Byla 2A-2986-619/2012
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Ritos Kisielienės

2teismo posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui K. C. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuokoje 1996-04-06 susilaukė sūnaus L. C. (b.l. 5). Šalys kartu negyvena, jų santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-09-02 sprendimu iš atsakovo sūnui priteistas išlaikymas po ¼ dalį visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (b.l. 7). Atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdo nuo santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo našta atiteko vienai ieškovei. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas. Šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 2000 Lt, jis yra paauglys, jo poreikiai pastoviai auga, vaikas nuolat serga, turi specialių poreikių vaistams ir vitaminams, kitų poreikių - sportui, kultūriniams renginiams, vasaros stovykloms, internetui, transportui, telefonui, kišenpinigiams. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2011-12-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 500 Lt, viso 18 000 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-22, 44).

5Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-02-01 išvadoje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, kadangi galiojantis teismo sprendimas neatitinka vaiko poreikių ir interesų. Paauglys lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, jam turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kituose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, vaiko poreikiai prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams, nes jam jau 16 metų. Vaikas nurodė, kad tėvo nepažįsta, bendrauti su juo nenori, viskuo rūpinasi jo mama.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-09-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2(10)-7804/1999 m. ir priteisė iš atsakovo K. C. a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. C. a.k. ( - ) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-08 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina V. C. a.k. ( - ) Teismas priteisė iš atsakovo K. C. a.k. ( - ) valstybės naudai 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

8Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas K. C. yra nepilnamečio L. C., gimusio ( - ), tėvas, kuris privalo materialai išlaikyti savo nepilnametį sūnų (CK 3.192 str.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-09-02 sprendimu iš atsakovo sūnui priteistas išlaikymas po ¼ dalį visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (b.l. 7). Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikė savo sūnui išlaikymo nuo santuokos nutraukimo, t.y. 1999-08-17, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas. Atsakovas turi nekilnojamojo turto Trakų sen. (b.l. 41-42). Teismas konstatavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinęs paminėtą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, aplinkybę, kad nepilnametis yra 16 metų amžiaus, jo poreikiai jau kaip suaugusio žmogaus, be to užsiima papildoma užklasine veikla (groja gitara, lanko karate (b.l. 32)), jam pastoviai reikalingi vitaminai, imuninę, nervų sistemas stiprinantys vaistai (b.l. 2), aplinkybę, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, teismas ieškinį tenkino, pakeitė teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. C. išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2011-12-08, iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį teismas atmetė, konstatuodamas, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui jau priteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-09-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(10)-7804 1999 m., yra išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį ir turi būti išieškotas susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

9A. K. C. apeliaciniu skundu (b.l. 49-50) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą, sumažinant išlaikymo dydį iki 250 Lt kasmėnesinių išmokų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, esamos situacijos, vadovavosi vien tik aplinkybėmis, kurias pateikė ir netinkamai interpretavo ieškovė. Ieškovės tvirtinimai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir neturi sveikatos problemų yra nepagrįstas. Nors atsakovas yra darbingas, tačiau dėl sveikatos sutrikimų sunkaus darbo dirbti negali, rimti širdies negalavimai privertė atsakovą ieškotis lengvesnio darbo, tačiau dėl išsilavinimo trūkumo jis darbo pagal savo galimybes neranda. Atsakovas nusivylęs tuo, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su sūnumi, tai atsiliepia jo sveikatai ir įtakojo esamą nedarbingumą. Atsakovas dėl savo sunkios materialinės padėties negali mokėti daugiau pinigų išlaikymui nei pats juos turi. Jis pats sunkia verčiasi, neturi pastovių pajamų ir dėl savo sveikatos būklės negali rasti gerai apmokamo darbo pagal savo galimybes.

10Ieškovė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos išlaikyti savo sūnų Luką, t.y. dėl priteisto išlaikymo proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms, todėl kolegija dėl šių skundo argumentų ir pasisako.

13Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas teismo sprendimą ir padidindamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui priešingai įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir susiklosčiusiai šiais klausimais teismų praktikai, sprendime aiškiai nepasisakė dėl šio konkretaus vaiko poreikių, nenustatė bendros mėnesinio išlaikymo vertės (sumos), tenkančios abiems tėvams, nenustatė proporcijų, kuriomis jie tokį išlaikymą teikia, tačiau teismo sprendimo motyvai, kad vaiko poreikiai yra jau kaip suaugusio žmogaus, be to jis užsiima užklasine veikla, leidžia kolegijai spręsti, jog teismas taikė artimą minimaliai mėnesinei algai išlaikymo dydžio kriterijų (800 Lt), o priteisdamas iš apelianto 500 Lt dydžio išlaikymą, įvertino jo sprendimo metu esančią finansinę situaciją.

14Apeliantas skundu ginčija priteisto sūnui išlaikymo – po 500 Lt kasmėnesine išmoka – dydį teigdamas, kad jis negali mokėti daugiau pinigų išlaikymui nei pats juos turi, kad neturi pastovių pajamų dėl savo sveikatos būklės negali rasti gerai apmokamo darbo. Šie apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu nepajėgumu mokėti tokio dydžio išlaikymą, akcentuojant jo pastovių pajamų neturėjimą dėl savo sveikatos būklės, pagrindžiamą apeliacinės instancijos teismui pateiktomis pažymomis apie sveikatos stovį, negali apspręsti apelianto pareigos teikti artimam minimalų, kaip yra nustatyta teismo sprendimu, išlaikymą sūnui. Apeliantas yra darbingas, taigi turi galimybę dirbti ir uždirbti pakankamai, kad galėtų išlaikyti savo vaiką, turi nekilnojamojo turto, kuris yra vertingas (b.l. 41, 42). Be to, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gegužės 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Šiuo atveju apeliantas neįvardijo įtikinamų priežasčių, kodėl jam nepavyksta surasti geriau apmokamo darbo, o asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad apeliantas negali įsidarbinti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą jis nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl išvardintos aplinkybės negali įtakoti apeliantui nustatytos beveik minimalios vaiko išlaikymo pareigos sumažinimo ar net visiško jos panaikinimo, paliekant jam pačiam teisę vertinti kada ir kokia apimtimi norėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti, priešingas traktavimas reikštų beveik visos vaiko išlaikymo naštos perkėlimą ieškovei. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

15Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, o šioje nutartyje jau nurodyti sprendimo motyvavimo trūkumai ar skundo argumentai prielaidų panaikinti teismo sprendimą nesudaro (CPK 328 str.), todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

16Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

17Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai