po maždaug dviejų metų jai pirmą kartą paskambino K. G. ir pasakė, kad G. ir D. L. nevykdo sutarties sąlygų, kad jos neprižiūri, neateina, o kai ateina tai apšaukia. Tada notarė paaiškino, kad šalys gali sandorį geranoriškai panaikinti atvykę pas ją į notaro biurą, o jei nesusitars, tuomet reikia kreiptis į teismą. Patvirtino, kad apie pinigų perdavimą sandorio sudarymo metu nieko negali pasakyti, nes prie jos akių jokie pinigai nebuvo perduoti bei apie tai jokios kalbos nebuvo.

18Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės K. G. ieškinį dėl 2014 m. sausio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, notarinio registro Nr. RP-250 pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo, palieka spręsti teismo nuožiūra. Taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo atstovui nedalyvaujant (b. l. 100).

191.4. Liudytojų parodymai teismo posėdyje

20Liudytoja B. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, ji pradėjo gyventi pas iešovę ir jai padeda iki šiol. Nurodė, kad su atsakovasi G. ir D. L. nėra pažįstama ir jų nėra mačiusi. Anksčiau K. G. nepažinojo, su ja susipažino tik tada, kai atvyko pas ją gyventi. Pažymėjo, kad ieškovę prižiūrėti jos paprašė A. A.. Nurodė, kad ji tvarko aplinką, padaro valgyti, prinešdavo malkų, užkurdavo pečių, nukasdavo sniegą. Pažymėjo, jog žino, kad anksčiau K. G. prižiūrėjo G. ir D. L., tačiau kodėl dabar jie neprižiūri, pasakyti negali. Patvirtino, kad K. G. yra patenkinta jos priežiūra. Pažymėjo, kad nuo to laiko, kai apsigyveno pas ieškovę, G. ir D. L. nė karto nebuvo atvykę.

21Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jo sutuoktinės teta ir ją pažįsta apie 40 metų. Nurodė, kad K. G. skambindavo ir skųsdavosi G. ir D. L. priežiūra. Pažymėjo, kad dažnai atvažiuodavo ieškovę aplankyti, tačiau nepastebėjo, kad jai būtų padedama. Nurodė, kad nuo 2014 m. ieškovė pradėjo skųstis, kad jos neprižiūri. Paminėjo, kad ieškovė jam guodėsi, jog pas G. ir D. L. yra pasidėjusi 5000 litų (1448,10 eurų), tačiau jie neatiduoda jų. Po to pasakojo, kad jai buvo pasakyta, jog jeigu ji užrašys namus, tai grąžins pinigus. Jo žinomis, kai ieškovė pasirašė sutartį, tuomet pinigai per notarą ir buvo pagrąžinti. Patvirtino, kad nematė, jog atsakovai ieškovei darytų valgyti ar tvarkytų jos namus. Nurodė, kad su ieškove bendraudavo telefonu bent du kartus per savaitę ir ji kiekvieną kartą skųsdavosi atsakovų bloga priežiūra. Nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovai ieškovei nepirkdavo maisto, o jeigu nuveždavo į parduotuvę, tai ji pati turėjo apsipirkti. Nurodė, kad jis ieškovei prinešdavo malkų, o ji sakydavo, kad jas pati nusipirko. Pažymėjo, kad kai bandydavo susiekti su atsakovais, jie nekeldavo telefono ragelio.

22Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jos kaimynė. K. G. pažįsta apie 17 metų. Nurodė, kad 2014 m. birželio mėnesį, ją pasikvietė ieškovė ir paprašė padaryti remontą. Ji sutiko ir pradėjo remonto darbus, kurie truko apie mėnesį laiko. Nurodė, kad remonto darbai kainavo apie 600 litų (173,77 eurų). Patvirtino, kad per tą laiką G. ir D. L. pas ieškovę buvo atėję 3-4 kartus. Vieną kartą matė, kaip G. L. pjovė žolę. Kitų darbų dirbant pas ieškovę, nematė. K. G. visada ją pavaišindavo maistu iš šaldytuvo, tačiau, kad D. L. būtų dariusi ar atnešusi valgyti ieškovei, ji nematė. Tada jų bendravimas buvo normalus, įžeidinėjimų jai neteko matyti. Pažymėjo, kad K. G. jai yra sakiusi, jog G. ir D. L. buvo davusi 5000 litų (1448,10 eurų), bet jie jų negrąžino. Apie jokius sandorius, ji nieko nežino. Nurodė, kad 2016 m. rudenį, ieškovė paprašė nuravėti jos daržą. Pažymėjo, kad nuo 2016 metų ieškovė gyveno viena, o pavasarį pas ją atsikraustė gyventi B. L.. Ji sakė, kad giminės paprašė jos padėti ir todėl ji prižiūri K. G.

23Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį, pas K. G. darė tualeto apdailos darbus. Nurodė, kad dirbo tris dienas, o per tą laiką G. ir D. L. buvo atvykę vieną kartą, bet jie pasižiūrėjo ir išvažiavo. Patvirtino, kad dėl remonto su juo tarėsi K. G., o remontui reikalingas medžiagas ji jau turėjo.

24Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. G. yra jos tėvo sesuo. Nurodė, kad G. ir D. L. ji taip pat pažįsta, jų santykiai nėra piktybiški. Pažymėjo, kad jai yra žinoma, jog ieškovė yra pasirašiusi sutartį, kad G. ir D. L. ją prižiūrės, rūpinsis, skalbs jos rūbus, ruoš maistą, tačiau ieškovė nuolat guosdavosi, kad atsakovai jos neprižiūri. Nurodė, kad ieškovė jai yra sakiusi, kad pas atsakovus buvo pasidėjusi 5000 litų (1448,10 eurų), o kad juos atgautų, turėjo pasirašyti sutartį. Jai žinoma, kad po sutarties sudarymo iš pradžių atsakovai vykdė ieškovės priežiūrą, tačiau vėliau ja nesirūpino. Nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ji rūpinasi ieškovės priežiūra. Mano, kad L. sutarties nebevykdo apie 2014 m. birželio mėnesio, arba nuo 2015 m. sausio mėnesio. Pažymėjo, kad K. G. nežinojo, jog gali nutraukti sutartį, tačiau ji jai sakydavo, kad kažką reikia keisti, kai ji skųsdavosi. Nurodė, kad jai yra žinoma, jog ieškovė pati mokėjo už maisto produktus, vaistus bei mokesčius. Pažymėjo, kad ieškovė guodėsi, jog atsakovė yra ją pastūmusi. Nurodė, kad atakovė priekaištaudavo ieškovei, jog ji per dažnai serga bei sakydavo, kad neprižiūrės, todėl ji paprašė B. L., kad ji prižiūrėtų ieškovę ir liktų pas ją nakvoti, nes ji viena bijo gyventi. Mano, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta per prievartą, dėl šantažavimo.

25Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atlikęs darbus pas K. G.: darė jai dvejas duris, laiptus, dangtį šuliniui, apvadus. Tai buvo 2013-2014 metais. Nurodė, kad darbai buvo daromi G. L. užsakymu. Jis sakė, kad daiktai gaminami ne jam, o K. G. Patvirtino, kad už darbus atsiskaitydavo G. L., mediena daiktams taip pat buvo paimta iš G. L. namų. Jis negali pasakyti kokia bendra suma buvo už padarytus dirbinius, tačiau pamena, kad durų padarymas kainavo 200 litų (57,92 eurų), o įstatymo darbai, apvadai ir spynos kainavo papildomai.

26Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas K. G. yra atlikęs darbus, maždaug prieš 3-4 metus. Nurodė, kad tvarkė santechniką, vandentiekį, tualetą ir kanalizaciją. Tai buvo daroma G. L. prašymu ir jis su juo atsiskaitė. Pažymėjo, kad pas K. G. dirbo apie savaitę laiko ir per tą laiką pietus pristatydavo D. L.. Nurodė, kad pas K. G. malkas vežė du kartus.

27Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek su ieškove, tiek su atsakovais yra kaimynai. Nurodė, kad beveik kasdien matydavo G. L. pas K. G. Matydavo kaip jis šienaudavo pievą, sodino medelius, keitė langus, duris, tvarkė kanalizaciją ar vandentiekį, matydavo kaip su priekabėle atveždavo malkų. Taip pat nurodė, kad matydavo D. L. einančią pas K. G. su krepšiais, o ką ji nešdavosi – nežino. Žinojo, kad L. K. G. prižiūri, tačiau šiuo metu L. nemato, tačiau matė, kad ieškovę prižiūri B. L.

28Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jos dėdienė. Apie sutarties sudarymą jis sužinojo 2014 m. žiemą. Jai žinoma, kad K. G. norėjo susigrąžinti 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos ji buvo pasidėjo pas G. ir D. L.. Nurodė, kad darydama sutartį, ieškovė su jais nesitarė, ji tik po to parodė jiems sutartį. Patvirtino, kad sutartį ji skaitė kelis kartus ir aiškino ieškovei, kad iš savo pinigų nemokėtų mokesčių bei neduotų pinigų už maisto produktus. Nurodė, kad ieškovė pradėjo skųstis, jog jos neprižiūri maždaug už pusės metų nuo sutarties sudarymo dienos. Pažymėjo, kad jie gyvena K. R., o pas ieškovę atvažiuoja maždaug du kartus per mėnesį. Nurodė, kad dažnai susiskambina ir K. G. pasakojo, kad ji pati susimoka už maisto produktus, namo remonto darbus ir kt.

29Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvų santykiai su K. G. buvo labai geri. Jam yra žinoma, kad yra sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir, kad jo tėvai prisiėmė įsipareigojimus prižiūrėti K. G.. Nurodė, kad tėvai dažnai važiuodavo pas K. G.. Pažymėjo, kad jo tėvas pas ieškovę nuolat pjaudavo žolę, išgenėjo sodą, iškasė kanalizaciją, o motina darydavo valgyti, nupirkdavo maisto produktus. Iš kokių lėšų visa tai buvo daroma, nežino. Patvirtino, kad malkas ieškovei parūpindavo jo tėvas, nes jie kartu tvarkydavo mišką ir matė, kaip malkas pristatydavo ieškovei. Nurodė, kad visa laiką K. G. sveikata rūpinosi jo tėvai, ją vežiodavo pas gydytojus, į kapus. Pažymėjo, kad mokesčius mokėjo jo motina. Kadangi ji yra dirbanti, pas ieškovę važiuodavo po darbo ir savaitgaliais.

30Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvai jau seniai bendrauja su ieškove. Pažymėjo, kad apie sutartį jis nieko nežino, tik iš tėvų girdėjo, kad ieškovė savo namus paliks jo tėvams. Nurodė, kad jo tėvai pas K. G. sodino medelius, veždavo malkas, sudėjo name langus, įvedė kanalizaciją ir už tai mokėjo jo tėvai. Patvirtino, kad maistą nupirkdavo jo motina. Kai K. G. gulėdavo ligoninėje, tėvai ją nuolat lankydavo. Nurodė, kad tėvai visada sveikindavo ją su gimimo diena, važiuodavo su tortu, tačiau šiemet jau nesveikino. Nurodė, kad nei karto negirdėjo priekaištų, jog jo tėvai neprižiūri K. G..

312. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisės aktai, argumentai ir išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento)

32Ieškinys atmestinas.

33Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį iki gyvos galvos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. G. ir sutuoktiniai G. L. bei D. L. 2014 m. sausio 20 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią patvirtino Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P., notarinio registro Nr. RP-250 (b. l. 9-14). Minėta sutartimi, ieškovė K. G. perleido atsakovams G. L. bei D. L. jai nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0614 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius, esančius adresu: Tulpių g. 7, Jurbarko m., Jurbarko r. sav. Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas turtas priklauso atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei įregistruotos žymos: apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos (b. l. 15-17). Taigi, konstatuota, kad ieškovė realiai perdavė atsakovams jai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir statinius, sutartis ir atsakovų nuosavybės teisė į šį turtą buvo įregistruotos nuo sutarties sudarymo momento.

34Ieškovė K. G. ieškiniu prašo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nenurodė jokio sutarties negaliojimo pagrindo bei jo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o ne ją nutraukti, nagrinėjamoje byloje yra aktualus sandorio negaliojimo ir sutarties nutraukimo teisinių pasekmių atskyrimo klausimas.

35Teismas pažymi, kad sutartis – tai dvišalis ar daugiašalis sandoris, sutartims inter alia taikomos CK pirmosios knygos normos, reglamentuojančios sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis), taip pat sandorių negaliojimo institutą (CK 6.224 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Teismas pažymi, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Sandorio negaliojimo pagrindai glūdi pačiame sandoryje. Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

36Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas tada, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio (nuo jos sudarymo momento), o nuo nutraukimo momento (ex nunc), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis); tai yra esminis skirtumas nuo absoliutaus sutarties negaliojimo. Nutraukus sutartį, restitucija vykdoma pagal specialias CK 6.222 straipsnyje nustatytas taisykles.

37Teismas konstatuoja, kad sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais, atskirais ieškinio dalykais.

38Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 straipsnį ir 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

39Teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad sudarant sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas. Pagal ieškovės pateiktą poziciją šalys, sudarydamos sutartį, bendravo ir bendradarbiavo atvirai, neslėpdamos ketinimų ir sutarties sąlygas bei iš jų kylančių prievolių užtikrinimo būdus nustatė bendru susitarimu, aiškiai suformuluotomis tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Bylos duomenimis, ieškovės ginčijama sutartis sudaryta nepažeidžiant šalių laisvos valios jas sudaryti ir, vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, ji yra teisėta.

40Nustatyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp šalių sudaryta notarine tvarka, laikantis įstatymų reikalaujamos formos tokiems sandoriams sudaryti (CK 1.93 straipsnis), todėl notarine tvarka nuginčyti minėtą sutartį pagal CK 1.93 straipsnį, nėra teisinio pagrindo.

41Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. T. ir kt. v. AB Rytų skirstomieji tinklai ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008).

42Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei neprieštarauja. Bylos šalys šių aplinkybių neįrodinėjo bei nesiekė nuginčyti sandorio CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio negaliojimo pagrindais. Taigi, teismas plačiau dėl šių sandorio negaliojimo pagrindų sprendime nepasisako.

43Taip pat bylos šalys nesiekė įrodyti, kad sandoris yra tariamas ar apsimestinis pagal CK 1.86 ir 1. 87 straipsnius. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių sandoris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) arba, kad sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti.

44Pagal CK 1.84 straipsnį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei asmuo sutarties sudarymo metu buvo neveiksnus arba pagal CK 1.85 straipsnį, jeigu ribotai veiksnus fizinis asmuo ir fizinis asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesinaudoja pagalba sudarant sandorį. Duomenų, jog sutarties sudarymo metu ieškovė būtų neveiksni, ar jos veiksnumas būtų apribotas, byloje nėra, šalys nesiekė įrodyti ieškovės neveiksnumo sudarant sutartį, todėl teismas dėl to plačiau taip pat nepasisako.

45CK 1.89 straipsnio pagrindu, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, kt.).

46Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paminėjo, kad ji ne viską suprato, ką notarė aiškino sutarties sudarymo metu. Tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovė būtų sirgusi kokiomis nors ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas jos suvokimas sudarant ginčo sutartį. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovės emocinė būklė buvo tokia, jog ji negalėjo adekvačiai vertinti savo atliekamų veiksmų, suvokti jų esmės ir prasmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis patvirtinta notarės, kuriai ieškovės psichinė būklė ir gebėjimas suvokti savo veiksmus bei jų padarinius nekėlė abejonių. Iš ieškovės aktyvaus dalyvavimo teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, kad ji nėra neraštinga, nors ir būdama senyvo amžiaus, pakankamai logiškai ir aiškiai mąsto bei teikia paaiškinimus. Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus bei jos patirtį iki sutarties sudarymo – ieškovė ne kartą notarine tvarka yra sudariusi tvirtintus dokumentus (testamentus) dėl ginčo turto, todėl tikėtina, kad pilnai suvokė atliekamų veiksmų esmę ir prasmę bei galimas pasekmes. Byloje pateikti duomenys nepaneigia ieškovės galimybių ir suvokimo sudarant sandorius, tame tarpe ir sutartį.

47Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-150/2007, Nr. 3K-3-548/2011; Nr. 3K-3-492/2012 ir kt.). Teismas pažymi, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį, tam, kad teismas galėtų konstatuoti, buvo esmingai suklysta ar ne, reikia nustatyti, kokia buvo sandorį sudariusios, o dabar jį ginčijančios šalies valia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 ir kt.). Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

48Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis patvirtinta notare tvarka. Teismas pažymi, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarė R. P. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę bei prasmę, taip pat išaiškino aplinkybes dėl sutarties nutraukimo ir galimas teisines pasekmes. Notarė nurodė, kad ieškovė iš pradžių norėjo sudaryti dovanojimo sutartį ir savo turtą padovanoti atsakovams, nes su jais gerai sutaria, daug metų bendrauja, jais pasitiki. Tačiau notarei pasiūlius sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su sąlyga, kad atsakovai ją prižiūrės ir teiks išlaikymą, abi šalys su tuo sutiko ir ieškovė pati pasirinko sudaryti tokią sutartį ir tai darė savanoriškai. Notarė teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę, sutartį sudarė laisva valia bei niekieno neverčiama. Sutartis notarės buvo perskaityta, išaiškintos visos sutarties sąlygos, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo ir galėjo teisingai įvertinti sudaromos sutarties esmę.

49Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat neneigė, kad norėjo sudaryti tokio turinio ir formos sutartį bei perleisti atsakovams savo turtą, su sąlyga, kad ją išlaikys iki gyvos galvos ir tinkamai ja rūpinsis. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė neklydo dėl sutarties esmės, suvokė sutarties turinį ir teisingai išreiškė savo valią. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė išreiškė poziją, kad jeigu bus panaikinta sutartis sudaryta su atsakovais, tokio pat pobūdžio sutartį ji sudarys ir su kitu asmeniu. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovė sudarydama sutartį neklydo dėl esminių sandorio elementų, suvokė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties prasmę bei esmę bei sutartį pasirašė neklysdama.

50Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo – ieškovė kreipėsi į teismą ne iš karto po sutarties sudarymo, o tik praėjus beveik trejiems metams nuo sutarties sudarymo dienos (ieškinys teisme gautas 2016 m. lapkričio 25 d.). Notarė taip pat patvirtino, kad ieškovė jai paskambino ir pasakė, jog atsakovai neatlieka savo pareigų praėjus tam tikram laiko tarpui (maždaug dvejiems metams), tai yra, tik atsiradus konfliktinei situacijai tarp ieškovės ir atsakovų. Byloje dalyvavę liudytojai S. M., D. M., R. J. bei A. A. taip pat nurodė, kad ieškovė ėmė skųstis atsakovų elgesiu tik po kurio laiko, o ne iš karto po sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į byloje duotus liudytojų ir trečiojo asmens notarės R. P. parodymus, konstatuotina, kad ši konfliktinė situacija tarp ieškovės ir atsakovų atsirado ne sandorio sudarymo metu, o vėliau vykdant sutarties sąlygas. Taigi, pripažintina, kad sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ieškovė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovai, pasak ieškovės, netinkamai vykdė sutarties sąlygas bei nepateisino jos lūkesčių dėl teikiamos priežiūros ir išlaikymo. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad sudarant sandorį nebuvo suklysta dėl sandorio esmės, dalyko ar kitų esminių sąlygų. Teismo nuomone, toks ieškovės neapsisprendimas dėl savo paties valios vertintinas kaip siekis bet kokiu įmanomu būdu panaikinti ginčo sandorį.

51CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sudarytų dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sandorių pripažinimas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta aptariamoje teisės normoje vartojama apgaulės sąvoka, jai būdingi požymiai: apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, jis gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

52Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė laisva valia išreiškė savo tikruosius ketinimus, suvokė tikrąją sandorio bei jo sąlygų esmę, sprendimą dėl sandorio sudarymo priėmė savarankiškai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovai suklaidino ieškovę dėl sandorios sudarymo, nenustatyta jokių apgaulės požymių. Pripažintina, kad sutarties sudarymas buvo atliktas sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir abi šalys buvo įsitikinusios, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis.

53Pažymėtina, kad CK 1.91 straipsnį, realus grasinimas yra numatytas kaip atskiras sandorio negaliojimo pagrindas, tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas realaus grasinimo požymius atitinkantis psichologinis spaudimas. Ieškovės teiginiai, kad prieš ją atsakovė vartojo psichologinį ir/ar fizinį smurtą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovė ją yra pastūmusi, taip pat yra pasakiusi įžeidžiančius žodžius, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė toks psichologinis spaudimas, nepaaiškino, į policiją dėl galimai vartoto smurto jos atžvilgiu nesikreipė ir jokio tyrimo šiuo pagrindu pradėta nebuvo. Taigi, teismo vertinimu, šios ieškovės aplinkybės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

54Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė K. G. turėjo 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos prieš guldama į ligoninę, dėl saugumo pasidėjo pas atsakovus, kurie jų vėliau ieškovei geranoriškai nenorėjo atiduoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė K. G. nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nepaminėjo, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudarė tam, kad atgautų iš atsakovų savo 5000 litų (1448,10 eurų). Šią aplinkybę ieškovė nurodė tik teismo posėdžio metu ir teigė, kad atsakovai jai darė ekonominį spaudimą dėl sutarties sudarymo. Nurodė, kad atsakovai pažadėjo grąžinti jos pinigus, tik tada kai pasirašys sutartį ir perleis savo turtą jiems. Atsakovai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po sutarties sudarymo, sumokėjo ieškovei iš savo lėšų 5000 litų (1448,10 eurų), skirtus vaistams ir kitoms būsimoms ieškovės išlaidoms. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai S. M., D. M., R. J. ir A. A. nurodė, kad iš ieškovės žodžių, jiems buvo žinoma, jog ieškovė K. G. savo pinigus, tai yra 5000 litų (1448,10 eurų) buvo davusi atsakovams pasaugoti, tačiau jie minėtų pinigų atsakovei negražino iki sutarties sudarymo. Notarė R. P. patvirtino, kad sutarties sudarymo metu jokios kalbos apie pinigų perdavimą ir/ar grąžinimą nebuvo, jos akivaizdoje pinigai perduoti nebuvo, apie tai ji nieko nežino ir jokių pinigų perdavimo fakto patvirtini negali.

55Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami asmenys kaip liudytojai veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Teismas kaip patikimesniais paaiškinimais vadovaujasi notarės R. P. paaiškinimais, kuri tiesiogiai ne kartą bendravo su ieškove ir neturi suinteresuotumo, jų nesieja nei draugystės, nei giminystės ryšiai su šalimis ir yra absoliučiai nešališka nagrinėjamos bylos kontekste.

56Atsižvelgiant į tai, kad pinigų perdavimo aplinkybė dėl ekonominio spaudimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindas, byloje įrodyta nebuvo jokiais patikimais, rašytiniais ar faktiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė negali būti vertinima, kaip objektyviai nustatyta ir šiuo pagrindu negali būti taikomas sandorio negaliojimo institutas CK 1.91 straipsnio prasme.

57Teismas akcentuoja, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai ir sutarties esmė, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).

58Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovai ginčo sutartį pažeidė iš esmės bei yra nustatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies esminio sutarties pažeidimo požymiai: nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtų pagrindas taikyti CK 6.464 straipsnio 2 dalį ir nutraukti 2014 m. sausio 20 d. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Reziumuotina, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-511/2013; Nr. 3K-3-425/2011; Nr. 3K-3- 461/2007 ir kt.).?

59Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi buti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl jos reikalavimas negali būti tenkinamas. Taigi, teismas daro išvada, jog tarp šalių sudarytas sandoris imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei neprieštarauja, sutarties sudarymo metu ieškovė buvo veiksni, suprato sutarties reikšmę ir jos turinį, sandoris nebuvo apsimestinis ar sudarytas tik dėl akių, taip pat neįrodyta, kad sandoris bvo sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, sandoris sudarytas laikantis įstatymų reikalaujamos formos, todėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.

603. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

61Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės K. G. ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų atstovas byloje pateikė duomenis bei pinigų priėmimo kvito kopiją, jog atsakovai sumokėjo 500 eurų už advokato pagalbą: 100 eurų už konsultacijas ir susipažinimą su dokumentais, 200 eurų už atsiliepimo parengimą ir 200 eurų už atstovavimą teisme (b. l. 125, 126), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

63Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurų. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 17,23 eurų, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

64Įvertindamas tai, kas išdėtyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

65ieškovės K. G. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, atmesti.

66Priteisti iš ieškovės K. G. atsakovams G. L. ir D. L. jų patirtas 500 eurų (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

67Priteisti iš ieškovės K. G. 17,23 eurų (septyniolika eurų dvidešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

68Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1. Ginčo esmė, šalių atsiliepimai, paaiškinimai teismo posėdžio metu... 5. Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2014 m. sausio 20... 6. 1.1. Ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai... 7. Ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį ir ieškinio patikslinimą (b.... 8. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2001 m. mirė ieškovės sutuoktinis A.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad sudarant sutartį... 10. 1.2. Atsakovų atsiliepimai ir jų atstovo paaiškinimai... 11. Atsakovai ir jų atstovas visiškai palaikė atsiliepimą į ieškinį (b. l.... 12. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės... 13. Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. papildomai nurodė, kad su ieškove... 14. Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jie visą laiką... 15. 1.3. Trečiųjų asmenų atsiliepimai ir parodymai teismo posėdyje... 16. Trečiasis asmuo notarė R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad... 17. Trečiasis asmuo notarė R. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad... 18. Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialas... 19. 1.4. Liudytojų parodymai teismo posėdyje... 20. Liudytoja B. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio... 21. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jo... 22. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jos kaimynė.... 23. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. gegužės... 24. Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. G. yra jos tėvo sesuo.... 25. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atlikęs darbus pas K.... 26. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas K. G. yra atlikęs... 27. Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek su ieškove, tiek su... 28. Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jos... 29. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvų santykiai su K.... 30. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvai jau seniai... 31. 2. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisės aktai, argumentai ir išvados... 32. Ieškinys atmestinas.... 33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1... 34. Ieškovė K. G. ieškiniu prašo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos... 35. Teismas pažymi, kad sutartis – tai dvišalis ar daugiašalis sandoris,... 36. Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas tada, kai... 37. Teismas konstatuoja, kad sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir... 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2... 39. Teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas apima šalių teisę... 40. Nustatyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp šalių sudaryta... 41. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį... 42. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad tarp... 43. Taip pat bylos šalys nesiekė įrodyti, kad sandoris yra tariamas ar... 44. Pagal CK 1.84 straipsnį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei... 45. CK 1.89 straipsnio pagrindu, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus,... 46. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paminėjo, kad ji ne viską suprato, ką... 47. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali... 48. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis patvirtinta... 49. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat neneigė, kad norėjo sudaryti tokio... 50. Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo –... 51. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sudarytų dėl apgaulės, smurto,... 52. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė... 53. Pažymėtina, kad CK 1.91 straipsnį, realus grasinimas yra numatytas kaip... 54. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė K. G. turėjo... 55. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami asmenys... 56. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų perdavimo aplinkybė dėl ekonominio... 57. Teismas akcentuoja, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji... 58. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad... 59. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškinio pagrindą... 60. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 61. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra... 62. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės K. G. ieškinys atmestinas, iš... 63. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei... 64. Įvertindamas tai, kas išdėtyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260... 65. ieškovės K. G. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo... 66. Priteisti iš ieškovės K. G. atsakovams G. L. ir D. L. jų patirtas 500 eurų... 67. Priteisti iš ieškovės K. G. 17,23 eurų (septyniolika eurų dvidešimt tris... 68. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...