Byla 2A-1390/2014
Dėl skolininko anksčiau termino įvykdytos prievolės pripažinimo pasibaigusia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrės medis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1946-611/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrės medis“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl skolininko anksčiau termino įvykdytos prievolės pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jūrės medis“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo 991 375 EUR (3 423 019,60 Lt) dydžio piniginę prievolę pagal 2006 m. liepos 14 d. kredito sutartį Nr. 031-82106-000 (toliau – ir Kredito sutartis) pasibaigusia tinkamu įvykdymu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. ieškovo įspėjimo įteikimo atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (toliau – bankas Snoras), o tenkinus šį reikalavimą, atleisti ieškovą nuo bet kokių pagal minėtą Kredito sutartį už įvykdytą sumą atsakovo apskaičiuotų netesybų už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui kreditą, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu paskelbtas atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas), kuris, ieškovo nuomone, neapribojo atsakovo teisės priimti piniginių prievolių įvykdymą pagal atsakovo ir kitų kredito gavėjų sudarytas kredito sutartis. Ieškovas 2011 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo nurodė anksčiau sutarto termino įvykdantis 991 375 EUR dydžio piniginę prievolę atsakovui pagal minėtą Kredito sutartį, panaudodamas ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) banke Snoras esančias lėšas. Atsakovas nepagrįstai nepripažino minėto ieškovo nurodymo dėl prievolės įvykdymo anksčiau termino, dėl ko atsakovo bankroto byloje teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 3 421 293,84 Lt dydžio finansinis reikalavimas. 2013 m. lapkričio 11 d. šalys sudarė Kredito sutarties papildomą susitarimą Nr. 23, kuriuo šalių ginčo dėl prievolės įvykdymo anksčiau termino neišsprendė. Ieškovas taip pat nurodė, kad Kredito sutarties 9 punktas suteikė ieškovui teisę įvykdyti prievolę dėl kredito grąžinimo anksčiau termino, o minėtoje sąlygoje nurodytas 30 dienų įspėjimo terminas laikytinas maksimaliu, o ne minimaliu terminu. Pagal Kredito sutarties 8.2 punktą prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, kai ieškovas sąskaitoje banke Snoras sukaupia atitinkamą grąžintino kredito sumą ir atsakovas ieškovo sukauptas lėšas nurašo be papildomo ieškovo nurodymo. Kadangi įspėjimo pateikimo dieną ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose buvo sukaupta 991 375 EUR suma ir ieškovas pateikė atsakovui įspėjimą dėl prievolės įvykdymo, šios lėšos privalo būti pripažintos, kaip ieškovo anksčiau termino tinkamai grąžinta kredito dalis pagal Kredito sutartį. Taigi ieškovo prievolė dėl minėtos sumos yra pasibaigusi. Pasibaigus minėtai prievolei, kartu baigėsi ir iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą mokėti palūkanas ir netesybas nuo 991 375 EUR sumos.

6Atsakovas bankas Snoras, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad atsisakė tenkinti ieškovo 2011 m. lapkričio 24 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. prašymus, nes atsakovui pritaikius veiklos apribojimus, o vėliau 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlus bankroto bylą, pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir BĮ) 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktus atsakovas neturėjo teisės įvykdyti šio prašymo ir įskaityti ieškovo reikalavimus. Atsakovo nuomone, ieškovo 2011 m. lapkričio 24 d. prašymas dėl prievolės įvykdymo anksčiau termino reiškia ne ką kitą, kaip ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuriuos draudžia tiek BĮ normos, tiek Lietuvos banko valdybos nutarimai. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojęs BĮ 85 straipsnio 4 dalies pakeitimas leido įskaityti iki 100 000 EUR ieškovo reikalavimą atsakovui su atsakovo reikalavimu ieškovui, kas ieškovo prašymu ir buvo atlikta 2012 m. vasario mėnesį, nurašant nuo ieškovo sąskaitų 100 000 EUR jo įsipareigojimams pagal Kredito sutartį padengti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės įvykdyti prievolę atsakovui pagal Kredito sutartį ieškovo turimomis lėšomis atsiskaitomosiose sąskaitose banke Snoras po moratoriumo atsakovui paskelbimo ir bankroto bylos iškėlimo.

10Teismas nurodė, kad ieškovas, norėdamas grąžinti kreditą ar jo dalį prieš terminą, privalėjo per ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą iki numatomos prievolės įvykdymo dienos informuoti, kad ketina atsakovui grąžinti kreditą ar jo dalį ir atsiskaitymo dieną atlikti mokėjimo nurodymą arba prašyti atsakovą nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos atsakovo banke. Atsakovui pareiga nurašyti lėšas ieškovo prievolės įvykdymo prieš terminą atveju atsiranda tik po atitinkamo ieškovo prašymo gavimo ir tik praėjus sutarties nurodytam terminui bei ieškovui pateikus mokėjimo nurodymą arba prašymą nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos. Teismas pažymėjo, kad Kredito sutarties 9 punkte nustatytas minimalus 30 dienų įspėjimo terminas. Taigi, ieškovui pateikus atsakovui 2011 m. lapkričio 24 d. prašymą, atsakovui pareiga nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos galėjo atsirasti tik 2011 m. gruodžio 25 d., t. y. jau po bankroto bylos atsakovui 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlimo. Tačiau atsakovas pagrįstai nurodo, kad dėl pritaikyto veiklos apribojimo jis neturėjo teisės tenkinti tokį ieškovo prašymą.

11Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsakovui buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 16 d., 15.08 val., ir nuo to momento atsakovui įsigaliojo draudimas įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus. Taigi atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ieškovo sąskaitose buvusią 991 375 EUR sumą panaudoti ieškovo prievolei pagal Kredito sutartį padengti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą 991 375 EUR sumai dėl lėšų ieškovo sąskaitose banke Snoras, tačiau nuosavybės teisę į šias lėšas turi atsakovas. Savo ruožtu atsakovas pagal Kredito sutartį turi reikalavimo teisę į ieškovą dėl negrąžintos kredito dalies, todėl ieškovo prašymas panaudoti ieškovo sąskaitose atsakovo banke Snoras esančias lėšas kredito daliai grąžinti pagal savo turinį reiškia ne ką kitą kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o tokį įskaitymą draudžia specialiosios BĮ normos. Teismo įsitikinimu, ieškovas pagrįstai nurodė, kad jis ir po moratoriumo atsakovui paskelbimo bei bankroto bylos jam iškėlimo turi teisę įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį anksčiau termino, tačiau jis tai gali atlikti iš kitų sąskaitų kitose kredito įstaigose, pervesdamas lėšas į paskolinę sąskaitą banke Snoras arba įmokėdamas grynaisiais, tačiau negali šios prievolės vykdyti iš atsakovo banke turimose sąskaitose esančių lėšų. Priešingas aiškinimas reikštų ieškovo finansinio reikalavimo atsakovui patenkinimą prieš kitus atsakovo kreditorius, pažeidžiant nustatytą finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką. Kadangi ieškovo prievolė dėl minėtos sumos atsakovui nėra pasibaigusi, nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo nuo pareigos mokėti netesybas ir palūkanas už 991 375 EUR sumą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Jūrės medis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovas Kredito sutarties 9 punkte įtvirtino privalomą maksimalų, bet ne minimalų, 30 dienų terminą įspėti apie anksčiau termino įvykdomas pinigines prievoles. Atsakovas Kredito sutartyje nurodo, kad pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, tačiau neapriboja apelianto teisės pateikti tokį pranešimą trumpesniu nei nurodytas terminu (t. y. anksčiau nei 30 kalendorinių dienų). Atskiro, papildomo atsakovo sutikimo dėl tokio anksčiau nustatyto termino prievolių įvykdymo nėra reikalaujama, nes pripažintina, kad pati kredito sutartis laikytina išankstiniu atsakovo sutikimu dėl visų ar dalies piniginių prievolių įvykdymo anksčiau Kredito sutartyje nustatyto termino. Nuo to momento, kai apeliantas pateikė rašytinį nurodymą (įspėjimą) atsakovui dėl anksčiau nustatyto termino įvykdomos piniginės prievolės pagal Kredito sutartį 2011 m. lapkričio 24 d. bei apelianto sąskaitoje buvo sukauptos įspėjime nurodytos lėšos, apeliantas tokiu būdu įvykdė visas privalomas išankstinio kredito grąžinimo sąlygas ir lėšos privalo būti grąžintos, o nurodytoje dalyje piniginė apelianto prievolė laikytina pasibaigusia. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo šalis siejančius teisinius ir faktinius santykius.
  2. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas ieškiniu siekė ginčo šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Nuo apelianto rašytinio įspėjimo atsakovui pateikimo, atsakovui kilo pareiga priimti išankstinį kredito lėšų pagal Kredito sutartį grąžinimą, tačiau atsakovas nepagrįstai vengė atlikti šią savo pareigą, kol buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovo neveikimą po apelianto įspėjimo pateikimo, teismas nepagrįstai įvertino kaip siekį įskaityti vienarūšius ginčo šalių reikalavimus, nors įspėjimo pateikimo dieną ieškovas dar neturėjo galiojančios ir patvirtintos reikalavimo teisės į atsakovą.

14Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. BĮ 76 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) pateikimo bankui dienos bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsakovui buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimais atsakovui buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią veiklą, išskyrus būtiną banko veiklai moratoriumo metu užtikrinti, nustatant išsamų leidžiamų vykdyti operacijų sąrašą. Iš nutarimų turinio akivaizdu, kad ribojama ne tik atsakovo veikla, bet ir jo indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų teisės, pavyzdžiui, ir teisė reikalauti, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XLVI skyriaus nuostatomis vykdytų lėšų nurašymą ir jų įrašymą į sąskaitas. Atsakovas, atsisakydamas atlikti ieškovo prašomus įsiskolinimo padengimo veiksmus, griežtai vadovavosi BĮ 76 straipsnio 7 dalies 3 punktu, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei nepažeidė galiojančių teisės aktų.
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, norėdamas grąžinti kreditą (jo dalį) prieš terminą, privalėjo per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą informuoti atsakovą apie savo ketinimus. Atsakovui pareiga nurašyti lėšas atsiranda tik po atitinkamo ieškovo prašymo gavimo ir tik suėjus Kredito sutarties 9 punkte nurodytam terminui bei ieškovui pateikus mokėjimo nurodymą arba prašymą nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos. Kredito sutarties 9 punkto redakcija yra konkreti ir aiški, joje nustatytas minimalus įspėjimo terminas.
  3. Banko ir jo klientų reikalavimų įskaitymas yra draudžiamas tiek banko veiklos apribojimo metu, tiek prasidėjus bankroto procedūrai. Akivaizdu, kad ieškovo prašymas leisti panaudoti lėšas (kurios yra ieškovo mokėjimo sąskaitose atsakovo banke ir į kurias ieškovas turi reikalavimo teisę) kredito daliai iš anksto grąžinti būtent ir reiškia (atsakovui turint reikalavimo teisę į ieškovą dėl negrąžintos kredito dalies) priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnį. Aplinkybę, kad ieškovas siekė įskaitymo, patvirtino ir ieškovo 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. raštai atsakovui.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Jūrės medis“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, kuriomis remiantis nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgdama į tai, teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

19Apelianto UAB „Jūrės medis“ įsitikinimu, nuo to momento, kai jis pateikė atsakovui bankui Snoras rašytinį įspėjimą dėl jo sąskaitose sukauptų lėšų panaudojimo kreditui grąžinti anksčiau termino, piniginė apelianto prievolė laikytina pasibaigusia, kadangi jis įvykdė visas privalomas išankstinio kredito grąžinimo sąlygas, o atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas) neapribojo atsakovo teisės priimti piniginių prievolių įvykdymą. Be to, apeliantas mano, kad jo prašymas priimti išankstinį kredito lėšų grąžinimą, nelaikytinas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

20Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis apribojimas, kuris taikomas kaip poveikio priemonė dėl banko veiklai keliamų reikalavimų pažeidimo arba prevencinė priemonė atsiradus pirmiesiems nemokumo požymiams (BĮ 72 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 76 straipsnio 1 dalis, 73 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnio 2 dalis). Banko veiklos apribojimus nustato Lietuvos Respublikos bankų įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl moratoriumo metu banko veiklai taikytinų ribojimų ir jų apimties, turi būti vadovaujamasi: 1) Lietuvos Respublikos bankų įstatymu; 2) priežiūros institucijos sprendimu, kuriuo paskelbtas moratoriumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2013; kt.).

21BĮ 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti (3 punktas); draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus (4 punktas). Taigi banko klientų teisės, paskelbus moratoriumą, ribojamos tiek, kiek tokių teisių įgyvendinimas mažintų banko mokumą (nulemtų turimo turto sumažėjimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2013).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. liepos 14 d. sudarė Kredito sutartį (b. l. 9–16) dėl kredito, kurio maksimalus limitas 28 510 000 Lt, suteikimo. Kreditas ieškovui buvo suteiktas, negrąžinta jo dalis 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė 7 030 718,95 EUR (b. l. 47).

23Kredito sutarties 3.6 punkte nustatyta kredito grąžinimo tvarka ir galutinio atsiskaitymo data. Pagal 8.2 punktą, kredito (jo dalies) grąžinimo dieną, nurodytą 3.6 punkte, kredito gavėjas (ieškovas) įsipareigoja sukaupti grąžintino kredito sumą atsiskaitomojoje sąskaitoje. Bankas nurašo grąžintino kredito sumą nuo kredito gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos be papildomo kredito gavėjo nurodymo. Kredito sutarties 9 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas gali grąžinti kreditą (jo dalį) anksčiau 3.6 punkte nurodyto termino, įspėjęs banką raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos kredito ar jo dalies grąžinimo anksčiau termino dienos. Pažymėtina, kad Kredito sutarties 9 punkte nėra sakinio, jog bankas nurašo iš anksto mokamą kredito (jo dalies) sumą be papildomo kredito gavėjo prašymo / nurodymo, nors kitose Kredito sutarties sąlygose, susijusiose su kredito, palūkanų pagal 3.6 punkte nustatytus terminus ir delspinigių mokėjimu, toks teiginys įrašytas (Kredito sutarties 7.3, 8.2, 12.4 punktai). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kredito sutarties nuostatas, priėjo išvadą, kad sisteminė ir lingvistinė Kredito sutarties 9 punkte nustatytos sąlygos analizė, neleidžia sutikti su ieškovo nuomone, jog šiame punkte įtvirtintas būtent maksimalus, o ne minimalus, 30 dienų terminas ir kad nuo pat įspėjimo bankui Snoras pateikimo dienos, jeigu sąskaitose buvo sukauptos reikiamos lėšos, atsakovas turėjo pareigą jas nurašyti ir laikyti, kad kreditas (jo dalis) yra grąžintas. Kredito sutarties 9 punkto formuluotė „įspėjęs... ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų“, taip pat tai, jog 9 punkte nėra nuorodos, jog atsakovas iš karto įspėjimo dieną arba praėjus 30 dienų be papildomo nurodymo nurašo lėšas nuo sąskaitos, rodo, kad sąlygoje įtvirtintas būtent minimalus 30 dienų terminas, t. y. ieškovas negali įspėti nei prieš 29, nei prieš 28 ar dar mažiau dienų, o atsakovui pareiga priimti kredito grąžinimą atsiranda ne anksčiau nei po 30 dienų po ieškovo įspėjimo, ieškovui pateikus mokėjimo nurodymą ar prašymą nurašyti lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus įspėjimo termino nustatymas Kredito sutarties 9 punkte yra padiktuotas bankų veiklos specifikos, konkrečiai tuo, kad, kaip išaiškinta žemiau, būtent bankui priklauso nuosavybės teisė į atsiskaitomosiose sąskaitose kaupiamas lėšas, jis jas naudoja kitose operacijose, taigi yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, norint realiai panaudoti sąskaitoje įrašytą didelę pinigų sumą kliento reikalavimams įvykdyti.

24Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.03-186 (b. l. 54–55) buvo nutarta skelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą). Minėto nutarimo 4 punkte nustatyta, kad atsakovui iki 2011 m. lapkričio 21 d. draudžiama teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią veiklą. 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr.03-188 (b. l. 57) Lietuvos banko valdyba patikslino 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo 4 punktą ir leido atsakovui vykdyti tik tą veiklą, kuri būtina banko veiklai užtikrinti moratoriumo metu, taip pat vykdyti mokėjimo paslaugas iki 500 Lt per dieną. 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr.03-193 (b. l. 58) vėl buvo tikslinamas 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo 4 punktas, tačiau iš esmės minėtais pakeitimais siekta užtikrinti banko tęstinumą ir veiklą (naujų nuostolių išvengimo) moratoriumo metu ir išliko bendras draudimas bankui teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą visam laikui atšaukti bankui Snoras išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai Vilniaus apygardos teismas priima nutartį iškelti bankui Snoras bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo priimta 2011 m. gruodžio 7 d. ir įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašioje byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-625/2013) jau yra nagrinėjęs pirmiau paminėtų Lietuvos banko valdybos nutarimų turinį ir konstatavo, kad nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (kai atsakovui buvo paskelbtas moratoriumas) iki lapkričio 17 d. (kai buvo patikslinti atsakovo veiklos apribojimai) atsakovas negalėjo vykdyti jokios finansinės veiklos, vėliau (po 2011 m. lapkričio 17 d. ir lapkričio 20 d. nutarimų priėmimo) – tik Lietuvos banko valdybos nutarimuose nurodytą ir BĮ nustatytiems apribojimams neprieštaraujančią finansinę veiklą. Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos nutarimai nenumatė išimties iš BĮ nustatyto draudimo įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus.

262011 m. lapkričio 24 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą leisti iš anksto grąžinti 991 375 EUR pagal Kredito sutartį iš ieškovo atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). 2011 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl lėšų įskaitymo pagal Kredito sutartį (b. l. 47), pareikšdamas atsakovui, kad vienašališkai įskaito 991 375 EUR sumą, esančią ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kredito dalies grąžinimą pagal minėtą Kredito sutartį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Kredito sutarties sąlygų aiškinimą, ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, anksčiausiai atsakovui pareiga priimti išankstinį kredito grąžinimą galėjo atsirasti tik 2011 m. gruodžio 25 d., t. y. jau po bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo.

27Byloje taip pat nustatyta ir šalys to neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas 3 421 293,84 Lt dydžio ieškovo finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, o 345 279,81 Lt suma (atsižvelgiant į BĮ 2012 m. sausio 1 d. pakeitimus, leidžiančius, esant įstatyme nustatytam sąlygų visetui įskaityti sumą ne didesnę nei 100 000 EUR), buvo panaudota ieškovo prievolei atsakovui pagal Kredito sutartį įskaityti.

282013 m. lapkričio 11 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 23 prie šioje byloje nagrinėjamos Kredito sutarties (b. l. 27), kurio 8 punkte nurodė, kad šalys neišsprendė ginčo dėl kredito gavėjo 2011 m. lapkričio 24 d. prašymo padengti kredito dalį (991 375 EUR) anksčiau termino iš kredito gavėjo atsiskaitomųjų sąskaitų.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo nuomone, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo šalis siejančius teisinius ir faktinius santykius ir ieškovo piniginė prievolė pagal Kredito sutartį turėjo būti pripažinta tinkamai įvykdyta nuo ieškovo įspėjimo atsakovui 2011 m. lapkričio 24 d. pateikimo.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės siekė, jog bankas Snoras nurašytų ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose banke Snoras (t. y. pas patį atsakovą), sukauptas lėšas ir tokiu būdu priimtų ieškovo piniginės prievolės pagal Kredito sutartį išankstinį įvykdymą.

31Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje sutinkama su teisės doktrinoje išsakyta nuomone, jog „perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Sąskaitoje įrašyti negrynieji pinigai yra naujas objektas, pažymintis sumą, kurią bankas privalo išmokėti (yra skolingas) klientui.“ (Baranauskas E. ir kt. Daiktinė teisė: vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. P. 87.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2014). Kitaip tariant, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą tai sumai, kuri sukaupta ieškovo sąskaitose banke Snoras, tačiau nuosavybės teisę į šias lėšas turi pats atsakovas. Taigi, nesutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde išsakyta pozicija, kad įspėjimo atsakovui pateikimo dieną, ieškovas dar neturėjo į atsakovą galiojančios reikalavimo teisės. Savo ruožtu atsakovas taip pat turėjo reikalavimo teisę į ieškovą pagal tarp šalių sudarytą Kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas jo sąskaitose esančias lėšas priimti kaip išankstinį prievolės grąžinti kreditą įvykdymą reiškia būtent priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į CK 6.130 straipsnio nuostatas, nurodyta, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tikslinant vieną iš įskaitymo reikalavimų – kad reikalavimai būtų vienarūšiai – išaiškinta, kad vienarūšiai reikalavimai yra tokie, kurių abiejų dalykas yra toks pat, pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas, perduoti daiktus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2012; kt.).

33Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo turimi reikalavimai atitinka kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo siekį įskaityti ginčo šalių tarpusavio reikalavimus, o toks įskaitymas, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, inter alia, BĮ nuostatomis bei Lietuvos banko valdybos nutarimais, buvo draudžiamas. Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 30 d. bei 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovo prašymai (b. l. 47, 129), kuriuose ieškovas vartoja žodį „įskaitymas“, patvirtina, kad ieškovas aiškiai suvokė, jog prašo būtent vienašališko įskaitymo.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog Kredito sutarties nuostatos nedraudė grąžinti kreditą (jo dalį) anksčiau termino, nereiškia, jog ieškovui negalioja specialiosios BĮ nuostatos, be kita ko, nuostatos, draudžiančios reikalavimų įskaitymą ir nustatančios atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką bei eilę.

35Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jūrės medis“... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė Kredito sutartį, pagal kurią... 6. Atsakovas bankas Snoras, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo... 9. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės įvykdyti... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas, norėdamas grąžinti kreditą ar jo dalį... 11. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Jūrės medis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 14. Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Jūrės... 19. Apelianto UAB „Jūrės medis“ įsitikinimu, nuo to momento, kai jis... 20. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis... 21. BĮ 76 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad nuo sprendimo paskelbti... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. liepos 14... 23. Kredito sutarties 3.6 punkte nustatyta kredito grąžinimo tvarka ir galutinio... 24. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.03-186 (b. l.... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašioje byloje... 26. 2011 m. lapkričio 24 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą leisti iš... 27. Byloje taip pat nustatyta ir šalys to neginčija, kad Vilniaus apygardos... 28. 2013 m. lapkričio 11 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 23 prie... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje nustatytas teisines ir faktines... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės... 31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje sutinkama su teisės doktrinoje... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į CK 6.130... 33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo turimi... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien... 35. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...