Byla 3K-3-425/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė)

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovams A. L., V. L. (V. L.) dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl to, kas (kuris subjektas) privalo atsiskaityti už objektui tiektą elektros energiją, kai ankstesnis objekto savininkas nenutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, o naujasis savininkas tokios sutarties su elektros energijos tiekėju nėra sudaręs.

6Ieškovas AB „Lesto“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. L. ir subsidiariai iš atsakovo V. L. 13 342,49 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad, atsakovei A. L. nevykdant 2009 m. rugsėjo 24 d. šalių sudarytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 42000-09-B19248, t. y. neatsiskaitant už suvartotą elektros energiją, 2012 m. kovo 8 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas adresu: ( - ). Elektros energijos tiekimo nutraukimo metu atsakovai buvo įsiskolinę 13 342,49 Lt.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės A. L. 13 342,49 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 506,48 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lesto“ bei 46,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš ieškovo AB „Lesto“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų V. L..

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė A. L. ir AB „VST“ 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė neterminuotą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 42000-09-B19248, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti ir parduoti elektros energiją objektui, esančiam adresu: ( - ), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją sutartyje nustatyta tvarka. AB „VST“ 2010 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė savo teises ir pareigas ieškovui AB „Lesto“. Gyvenamasis namas, 62 procentų baigtumo, esantis adresu: ( - ), nuo 2007 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. sausio 4 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei A. L.. Nuo 2010 m. sausio 4 d. nuosavybės teisė į šį namą 2009 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VM9-6497 pagrindu įregistruota atsakovo V. L. vardu. Atsakovė, pardavusi gyvenamąjį namą, su ieškovu elektros energijos tiekimo sutarties nenutraukė. Naujasis savininkas – atsakovas V. L. – į ieškovą tiek dėl naujos elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, tiek dėl ankstesnės sutarties, sudarytos su atsakove, nutraukimo nesikreipė. Elektros energijos tiekimas nurodytam objektui dėl skolos nesumokėjimo nutrauktas 2012 m. kovo 8 d. Įsiskolinta už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. kovo 8 d. 13 342,49 Lt.

10Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, CK 6.383 straipsnio 1 dalies, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 16, 44, 93, 94, 95 punktų, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, galiojusių nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2010 m. kovo 6 d., 81 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovė A. L., kaip apdairi ir rūpestinga vartotoja, turėjo vadovautis namo pardavimo metu galiojančiomis pirmiau nurodytomis taisyklėmis ir, perleidusį objektą kito asmens nuosavybėn, nutraukti su elektros energijos tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. To nepadariusi, teismo vertinimu, ji laikytina elektros energijos vartotoja (abonentu), kuri galiojančia sutartimi įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už objektui patiektą energiją. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, taip pažeisdama sutartinę prievolę (CK 6.38, 6.59, 6.63 straipsniai), tai teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę ir iš jos ieškovui priteisti 13 342,49 Lt skolos už suvartotą elektros energiją (CK 6.1, 6.38, 6.200, 6.205, 6.256, 6.383 straipsniai).

11Spręsdamas dėl atsakovo V. L. subsidiariosios atsakomybės, teismas, remdamasis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad jei nėra sudaryta sutartis, kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė, ši atsakomybė gali atsirasti tik įstatymo pagrindu, ji negali būti nustatoma vien tik įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, todėl nagrinėjamu atveju V. L. negali būti traukiamas subsidiariuoju atsakovu.

12Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog gyvenamajame name elektros energija nebuvo vartojama, kad ieškovas elektros energijos netiekė ir (ar) kad jo darbuotojai darė įtaką skaitiklio rodmenims (CPK 178, 185 straipsniai).

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą nepakeistą.

14Kadangi energijos pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiose CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normose energijos vartotojas įvardijamas abonentu (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalimi – pirkėju), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, tai teismas, spręsdamas, kuriam subjektui – atsakovei A. L. ar nuo 2010 m. sausio 4 d. naujuoju ginčo namo savininku tapusiam V. L. – tenka pareiga atsiskaityti už name suvartotą elektros energiją, taikė specialiąsias elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančias normas, įtvirtintas energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (2010 m. vasario 19 d. redakcija), šių Taisyklių 93–96 punktų nuostatas.

15Teismas nurodė, kad atsakovė, pardavusi gyvenamąjį namą ir nenutraukusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, neįvykdė Taisyklių 94 punkte nustatytos pareigos, į raginimus ir įspėjimus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją nereagavo, skolos neapmokėjo. Ji taip pat po namo perleidimo sutarties sudarymo ir 2009 m. rugsėjo 24 d. įgaliojimu įgaliota veikti V. L. vardu ir jo interesais, nesudarė naujos energijos pirkimo–pardavimo sutarties pastarojo vardu. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė prievolę, atsiradusią elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė iš jos skolą už suvartotą elektros energiją, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.37 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 80, 88, 93 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. L. neįgyja subsidiariosios atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, pardavusi namą ir neįvykdžiusi pareigos nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, visa apimtimi atsako už V. L. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name suvartotą elektros energiją (Taisyklių 95 punktas). Atsakovė, perleidusi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą pirkimo–pardavimo sutartimi V. L., kartu jam perleido ir esminį viešosios elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties objektą bei asmeninį (buitinį) poreikį elektros energijos prieinamumui tinkamai eksploatuojant gyvenamąjį namą. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad gyvenamasis namas buvo įrenginėjamas savininko V. L. naudai, kartu įrengimui naudojant elektros energiją. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad faktinis elektros energijos vartotojas – V. L. – yra žinomas, teismas turėjo taikyti Taisyklių 96 punkto nuostatas. Būtent V. L., kaip gyvenamojo namo savininkas, kurį su ieškovu sieja faktiniai elektros energijos vartojimo santykiai, pripažintinas atsakingu už suvartotos elektros energijos skolą laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. kovo 8 d. (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai taikė ir aiškino energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, taip pat tinkamai įvertino šalių 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra galiojanti, nenutraukta ir nepasibaigė suėjus jos galiojimo terminui (CK 6.189 straipsnio 3 dalis, 6.217, 6.224 straipsniai, Taisyklių 44 punktas). Objekto perleidimo V. L. aplinkybė negali būti laikoma tinkamu pagrindu pripažinti atsakovės prievoles pagal nurodytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigusiomis (CK 6.123–6.129 straipsniai). Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji, perleidusi nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pirkimo–pardavimo sutartimi V. L., kartu perleido ir esminį viešosios elektros pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Šalių sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 14 punktas draudžia perduoti savo įsipareigojimus pagal šią sutartį tretiesiems asmenims. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės ir V. L. sudarytą skolos perkėlimo sutartį, taip pat apie tai, kad tokiam sandoriui ieškovas būtų davęs sutikimą. Pagal šalių sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir Taisyklių 44 punktą atsakovė, perleidusi objektą V. L., privalėjo sutartį nutraukti ir informuoti ieškovą apie objekto savininko pasikeitimą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi šias pareigas, ieškovas būtų informuotas apie objekto savininko pasikeitimą ir būtų turėjęs galimybę pasiūlyti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti atsakovui V. L. arba nutraukti elektros energijos tiekimą Taisyklių 134.3 punkto pagrindu.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. L. prašo atsakovės skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad įsiskolinimo sudarymo laikotarpiu vyko objekto įrengimo darbai objekto savininko – atsakovo – naudai. Bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė įrodinėjo, kad nuo 2010 metų pabaigos name jokie įrengimo darbai nevyko, elektros energija nebuvo vartojama. Atsakovas nurodytu laikotarpiu Lietuvoje negyveno ir gyvenamuoju namu nesinaudojo, jo vardu pagal įgaliojimą namą prižiūrėjo atsakovė. Kasaciniame skunde atsakovė taip pat neteisingai aiškina Taisyklių 96 punktą, kuris gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu tokia sutartis yra sudaryta, tai atsakomybė kyla sutartį sudariusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – atsakovei (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.390 straipsnio ir Taisyklių nuostatos suteikia abonentui – fiziniam asmeniui teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį be jokių apribojimų. Įstatyme nenustatyta galimybės automatiškai nutrūkti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, perleidus nuosavybės teises į objektą, kuriame naudojama elektra. Faktinis elektros energijos vartotojas, esant galiojančiai elektros vartojamo sutarčiai, kurios šalimi jis nėra, de facto netampa elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu.

20Atsakovė 2009 m. rugsėjo 24 d. įgaliojimu buvo įgaliota veikti V. L. vardu ir sudaryti sutartis įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei jį eksploatuojant, todėl ji turėjo įgalinimus ir pareigą sudaryti atsakovo vardu sutartį dėl elektros energijos tiekimo ginčo objektui, prieš tai nutraukusi sutartį, sudarytą savo vardu. Pasibaigus šio įgaliojimo galiojimo terminui, atsakovei buvo išduotas naujasis. Be to, ji teismo posėdžio metu pripažino, kad jai buvo pavesta rūpintis namu ir mokėti už jį mokesčius. Taigi atsakovė, nenutraukusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir nesudariusi naujos atsakovo vardu, pažeidė Taisyklių 94 punktą, taip pat savo, kaip įgaliotinės pareigas, todėl teismas pagrįstai konstatavo jos pareigą atlyginti ieškovui susidariusius nuostolius dėl elektros energijos tiekimo.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl subjekto, įpareigoto sumokėti už patiektą elektros energiją, kai ankstesnis savininkas perleidžia naujajam savininkui nekilnojamąjį turtą, tačiau ankstesnis savininkas nenutraukia, o naujasis savininkas nesudaro naujos energijos pirkimo–pardavimo sutarties

24Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl to, senasis ar naujasis objekto savininkas turėtų atsiskaityti už objekte suvartotą elektros energiją. Kasaciniame skunde nurodoma, kad faktiniai elektros energijos vartojimo santykiai susiklostė tarp energijos tiekėjo ir naujojo savininko, todėl būtent pastarasis pripažintinas atsakingu už suvartotą elektros energiją, nepaisant aplinkybės, kad senasis savininkas nebuvo nutraukęs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad elektros energijos vartojimo santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai, susiklostantys energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – naujajam ar senajam objekto savininkui – tenka pareiga atsiskaityti už objekte suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse, kurių redakcija galiojo iki 2013 m. gruodžio 8 d., t. y. bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją. Taisyklių 44 punkte reglamentuota savininko, perleidusio objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn, pareiga nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją bei visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Naujasis objekto savininkas privalo kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo vengia ar dėl kitų priežasčių nenutraukia su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytų sutarčių, perleidusio objektą asmens ir tiekėjo ir (ar) operatoriaus sudarytos sutartys šiame punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti nutrauktos naujojo savininko prašymu. Remiantis Taisyklių 94 punktu, savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn, privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją bei visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių 95 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklėse nustatyta tvarka, naujasis objekto savininkas subsidiariai atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą.

26Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ (po reorganizacijos – AB „Lesto“) v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lesto“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-200/2014; kt.). Nagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes jose buvo nagrinėta patalpų savininkui ar jų nuomininkui tenkanti pareiga atsiskaityti su energijos tiekėju, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, kuriam iš paeiliui buvusių objekto savininkų tenka pareiga atsiskaityti už objektui tiektą elektros energiją. Vis dėlto teisiškai reikšmingomis šiai bylai taip pat pripažįstamos kasacinio teismo išvados, kad tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik objekto savininkas.

27Byloje nustatyta, kad kasatorė ir ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė neterminuotą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti ir parduoti elektros energiją objektui, o kasatorė įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją sutartyje nustatyta tvarka. Nuo 2010 m. sausio 4 d. nuosavybės teisė į šį objektą (gyvenamąjį namą), 2009 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, įregistruota atsakovo V. L. vardu. Atsakovė, pardavusi gyvenamąjį namą, su ieškovu elektros energijos tiekimo sutarties nenutraukė. Naujasis savininkas į ieškovą dėl naujos elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo nesikreipė.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra pagrindas energijos tiekėjui tiekti elektros energiją, jos vartotoju laikant sutartį sudariusį asmenį. Remiantis Taisyklių nuostatomis, pasikeitus objekto, kuriam tiekta elektros energija, savininkui, tokia sutartis galėjo būti nutraukta ankstesniojo savininko (nagrinėjamu atveju – kasatorės) arba naujojo savininko iniciatyva. Objekto, kuriam tiekta elektros energija, savininko pasikeitimas nesudaro pagrindo energijos tiekėjui savo iniciatyva nutraukti sutartį arba jos šalimi laikyti naująjį savininką, kai tokios iniciatyvos neišreiškė nei ankstesnis, nei naujasis objekto savininkas. Pažymėtina, kad ankstesnysis savininkas net ir perleidęs nuosavybę gali išsaugoti suinteresuotumą likti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (vartotoju), jei tam egzistuoja atitinkamas pagrindas (pvz., kai ankstesnysis savininkas naujojo savininko sutikimu lieka gyventi perleistose patalpose ir pan.).

29Kasaciniame skunde remiamasi Taisyklių 96 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju. Nagrinėjamu atveju esant sudarytai ir nenutrauktai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, ši Taisyklių nuostata netaikytina. Kasatorė, nevykdydama Taisyklių 44 punkte nurodytos pareigos perleidus objektą kito asmens nuosavybėn nutraukti sudarytą sutartį, išsaugojo iš sutarties kylančias pareigas, tarp jų ir atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Pažymėtina ir tai, kad šią savo pareigą kasatorė netiesiogiai pripažino, jau po objekto perleidimo, t. y. 2010 m. gruodžio 14 d., padengdama įsiskolinimą ieškovui, susidariusį už laikotarpį iki 2010 m. lapkričio 26 d.

30Teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako dėl vidinių ankstesniojo ir naujojo savininkų tarpusavio teisinių santykių ir jų galimo kvalifikavimo, nes tai nėra šios kasacinės bylos dalykas.

31Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino sutartinius elektros energijos pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai nustatė už suvartotą elektros energiją pagal sutartį privalantį atsiskaityti asmenį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

33Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. rugsėjo 19 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 14,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasacinį skundą pateikusios atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovės A. L. (asmens kodas ( - ) valstybei 14,68 Lt (keturiolika litų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl to, kas (kuris subjektas) privalo atsiskaityti už... 6. Ieškovas AB „Lesto“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė A. L. ir AB „VST“... 10. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, CK 6.383... 11. Spręsdamas dėl atsakovo V. L. subsidiariosios atsakomybės, teismas,... 12. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog gyvenamajame name elektros... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 14. Kadangi energijos pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiose CK... 15. Teismas nurodė, kad atsakovė, pardavusi gyvenamąjį namą ir nenutraukusi... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ prašo apeliacinės... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. L. prašo atsakovės skundą... 20. Atsakovė 2009 m. rugsėjo 24 d. įgaliojimu buvo įgaliota veikti V. L. vardu... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl subjekto, įpareigoto sumokėti už patiektą elektros energiją, kai... 24. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl to, senasis ar naujasis... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektros energijos vartojimo santykiai yra... 26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad butui tiekiamos elektros... 27. Byloje nustatyta, kad kasatorė ir ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudaryta rašytinė elektros energijos... 29. Kasaciniame skunde remiamasi Taisyklių 96 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo... 30. Teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako dėl vidinių ankstesniojo ir... 31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. rugsėjo 19... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 36. Priteisti iš atsakovės A. L. (asmens kodas ( - ) valstybei 14,68 Lt... 37. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...