Byla 1A-31-843/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, Linui Gružui, nuteistajam V. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. atstovui advokatui Janui Kučinskiui, civilinio atsakovo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo astovui advokatui Dariui Butvilavičiui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. A. ir P. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 30 MGL dydžio (1129 Eur) bauda.

4Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

5Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo P. M. 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo V. A. 350 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

8Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9V. Š. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2014 m. lapkričio 16 d., apie 16.18 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) važiuodamas Vilniuje, Oslo gatve iš Titnago gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 112 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“, tai yra, važiuodamas greitėjimo juosta, nepraleido Oslo gatve nuo Gariūnų gatvės pusės važiuojančio automobilio VW Polo, valst. Nr. ( - ) sukėlė avarinę situaciją, dėl ko šio automobilio vairuotoja, siekdama išvengti susidūrimo, buvo priversta staigiai pasukti vairą į kairę, jos vairuojamas automobilis išvažiavo į antrą juostą ir, atsitrenkęs į bordiūrą bei, tapęs nevaldomu, išslydo į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, atsitrenkė į šia juosta važiavusį V. Š. vairuojamą automobilį Honda CR-V, nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Eismo įvykio metu susižalojo VW Polo vairuotoja V. A., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. prašo panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nuosprendžio dalį, panaikinant/pašalinti teiginį apie jos kaip vairuotojos kaltę dėl šio eismo įvykio kilimo. Priteisti jai iš atsakovų 173,29 Eur turtinę bei 6000 Eur neturtinę žala. Taip pat iš nuteistojo V. Š. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turėtas išlaidas (1527,13 Eur) už atstovavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. prašo panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, panaikinant/pašalinti teiginį dėl V. A. kaltės dėl šio eismo įvykio kilimo bei priteisti jam iš atsakovo (atsakovų) 2474,51 Eur turtinę žalą.

12V. A. ir P. M. apeliacinių skundų didžioji dalis motyvų yra identiški, todėl bus aprašomi kartu.

13Apeliantų manymu, byloje nebuvo gauta objektyvių faktinių duomenų dėl to, kad V. A. veiksmai būtų įtakoję šio eismo įvykio kilimą. Teismas nuosprendyje vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Šakėno 2015-06-01 specialisto išvada Nr. 11- 473(15) bei teismo posėdžio metu, kur jis palaikė savo išvadą, duotais parodymais.

14Minėta specialisto V. Šakėno specialisto išvada bei parodymai teisme paneigia V. A. parodymus, liudytojų N. K. ir M. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus 2016-01-18 specialisto išvadą Nr. MV 2016-01 bei jo parodymus teisme, eismo įvykio vietos apžiūros protokolą bei policijos pareigūnų parodymus teisme. Pažymi, jog prokuroras A. Jankauskas teisme kritiškai vertino specialisto V. Šakėno išvadą bei jo parodymus teisme.

15V. A. pažymi, jog ji bei jos atstovas 2016-06-22 kreipėsi į UAB „Impulsana“, tikslu gauti papildomą specialisto išvadą dėl pirminio automobilių Honda CR-V ir VW Polo kontakto. Iš 2016-06-27 specialisto išvados MV 2016-36 matyti, kad objektyvūs požymiai – apskritimų fragmentų formos pėdsakai ant automobilio VW Polo, valst. Nr. ( - ) priekinių dešinių durelių, kurie susidarė dėl liestinio kontakto su automobilio Honda CRV, valst. Nr. ( - ) priekinio kairio rato padangos šonine dalimi, automobiliams važiuojant tarpusavyje daugiau lygiagrečiai maždaug vienodais greičiais, duoda pagrindą teigti, kad automobilių Honda ir VW pirminis kontaktas įvyko iki automobilis VW Polo, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į kairėje esantį bortelį.

