Byla 2A-96/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-3062-232/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta ir Ko“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi UAB ,,Lijasta ir Ko“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“. Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (bylos Nr. B2-442-258/2011).

6Ieškovas UAB ,,Lijasta ir Ko“ 2009-11-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. K. 209 334,71 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal abiejų šalių pasirašytas PVM sąskaitas faktūras: 2008-12-02 RSA Nr. 0834, 2008-12-12 RSA Nr. 0836, 2008-12-15, 2008-12-18 RSA Nr. 0838; 2008-12-22 RSA Nr. 0839, 2008-12-29 RSA Nr. 0840. 2008-12-30 RSA Nr. 0841 (toliau ginčo sąskaitos faktūros) ieškovas pardavė atsakovei statybos prekių ir medžiagų už 209 334,71 Lt, atsakovė jas gavo, tačiau neatsiskaitė. Teigė, kad atsakovė buvo pervedusi į ieškovo vadovo R. S. asmeninę sąskaitą 130 000 Lt, tačiau 120 000 Lt, kaip paskola, 2008-09-06 buvo grąžinta (1 t., 61, 62, 65, 138 b. l.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės 209 334,71 Lt skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, atsakovė iš ieškovo gavo prekių ir paslaugų už 209 334,71 Lt. Spręsdamas dėl apmokėjimo už suteiktas prekes, teismas nustatė, kad atsakovės pateiktas ieškovo vadovo ir vienintelio akcininko R. S. pasirašytas 2009-07-02 originalus pakvitavimas, jog ji neva yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu pagal ginčo sąskaitas faktūras, yra paneigtas atliktos ekspertizės duomenimis. Tai yra atliekant ikiteisminį tyrimą dėl minėto dokumento galimo suklastojimo buvo nustatyta, jog pakvitavime apie atsakovė atsiskaitymą su bendrove esantis parašas yra R. S., tačiau dokumento tekstas, kuriame teigiama, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu pagal minėtas ginčo sąskaitas faktūras ir kad ieškovas jai pretenzijų neturi, yra atliktos kitu spausdinimo veiksmu, kitu toneriu ir, tikėtina, kitu spausdintuvu nei paskutinė eilutė, kurioje nurodytas ieškovo direktorius ir yra jo parašas (1 t., b. l. 171, 172, 178-182). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų apmokėjusi ginčo sąskaitas faktūras (CK 6.38 str. 1 d., 6.53, 6.63 str.).

9Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė jai priklausančio namo rekonstrukcijos darbus vykdė nuo 2008 m. gegužės mėn. iki lapkričio mėn. ir R. S., ieškovo direktorius, tiekė statybines medžiagas bei surado darbininkus D. C. ir A. C., vadovavo jiems ir prižiūrėjo darbus, kad atsakovė į jo asmeninę sąskaitą pervedė 130 000 Lt. Nurodė, kad minėti darbininkai dirbo nelegaliai, o nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo įdarbinti UAB „Lijasta ir Ko“. Konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog buvo susitarimas, kad R. S. prižiūrės atsakovės namo rekonstrukcijos darbus, aprūpins statybvietę medžiagomis ir įrengimais, kad dauguma sutartų darbų yra atlikta, kad reikalingas medžiagas tiekė R. S.. Tuo pagrindu sprendė, kad tarp šalių, ieškovui veikiant per direktorių R. S., buvo susiklostę statybos rangos santykiai, ieškovas suteikė medžiagas ir paslaugas, tačiau atsakovė už tai neatsiskaitė. Kartu nurodė, kad atsakovės ir R. S. paskoliniai santykiai yra ne šios bylos nagrinėjimo objektas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl be pagrindo nusprendė, kad ji yra neatsiskaičiusi su ieškovu pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Teismas turėjo įvertinti tai, kad tarp jos ir ieškovo vadovo R. S. buvo susiklostę žodiniai sutartiniai santykiai, kad ji už atliktus darbus į minėto asmens sąskaitą pervedė 130 000 Lt bei sumokėjo dar 213 000 Lt, kuriuos R. S. žadėjo įnešti į ieškovo kasą. Teigė, kad ieškovo vadovo prašymu pasirašė ginčo sąskaitas faktūras, kad jai buvo pateikti kasos pajamų orderiai 209 334,71 Lt sumai, kurie vėliau atsiimti.
  2. Teismas be pagrindo nesustabdė šios bylos iki Trakų rajono policijos komisariate bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo direktoriaus R. S. veiksmų galimai apgaule pasisavinant atsakovės sumokėtus pinigus (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).
  3. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau netaikė šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų. Ieškovas minėtuose santykiuose veikė per savo vadovą R. S., todėl būtent šis asmuo, o ne ji yra skolingas ieškovui. Be to, teismas be pagrindo vadovavosi bendra CK 6.38 straipsnio norma ir nenurodė, kokią prievolę ji įvykdė netinkamai.
  4. Teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, įpareigodamas antrą kartą sumokėti už tas pačias prekes ir paslaugas.

12Atsiliepimu ieškovas BUAB „Lijasta ir Ko“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama:

131. Teismas teisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo vadovo R. S. veiksmų neteisėtai pasisavinant pinigus, nes baudžiamoji byla nėra nagrinėjama teisme. Prioriteto skyrimas baudžiamajai teisei nepagrįstai užvilkintų šios civilinės bylos nagrinėjimą.

142. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikė įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, todėl tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas (CPK 12, 178, 185 str.).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės I. K. ir R. S. tarpusavio susitarimu dėl atsakovei priklausančio namo remonto darbų, tačiau nepilnai ir nevisapusiškai išsiaiškino aplinkybes, susijusias su šių teisinių santykių subjektais, galinčias turėti įtakos nagrinėjamam ginčui, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl statybos medžiagų bei paslaugų pirkimo-pardavimo fakto (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

17Apeliaciniu skundu atsakovė kelia klausimus dėl įrodymų vertinimo taisyklių šioje byloje netinkamo taikymo, sudariusių prielaidas netinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius bei atsakovės pareigas ieškovui. Taigi teisėjų kolegija pasisako šiais klausimais.

18Ginčo esmė

19Kaip minėta, byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo UAB „Lijasta ir Ko“ (bankrutuojantis nuo 2010-06-28) 2008 m. gruodžio mėn. išrašytų septynių PVM sąskaitų faktūrų, kuriose yra atsakovės I. K. parašas, patvirtinantis atitinkamų statybos procese naudojamų prekių ir paslaugų gavimo faktą (1 t., 13-16, 41-43 b. l.). Tai yra ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2008 m. gruodžio mėn. pardavė atsakovei prekių už 209 334,71 Lt, ji jas priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovė, nesutikdama su tuo, tvirtino, kad yra pilnai atsiskaičiusi už statybines medžiagas, paslaugas ir darbus, kuriuos jai pagal žodinį susitarimą 2008 m. gegužės-spalio mėn. suteikė R. S., kad tiesiogiai su UAB „Lijasta ir Ko“ jos nesiejo jokie santykiai, iš ieškovo jokių prekių 2008 m. gruodžio mėn. ji nepirko ir negavo, o ginčo sąskaitas faktūras pasirašė R. S. prašymu, jog tokiu būdu jo vadovaujama bendrovė turėtų pagrindą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinti PVM, ir tik po to, kai jau buvo atlikta dalis namo remonto darbų. Ieškovas UAB „Lijasta ir Ko“ byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad faktiškai jis neatliko jokių statybos rangos darbų atsakovei I. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tik pardavė jai statybines medžiagas.

20Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovą UAB „Lijasta ir Ko“ ir atsakovę I. K. sieja statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir kartu pripažino, kad per ieškovo direktorių R. S. tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Pastarąją išvadą teismas padarė nustatęs, kad šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos medžiaga yra įrodyta, jog tarp atsakovės ir R. S. buvo susitarimas, kad jis prižiūrės atsakovės namo remonto darbus, aprūpins statybvietę medžiagomis, įrengimais ir darbininkais, kad dauguma šių darbų yra atlikta, kad reikalingas medžiagas tiekė R. S.. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog ginčo sąskaitos faktūros yra išrašytos šių susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu, todėl ieškovo UAB „Lijasta ir Ko“ reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Paminėtina, kad ieškovas nėra pateikęs apeliacinio skundo, tačiau atsiliepime į skundą, papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose tvirtina, kad jo bei atsakovės nei faktiškai, nei formaliai statybos rangos teisiniai santykiai nesiejo, nes jai buvo parduodamos vien tik statybinės medžiagos.

21Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė I. K. yra teisi teigdama, jog teismas, konstatavęs, kad rangos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo, kaip juridinio asmens, veikiančio per administracijos vadovą R. S., ir atsakovės, visiškai neanalizavo bei nevertino jos pateiktų įrodymų bei argumentų, kuriais ji, kaip minėta, prieštaraudama pareikštam ieškiniui, įrodinėjo, jog teisiniai santykiai ją siejo ne su ieškovu, bet su R. S., kaip privačiu fiziniu asmeniu, išmanančiu statybos darbus ir dirbančiu statybų versle, su juo yra atsiskaičiusi ir už darbą, ir už medžiagas, todėl neteisingai sprendė dėl atsiskaitymo pagal ginčo sąskaitas faktūras. Kaip buvo nurodyta, teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl paties ieškovo pirmiau paminėtų argumentų, kad jis neatliko jokių remonto (rekonstrukcijos) darbų atsakovei priklausančiame name, todėl atsakovė yra skolinga jam tik už 2008 m. gruodžio mėn. parduotas statybines medžiagas pagal ginčo sąskaitas faktūras.

22Faktinės bylos aplinkybės

23Pagal bylos medžiagą R. S. buvo vienintelis ieškovo UAB „Lijasta ir Ko“, kurios pagrindinė veikla buvo langų montavimas, akcininkas ir administracijos vadovas nuo bendrovės įsteigimo iki jos bankroto. Jis yra baigęs mokslus, susijusius su statyba, ir nuo to laiko dirba šioje srityje (1 t., 12, 212 b. l.). Iš R. S. ir I. K. paaiškinimų seka, kad jie yra pažįstami apie 15-20 metų, abu gyveno Trakuose, juos siejo draugiški tarpusavio santykiai, kad atsakovei buvo žinoma, jog R. S. profesinė veikla yra susijusi su statybomis (1 t., 212 b. l.). Ieškovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė ir R. S. 2008 m. pavasarį žodžiu susitarė dėl jai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, įskaitant aprūpinimą statybos medžiagomis (1 t., 143-144 b. l.). Minėti darbai, kaip nustatė teismas ir neginčija nei viena iš šalių, buvo atliekami 2008 m. gegužės-lapkričio mėn. (1 t., b. l. 214). Iš byloje esančių banko mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė I. K. į asmeninę R. S. sąskaitą šių darbų atlikimo laikotarpiu pervedė: 2008-05-28 – 30 000 Lt (skola), 2008-06-06 – 20 000 Lt (apmokėjimas už atliktus darbus), 2008-07-03 – 50 000 Lt (įsiskolinimas už statybines medžiagas), 2008-07-23 – 30 000 Lt (sąskaitos papildymas). Tokiu būdu atsakovė R. S. asmeniškai iš viso yra pervedusi 130 000 Lt (1 t., 61-62 b. l.).

24Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad tarėsi su atsakove dėl statybos medžiagų nupirkimo, teikė konsultacijas ir patarimus gyvenamojo namo remonto darbų klausimais, prižiūrėjo darbus, kad atsakovė į jo asmeninę sąskaitą pervedė 130 000 Lt; patvirtino, kad statybines medžiagas pirko iš atsakovės pervestų 130 000 Lt (1 t., 212, 213 b. l.). Taip pat tvirtino, kad jam priklausanti įmonė, tai yra ieškovas UAB „Lijasta ir Ko“, ginčo objekte jokių darbų neatliko (1 t., b. l. 67). Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2009-09-22 Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. L2-2609-232/09 atsakovė I. K. pateikė galimai suklastotą 2009-07-22 UAB „Lijasta ir Ko“ pakvitavimą, nes nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių nustatyta, kad: ginčo PVM sąskaitas faktūras 2008 m. gruodžio mėn. išrašė bendrovės administratorė M. K. direktoriaus R. S. pavedimu, jam išvardijus, kokios prekės, kiek ir kokiai sumai yra pateikiamos I. K., kad jokio raštiško prekių užsakymo nebuvo, kad pagal buvusios ieškovo buhalterės D. N. paaiškinimą, informavus R. S. apie atsakovės skolą pagal ginčo sąskaitas, jis paaiškinęs, jog tai jam yra žinoma. Iš Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-07-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nuo 2008 m. gegužės mėn. R. S. apsiėmęs suremontuoti I. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo savo naudai I. K. priklausantį turtą – 210 000 Lt ir pavogė betono maišyklę, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nustatyta, kad pagal buvusio ieškovo darbuotojo A. P. paaiškinimą, R. S. nurodymu į minimą objektą vežė R. S. įrankius, betono maišyklę, o taip pat statybines medžiagas. Be to, šiame nutarime yra nustatyta, kad statybos rangos santykiai buvo susiklostę tarp I. K. ir R. S., kuris teikė atsakovei namo rekonstrukcijai būtinas statybines medžiagas ir kitas paslaugas (1 t., 192-195 b. l., ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-2-0562-09, 15 b. l.). Taip pat iš minėtų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsakovės namą remontavę darbininkai aiškino, jog R. S. nurodydavo, ką ginčo objekte reikia padaryti, pataisyti, kad jis tikrino atliktus darbus ir už juos apmokėdavo kiekvienos savaitės pabaigoje, kad šis asmuo 2008-08-25 juos įdarbino UAB „Lijasta ir Ko“, tačiau iki spalio mėn. jie dirbo prie atsakovės namo (2 t., 12, 13 b. l.).

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad be pirmiau paminėtų atsakovei išrašytų ginčo PVM sąskaitų faktūrų, byloje nėra jokių dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo laikotarpiu, tai yra nuo 2008 m. balandžio mėn. (darbų pradžia) iki 2008 m. gruodžio mėn. (PVM sąskaitų faktūrų išrašymas) tarp UAB „Lijasta ir Ko“ bei atsakovės buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai (1 t., 146, 213 b. l., ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-2-0562-09, 15 b. l.).

26Dėl statybos rangos sutartinių teisinių santykių subjektų

27Kaip minėta, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo susiklostę statybos rangos santykiai, t. y. iš rangovo medžiagų, priemonių ir jo jėgomis buvo remontuojamas (rekonstruojamas) atsakovei (užsakovei) nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, o atsakovė už tai atsiskaitydavo asmeniškai su R. S. (CK 6.681 str.). Kaip žinoma, tais atvejais, kai statybos darbai atliekamai vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str. 4 d.). Teisinių santykių kvalifikavimas vartojimo ranga ar statybos ranga turi reikšmę, esant minėtų teisės normų konkurencijai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra aktualu, nes sprendžiamas ginčas ne dėl šių santykių tinkamo įgyvendinimo (atliktų darbų apimties, terminų, priėmimo-perdavimo, trūkumų ir kt.), tačiau svarbu išsiaiškinti, su kuriuo asmeniu atsakovę siejo minėti santykiai.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylos medžiaga iš tiesų patvirtina teismo išvadą, jog sutartiniuose santykiuose su atsakove dėl statybos darbų atlikimo dalyvavo ir juos organizavo R. S.. Tačiau laiko, jog yra pagrįsti apeliantės teiginiai, kad, priešingai nei sprendė teismas, byloje nėra įrodymų neabejotinai ir vienareikšmiai patvirtinančių, jog minėtas asmuo šiuose santykiuose su atsakove I. K. veikė kaip UAB „Lijasta ir Ko“ atstovas, todėl I. K. santykiai dėl ginčo namo statybos rangos buvo susiklostę su ieškovu (CK 2.81 str.). Atsižvelgiant į tai ir vertinant pirmiau paminėtas faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. buvo ne tik ieškovo vienasmenis valdymo organas, bet ir vienintelis akcininkas. Kaip žinoma, juridinio asmens valdymo organui yra keliami griežti reikalavimai ir taikomi aukšti elgesio ir profesionalumo standartai, nes tarp jo ir juridinio asmens susiklosto pasitikėjimo santykiai ir administracijos vadovas veikia bendrovės vardu ir interesais, o šio organo priežiūrą vykdo juridinio asmens dalyviai (CK 2.84 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju šie bendrovės valdymo ir kontrolės organai sutapo, todėl R. S. turėjo galimybę savo nuožiūra naudotis ieškovo resursais. Šiame kontekste teisėjų kolegija mano, kad R. S., kaip bendrovės, gan ilgą laiką užsiimančios statybos darbų verslu, vadovui, turėjo būti ir buvo žinoma, kaip turi būti įforminami užsakovo ir rangovo sutartiniai santykiai, atliekami darbai, pasirašomas jų priėmimas-perdavimas, išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kaip privalo būti atliekamas ir įforminamas atsiskaitymas su bendrovės klientais ir kt. Tai patvirtina ir ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai apie UAB „Lijasta ir Ko“ suteiktas paslaugas kitiems asmenims: įvykdytų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, be kita ko, pasirašytos ir R. S. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, jei R. S. veikė kaip ieškovo atstovas, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad statybos ranga būtų tinkamai įforminta: sudaryta sutartis, aptartos esminės sąlygos, pasirašomi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai ir kt. Tuo tarpu, kaip minėta, byloje nėra tokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovė I. K. dėl statybos rangos darbų tarėsi su ieškovu UAB „Lijasta ir Ko“ per jo atstovą R. S..

29Kaip yra žinoma, įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.) Tai reiškia, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tai yra išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

30Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, jog, priešingai nei sprendė teismas, labiau yra tikėtina, kad statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės I. K. ir R. S., kaip privataus asmens, o ne kaip ieškovo direktoriaus (CPK 185 str.). Dėl to sprendžia, jog teismas iš esmės teisingai nustatęs teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl statybos rangos teisinių santykių be pagrindo pripažino, jog jie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės, t. y. netinkamai nustatė santykių subjektus. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl minėtų teisinių santykių (apimties, esminių sąlygų ir kt.), nes tai išeina už skundo nagrinėjimo ribų.

31Pripažinus, kad tarp ieškovo UAB „Lijasta ir Ko“ ir atsakovės I. K. nebuvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, spręstina, ar pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas įrodė, kad atsakovė yra jam skolinga pagal ginčo sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovės prievolę ieškovui, laiko, jog būtina nurodyti prievolių atsiradimo pagrindus.

32Dėl pirkimo-pardavimo santykių

33Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo-pardavimo santykius dėl statybinių medžiagų pardavimo įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), o pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą–faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas įrodė, jog tarp jo ir atsakovės susiklostė realūs pirkimo-pardavimo santykiai pagal atsakovės pasirašytas 2008 m. gruodžio mėn. ginčo sąskaitas faktūras, nes, kaip teisingai nurodo apeliantė, šios išvados nepatvirtina bylos įrodymų visetas. Visų pirma, pats ieškovas pirmosios instancijos teisme teikė prieštaringus paaiškinimus, susijusius su pirkimo-pardavimo santykiais: vienur tvirtino, kad prekės atsakovei buvo išduotos sąskaitų išrašymo dieną ar dieną prieš tai, kitur bendrovės direktorius R. S. teigė, kad neatsimena iki kada atsakovei teikė statybines medžiagas ir paslaugas, tačiau patvirtino, kad jokios paslaugos atsakovei jau nebuvo teikiamos gruodžio mėn.; dar kitur, tai yra apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovas nurodė, kad iš viso negali pateikti įrodymų apie priekių išdavimą atsakovei (1 t., 209, 214 b. l.). Antra, nors byloje nustatyta, jog atsakovė vykdė statybos darbus, tačiau, kaip nurodė pats ieškovas, statybinių medžiagų tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, kad vienintelis medžiagų ir prekių pardavimą patvirtinantis dokumentas yra ginčo sąskaitos faktūros. Dėl to, nesant jokio rašytinio susitarimo dėl prekių tiekimo, atsiskaitymo už jas sąlygų (atidėjimo), šalių teisinių santykių negalima vertinti kaip tęstinių, t. y. kad bendru sutarimu prekės ir medžiagos atsakovei buvo perduotos anksčiau, nei buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros. Tuo labiau, kad pagal įstatymą PVM sąskaitas faktūras ieškovas privalėjo išrašyti nedelsiant pateikęs atsakovei prekes (Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 79 str. 2 d.). Trečia, priešingai nei teigia ieškovas, bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis pats, kaip pardavėjas, prekiavo rinkoje statybinėmis medžiagomis ir kt., kurias, anot jo, pardavė atsakovei. Byloje pateiktos įvairios ieškovui, kaip pirkėjui, išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. rodo, kad UAB „Lijasta ir Ko“ iš kitų Lietuvos ar Lenkijos pardavėjų (tiekėjų) pirko statybines medžiagas ir paslaugas, kurios buvo pristatomos (teikiamos) skirtingais adresais (pvz., Laisvės pr. 70-4, Algirdo g. 12, Vilnius), ir, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad būtent jose nurodytos prekės ir paslaugos 2008 m. gruodžio mėn. buvo parduotos atsakovei I. K. (pvz., jose nurodomas cementas, tačiau ginčo PVM sąskaitose faktūrose jo nėra). Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų ieškovo Pardavimo PVM registro duomenų už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009-02-07, o taip pat iš kitų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas minėtu laikotarpiu neužsiėmė prekių pardavimu klientams, išskyrus atsakovę, o teikė paslaugas savo medžiagomis. Ketvirta, kaip žinoma, pardavėjas privalo pagal kiekvieną pirkimo-pardavimo sandorį realiai perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 str. 1 d.). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, užsakymo, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.). Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuosavybės ar kitos teisės pagrindu jam priklauso pastoliai, giluminis vibratorius, mini krautuvas, kampinis šlifuoklis, klojiniai, kurie ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodyti kaip išnuomojami atsakovei, kad minėti įrankiai ir įrengimai atsakovės buvo grąžinti ieškovui. Be to, nėra duomenų, kaip minėtos prekės, medžiagos ir įrankiai buvo faktiškai pristatyti (perduoti) atsakovei. Penkta, kaip minėta, atsakovė dėl gyvenamojo namo remonto darbų, įskaitant reikalingas medžiagas ir paslaugas, buvo sutarusi su R. S., kuris būdamas ieškovo direktoriumi ir akcininku, turėjo galimybę, kurią beje patvirtina ir paminėtų liudytojų parodymai, nurodyti atsakingiems bendrovės darbuotojams išrašyti ginčo PVM sąskaitas faktūras jo išvardytoms medžiagoms bei prekėms, nurodyti jų kiekius bei kainą, datą.

35Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išvardintomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymų tikėtinumo principu, sprendžia, kad yra nepagrįsta teismo išvada, jog minimi teisiniai santykiai atsakovę siejo su ieškovu, todėl jai tenka prievolė šiam sumokėti už minimas statybines medžiagas (CK 6.38, 6.200, 6.305 str., CPK 176-185 str.). Tokią išvadą patvirtina, kaip jau nustatyta, aplinkybė, kad atsakovės bei R. S. tarpusavio susitarimas, jog šis asmuo, teiks jai atlygintinę pagalbą remontuojant (rekonstruojant) gyvenamąjį namą (aprūpins statybvietę medžiagomis, prižiūrės darbus ir kt.), buvo grindžiamas jų ilgamete pažintimi ir pasitikėjimu, tai, kad atsakovė nevienkartiniais mokėjimais į jo asmeninę banko sąskaitą šiuo reikalu buvo pervedusi itin didelę pinigų sumą, nurodydama, jog jų paskirtis – mokėjimas už statybines medžiagas ir darbus, tai, kad R. S. neginčija, jog iš minėtų lėšų iš tiesų buvo pirktos medžiagos, kurios buvo panaudotos tame objekte, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog šiuos atsakovės pinigus R. S. buvo įnešęs į bendrovės sąskaitą (kasą), taip pat nėra dokumentų, kaip ieškovas disponavo minėtomis lėšomis, iš trečiųjų asmenų pirkdamas atsakovei reikalingas medžiagas, tai, kad atsakovė niekada nėra lankiusis bendrovėje, o vykdant minimus darbus jai nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurių pagrindu ji būtų privalėjusi suprasti, kad medžiagos, paslaugos perkamos iš bendrovės, pinigai sumokami bendrovei, kad R. S. veikia bendrovės vardu. Ypatingą tarpusavio pasitikėjimą tarp atsakovės bei R. S. taip pat liudija aplinkybės, susijusios su, taip vadinamos, paskolos R. S. suteikimu bei jos grąžinimu atsakovei. Iš byloje esančio pakvitavimo turinio seka, kad atsakovė R. S. buvo paskolinusi net 120 000 Lt, kuriuos šis jai grąžino (1 t., 65 b. l.). Atsakovė I. K. teigia, kad jokių pinigų R. S. ji nebuvo skolinusi, o tokį raštelį pasirašiusi jam prašant, kad metų gale jis turėtų galimybę pagrįsti bankiniais pavedimais, apie kuriuos jau buvo kalbėta, iš jos gautas lėšas. Tuo tarpu R. S., teigdamas, jog tokią paskolą jis buvo gavęs, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti šios paskolos tikslo, pinigų gavimo ir jų grąžinimo aplinkybių, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Nurodytos išvados pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat patvirtina paties R. S., kaip vienasmenio bendrovės vadovo bei vienintelio jos akcininko, elgesys, susijęs su ginčo PVM sąskaitų išrašymu, bendrovės lėšų naudojimu savo nuožiūra, tai yra šių sąskaitų turinys buvo grindžiamas ne bendrovės dokumentais, o diktuojamas paties R. S., jo paties šios sąskaitos pasirašomos ir vežamos pasirašyti atsakovei, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nebuvo įforminta tai, kad statybinės medžiagos nupirktos už lėšas, atsakovės pervestas į jo asmeninę banko sąskaitą, ar šių lėšų įnešimas į bendrovės kasą; tai, kad, kaip jau minėta, yra prieštaringi ieškovo ir R. S. parodymai, susiję su minėtose sąskaitose nurodytų medžiagų ir paslaugų pardavimo, perdavimo atsakovei faktų, etc.

36Taigi teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl R. S. galimybės disponuoti ieškovo dokumentacija, resursais, etc., yra pagrindas abejoti ieškovo teiginiais, jog atsakovės pasirašytose ginčo sąskaitose faktūrose yra išreikšta jos valia 2008 m. gruodžio mėn. nupirkti iš ieškovo konkrečių prekių ir paslaugų už 209 334,71 Lt, ir kad šios prekės ieškovo nurodytu laiku realiai jai buvo perduotos. Tuo tarpu byloje nėra paneigti atsakovės argumentai, jog minėtas PVM sąskaitas faktūras ji pasirašė R. S. prašant ir juo pasitikint už jau atliktus statybos darbus, įskaitant medžiagas, o ne už konkrečias 2008 m. gruodžio mėn. ginčo sąskaitose faktūrose išvardytas ir parduotas prekes (paslaugas) (CPK 185 str.).

37Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija laiko, kad priešingai nei sprendė teismas, byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovės I. K. prievolę ieškovui BUAB ,,Lijasta ir Ko“, suteikiančių pagrindą jos atžvilgiu taikyti CK 6.38, 6.200, 6.305, 6.344 straipsnių nuostatas bei priteisti iš atsakovės reikalaujamą 209 334,71 Lt skolą.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, o tai, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką lemia, jog tokioje byloje yra ginami ne vien tik paties ieškovo, bet ir jo kreditorių turtiniai interesai, tai yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali nulemti išvados dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, nes teisėjų kolegija, kruopščiai išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus bei išsamiai įvertinusi nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad nepatenkinus bankrutuojančios bendrovės ieškininio reikalavimų yra pažeidžiamas viešasis interesas (CPK 185 str.).

39Dėl aukščiau paminėto, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

40Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki Trakų rajono policijos komisariate bus baigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal atsakovės pareiškimą dėl to, kad R. S. apgaule užvaldė atsakovės pinigus, dėl to, kad atsakovė yra sumokėjusi asmeniškai R. S. dar 213 000 Lt, kad jai buvo pateikti kasos pajamų orderiai 209 334,71 Lt, o vėliau atsiimti, tampa teisiškai neaktualūs ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

41Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

42Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atidėjo atsakovei 5 186,69 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 84 str.) (2 t., 30 b. l.). Tačiau, kaip yra žinoma, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, atmetusi ieškinio reikalavimus, nepriteisia iš ieškovo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

43Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

44Pripažinusi, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu, panaikina teismo 2009-02-19 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės 137 419,90 Lt vertės turtui (1 t., 19-20 b. l.).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

46Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

47Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta ir Ko“ ieškinį atmesti.

48Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės I. K. (asmens kodas ( - ) turtui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi UAB ,,Lijasta ir... 6. Ieškovas UAB ,,Lijasta ir Ko“ 2009-11-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, t.... 9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė jai priklausančio namo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą... 12. Atsiliepimu ieškovas BUAB „Lijasta ir Ko“ prašo apeliacinį skundą... 13. 1. Teismas teisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šios bylos... 14. 2. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 17. Apeliaciniu skundu atsakovė kelia klausimus dėl įrodymų vertinimo... 18. Ginčo esmė... 19. Kaip minėta, byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo UAB „Lijasta ir Ko“... 20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovą UAB „Lijasta ir Ko“... 21. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė I. K. yra... 22. Faktinės bylos aplinkybės ... 23. Pagal bylos medžiagą R. S. buvo vienintelis ieškovo UAB „Lijasta ir Ko“,... 24. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad tarėsi su... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad be pirmiau paminėtų atsakovei išrašytų... 26. Dėl statybos rangos sutartinių teisinių santykių subjektų... 27. Kaip minėta, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes,... 29. Kaip yra žinoma, įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais... 30. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines... 31. Pripažinus, kad tarp ieškovo UAB „Lijasta ir Ko“ ir atsakovės I. K.... 32. Dėl pirkimo-pardavimo santykių ... 33. Kaip yra žinoma, įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines ir... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išvardintomis... 36. Taigi teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant aukščiau nurodytoms... 37. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija laiko, kad priešingai... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, o tai,... 39. Dėl aukščiau paminėto, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 40. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bylos sustabdymo CPK... 41. Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą... 42. Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atidėjo atsakovei 5 186,69 Lt... 43. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 44. Pripažinusi, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, teisėjų... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti... 47. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta ir Ko“ ieškinį... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas...