Byla AN2-171-935/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo U. U. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 3000 Eur dydžio bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal U. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo U. U. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 3000 Eur dydžio bauda.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

41.

5U. U. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „V.U.V.E.“ (toliau – ir bendrovė) vadove, žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.93011 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su nurodytais kreditoriais (UAB „I.S.“, E. S. įmone, UAB „S.“, UAB „S.“, advokatu D. V., N. A., UAB „V.“, UAB „D.“, UAB „R.A.“, UAB „R.“, su atskaitingumu asmeniu, t. y. pačia savimi, Danske banku (mokėdama už paskolą) ir kt.), tuo pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

6II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

72.

8Apeliaciniame skunde U. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

93.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog Danske bankui išmokant 80119,79 Eur sumą buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Aiškinama, jog bendrovės vadovė privalo užtikrinti, kad bendrovės vardu sudaromos sutartys (taip pat ir numatančios atsiskaitymą tiesioginio debeto būdu) nepažeistų įstatymuose įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nagrinėjamu atveju sudarant su banku kredito sutartį nebuvo įmanoma numatyti, kad, praėjus dvylikai metų po sutarties sudarymo, bendrovė susidurs su finansinėmis problemomis. Apeliantė pažymi, kad pagal kreditavimo sutartį bankas yra pirmosios eilės kreditorius, jam hipoteka įkeistos visos lėšos, patenkančios į bendrovės sąskaitą. Pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

114.

12Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, jog mokėjimai grynaisiais pinigais įmonėje buvo atlikti iš bendrovės kasos, kad minėti pinigai U. U. buvo įnešti į bendrovės kasą. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais bendrovėje yra vykdomi tik pagal avansinę apyskaitą, nes bendrovė pati grynais pinigais neoperuoja. Avanso apyskaitos sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) už savo asmeninius pinigus perka prekes (paslaugas) įmonėms reikmėms. Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai, ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Apeliantė kaip bendrovės vadovė vyksta į parduotuves ar pas tiekėjus ir už asmenines lėšas perka prekes ar paslaugas, išrašo sąskaitą įmonės vardu ir pateikia ją bendrovės buhalterijai, kuri pateikus mokėjimą patvirtinančius dokumentus turėtų išmokėti pinigus jai. Bendrovė piniginių lėšų neturi, todėl išleistos piniginės lėšos yra fiksuojamos kaip skola U. U..

135.

14Atsiliepime į U. U. apeliacinį skundą VMI atstovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą.

156.

16Atsiliepime nurodoma, kad U. U. pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės teiginiai, jog bendrovė visų pirma turi atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį, yra laikytini nepagrįstais. Be to, byloje nėra duomenų, kad hipoteka buvo užtikrintas bendrovės įsipareigojimų vykdymas pagal 2007 m. gegužės 16 d. kredito sutartį Nr. ( - ), taip pat, kad bankui, suteikusiam kreditą bendrovei, buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal minėtą kredito sutartį. Atsiliepime pažymima, kad CK 6.9301 straipsnis nesuteikia prioriteto mokėjimams, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie yra atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos sutarties pagrindu. Teismui vertinant aplinkybę, ar mokėjimas buvo atliktas nepažeidžiant minėtos normos, esminę reikšmę turi dokumento, kurio pagrindu atliekamas mokėjimas, teisinė prigimtis ir paties reikalavimo rūšis.

177.

18Dėl atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais pagal avansinę apyskaitą VMI atstovas nurodo, kad tokie mokėjimai nesuteikia jokio prioriteto atskaitingam asmeniui prieš kitus kreditorius ir atsiskaitymas su kreditoriais turėtų būti vykdomas laikantis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. U. U. teiginys, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo atliekami ne iš bendrovės kasos, o jos asmeninių lėšų, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

19III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

20Apeliantės U. U. skundas atmestinas.

218.

22Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. U. U. kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

239.

24Byloje nekilo ginčo dėl to, kad U. U., būdama UAB „V.U.V.E“ vadovė, žinodama, kad bendrovė turi įsiskolinimą VMI, nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su banku Danske Bank ir grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Nagrinėjamu atveju U. U. nesutinka su tuo, jog buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kadangi bendrovė visų pirma privalėjo atsiskaityti su banku, suteikusiu bendrovei kreditą, o su kitais įmonės kreditoriais ji atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Vis tik su tokia U. U. pozicija negalima sutikti.

2510.

26CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

2711.

28VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „V.U.V.E.“ yra sudariusi kredito sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, kurio grąžinimo termino pabaiga yra 2018 m. gegužės 2 d. Bendrovės negrąžintas paskolos likutis 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo 256810,00 Eur. Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „V.U.V.E.“ nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Danske bankui pagal kredito sutartį iš viso grąžino 80119,79 Eur (t. 1, b. l. 152-153). Minėtos aplinkybės teismo posėdžio metu buvo patvirtintos VMI atstovo (t. 2, b. l. 18-19) bei pačios U. U. (t. 2, b. l. 11-12). Iš byloje esančio UAB „V.U.V.E.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. iš trečiųjų asmenų už suteiktas paslaugas į banko sąskaitą gaudavo pinigines lėšas, kurios būdavo nuskaičiuojamos Danske banko pagal kredito sutartį – kredito sumos, kintamos palūkanos, taip pat ir delspinigiai (t. 1, b. l. 32-136). Vis tik įsipareigojimai, kylantys iš minėtos kredito sutarties, t. y., įsipareigojimas kiekvieną mėnesį bankui mokėti kredito sumą ir kintamąsias palūkanas, negali būti laikoma aplinkybe, kuri pateisintų CK 6.9301 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, šalintų asmens atsakomybę už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.

2912.

30Apeliantė tvirtina, jog, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bankas, suteikęs kreditą, turi teisę pirmasis nusiskaityti bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). CK 4.170 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankas nuskaitė UAB „V.U.V.E.“ banko sąskaitoje buvusias lėšas, kurios buvo gautos iš kitų subjektų už bendrovės suteiktas paslaugas, o ne gautos pardavus hipoteka įkeistą bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje banko pirmumo teisė gauti pinigines lėšas prieš VMI, nėra nustatyta. Be jokios abejonės, banko teisė nusiskaičiuoti pinigines lėšas nuo bendrovės banko sąskaitos kyla dėl jos įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bankas yra bendrovės penktosios eilės arba nustačius, kad bankui nuskaitomi pinigai nuo bendrovės banko sąskaitos pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, ketvirtosios eilės kreditorius. Vis tik VMI šiuo atveju pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas yra pirmesnis bendrovės kreditorius nei bankas. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal CK 6.9301 straipsnį įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, vykdymas pats savaime neturi pirmenybės prieš kitus mokėjimus. CK 6.9301 straipsnio turinys suponuoja, jog šio straipsnio taikymo tikslais nepakanka konstatuoti, kad mokėjimas atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu ir kad įsipareigojimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar atliekamas vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos pagrindu. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).

3113.

32U. U. aiškina, kad ji kaip įmonės vadovė negalėjo disponuoti bendrovės sąskaita, esančia Danske banke, kadangi ji buvo areštuota. Vis tik apeliacinės instancijos teismas šioje vietoje pažymi, kad iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad bendrovė banko sąskaitą turi ne tik Danske banke. Taigi U. U., būdama įmonės vadove, galėjo imtis veiksmų, kurie sąlygotų pinigų pervedimą į kitas bendrovės banko sąskaitas arba tiesiogiai į VMI banko sąskaitas, taip sumažinant UAB „V.U.V.E.“ įsiskolinimą valstybės biudžetui.

3314.

34U. U. teiginiai, kad ji su kitais kreditoriais už paslaugas, prekes atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, todėl ji nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, yra atmestini. Iš bendrovės apyskaitų ir kasos knygų turinio matyti, kad U. U. asmeninės lėšos įneštos į bendrovės kasą tapdavo bendrovės pinigais, už kuriuos buvo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas bei prekes (t. 1, b. l. 8-31). Faktą, kad piniginės lėšos tapdavo bendrovės, patvirtina ir tai, kad vėliau dėl į bendrovės kasą įneštų pinigų U. U. tapdavo bendrovės kreditore, kuriai pažeidus kreditorių, t. y., VMI tenkinimo eiliškumą buvo sumokami pinigai, pavyzdžiui, 2018 m. sausio 11 d. jai kaip atskaitingam asmeniui buvo sumokėti – 2200 Eur (t. 1, b. l. 27), 2017 m. gruodžio 18 d. – 9500,00 Eur (t. 1, b. l. 26). Čia dar kartą pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios, o tai reiškia, jog subjektas negali pasirinkti kitokio savo elgesio varianto, nei numatyta normoje. Atkreiptinas dėmesys, kad U. U. yra ilgametė, patyrusi UAB „V.U.V.E.“ vadovė (direktore paskirta nuo 2005 m. rugsėjo 13 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

3515.

36Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog U. U., būdama UAB „V.U.V.E.“ vadovė, atsiskaitydama su bendrovės kreditoriais, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ji teisingai bei pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį. Šioje vietoje pažymėtina, kad asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, reikalaujama, jog būtų nustatytas neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Tiek iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad U. U. jau buvo bausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomoji dalis tikslinama nurodant, kad U. U., būdama bausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nesilaikė CK 6.93011 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomosios dalies patikslinimas neturi reikšmės jo teisėtumui ir pagrįstumui

37Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38apeliantės U. U. apeliacinį skundą atmesti.

39Patiksinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo aprašomąjį dalį nurodant, kad U. U., būdama bausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nesilaikė CK 6.93011 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo su kreditoriais.

40Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 4. 1.... 5. U. U. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „V.U.V.E.“ (toliau – ir... 6. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7. 2.... 8. Apeliaciniame skunde U. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. 3.... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas... 11. 4.... 12. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas... 13. 5.... 14. Atsiliepime į U. U. apeliacinį skundą VMI atstovas prašo atmesti... 15. 6.... 16. Atsiliepime nurodoma, kad U. U. pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies... 17. 7.... 18. Dėl atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais pagal avansinę apyskaitą VMI... 19. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Apeliantės U. U. skundas atmestinas.... 21. 8.... 22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės... 23. 9.... 24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad U. U., būdama UAB „V.U.V.E“ vadovė,... 25. 10.... 26. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar... 27. 11.... 28. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB... 29. 12.... 30. Apeliantė tvirtina, jog, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 3 dalies... 31. 13.... 32. U. U. aiškina, kad ji kaip įmonės vadovė negalėjo disponuoti bendrovės... 33. 14.... 34. U. U. teiginiai, kad ji su kitais kreditoriais už paslaugas, prekes... 35. 15.... 36. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog U. U., būdama... 37. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 38. apeliantės U. U. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Patiksinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo... 40. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....