16Be to, surašant 2016-01-18 specialisto išvadą MV 2016-01 nustatyta, kad prieš eismo įvykį automobilis VW Polo judėjo apie 70 km/h greičiu. Kompiuterio programa PC Crash 10.2 turi modulį „Greičio nustatymas pagal ratų kontakto pėdsakus“, kuris leidžia pagal ratų pėdsakų lokalizavimą nustatyti transporto priemonių greičių santykį, arba atvirkščiai – leidžia vaizduoti ratų pėdsakų ant kitos transporto priemonės šono formą, esant tam tikram transporto priemonių greičių santykiui. LTEC specialistas V. Šakėnas 2015-06-01 specialisto išvadoje Nr. 11-473(15) konstatavo, kad atsižvelgiant į automobilių Honda ir VW Polo padėties po eismo įvykio, jų išorinių sugadinimų pobūdį ir išdėstymą, automobilio VW Polo pėdsakus važiuojamojoje dalyje, kompiuterio programa PC Crash 9.0, kuri sukurta eismo įvykių tyrimams ir jų eigos atkūrimui ant Oslo g. atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, palydovinės nuotraukos buvo modeliuojama automobilių susidūrimas, kurio grafinis atvaizdavimas pateikiamas 4 pav. (3-9 išvados lapas). Tačiau, kaip matyti iš išvados, specialistas V. Šakėnas nevertino užfiksuotų pėdsakų ant kelio dangos ir atvirkščiai, nei nurodyta eismo įvykio vietos apžiūros protokole (kad ant važiuojamosios dalies eismo juostoje yra VW Polo slydimo žymės 41,0 m ir 18,3 m ilgio), teigė, kad ant asfalto dangos automobilis VW Polo buvo stabdomas ir vidutinis stabdymo lėtėjimas 7,85 m/s2. Dar aiškiai matyti, kad šioje specialisto išvadoje pateiktas automobilių judėjimo modeliavimo rezultatas, judėjusių po susidūrimo automobilių ratų trajektorijos, visiškai nesutampa su 2014-11-16 eismo įvykio vietos plane užfiksuotais ratų pėdsakais. Be to, specialistas V. Šakėnas visiškai neįvertino pėdsakų pobūdžio ant automobilio VW Polo dešinės durelių, jie objektyviai nurodo, kad buvusio pirminio liestinio kontakto metu automobilių VW ir Honda greičiai buvo vienodi ir šie pėdsakai negalėjo susidaryti po antrinio automobilių susidūrimo. Be to, iš 2016-01-18 specialisto išvados – atlikto modeliavimo matyti, kad, kai įvyko antras automobilių susidūrimas, tai automobilis Honda važiavo jau ne pirmąja juosta miesto cento link, o iš dalies buvo išvažiavęs į antrąją važiavimo juostą. Tai rodo, kad po pirmo susidūrimo automobilis Honda ne važiavo tiesiai pirmąja juosta, o kažkiek keitė važiavimo kryptį (13-17 išvados lapai). 2014-11-20 paaiškinime liudytoja N. K. paaiškino, kad „...važiavimo greitis buvo 70 km/h. Automobilis Honda važiavo iš papildomos juostos su įjungtu posūkiu į kairę. „Naglai“ norėjo įvažiuoti į pirmąją juostą. Nepristabdęs ir nepraleidęs „rėžėsi“ į važiuojantį automobilį Volkswagen Polo. Volkswagen automobilis po kelių susidūrimų su Honda nuskriejo nuo kelio...“. Vėliau patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nuteistasis V. Š. irgi teigė, kad jis rikiavosi, tai reiškia, kad iš greitėjimo juostos suko kairiau į pirmąją eismo juostą, tokiu būdu stumiant V. A. iš pirmosios eismo juostos. 2015-06-01 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-473(15) nustatyti trūkumai yra esminiai, o teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Be to, LTEC specialistui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga. Pateiktos nuotraukos, kaip ir pats specialistas V. Šakėnas konstatavo teisme, buvo nekokybiškos ir neinformatyvios. Atlikta transporto priemonių apžiūra yra neišsami ir paviršutiniška.

17V. A. manymu, jos nubaudimas pagal ( - ) straipsnio 2 dalį nieko bendro neturi su jos, kaip teigė teismas, abipuse vairuotojų kalte.

18V. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisingai įvertino bei priteisė jai turtinę ir neturtinę žalą, P. M. – turtinę žalą. Teismas konstatavo, kad dėl eismo įvykio kilimo nustatyta abipusė vairuotojų kaltė, todėl yra pagrindas nustatytas atlygintinas sumas sumažinti. Teismas nepasisakė konkrečiai, kuo pasireiškė V. A. kaltė, ar buvo didelis neatsargumas iš jos pusės. V. A. byloje nebuvo pareikštas įtarimas ar kaltinimas. Specialistai V. Šakėnas ir V. Mitunevičius teisme parodė, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo neteisėti automobilio Honda CRV vairuotojo V. Š. veiksmai, todėl konstatuoti abipusę vairuotojų kaltę nėra pagrindo. Specialistas V. Mitunevičius specialisto išvadoje konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio VW Polo, valst. Nr. ( - ) vairuotojos V. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimti ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą P. M. prašo priteisti jam iš atsakovo (atsakovų) 2474,51 Eur turtinę žalą.

20V. A. pažymi, jog prieš eismo įvykį automobilį vairavo su akiniais, tačiau po to nei automobilyje, nei eismo įvykio vietoje akinių nerado, greičiausiai jie buvo sunaikinti, todėl turėjo pirkti naujus, nes jai būtina nešioti akinius.

21Be to, teismas, nagrinėjant jos ieškinį dėl neturtinės žalos, vertino tik 2015-01-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto paaiškinimą. Tačiau jos gydymo eiga matyti iš pateikto teismui 2015-09-17 išrašo iš medicinos dokumentų, gydymas tęsėsi nuo 2014-11-16 iki 2015-03-18. Tam, kad būtų nustatytas skausmo laipsnis, judėjimo/gulėjimo galimybės ir kt., būtina skirti teismo medicinos ekspertizę. 2015-01-08 specialisto paaiškinime ekspertė J. M.-Čobot nepasisakė dėl to, koks jai yra nustatytas nedarbingumo lygis. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad negalima vadovautis jos motinos gydytojos I. M. įrašais. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad jai būtų skirtas ypatingas gydymas, ji netgi nebuvo hospitalizuota. Kilus abejonėms teismas turėjo paskirti teismo medicinos ekspertizę. Mano, kad ekspertė savo specialisto paaiškinime nepilnai įvertino 2014-12-18 kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatus. Ji patyrė civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus, skausmą, buvo apriboti judesiai, sunku buvo kvėpuoti, patyrė nugaros raumenų įtempimą. Esant skausmams negalėjo miegoti. Teismui buvo pateiktas dokumentas dėl krūtinės-juosmens įtvaro įgijimo, kurį nešiojo kasdien apie 2 mėnesius. Dėl sveikatos sutrikdymo ji negalėjau visaverčiai gyventi, rūpintis šeima – vyru ir dviem nepilnamečiais vaikais.

22V. A. taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nepriteisė antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų – 1527,33 Eur – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nukentėjusysis ir jo atstovas apie turėtas išlaidas pagal įstatymą įpareigoti pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Mano, kad teismas neturėjo teisės paskirti gynėją V. Š. BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be to teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų priteisimo, nesidomėjo jo turtine padėtimi.

23Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė V. A. ir jos atstovas prašė skundus tenkinti.

24Kaltinamasis, prokuroras, gynėjas, civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

25P. M. apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, V. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

27Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

28BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

29Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

30Apeliacinės instancijos teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nekilo jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad V. Š. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 16.18 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) įvažiavo iš šalutinės Titnago gatvės į pagrindinę Oslo gatvę, Vilniuje, ir važiavo Oslo gatve greitėjimo juosta, po ko įsiliejo į Oslo gatve važiuojančių automobilių srautą. Kad Oslo gatve nuo Gariūnų gatvės pusės pirma eismo juosta važiavo nukentėjusios V. A. vairuojamas automobilis VW Polo, valst. Nr. ( - ) Šis automobilis važiavimo eigoje išvažiavo į antrą eismo juostą, kur atsitrenkė į bordiūrą, po ko išslydo į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, atsitrenkė į šia juosta važiavusį V. Š. vairuojamą automobilį Honda CR-V, nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Eismo įvykio metu susižalojo VW Polo vairuotoja V. A., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje surinkti įrodymai dėl šių aplinkybių iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, tad teismas detaliau dėl jų nepasisakys.

31Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų sprendžiant abipusės kaltės klausimą pagrįstumo

32Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl abipusės eismo įvykio dalyvių kaltės padarė nepilnai ištyręs byloje esančius įrodymus, juos vertindamas selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, kas lėmė išvadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, padarymą ir netinkamą pareikštų civilinių ieškinių išsprendimą, todėl ši pirmosios instancijos nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta ir yra keistina dėl žemiau nurodytų motyvų.

33Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl abipusės eismo įvykio dalyvių kaltės padaryta remiantis prieštaringa Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-06-01 specialisto išvada Nr. 11-473 (15), kurioje, viena vertus, konstatuota, kad automobilio Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. Š. veiksmai – iš greitėjimo juostos įvažiuodamas į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, nedavė kelio šia juosta artėjusiam V. A. vairuojamam automobiliui VW Polo, valst. Nr. ( - ) – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kita vertus, taip pat konstatuota, kad automobilio VW Polo, valst. Nr. ( - ) vairuotojos V. A. veiksmai – važiuodama apie 94 km/h greičiu, t. y. viršydama leistiną maksimalų 70 km/h greitį, atsiradus kliūčiai, nesaugiai manevravo automobilį, kuris atsitrenkė į bordiūrą, po to išslydęs į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, atsitrenkė į šia juosta važiavusio V. Š. vairuojamą automobilį Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) kada vairuotoja, važiuodama nedidesniu kaip leistinu maksimaliu 70 km/h greičiu ir neefektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į jos automobilio judėjimo juostą įvažiavusį automobilį Honda – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. 1. 100-108). Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi, kuria buvo netenkintas pareiškėjos V. A. skundas ir 2015-06-30 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-33168107-15, kuriuo V. A. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, paliktas nepakeistas bei Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutartimi, kuria apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

34Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad minėti teismų sprendimai buvo priimti, vėlgi, remiantis tos pačios prieštaringos Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto Vytauto Šakėno išvados pagrindu. Apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2AT-77-699/2016 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutartis bus panaikinta, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2017-07-07 nutartimi, patenkinus V. A. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartis ir Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 2015-06-30 nutarimas bus panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. A. atžvilgiu bus nutraukta, pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo žinoma. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad į ekspertų sąrašą įrašytas specialistas Vytautas Šakėnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai paaiškinti, kuo remiantis jis nustatė, kad nukentėjusioji V. A. važiavo 94 km/h greičiu.

35Atkreiptinas dėmesys, jog apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje į ekspertų sąrašą įrašytas specialistas Vytautas Šakėnas savo išvadą išimtinai grindė prielaida, kad, jeigu automobilio VW Polo greitis būtų mažesnis negu 94 km/val., tokios situacijos nebūtų. Koks nors slystamas kontaktas ar techninė avarija – daugiausia, kas galėtų įvykti. Važiuojant 70 km/val. greičiu, nebūtų reikalo netgi efektyviai stabdyti, kad išvengti kažkokio kontakto. Taip pat specialistas parodė, kad savo išvadas darė tik iš nuotraukų, kurios nebuvo kokybiškos, kad būtų galima kažką spręsti. Idealiai sumodeliuoti, kad automobiliai būtų pastatyti ant esančių pėdsakų, nesigavo, bet jis to ir nesiekė, puslankių netyrė. Turėjo tik tokias nuotraukas, kurias būtų galima rodyti tik kaip pavyzdžius kaip nereikia fotografuoti. Mano, kad buvo vienas kontaktas, kai automobilis VW Polo po kontakto su bordiūru, vairuotojai nusukus į dešinę ir efektyviai stabdžius, judant trajektorija iš kairės į dešinę, trenkėsi į automobilio Honda priekinį kairį sparną. Dėl pirminio kontakto – nežino, nuotraukos, kurioje ant VW Polo dešinės pusės durų matyti kontakto pėdsakai, neturėjo ir negali paaiškinti, iš kur galėjo atsirasti tokie apgadinimai. Mano, kad, jei būtų du automobilių kontaktai, tai toks kontaktas jokiu būdu nesugebėtų pakeisti automobilio judėjimo krypties, jeigu nebūtų tolesnių pačios vairuotojos veiksmų. Esant tokiam kontaktui, turėjo būti momentinis sąlytis, kurio metu automobiliai turėjo pravažiuoti labai lygiagrečiomis trajektorijomis, tokiu pačiu greičiu. Paaiškinti, kad čia įvyko kontaktas tarp dviejų vienodu greičiu judančių automobilių negalėtų, kadangi nėra slydimo trasos. Jeigu Hondos vairuotojas tyčia taranavo automobilio VW Polo vairuotoją ir nustūmė ją nuo kelio, tai jo veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal šį straipsnį.

36Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl V. Šakėno prielaidą laiko neginčijamu įrodymu ir atmeta specialisto Valentino Mitunevičiaus 2016-01-18 išvadą MV 2016-01 B ir jo pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, taip pat nukentėjusiosios V. A. bei liudytojų V. A., N. K. ir M. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, patvirtinančius, kad V. A. vairuojamas automobilis neviršijo leistino 70 km/h greičio.

37Pažymėtina, jog UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus 2016-01-18 išvadoje MV 2016-01 B nurodyta, kad tiriamo eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio Honda CRV, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. Š. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – įvažiuojant iš greitėjimo juostos į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, nedavė kelio šia eismo juosta artėjusiam V. A. vairuojamam automobiliui VW Polo, valst. Nr. ( - ) bei susidūrė su šiuo automobiliu, dėl to automobilis VW Polo atsitrenkė į kairėje esantį bortelį, išslydo į pirmą eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu Honda bei nuvažiavo į dešinę šalikelę ir ten apvirto. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio VW Polo vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 25-48).

38Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „Impulsana“ specialistas Valentinas Mitunevičius palaikė savo pateiktą išvadą ir paaiškino, jog tarp automobilių buvo du kontaktai. Pagal pėdsakus ant automobilio VW Polo durelių galima spręsti, kad pirminis susidūrimas buvo automobilių šonais, susidūrimo metu automobilių Honda CRV ir VW Polo greičiai, tikėtina, buvo vienodi – apie 70 km/h. O prieš betarpišką antrą susidūrimą, VW Polo greitis turėjo būti 65 km/h, o Honda – 45 km/h. Sprendžiant pagal eismo įvykio vietos palydovinę nuotrauką, liudytojų pateiktas aplinkybes, pirminis kontaktas įvyko ties greitėjimo juostos pabaiga, automobiliui Honda rikiuojantis. Reziumavo, kad automobilio VW Polo vairuotojos veiksmuose negalima nustatyti jokių prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Automobilio Honda veiksmuose buvo prieštaravimas Kelių eismo taisyklių reikalavimams, įvažiuojant ir persirikiuojant reikia duoti kelią gretima eismo juosta judančioms transporto priemonėms. Kadangi toks automobilių susilietimas įvyko tokioje padėtyje, kaip parodyta 12 pav. pirmoje padėtyje, vadinasi automobilio Honda CRV vairuotojas, išvažiuojant iš greitėjimo juostos, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui VW Polo. Tokie veiksmai buvo nepriimtini ir jie turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Kadangi automobilio VW Polo veiksmuose negalima nustatyti prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tai automobilio Honda CRV veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

39Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja nukentėjusioji V. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2014-11-16, apie 16.30 val., vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. ( - ) priklausantį P. M.. Važiavo Gariūnų gatve nuo Gariūnų link Lazdynų 70 km/h, greičio neviršijo, važiavo paskui savo vyrą saugiu atstumu. Kai iš Titnago gatvės į greitėjimo juostą įvažiavo automobilis Honda, ji šiek tiek pristabdė, kad jis galėtų įvažiuoti į pirmą eismo juostą, bet jis nevažiavo. Pagalvojo, kad vairuotojas mato ją ir praleidžia, tada vėl padidino greitį iki 70 km/h. Tuo metu ji pamatė, kad jis kirsdamas punktyrinę liniją minimaliu atstumu priartėjo prie jos, vos jos neišstumdamas. Pagalvojo, kad automobiliai susidurs, todėl pasuko vairą į kairę pusę. Tuo metu jos automobilio ratas trenkėsi į šaligatvio kraštą, automobilis tapo nevaldomas, pirmoje eismo juostoje galėjo kažkiek susidurti su Honda. Atsitrenkė į šaligatvį todėl, kad nestabdė, o bandė išvengti susidūrimo sukdama vairą. Po susidūrimo su šaligatviu sprogo padanga, automobilis slydo.

40Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju M. F. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad važiuodamas maždaug 70km/h greičiu antrąja eismo juosta, matė už 10-15 metrų pirma eismo juosta nuo kalno važiuojantį automobilį VW Polo, kuris važiavo panašiu greičiu. Greitėjimo juostoje atsirado Honda. Šie automobiliai susigretino. Honda iš greitėjimo juostos pradėjo negražiai lįsti į pirmą eismo juostą. VW Polo pasitraukė į kairę. Honda toliau jį spaudė, matė staigų judesį link VW Polo. Nematė, ar jis kliudė VW Polo automobilį. Po šio manevro VW Polo staiga įvažiavo (metėsi) į antrą eismo juostą ir automobilis tapo nevaldomas. VW Polo slysdamas grįžo į pirmą eismo juostą ir kliudė Honda automobilio kairį priekinį kampą. Nuo šio smūgio automobilis Honda apsisukęs sustojo ant šaligatvio, o VW Polo nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi.

41Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad tą dieną apie 16.00 val. važiavo Gariūnų gatve, maždaug 70 km/h greičiu. Priekyje už 100-150 metrų tolygiai, negreitėdamas, panašiu greičiu važiavo automobilis VW Polo. Iš Titnago gatvės išvažiavo džipas su įjungtu kairės pusės posūkio signalu. Nepristabdydamas džipas įžūliai rikiavosi ir trenkėsi į automobilį VW Polo, kuris išvažiavo į pirmą eismo juostą, po to – į antrą ir vertėsi. Pagalvojo, kad Hondą vairuoja koks „piemuo“, kuris bet kokia kaina bando įlįsti. Nustebo pamačiusi, kad tai nelabai jaunas vyras, kuris po įvykio net nebuvo priėjęs prie VW Polo, jis stovėjo prie savo automobilio.

42Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas V. Š. ir V. A. abipusės kaltės klausimą, nepagrįstai nesivadovavo nei nukentėjusiosios V. A. parodymais, kad ji važiavo leistinu 70 km/h greičiu ir jo neviršijo, nei specialisto Valentino Mitunevičiaus išvada ir jo paaiškinimais, nei liudytojų V. A., N. K. ir M. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais, patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymus, ir rėmėsi tik tuo metu galiojusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutartimis, kurios buvo priimtos remiantis jau minėta prieštaringa Vytauto Šakėno 2015-06-01 išvada Nr. 11-473 (15) ir vėliau panaikintos kaip neteisėtos ir nepagrįstos.

43Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant pašalinti minėtose specialistų išvadose esančius prieštaravimus, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-05 nutartimi paskirta teismo kompleksinė trasologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, neįtraukiant į ekspertų komisiją ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-01 specialisto išvadą Nr. 11-473 (15) pateikusio šios ekspertizės įstaigos eksperto Vytauto Šakėno. Vienas iš šioje nutartyje teismo suformuluotų klausimų: „Kokiu greičiu iki pirminio tarpusavio kontakto važiavo automobiliai VW Polo, valst. Nr. ( - ) ir Honda CRV, valst Nr. ( - )

442017-01-05 Vilniaus apygardos teisme gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės 2016-12-30 ekspertizės akte Nr. 11-2173(16)/11-2622(16) pateiktoje išvadoje palaikyta specialisto Vytauto Šakėno pozicija, kad tarp automobilių VW Polo ir Honda CRV buvo vienas kontaktas ir kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų dalyvių veiksmai. Automobilio Honda CRV vairuotojas V. Š., persirikiuodamas iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Polo. Pastarojo vairuotoja V. A., atsiradus kliūčiai, nesaugiai manevravo, laiku nestabdė savo automobilio, dėl ko pastarasis nuvažiavo už kelio ribų ir apvirto. Tuo pačiu ekspertai Vitalij Matusevič ir Vidas Leipus konstatavo, kad negalima apskaičiuoti automobilių VW Polo ir Honda CRV greičių prieš eismo įvykį.

45Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo papildomai pateikta 2017-02-24 specialisto Valentino Mitunevičiaus išvada Nr. MV 2017-18 A, kurioje specialisto atlikti tyrimo rezultatai papildomai pagrindžia eismo įvykio, užregistruoto 2014 m. lapkričio 16 d., apie 16 val. 18 min., Vilniaus m., Oslo g. (už Gariūnų g. - Oslo g. – Titnago g. sankryžos, žiūrint link miesto centro), kurio metu susidūrė automobilis Honda CRV, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo V. Š., ir automobilis VW Polo, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo V. A., mechanizmą ir jo kilimo techniniu požiūriu priežastis.

46Siekiant pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti ekspertai Vidas Leipus Vitalij Matusevič bei specialistas Valentinas Mitunevičius.

47Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas Valentinas Mitunevičius patvirtino pateiktas teismui abejas savo išvadas ir paaiškino, kad jo abejose išvadose iš esmės duomenys nepasikeitė. Į jį kreipėsi advokatas, kad papildomai pakomentuotų. Antroji išvada detalizuoja pirminę išvadą. Dėl antrinio kontakto yra išsišakoję pėdsakai, yra žinoma vieta, į kurią atsitrenkė „VW Polo“ priekiniu kairiu ratu. Pirminis kontaktas buvo dar iki tol. Ekspertai nurodė, kad aukščiai neatitinka, nes panaudojo senesnės kartos automobilį „VW Polo“. Tarp automobilių buvo du kontaktai. „VW Polo“ vairuotoja ir liudytojai parodė, kad buvo liestinis kontaktas, po kurio Polo atsitrenkė į kairėje esantį bordiūrą, po to vėl grįžo į važiuojamąją dalį ir įvyko automobilių antrinis kontaktas ir po to abu automobiliai nuvažiavo į dešinę šalikelę. 17 lapo 7 pav. matosi, kad tarp automobilių buvo ženklus kampas apie 20 laipsnių ir greičių skirtumas buvo pakankamai didelis, tai surašant pirmą išvadą nustatyta, kad po atsitrenkimo į bordiūrą abu automobiliai juda pagal užfiksuotus pėdsakus. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad pirminis liestinis kontaktas įvyko savaime iki „VW Polo“ atsitrenkimo į bordiūrą. 11 pav. matosi, kad judantis „VW Polo“ dar kartą atsitrenkė į „Hondą CR-V“. Toks mechanizmas paaiškina, kad tarp automobilių įvyko du kontaktai. Jei būtų vienas kontaktas, tai neaišku kokiu būdu jie nuvažiavo į priešingą šalikelę. „VW Polo“ sparno deformacija susidarė antrinio kontakto metu. Po pirminio smūgio vairuotojai buvo šokas, kol susivokė, įvyko susidūrimas prie bordiūro.

48Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Vidas Leipus parodė, kad jiedu su kolega Vitalij Matusevič nesutinka su specialisto Valentino Mitunevičiaus paaiškinimais ir lieka prie savo ekspertizės akto išvados. Sutiko, kad pagal visas aplinkybes situacija kilo gerokai anksčiau, o po to sekė susidūrimas, kai jie suartėjo antrą sykį. Kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas, nebuvo galima nustatyti dėl duomenų stokos. Techniniu požiūriu, tai vairuotojai pirmiausia turėjo stabdyti – stabdymas pats patikimiausias būdas išvengti tokių situacijų.

49Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Vitalij Matusevič paaiškino, kad buvo dviejų judančių automobilių susidūrimas. Pats susidūrimas nebuvo modeliuojamas, nes policijos pareigūnai netinkamai užfiksavo pėdsakus – nebuvo duomenų, koks kampas, koks lankas, koks išsidėstymas, dėl to jie negalėjo nustatyti nei susidūrimo vietos, nei kampo. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Honda CRV vairuotojas sudarė kliūtį, VW Polo vairuotoja nesaugiai manevravo, nes atsitrenkė į kairį bordiūrą. Išvadoje nurodė, kad tarp automobilių įvyko vienas kontaktas. Iš brėžinio, esančio 4 pav., matosi, kokie pėdsakai yra ant abiejų automobilių, todėl padarė išvadą, kad kontaktas buvo nežymus. VW Polo vairuotoja, važiuodama 70 km/h greičiu, ties ta vieta, kur atsitrenkė į bordiūrą, turėjo mažinti greitį. Jei būtų sustabdžiusi, nebūtų nuslydusi į dešinę. Ekspertizės aktai skiriasi todėl, kad jiems buvo pateikta daugiau medžiagos nei ekspertui Vytautui Šakėnui.

50Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo du automobilių VW Polo ir Honda CRV kontaktai.

51Nukentėjusioji V. A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie pirminį kontaktą nieko neužsiminė, taip pat tiesioginio kontakto nematė iš paskos už 10-15 metrų važiavęs M. F.. Jis patvirtino, jog matė, kai Honda CRV vairuotojas, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio VW Polo, iš greitėjimo juostos staiga metėsi į kairę ir neleistinai pavojingai priartėjo prie VW POLO automobilio, todėl liudytojos N. K. parodymai, kad ji, važiuodama maždaug 100-150 metrų atstumu, matė tiesioginį dviejų automobilių kontaktą, kolegijos vertinimu, nėra pakankami įtikinantys. Pažymėtina ir tai, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tinkamai neužfiksavo įvykio detalių, atmestinai nubraižė įvykio schemą, jų pateiktos fotografijos nėra pakankamai informatyvios, taip pat nebuvo atliktos ekspertizės, kad nustatyti, ar išliko ant VW durelių automobilio Honda CRV dažų ar kitokio pobūdžio pėdsakų, teismui pateiktos specialistų išvados yra prieštaringos ir šių prieštaravimų nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ant VW Polo durelių apgadinimai atsirado būtent šio automobilio kontakto su automobiliu Honda CRV metu, o ne VW Polo apsivertimo metu, byloje nėra.

52Kolegijos vertinimu, nėra išimtinai svarbu, kiek kontaktų minėto eismo įvykio metu buvo. Nagrinėjamų apeliacinių skundų kontekste pažymėtina, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Šakėno 2015-06-01 išvadoje Nr. 11-473 (15) esanti prielaida, kad V. A. vairuojamas VW Polo važiavo neleistinu 94 km/h greičiu, yra paneigta ne tik UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus išvada 2016-01-18 MV 2016-01 B, bet ir nukentėjusiosios V. A. bei liudytojų V. A., N. K. ir M. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Pažymėtina ir tai, kad minėtos eksperto V. Šakėno prielaidos nepatvirtino ir pakartotinės kompleksinės Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-30 ekspertizės akto Nr. 11-2173(16)/11-2622(16) išvados.

53Šioje dalyje abi V. Mitunevičiaus išvados sutampa su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie yra ir išsamūs, ir neprieštaringi, netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo, jie neginčijamai įrodo, kad V. A., vairuodama automobilį VW Polo, valst. Nr. ( - ) neviršijo leistino 70 km/h greičio ir nepažeidė KET reikalavimų.

54Kolegija kategoriškai nesutinka su ekspertų Vido Leipaus ir Vitalij Matusevič argumentais, kad visais atvejais stabdymas yra patikimiausias atvejis išvengti susidūrimų, todėl jų išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl apipusės kaltės, nes nukentėjusioji staiga nestabdė automobilio, kolegija atmeta kaip nepagrįstą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

55Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertai nevertino, kad V. A. automobilį VW Polo vairavo nepažeisdama KET reikalavimų, važiuodama pirmąja eismo juosta nustatytu greičiu, laikydamasi saugaus atstumo ir tokiu būdu elgdamasi atsakingai, tokio pat elgesio tikėdamasi ir iš kitų eismo dalyvių, todėl neturėjo ir negalėjo numatyti, kad V. Š., grubiai pažeisdamas KET taisykles ir elgdamasis neadekvačiai, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančios nukentėjusiosios, iš greitėjančios juostos neleistinai darys staigų manevrą į kairę, ir tokiu būdu sukels avarinę situaciją, ko pasėkoje nukentėjusioji, siekdama išvengti susidūrimo, buvo priversta staigiai pasukti vairą į kairę, dėl ko automobilis išvažiavo į antrą eismo juostą, atsitrenkė į bortelį, tapo nevaldomas, slysdamas grįžo į pirmą eismo juostą ir kliudė Honda automobilio kairį priekinį kampą. Nuo šio smūgio automobilis Honda apsisukęs sustojo ant šaligatvio, o VW Polo nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Nors ekspertas V. Matusevič teigia, kad dėl duomenų nepakankamumo apie abipusę V. Š. ir V. A. kaltę sprendė iš byloje esančių duomenų, tačiau akivaizdu, kad ekspertas neatsižvelgė, kad V. Š., netinkamai vairuodamas Hondą CRV ir darydamas staigų posūkį į kairę link pagrindiniu keliu važiuojančio VW Polo, prie pastarojo iš dešinės priartėjo neleistinai pavojingai arti, ką patvirtino visi apklausti liudytojai. Šiame kontekste pažymėtina, jog specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje 2016-01-18 MV 2016-01 B konstatuota, kad tarp šių automobilių buvo pirminis kontaktas. Apie buvusį kontaktą patvirtino ir apklausta teismo posėdyje liudytoja N. K., apie neleistinai pavojingą Honda CRV priartėjimą patvirtino ir nukentėjusioji ir liudytojas M. F., todėl nėra jokio pagrindo neginčijamai teigti, kad V. A., net kažkokiu būdu sureagavusi į ją iš dešinės pusės staiga artėjantį automobilį Honda CRV ir puolusi stabdyti jos vairuojamą VW POLO, būtų išvengusi susidūrimo. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad tokie jos veiksmai (staigus stabdymas) būtų adekvatūs iš paskos važiuojančių vairuotojų atžvilgiu ir nebūtų sukėlę papildomos avarinės situacijos.

56Esant šioms aplinkybėms, pavojingas V. Š. vairavimas ir jo Kelių eismo taisyklių 112 punkto reikalavimų nepaisymas, kolegijos vertinimu, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio metu V. A. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jeigu V. Š. būtų laikęsis KET reikalavimų ir praleidęs pagrindiniu keliu važiavusią V. A., eismo įvykis, kurio metu nekentėjo V. A., nebūtų įvykęs.

57Taigi, dėl V. Š. kaltės, ekspertams, pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kausimų nekyla, jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

58Vienareikšmiškai nustačius, kad V. A. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad V. Š. elgsis neadekvačiai ir vairuodamas automobilį Honda CRV, valst. Nr. ( - ) pažeis KET 112 punktą, iš skundžiamo nuosprendžio šalinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šio eismo įvykio yra abipusė, o būtent ir V. A. kaltė.

59Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo

60Pažymėtina, jog, mažinant pareikštuose civiliniuose ieškiniuose priteistinas pinigines sumas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nepagrįsta išvada, kad V. A. veiksmai taip pat lėmė žalos atsiradimą. Panaikinus šią išvadą, taip pat įvertinus visumą kitų žalos atlyginimo dydžiui reikšmingų aplinkybių, civiliniuose ieškiniuose nepagrįstai sumažintų priteistų piniginių sumų dydžiai didintini.

61Pirmos instancijos teismo posėdyje draudiko atstovas advokatas Darius Butvilavičius patvirtino, kad dėl civiliniam ieškovui P. M. atlygintinos žalos už sugadintą automobilį neprieštarauja, nes žalos dydis – 2474,51 eurai – nustatytas pačios draudimo bendrovės (t. 1. b. l. 73), todėl P. M. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai – iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo P. M. naudai priteistina 2474,51 eurų dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

62Dėl nukentėjusios V. A. civiliniame ieškinyje pareikštų sumų pažymėtina, jog, kolegija vertinimu, padarytą nukentėjusiajai turtinę (173,33 eurų dydžio) žalą įrodo pateikti naujų akinių (anksčiau turėti buvo nepataisomai sugadinti eismo įvykio metu) įgijimo čekis ir automobilio VW Polo transportavimo iš eismo įvykio kvitas (t. 1, b. l. 149, 150) todėl ši suma priteistina iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiosios naudai.

63Sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

64Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

65Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

66Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

67Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

69Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

70Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 Lt (579,24 eurų) iki 10 000 Lt (2896,2 eurų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15 000 Lt (4344,30) eurų neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

71Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra V. A. kaltės, eismo įvykio metu V. A. padaryti sužalojimai: paviršinės pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, krūtinės ir juosmens sumušimas, pasireiškęs krūtininio V ir VI slankstelių kūnų lūžiais, krūtininio V slankstelio geterinės ataugos lūžiu, krūtininiu II-VII dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, muštinė žaizda dešinės plaštakos pirmo piršto naginio pirštikaulio srityje, dėl šių sužalojimų ji gydėsi 4 mėnesius, vartojo nuskausminančius vaistus, jautė didelius skausmus, nepatogumus ir išgyvenimus, žala padaryta veikiant neatsargiai, todėl V. A. naudai iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteistina 3000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ši suma, kolegijos vertinimu, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

72Dėl V. A. apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau tekste – Tarnyba) 1527,33 eurų antrinės teisinės pagalbos atstovavimo išlaidų, visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusioji nėra įgaliota atstovauti Tarnybai ar viešajam interesui, todėl plačiau šiuo klausimu Kolegija nepasisakys. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad V. Š. neturėjo ginti valstybės garantuojamas gynėjas. V. Š. nemoka proceso kalbos, todėl, siekiant tinkamai užtikrinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimo V. Š. apeliacinės instancijos teisme išlaidų dydį (t. 3, b. l. 16). Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas. Pats kaltinamasis apeliacinio skundo nėra pateikęs. Įvertinus šiais aplinkybes, taip pat byloje turimus duomenis dėl V. Š. turtinės padėties, iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

74Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

75pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendį:

  1. pašalinti iš nuosprendžio teismo išvadas dėl V. A. kaltės;
  2. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, iš dalies patenkinus civilinius ieškinius, iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteista: P. M. - 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo; V. A. - 350 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
  3. priteisti iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo: P. M. - 2474,51 eurų turtinei žalai atlyginti; V. A. - 173,33 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

76Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

77Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš V. Š. nepriteisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.... 5. Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo P. M. 2000... 6. Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo V. A. 350... 7. Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl... 8. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. V. Š. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę,... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. prašo... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. prašo... 12. V. A. ir P. M. apeliacinių skundų didžioji dalis motyvų yra identiški,... 13. Apeliantų manymu, byloje nebuvo gauta objektyvių faktinių duomenų dėl to,... 14. Minėta specialisto V. Šakėno specialisto išvada bei parodymai teisme... 15. V. A. pažymi, jog ji bei jos atstovas 2016-06-22 kreipėsi į UAB... 16. Be to, surašant 2016-01-18 specialisto išvadą MV 2016-01 nustatyta, kad... 17. V. A. manymu, jos nubaudimas pagal ( - ) straipsnio 2 dalį nieko bendro neturi... 18. V. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisingai... 19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą P. M. prašo priteisti jam iš... 20. V. A. pažymi, jog prieš eismo įvykį automobilį vairavo su akiniais,... 21. Be to, teismas, nagrinėjant jos ieškinį dėl neturtinės žalos, vertino tik... 22. V. A. taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nepriteisė antrinės... 23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė V. A. ir jos atstovas... 24. Kaltinamasis, prokuroras, gynėjas, civilinio atsakovo atstovas prašė... 25. P. M. apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, V. A. apeliacinis skundas... 26. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 27. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 28. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 29. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti,... 30. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus... 31. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų sprendžiant abipusės kaltės... 32. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl abipusės... 33. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl abipusės eismo įvykio dalyvių... 34. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad minėti teismų sprendimai buvo... 35. Atkreiptinas dėmesys, jog apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje į... 36. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl V. Šakėno... 37. Pažymėtina, jog UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus 2016-01-18... 38. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „Impulsana“... 39. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja nukentėjusioji V.... 40. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju M. F. patvirtino... 41. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. K. patvirtino... 42. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas V. Š. ir V.... 43. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant pašalinti minėtose... 44. 2017-01-05 Vilniaus apygardos teisme gautoje Lietuvos teismo ekspertizės... 45. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo papildomai pateikta 2017-02-24... 46. Siekiant pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus,... 47. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas Valentinas Mitunevičius... 48. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Vidas Leipus... 49. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Vitalij... 50. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra... 51. Nukentėjusioji V. A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie pirminį... 52. Kolegijos vertinimu, nėra išimtinai svarbu, kiek kontaktų minėto eismo... 53. Šioje dalyje abi V. Mitunevičiaus išvados sutampa su nukentėjusiosios ir... 54. Kolegija kategoriškai nesutinka su ekspertų Vido Leipaus ir Vitalij... 55. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertai nevertino, kad V. A. automobilį VW Polo... 56. Esant šioms aplinkybėms, pavojingas V. Š. vairavimas ir jo Kelių eismo... 57. Taigi, dėl V. Š. kaltės, ekspertams, pirmosios instancijos teismui ir... 58. Vienareikšmiškai nustačius, kad V. A. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad... 59. Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo... 60. Pažymėtina, jog, mažinant pareikštuose civiliniuose ieškiniuose... 61. Pirmos instancijos teismo posėdyje draudiko atstovas advokatas Darius... 62. Dėl nukentėjusios V. A. civiliniame ieškinyje pareikštų sumų... 63. Sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo... 64. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 65. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 66. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 67. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad... 69. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 70. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 71. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra V. A. kaltės, eismo... 72. Dėl V. A. apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai... 73. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui duomenis... 74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 75. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendį: 76. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendžio dalį palikti... 77. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos...