Byla 2-266-330/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Adminova“ įpareigota perduoti, o valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ perimti Siesikų dvarą pagal priėmimo - perdavimo aktą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ bankroto byloje (Nr. B2-2871-340/2017),

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „Fondas statyboms vystyti“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Adminova“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorė teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad visos įmonės likvidavimo procedūros yra baigtos. Įmonės kreditorė VĮ „Lietuvos paminklai“ prašė atmesti prašymą ir pratęsti BUAB „Fondas statyboms vystyti“ likvidavimo terminą, įpareigoti bankroto administratorę pateikti teismui Siesikų dvaro sodybos perdavimo aktą. Nurodė, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ 1999 m. rugpjūčio 2 d. su atsakove 99 metų laikotarpiui sudarė Siesikų dvaro sodybos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį. Kreditorės nuomone, bankroto administratorė prieš Siesikų dvaro sodybos nuomos sutarties nutraukimą privalėjo ne vėliau kaip per keturiolika dienų atlaisvinti ir perduoti valstybės turto valdytojai VĮ „Lietuvos paminklai“ pagal perdavimo - priėmimo aktą pastatus ir juose esančią įrangą su visais padarytais pataisymais ir pagerinimais, tačiau to nepadarė.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė prašymą dėl įmonės pabaigos, pratęsė BUAB „Fondas statyboms vystyti“ likvidavimo procedūrų terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė iki prašymo dėl BUAB „Fondas statyboms vystyti“ pabaigos pateikimo teismui neatliko visų įstatyme numatytų būtinųjų bankroto proceso darbų, t. y. pagal perdavimo - priėmimo aktą neperdavė VĮ „Lietuvos paminklai“ Siesikų dvaro sodybos pastatų ir juose esančios įrangos su visais padarytais pataisymais ir pagerinimais.
  4. 2017 m. spalio 26 d. bankroto administratorė pateikė teismui atsistatydinimo pareiškimą. VĮ „Lietuvos paminklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti administratorės atsistatydinimo pareiškimą, nes tai gali sužlugdyti jau pradėtą Siesikų dvaro sodybos perdavimo procesą.
  5. Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovė paaiškino, kad Siesikų dvaras neperduotas valstybei dėl to, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ atsisako jį priimti.
  6. Kreditorė VĮ „Lietuvos paminklai“ pripažino, kad nesutinka perimti valstybės turtą, nes išnuomotose patalpose yra gyventojų, o pagal nuomos sutarties nuostatas nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, privalo atlaisvinti ir perduoti pagal perdavimo - priėmimo aktą pastatus bei juose esančią įrangą su visais pataisymais ir pagerinimais. Be to, VĮ „Lietuvos paminklai“ 2017 m. rugsėjo 5 d. gavo iš administratorės pranešimą apie tai, jog atsirado potenciali nuomininko pareigų pagal sutartį perėmėja UAB „Naujasis Vilnius“, kuri sutinka pagal sutarties nuostatas prisiimti visus be išlygų nuomininko įsipareigojimus. VĮ „Lietuvos paminklai“ kreipėsi į Kultūros ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl sutikimo pakeisti nuomininką, kurie tai turėtų padaryti iki 2017 m. lapkričio 10 d. Mano, kad likvidavimo procedūros turi būti tęsiamos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorės UAB „Adminova“ atsistatydinimo pareiškimo, BUAB „Fondas statyboms vystyti“ likvidavimo terminą pratęsė iki 2018 m. sausio 27 d., įpareigojo iki 2018 m. sausio 27 d. BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorę UAB „Adminova“ perduoti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ perimti Siesikų dvaro turtą pagal priėmimo - perdavimo aktą.
  2. Teismo vertinimu, svarbių priežasčių atstatydinti administratorę, objektyvių duomenų apie bankroto procedūros pažeidimus ar kreditorių teisių pažeidimus nėra, todėl administratorės pareiškimo teismas netenkino.
  3. Spręsdamas įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą teismas konstatavo, kad bankroto byloje priimtame 2017 m. kovo 1 d. procesiniame sprendime konstatuota aplinkybė, sukurianti kliūtį priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, yra neišnykusi – Siesikų dvaro turtas nebuvo perduotas kreditorei VĮ „Lietuvos paminklai“. Šią aplinkybę teismas pripažino kliūtimi bankroto procesui pabaigti, todėl įmonės likvidavimo terminą pratęsė.
  4. Teismas nepagrįstais pripažino kreditorės VĮ „Lietuvos paminklai“ argumentus, kurie, kreditorės nuomone, sudaro kliūtis perminti valstybės turtą. Teismas konstatavo, kad Siesikų dvaro sodybos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis su investicija į remontą pasibaigė UAB „Fondas statyboms vystyti“ iškėlus bankroto bylą. Teismas pažymėjo, jog tokiu būdu nustojo galioti ir sutarties nuostata, pagal kurią nuomininkas, nuomotojui sutikus, turi teisę perleisti iš šios sutarties kylančias nuomininko teises ir pareigas trečiajam asmeniui. Pažymėjo, jog po nuomos sutarties pabaigos bankroto administratorė neteko teisės perleisti trečiajam asmeniui iš nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas. Teismas nurodė, kad UAB „Fondas statyboms vystyti“ likvidavimo procedūros metu administratorė privalo grąžinti VĮ „Lietuvos paminklai valstybės turtą, perduotą nuomos sutarties pagrindu.
  5. Teismo vertinimu, jeigu kreditorė manytų, kad administratorė neatliko veiksmų, būtinų valstybės turto perdavimui, ji turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus bankroto byloje, tačiau valstybės turto perdavimo ir įmonės likvidavimo procedūra negali būti siejama su nuomininko teisių įgyvendinimu ir tęsiama tol, kol bus parinktas nuomininko teisių ir pareigų perėmėjas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Kreditorė VĮ „Lietuvos paminklai“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį, panaikinant nutarties 15-16 punktuose išdėstytus motyvus bei panaikinant nutarties rezoliucinės dalies trečią pastraipą, kuria bankroto administratorė įpareigota perduoti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ perimti Siesikų dvaro turtą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorė nurodė, kad sudarytą nuomos sutartį vykdys, nes toks klausimas turi viešojo intereso požymių. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuomos sutartis pasibaigė.
    2. Teismo išvada dėl kliūčių perimti dvaro turtą nebuvimo nepagrįsta, kadangi dvaro patalpose yra gyventojas, kuris iki patalpų perdavimo turi jas atlaisvinti.
    3. Turtas nenaudojamas VĮ „Lietuvos paminklai“ veikloje, todėl buvo ieškoma, kam perduoti turtą. Kreditorės nuomone, dvaro turtas turi būti perduotas pagal nuomos sutarties sąlygas naujajam nuomininkui.
  2. Kreditorė VĮ „Lietuvos paminklai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  3. BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorė UAB „Adminova“ atsiliepimu prašo kreditorės VĮ „Lietuvos paminklai“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad nesant duomenų dėl sutikimo perduoti turtą naujajam nuomininkui, bankroto procedūrų vykdymas užsitęs neapibrėžtą laiką. Bankroto procedūros šiuo atveju gali būti baigtos tik įpareigojant administratorę perduoti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ perimti Siesikų dvaro pastatus ir įrenginius tokios būklės, kokie jie yra, už atliktus veiksmus bankroto byloje reiškiant finansinius reikalavimus arba pateikiant informaciją apie tai, ar yra gautas sutikimas perduoti turtą naujajam nuomininkui.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas įpareigojo iki 2018 m. sausio 27 d. BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorę UAB „Adminova“ perduoti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ perimti Siesikų dvaro turtą pagal priėmimo - perdavimo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Kreditorė VĮ „Lietuvos paminklai“ (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties kopiją, administratorės UAB „Adminova“ 2014 m. kovo 10 d. pranešimo kopiją, bankroto administratorės UAB „Adminova“ įgalioto asmens 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimo kopiją, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. rašto kopiją.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinis teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties kopijos pateikimas į bylą, atsižvelgiant į tai, jog ši nutartis ir sudaro apeliacijos objektą bei sudaro bankroto bylos medžiagą, yra perteklinis. Kiti dokumentai yra susiję su apeliantės atskirojo skundo argumentais, ir nors apeliantė jų pateikimo būtinumo neargumentuoja, tačiau bankroto administratorė prieštaravimų dėl jų priėmimo nepareiškė. Todėl apeliacinis teismas taiko CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir šiuos įrodymus priima.
  4. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorės prašymą dėl juridinio asmens pabaigos, priėmė procesinį sprendimą pratęsti įmonės likvidavimo terminą. Šis procesinis sprendimas grindžiamas objektyvia aplinkybe - bankrutavusios įmonės žinioje yra valstybei priklausantis ir kreditorės VĮ „Lietuvos paminklai“ patikėjimo teise valdomas Siesikų dvaras, kuris ilgalaikės nuomos pagrindu buvo perduotas UAB „Fondas statyboms vystyti“. Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant objektyvių kliūčių bankrutavusios įmonės žinioje esantį turtą grąžinti kreditorei. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorės VĮ „Lietuvos paminklai“ nurodytos aplinkybės dėl bankroto administratorės pareigos turtą pagal UAB „Fondas statyboms vystyti“ ir VĮ „Lietuvos paminklai“ sudarytos nuomos sutarties sąlygas perduoti naujajam nuomininkui, yra nepagrįstos ir nesudaro vien tik nurodytu tikslu tęsti įmonės bankroto procedūrą.
  5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nutarties 18 punkte nurodyta kliūtis (Siesikų dvaro neperdavimas kreditorei VĮ „Lietuvos paminklai“) įmonės bankroto procedūroms pabaigti konstatuota dar 2017 m. kovo 1 d. priimtame teismo procesiniame sprendime, kuriuo taip pat atsisakyta spręsti dėl įmonės pabaigos.
  6. Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, tiek iš apskųstosios nutarties turinio, tiek iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo tikslu įpareigojo bankroto administratorę pagal priėmimo - perdavimo aktą perduoti, o kreditorę – perimti nuomos sutarties pagrindu bankrutavusios įmonės žinioje likusį turtą – Siesikų dvarą. Apeliantės nuomone, bankroto administratorė turėtų šį turtą pagal nuomos sutarties sąlygas perduoti naujajam nuomininkui. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, išdėstytoms apskųstojoje nutartyje (nutarties 10 punktas), kuriomis remiantis nustatyta pareiga iki nutartyje nurodyto termino bankroto administratorei perduoti, o VĮ „Lietuvos paminklai“ perimti pagal priėmimo - perdavimo aktą Siesikų dvarą.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).
  8. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „Fondas statyboms vystyti“ ir VĮ „Lietuvos paminklai“ 1999 m. rugpjūčio 2 d. 99 metų laikotarpiui sudarė Siesikų dvaro sodybos negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį su investicija į remontą. Apeliacinis teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria apskųstoje nutartyje suformuluotai išvadai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą dvaro turto nuomos sutartis pasibaigė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateiktas 2014 m. kovo 10 d. raštas, kuriuo kreditorė VĮ „Valstybės paminklai“ raginama spręsti klausimą dėl tolimesnio nuomos objekto likimo, negali būti pripažįstama bankroto administratorės išreikštu ketinimu toliau vykyti sutartį ir bankroto procese. Priešingai, siūlymas nuomotojui spręsti nurodytą klausimą sąlygoja išvadą, jog administratorė patvirtino neketinanti vykdyti su bankroto proceso tikslais nesuderinamą bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį. Ta aplinkybė, jog ginčo turtas, kuriam suteiktas saugotino kultūros objekto statusas, formuoja išvadą dėl viešo intereso požymių egzistavimo, ką nurodytame rašte pagrįstai akcentavo bankroto administratorė, nesudaro pagrindo teigti, jog viešojo intereso apsaugą turi užtikrinti ne šio turto nuomotojas, o nuomininkas ar jį atstovaujanti bankroto administratorė.
  9. Kaip matyti iš apeliantės tiek pirmosios instancijos, tiek apeliaciniam teismams nurodytų argumentų, VĮ „Valstybės paminklai“, kaip valstybės turtą patikėjimo teise valdantis subjektas, Siesikų dvaro turtą atsisako priimti nurodydama įvairias priežastis. Apeliantės teigimu, kliūtis turto perėmimui sudaro tiek tai, jog dvare yra gyventojas, tiek tai, jog atsirado trečiasis asmuo, sutinkantis perimti ankstesnio nuomininko teises pagal sudarytą nuomos sutartį, todėl administratorė privalo šį turtą perduoti ne apeliantei, o asmeniui, išreiškusiam pageidavimą perimti nuomos teisę. Tačiau tokia tiek apeliantės pozicija, tiek kitų valstybės institucijų nuostata atsisakant savo žinion perimti ginčo objektą, sudaro pagrįstą prielaidą išvadai, jog tiesioginė priežastis, lemiantį atsisakymą iš bankrutavusios įmonės perimti valstybės turtą, grindžiama to turto paskirtimi, panaudojimo valstybės reikmėms galimybėmis bei bloga fizine būkle. Taigi, apeliantės akcentuojami trūkumai, kurie, be kita ko, ir objektyviai nėra pagrįsti, vertintini tik kaip priežastis atitolinti pareigos perimti patikėjimo teise valdomą turtą savo žinion vykdymą, tokiu būdu vengiant atsakomybės už ginčo objekto apsaugą.
  10. Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantės akcentuojama nuomos sutarties sąlyga, pagal kurią nuomininkas nuomotojui sutikus turi teisę perleisti iš nuomos sutarties kylančias nuomininko teises trečiajam asmeniui (neatsižvelgiant į išvadas dėl nuomos sutarties pabaigos), pagal nurodytos sutarties sąlygos dispozityvų pobūdį nesukuria bankrutavusiai įmonei imperatyvios pareigos iki jos (įmonės) išregistravimo iš juridinių asmenų registro pasirūpinti nuomos objekto ir teisių pagal nuomos sutartį perleidimu kitam nuomininkui. Todėl tokios dispozityvios sąlygos (numatančios šalies teisę, o ne pareigą) nevykdymas negali būti pripažintas kliūtimi įmonės likvidavimo tikslu grąžinti jos žinioje buvusį valstybės turtą. Juolab, kad pati apeliantė iš esmės neneigia aplinkybės, jog būtinos sąlygos, kuriai esant bankrutavusi įmonė galėtų perleisti nuomininko teises naujajam nuomininkui (atitinkamų institucijų sutikimo) nagrinėjamu atveju nėra. Delsimas dėl nurodytų priežasčių organizuoti ginčo turto perdavimą - perėmimą nesuderinamas su bankroto proceso tikslais (žr. nutarties 21 punktą). Tai lemia išvadą, jog iš esmės dirbtinis ir savitikslis bankroto procedūrų tęsimas vien tam, kad valstybės turtas būtų grąžintas ne jo savininkui ar patikėtiniui, o naujajam (būsimam?) nuomininkui, tokiu būdu atskiroms valstybės institucijoms siekiant išvengti joms tenkančių funkcijų vykdymo, atsakomybės už valstybės objekto apsaugą, pažeidžia bankroto proceso tikslus bei principus. Apeliantės argumentai, kuriais ji kvestionuoja pirmosios instancijos teismo konstatuotą pareigą perimti ginčo turtą, pripažįstami aiškiai nepagrįstais.
  11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog tuo atveju, jeigu, kreditorės nuomone, administratorė neatliko veiksmų, būtinų valstybės turto perdavimui, ji turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus bankroto byloje, tačiau nesudaro pagrindo atsisakyti perimti valstybės turtą. Tam tikrų pretenzijų bankroto administratorei turėjimas nepanaikina apeliantės pareigos perimti turtą savo žinion iš bankrutavusio juridinio asmens.
  12. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo iki 2018 m. sausio 27 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Adminova“ perduoti, o valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ – perimti Siesikų dvaro turtą, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai