Byla A6.-1209-1072/2019

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenanti ( - ), dirbanti ( - ) vadove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3S. S., būdama ( - ) (toliau ir – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovė pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, atskaitingais asmenimis, savo neteisėtais veiksmais S. S. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) interesus.

4Teismo posėdžio metu S. S. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, jog kreditoriaus VMI prie FM teisės nebuvo pažeistos, nes mokėjimai kreditoriams buvo atlikti iš jos pačios asmeninių lėšų, siekiant tęsti bendrovės veiklą, laikytini jos, kaip akcininkės, asmenine inveticija į verslą. Dėl to ( - ) turtas ir turimi lėšų aktyvai nesumažėjo jokia apimtimi, o asmenine investicija sudarytos prielaidos pelningam verslui. ( - ) S. S. lėšų už atliktus mokėjimus nėra grąžinęs. ( - ) mažina mokestinę nepriemoką, S. S. pareiškėjui VMI prie FM taip pat iš asmeninių lėšų atliko eilę pavedimų, pateikė prašymą 12 000 eurų permoką įskaityti skolos dengimui, kas rodo, jog dedamos visos pastangos visiškai atsiskaityti su pareiškėju.

5Iš Pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (toliau ir – Pareiškimas) (b. l. 1-2) nustatyta, kad ( - ) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 64 759,64 eurų, iš jų 42 929,00 eurai akcizo mokesčio įmokų (nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d.) bei 762,15 eurai delspinigių, 278,73 eurai gyventojų pajamų mokesčio įmokų, 161,00 euras pelno mokesčio įmokų (nuo 2018 m. birželio 18 d.) bei 3,40 eurai šio mokesčio delspinigių, taip pat 20 400,94 eurų pridėtinės vertės mokesčio įmokų (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d.) ir 224,42 eurai šio mokesčio delspinigių. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. vasario 18 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu mokestinė nepriemoka sudarė 61 539,44 eurų. 2019 m. kovo 18 d. atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-5). Nustatyta, kad Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje: Nr. LT18401004377165162, Nr. LT634010043700185401, Nr. LT984010049500901753. 2019 m. gegužės 20 d. bankui pateiktas paklausimas dėl informacijos apie minėtas sąskaitas ir gautas atsakymas apie piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius nuo 2018 m. vasario 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Nustatyta, jog realios apyvartos nebuvo (b. l. 6, 7-9). Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad Bendrovės vadovė S. S., žinodama, jog Bendrovės sąskaitose realios apyvartos nevyksta, iš kurios nebus galima priverstinai išieškoti skolos kreditoriui VMI prie FM, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais iš savo asmeninės Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios sąskaitos Nr. LT074010049500876231: 2018 m. vasario 1 d. pervedė 150,81 eurų sumą, ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 967,58 eurų sumą; 2018 m. vasario 8 d. pervedė 181,50 eurą ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 967,58 eurų sumą; 2018 m. vasario 14 d. pervedė 242,00 eurus ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 701,35 eurų sumą; 2018 m. kovo 23 d. pervedė 150,00 eurų ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 546,90 eurų sumą; 2018 m. kovo 23 d. pervedė 281,50 eurą ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 546,90 eurų sumą; 2018 m. balandžio 24 d. pervedė 133,59 eurų ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 362,77 eurų sumą; 2018 m. gegužės 11 d. pervedė 229,90 eurų ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 217,25 eurų sumą; 2018 m. birželio 15 d. pervedė 735,00 eurus Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 15 d. pervedė 9 500,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 19 d. pervedė 2000,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 273,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 25 d. pervedė 2 171,40 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 296,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 26 d. pervedė 3 000,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 27 d. pervedė 311,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. birželio 28 d. pervedė 440,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 292,46 eurų sumą; 2018 m. liepos 6 d. pervedė 735,00 eurų Ispanijos įmonei ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 337,62 eurų sumą; 2018 m. liepos 18 d. pervedė 200,00 eurų ( - ), kai Bendrovė buvo skolinga 7 337,62 eurų sumą (b. l. 24-34).

6Iš ( - ) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog S. S. įmonės akcijas įsigijo 2017 m. gegužės 12 d. (b. l. 53-56).

7Iš Valstybinės įmonės Registrų centras duomenų matyti, jog S. S. ( - ) vadove paskirta 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 80).

8Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

9Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas CK 6.9301 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).

11Tai, kad S. S. nesilaikė aukščiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, patvirtina byloje esantys duomenys: administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. paaiškinimai, VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija, operatyvaus patikrinimo pažymos kopija, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, mokestinių pavedimų UAB „Vyno medis“ kreditoriams per asmeninę vadovės sąskaitą išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš paminėtų duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 18 d. atliko ( - ) operatyvinį patikrinimą. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 18 d. datai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 61 539,44 eurų. Nustatyta, kad Bendrovės atsiskaitomose sąskaitose realios apyvartos nebuvo (b. l. 6, 7-9), tačiau Bendrovės vadovė S. S. atlikinėjo atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais iš savo asmeninės Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios sąskaitos Nr. LT074010049500876231 (b. l. 24-34), tai yra, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios reikalavimai pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais paslaugų ir prekių tiekėjais: Ispanijos įmonei ( - ), ( - ), ( - ) ir kitais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile.

12S. S. teiginiai, kad ji su kitais kreditoriais už paslaugas, prekes atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, todėl ji nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, yra atmestini. Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios, o tai reiškia, jog subjektas negali pasirinkti kitokio savo elgesio varianto, nei numatyta normoje. S. S., kaip įmonės vadovė, privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad nors S. S. teigia mokėjimus atlikusi kaip fizinis asmuo, tačiau ji šiuo atveju negali būti atsiejama nuo ( - ) vadovo pareigų. S. S. teigia, kad atsiskaitymai su ( - ) kreditoriais yra jos asmeninė investicija į verslą ir Bendrovė jai pinigų už tai negrąžino, bet pradėjo veikti pelningai, dėl to mažinama mokestinė nepriemoka pareiškėjui. Pažymėtina, kad ši aplinkybė niekaip nepanaikina S. S. administracinės atsakomybės, teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymą. Tokia nuostata suformuota ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-135-334/2018; Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-329-238/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-171-935/2019). S. S., būdama Bendrovės vadove, žinodama apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Be to, S. S., kaip ( - ) vadovė, vykdė atsiskaitymus ( - ) vardu, todėl akivaizdu, kad ji veikė ne kaip atskiras fizinis asmuo, bet kaip Bendrovės vadovė, vykdanti atsiskaitymus už ( - ), ir kuri geriausiai žinojo įmonės finansinę padėtį ir turėjo įstatymuose įtvirtintas pareigas prieš bendrovės kreditorius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. S. pripažintina padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir už tai baustina.

13Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad pažeidimas yra tyčinis, padarytas sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką, teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama S. S. nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tą aplinkybę, jog S. S. siekia mažinti mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ministerijos, tai daro ir iš asmeninių lėšų, taip pat atsižvelgiant į nusižengimo laikotarpį, kuris nėra ženklus, jo padarymo motyvus ir jo pavojingumą, o taip pat susidariusios mokestinės nepriemokos dydį, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

Nutarė

15Pripažinti S. S. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

16Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

17Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1209-1072/2019.

18Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

19Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

20Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. S. S., būdama ( - ) (toliau ir – Bendrovė) vadove, žinodama apie... 4. Teismo posėdžio metu S. S. savo kaltės dėl padaryto administracinio... 5. Iš Pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos... 6. Iš ( - ) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog S. S. įmonės... 7. Iš Valstybinės įmonės Registrų centras duomenų matyti, jog S. S. ( - )... 8. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas... 9. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas... 10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra... 11. Tai, kad S. S. nesilaikė aukščiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir... 12. S. S. teiginiai, kad ji su kitais kreditoriais už paslaugas, prekes... 13. Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad pažeidimas yra tyčinis,... 14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635,... 15. Pripažinti S. S. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą... 16. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per... 17. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją... 18. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma... 19. Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių... 20. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo...