Byla 2-517-618/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. V., atsakovės L. G. atstovui advokatui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 15010,96 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-6). Nurodė, kad atsakovė, vairuodama automobilį Nissan Primera nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio Škoda Octavia, vairuojamo R. P., ir šiam pristojus, atsitrenkė į jo galinę dalį, nuo smūgio automobilis Škoda Octavia pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į prieš jį pristojusį automobilį Renault Laguna, vairuojamą V. Š., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Š., R. P. ir automobilio Škoda Octavia keleiviui R. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi automobiliu Škoda Octavia važiavęs R. G. yra Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio specialistas, R. P. yra vyriausiasis patrulis, pripažinta, kad jiems sveikata nesunkiai sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, ir išmokėtos piniginės kompensacijos – R. G. 8085,52 Lt, R. P. 6925,44 Lt. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovas turėjo išmokėti kompensacijas ir patyrė 15010,96 Lt dydžio žalą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 68).

3Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b. l. 31-33). Nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovės automobilis Nissan Primera, valst. Nr. ( - ), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, po 2009-02-19 eismo įvykio draudimas sumokėjo Klaipėdos apskrities VPK patirtą žalą, ieškovas apie tai, kad automobilis apdraustas žinojo, taigi turėjo kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo, o ne į atsakovę. Be to, kadangi eismo įvykis įvyko 2009-02-19, o šiems santykiams yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, šiuo atveju senaties terminas suėjo 2012-02-19, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2012-08-21. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas R. N. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 68). Nurodė, kad atsakovė apskritai neturėjo būti įtraukta į šią bylą, atsakovu turėjo būti trečiasis asmuo, be to, ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pateikti.

4Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44). Nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, be to, ieškovo prašoma priteisti suma buvo apskaičiuota ne vadovaujantis pareigūnams padarytos žalos dydžiu, o matematiniais metodais, todėl ši suma nėra realiai pareigūnams padaryta žala. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

5Ieškinys atmestinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriaus Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialisto 2009-02-19 tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė S. P., susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 30-1-00078-09 nustatė, kad 2009-02-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2009-02-19, kai apie 15.35 val. Klaipėdos mieste, Herkaus Manto gatvėje, ties namu Nr. 50, L. G. sukeldama pavojų saugiam eismui vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. ( - ), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 300 metrų, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. ( - ), vairuojamo R. P., ir šiam pristojus, atsitrenkė į jo galinę dalį, nuo smūgio automobilis Škoda Octavia pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į prieš jį pristojusį automobilį Renault Laguna, vairuojamą V. Š., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Š., R. P. ir automobilio Škoda Octavia keleiviui R. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00078-09 prokurorės 2009-05-28 nutarimu nutrauktas, L. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (b. l. 8-9). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-58 dėl R. G. ir R. P. sužalojimų pripažinta, kad 2009-02-19 Klaipėdos AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto R. G. ir vyriausiojo patrulio R. P. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas (b. l. 10-15). Pagal LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009-05-26 pažymas Nr. 1873 ir 1877, R. G. ir R. P. padaryti lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymai (b. l. 16, 17). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2009-06-12 įsakymų Nr. 30-TE-165 ir Nr. 30-TE-163 Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pagrindu R. G. išmokėta 8085,52 Lt dydžio kompensacija, R. P. išmokėta 6925,44 Lt dydžio kompensacija (b. l. 18, 19, 23, 24). Tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2009-01-19 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti draudiminę apsaugą atsakovei priklausančiam automobiliui Nissan Primera, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2009-01-19 iki 2010-01-18 (b. l. 35-37). Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pranešimais apie nuostolių atlyginimą informavo atsakovę, jog atlyginta 2009-02-19 eismo įvykio metu padaryta žala V. Š., R. G. ir R. P., taip pat atlyginti nuostoliai, patirti eismo įvykio metu apgadinus transporto priemones (b. l. 48-54).

7Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 15010,96 Lt žalos, atsiradusios dėl to, kad dėl atsakovės kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu dviems policijos pareigūnams sutrikdyta sveikata, todėl jiems buvo išmokėtos kompensacijos už žalą, patirtą vykdant tarnybines pareigas. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2009-02-19 eismo įvykio metu sužalojo du policijos pareigūnus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje, kad 2009-02-19 Klaipėdos AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto R. G. ir vyriausiojo patrulio R. P. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatytas lengvas sveikatos sutrikimas, nukentėjusiems eismo įvykio metu pareigūnams buvo išmokėtos kompensacijos iš valstybės biudžeto. Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais, tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

8Atsakovė nurodo, kad eismo įvykio metu atsakovės automobilis Nissan Primera buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, po 2009-02-19 eismo įvykio draudimas sumokėjo Klaipėdos apskrities VPK patirtą žalą, ieškovas apie tai, kad automobilis apdraustas žinojo, taigi turėjo kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo, o ne į atsakovę. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2009-01-19 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti draudiminę apsaugą atsakovei priklausančiam automobiliui Nissan Primera, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2009-01-19 iki 2010-01-18, taigi eismo įvykio metu galiojo draudimo sutartis, kuri koreguoja regreso teisės įgyvendinimą. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba jeigu tokio nėra – į žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal specialų reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius v. E. J., kt., bylos Nr. 3K-3-255/2006; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra, kt. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-186/2006; kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas pirmiausia turėjo būti nukreiptas ne tiesiogiai į dėl eismo įvykio kaltą asmenį, t. y. atsakovę, o į jos draudiką, t. y. trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“.

9Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes eismo įvykis buvo 2009-02-19, o ieškovas dėl žalos atlyginimo tik 2012-08-21, t. y. praleidęs trejų metų senaties terminą. Su šia atsakovės pozicija sutiko ir trečiasis asmuo, kuris prašė atmesti ieškinį, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką), pripažintina, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi tie patys ieškinio senaties terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. V. U., bylos Nr. 3K-3-73/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta policijos pareigūnų sveikata, įvyko 2009-02-19, taigi tada žalą patyrę asmenys, t. y. policijos pareigūnai, kuriems vėliau išmokėtos kompensacijos, sužinojo apie savo teisių pažeidimus. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo kreipėsi tik 2012-08-21, t. y. praėjus trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo 2009-06-30 išvadose Nr. 5-5-IL-430 ir 5-5-IL-431 Dėl sprendimo priėmimo, kuriose siūloma išmokėti pinigines kompensacijas policijos pareigūnams R. G. ir R. P., taip pat siūloma regreso tvarka išieškoti iš įvykio kaltininko išmokėtas piniginių kompensacijų sumas, tačiau, kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi dėl žalos atlyginimo tik 2012-08-21 (b. l. 20, 21). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

10Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, pripažintina, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

11Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1500,00 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 34, 66). Ieškovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu prašė sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba yra neproporcingai didelės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, gali jas sumažinti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė sumokėjo advokatui R. N. 1500,00 Lt: 1200,00 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 300,00 Lt už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 65). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikė byloje išsamų atsiliepimą į ieškovo ieškinį, byloje įvyko du posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato R. N. laiko sąnaudas, pripažintina, kad atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyto 8.2. ir 8.18. punktuose, todėl atsakovei priteistinos visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteistina 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

12Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 7,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taigi šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. G.

16Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai