Byla 2-123-569/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei I. B., atsakovui V. N., atsakovo atstovui advokatui H. O., trečiajam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ ieškinį atsakovui V. N., tretiesiems asmenims A. B., BUAB ,,Prioritetas‘‘ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovo atstovė advokatė I. B. nurodė, kad 2010 m. sausio 11d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Pramoninės konstrukcijos‘‘ buvo iškelta bankroto byla. Susipažinus su įmonės juridiniais dokumentais ir perėmus bankrutuojančios Įmonės turtą pagal administratoriui perduotus buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad administratoriui buvęs įmonės ( - ) A. B. nėra perdavęs įmonės trumpalaikio turto - medžiagų, įrankių, ūkinių medžiagų ir priešgaisrinių saugos priemonių, kurių vertė, vadovaujantis administratoriui perduotais buhalteriniais dokumentais, sudaro 372688,91 Lt. Bankroto bylos įmonei iškėlimo metu (2010-01-11) įmonės bendra atsargų suma buvo 409466 Lt. Įmonės ( - ) A. B. bankroto administratoriui perdavė įmonės turtą, tame tarpe ir 36777,09 Lt vertės trumpalaikį turtą (medžiagas, atsargas, įrankius, kuro likutį, ūkines medžiagas ir priešgaisrines saugos priemones). Buvusio ieškovo įmonės ( - ) A. B. paaiškinimu, jis perėmė įmonės turtą sudaręs komisiją. Komisija, atlikusi turto inventorizaciją, nustatė trumpalaikio turto trūkumą. Turto trūkumai yra aprašyti inventorizacijos aprašuose, sutikrinimo žiniaraščiuose ir patvirtinti komisijos narių parašais. Prieš tai buvęs ( - ) atsakovas V. N. turto perdavime nedalyvavo. Atsakovas įmonėje ( - ) dirbo nuo 2003-02-19 iki 2009-10-29. Atsakovas pripažino, kad, išeidamas iš darbo, naujam ( - ) A. B. BUAB „Pramoninės konstrukcijos" turto neperdavė ir turto inventorizacijoje nedalyvavo. Bankroto administratorius pagal turėtus duomenis nustatė, kad buvęs įmonės ( - ) V. N. neperdavė 372688,91 Lt vertės ieškovo įmonės turto. Buvusiam įmonės vadovui negrąžinus įmonės turto, įmonei buvo padaryta materiali žala, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė. Pagal CK 2.87 str. 7 d. juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Buvusiam įmonės ( - ) V. N. (atsakovui) pažeidus pareigą įmonės atžvilgiu elgtis sąžiningai, t. y. pažeidus pareigą saugoti ir neišvaistyti įmonės turto, jam taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės normos. Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtiną žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalos faktas (tai, kad įmonei priklausantis turtas nebuvo perduotas administratoriui, suponuoja faktą, jog turtas (atsargos) yra dingę arba galimai iššvaistyti, kartu lemia žalos padariusių asmenų, t. y. V. N. veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Kaip jau buvo minėta, juridinio asmens vadovo pareiga elgtis sąžiningai ir protingai vadovaujamos įmonės atžvilgiu ir kitos pareigos yra įtvirtintos ne tik CK 2.87 str., tačiau ir Akcinių bendrovių įstatyme (18 str. 8 d., 37 str. 5 d., 10 d. 1 ir 9 p.,) bei kituose įstatymuose. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio suma buvo sumažinta iki 363709,53 Lt, atsižvelgiant į įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,Prioritetas‘‘ paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinęs ieškovui perduotus dokumentus, atliktos ekspertizės rezultatus, ieškovas dar mažina ieškinio sumą. Civilinėje byloje konstatavus, jog 2009-10-31 trečiojo asmens A. B. inicijuotos inventorizacijos metu nebuvo inventorizuotas bendrovei priklausantis turtas, buvęs ne bendrovės teritorijoje, t. y. geležinkelio bėgiai, kadangi šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, taip pat nebuvo parodyta ir jo buvimo vieta, šioje dalyje ieškovas patikslina ieškinio reikalavimus, juos sumažindamas geležinkelio bėgių verte. Pagal 2009-01-22 atliktos inventorizacijos aprašo Nr. 8 duomenis bendrovei priklausančių 24 vnt. bėgių kaina - 47688,00 Lt, tokią bėgių vertę nurodė ir teismo ekspertas teismo ekspertizės akte. 2013-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kuriame dalyvavo ir atsakovas, buvo rasta tik 12 vnt. bendrovei priklausančių geležinkelio bėgių, t. y. tik pusė kiekio, apskaityto bendrovės dokumentuose. Įvertinus, kad 24 vnt. geležinkelio bėgių nustatyta vertė - 47688,00 Lt, laikytina, kad rastų 12 vnt. geležinkelio bėgių vertė yra 23 844,00 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis minėtu inventorizacijos aprašu bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, bendrą 363 709.53 Lt reikalavimą sumažina atrastų 12 vnt. bėgių verte, t. y. 23 844,00 Lt. Antra, teismo ekspertizės akte taip pat pasisakyta dėl panašių vertybių įskaitymo. Teismo ekspertas konstatavo, jog sutikrinimo žiniaraštyje trūkume nurodyta vertybių 6712,00 Lt sumai, BUAB „Pramoninės konstrukcijos" dokumentų segtuve „Pirkimai 09-12 mėn." 29-30 lapuose pateiktos 2009-12-23 prekių grąžinimo PVM sąskaitos faktūros SET Nr. K001 bei SET Nr. 002, kuriose nurodytas prekių 3722,00 Lt grąžinimas tiekėjui. Ekspertas darė išvadą, jog pagal nomenklatūrinį numerį grąžintos prekės 2376,00 Lt sumai atitinka trūkume apskaitytoms prekėms. Taip pat ekspertas nustatė, kad sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 15 eil. Nr. 116 apskaitytas 20 kg „emalis alkidinis Uretano RAL 9006/kg", nom. Nr. SP003222, trūkumas 360,00 Lt. Teismo ekspertas laikė, kad apskaitytas 20 kg emalio trūkumas 360,00 Lt sumai turėtų būti padengtas grąžintu 20 kg emaliu 360,00 Lt sumai, tuomet trūkumas sumažėtų dar 360,00 Lt. Ir galiausiai, PVM sąskaitoje faktūroje SET Nr. K001 parodyta grąžinto 58 kg po 17 Lt už 1 kg grunto metalui, VISL 986,00 Lt. Sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 15 eil. Nr. 7, Nr. 88, Nr. 97 trūkume nurodytas 191,87 kg grunto trūkumas. Šis 58 kg vertės grunto perteklius turėtų būti įskaitytas panašaus grunto trūkumo padengimui. Todėl bendrą 363 709,53 Lt reikalavimą ieškovas papildomai mažina galimo atlikti vertybių pertekliaus ir trūkumo įskaitymo verte, t. y. 3722,00 Lt (2.376,00 Lt + 360,00 Lt + 986.00 Lt). Trečia, teismo ekspertas nustatė, jog galutinis nerastų ieškovo vertybių trūkumas yra 363 586,03 Lt, ieškovo nustatytas vertybių trūkumas – 363 709,53 Lt, o iš buhalterės paaiškinimo, 123,52 Lt (363.709,53 Lt - 363.586,03 Lt) skirtumas yra susidaręs taikant buhalterinės apskaitos įstatymuose numatytą atsargų savikainų skaičiavimo metodą. Teismo ekspertas darė išvadą, jog minėtas 123,52 Lt suminis skirtumas turėtų būti priskirtas nuostoliui, o į išieškomą iš atsakingo asmens trūkumo sumą įskaitytas nepagrįstai. Atsižvelgus į šią teismo eksperto išvadą, ieškovas 363709,53 Lt reikalavimą mažina teismo eksperto nustatytu 123,52 Lt skirtumu. Ketvirta, sutikdamas su teismo eksperto ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, jog 2009-11-13 tiekėjams buvo grąžinta 2518,10 Lt sumai prekių, tačiau jos nebuvo įrašytos į atskirą inventorizacijos aprašą ir bendrovės vertybių trūkumas nebuvo sumažintas šia suma, taip pat išvada, jog trūkumo suma be pagrindo padidinta 792,23 Lt sumai, kadangi šios vertybės buvo rastos, tačiau į sutikrinimo žiniaraštį nebuvo įrašytos, bendrą 363709,53 Lt ieškovo reikalavimą ieškovas papildomai mažina nurodytomis sumomis, t. y. 3310,33 Lt (2518,10 Lt + 792,23 Lt). Penkta, 2012-11-14 teismo posėdžio metu liudytoja E. B. paliudijo, jog žinynas, rištuvas, naikiklis bendrovėje tikrai buvo, todėl ieškovas, vadovaudamasis šiais įrodymais, pripažįsta, kad išvardintas turtas bendrovėje buvo, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo perduotas ieškovo įmonės bankroto administratoriui. Todėl, remdamasis inventorizacijos aprašo Nr. 5 duomenimis, ieškovas bendrą 363 709,53 Lt reikalavimą mažina žinyno (78,57 Lt), rištuvo Opus Junior (175,50 Lt) ir naikiklio (101,65 Lt) vertėmis, t. y. bendra 355,76 Lt suma. Šešta, teismo ekspertas nustatė, kad trūkume BUAB „Pramoninės konstrukcijos" yra apskaityta daugybė mažaverčių vertybių, kurios galėjo būti sunaudotos bendrovės ūkinėje veikloje. Teismo ekspertui buvo pateikti visi BUAB „Pramoninės konstrukcijos" dokumentai. Ekspertas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų nėra įmanoma nustatyti aplinkybių, ar toks mažavertis turtas buvo sunaudotas bendrovės veikloje, ar nebuvo. Dėl šios priežasties ir bankroto administratorius neturi galimybės nustatyti, koks turtas buvo sunaudotas bendrovės veikloje, tačiau nenurašytas, dėl ko ieškovas pagrįstai remiasi bendrovės dokumentais ir jų pagrindu grindžia reikalavimą dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Septinta, teismo ekspertizės akte pateikiamos eksperto pastabos, kad dokumentinis atsargų ir inventoriaus likutis 2009-10-31 nesumažintas statyboms išduotų medžiagų vertei ir nėra statyboms sunaudotų medžiagų nurašymo aktų pagal medžiagų pavadinimus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismo ekspertas nurodė, jog siekiant nustatyti materialinių vertybių trūkumą 2009-10-31, reikia įvertinti 2009 m. spalio mėn. priduotuose statybos objektuose sunaudotas, tačiau nenurašytas medžiagas, gamybai ir remonto darbams nenurašytas medžiagas, ūkio reikmėms sunaudotas, bet nenurašytas medžiagas. Ekspertizės akte, penkioliktojo klausimo išvadoje, nurodoma, jog parduotų ar sunaudotų medžiagų nurašymo aktai ekspertui nepateikti, todėl ekspertas buhalteris neturi galimybės nustatyti, kokios laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-01-11 medžiagos buvo panaudotos. Todėl ieškovas negali nurodyti, kokios medžiagos laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-01-11 buvo panaudotos statybos objektuose gamybai ar remontui, kokios medžiagos buvo panaudotos ūkio reikmėms, tačiau nenurašytos, ar tokių sunaudotų medžiagų apskritai buvo. Už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, teisingą bendrovės buhalterijos vedimą yra atsakingas bendrovės vadovas, todėl atsakovas yra atsakingas už tai, kad bendrovės apskaita nebuvo vedama tinkamai, gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymas nebuvo vykdomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Bendras 363709,53 Lt ieškovo reikalavimas atsakovui mažintinas 31355,61 Lt (23844,00 Lt + 3722,00 Lt + 123,52 Lt + 3.310,33 Lt + 355,76 Lt) suma ir ieškovo naudai priteistina 332353,92 Lt žalos.

4Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., kurioje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Prašo priteisti iš atsakovo 332 353,92 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, panaikinti 2011-05-12 Šiaulių apygardos teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl jo (atsakovo) kaltės ieškovui yra padaryta žala, kaip pagrindą ieškinio tenkinimui nurodo LR Akcinių bendrovių įstatymo normas, kurių šiai dienai nėra, todėl neaišku kokiu įstatymu ieškovas vadovaujasi. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti. Jis (atsakovas) jokių neteisėtų veiksmų neatliko. UAB „Pramoninės konstrukcijos" dirbo ( - ) nuo 2003-02-19 iki 2009-10-29. Jis 2009-10-14 informavo UAB „Pramoninės konstrukcijos" ( - ) D. Š. apie savo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį. Susitikus su juo buvo nuspręsta, kad 2009-10-16 valdybos posėdyje jis bus informuotas apie tai, kam turės viską perduoti. 2009-10-16 jis pateikė ir užregistravo savo prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Tą pačią dieną įmonės ( - ) D. Š. pasiteiravo jo nuomonės dėl A. B. kandidatūros į įmonės ( - ) pareigas, jis tam pritarė. Susitikimo metu buvo nutarta, kad nuo 2009-10-20 bus atliekama inventorizacija ir perimamas įmonės turtas. 2009-10-29 su juo darbo sutartis buvo nutraukta. Iki 2009-10-29 jis taip ir nebuvo informuotas, kam turi perduoti turtą, kas ir kada atliks turto inventorizaciją, nebuvo supažindintas su jokiais kitais dokumentais. Apie 2009-10-30 d. valdybos posėdį jis taip pat nebuvo informuotas. 2009-11-04 iš buvusios darbovietės jis pasiėmė pažymą apie darbą įstaigoje (įmonėje), jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl darbo. 2009-11-06 apie 17 val. jis buvo pakviestas pas ( - ) D. Š., nuvykus pas jį kabinete dar buvo ( - ) A. V., ( - ) A. B.. Valdybos pirmininko prašymu sekretorė atnešė UAB „Pramoninės konstrukcijos" valdybos posėdžio protokolą, su kuriuo valdybos pirmininkas paprašė susipažinti ir pasirašyti. Protokolas buvo ne tos dienos, su protokole nurodytais teiginiais jis nesutiko, todėl protokolo nepasirašė. Apie valdybos posėdžius jis nebuvo informuotas, tai patvirtinantys dokumentai nepateikti, tuo metu jis buvo valdybos narys, apie posėdį jam nebuvo pranešta įstatuose numatyta tvarka. Nors valdyba 2009m. spalio 30d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo jį iki 2009m. lapkričio 6d. perduoti turtą, ieškovas 2009-10-30 priėmė įsakymą dėl inventorizacijos Nr.T9-1.4-6, komisija 2009-10-31 atliko inventorizacija ir surašė sutikrinimo žiniaraščius. Jo nuomone, tinkamu turto perdavimu jam nutraukus darbo sutartį turėjo pasirūpinti valdyba. Kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl mano, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl jo kaltės jo atleidimo iš darbo dienai 2009-10-29 d. buvo padaryta žala įmonei. Byloje nėra nustatytas žalos (nuostolių) faktas. Ieškovas prašo priteisti žalą remdamasis inventorizacijos aktu. Byloje nustatyta, kad inventorizacija atlikta pažeidžiant Vyriausybės nutarimu patvirtintose Inventorizavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, nesivadovaujant LR Vyriausybės nutarimu "Dėl LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 2008 m. balandžio 17 d. Nr. 370, tai yra atliekant įmonės turto inventorizaciją, nesilaikyta "Inventorizacijos taisyklėse" nustatytos tvarkos, pažeisti įvirtinti taisyklėse reikalavimai 2, 26, 30, 45, 47, 51, 52, 53 ir 54, 63, punktuose. Įmonėje nebuvo inventorizuotas visas turtas. Už inventorizaciją atsakingas naujas ( - ) A. B. nesiėmė priemonių, kad turtas būtų inventorizuotas taip, kaip numato taisyklės. Pagal Inventorizacijos taisyklių 9 p. "Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu - teisingu inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą". Mano, kad inventorizacija atlikta vėliau – kai turtas buvo perduodamas bankroto administratoriui. Ekspertizės akto išvadose pirmu klausimu nurodoma, kad UAB "Pramoninės konstrukcijos" inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiuose 2009-10-31 dienai apskaičiuotas materialinių vertybių 363586,04 Lt trūkumas yra netikslus. Norint nustatyti trūkumą, reikia tikslinti dokumentinį materialinių vertybių likutį bei visa eilę kitų duomenų. Kadangi nėra nustatyta tiksli žala, ji negali būti priteisiama. UAB „Pramoninės konstrukcijos" valdybos pritarimu buvo atlikusios nemažas investicijas į UAB „Prioritetas" pastatus ir teritoriją, kuri buvo vienintelė įmonės akcininke. Investicijoms buvo panaudotas ieškovo turtas - medžiagos (metalas, vamzdžiai, bėgiai ir kitos statybinės medžiagos). Investicijos atliekamos 2003-2008 metais. Ieškovas buvusiame sandėlyje įrengė metalo konstrukcijų gamybos cechą, pastatė priestatą dažymo patalpoms, suremontavo ir sumontavo 5 t. ožinį kraną, įrengė kieto kuro katilinę ir rekonstravo šildymo sistemą UAB „Prioritetas" pastate, suremontavo administracines ir buitines patalpas. Panaudotos medžiagos ne visos buvo nurašomos, kadangi tai didintų gaminių savikainą. Todėl valdyboje ne kartą buvo keliamas panaudotų medžiagų klausimas, tačiau iki pat atleidimo nebuvo išspręsta, kaip jas nurašyti, bei šį klausimą išspręsti tarp UAB "Pramoninių konstrukcijų" ir pagrindinio ir vienintelio akcininko UAB "Prioritetas". Kad panaudotų medžiagų įmonės reikmėms ir investicijoms nurašymas nebuvo išspręstas, nustatyta ir atlikus ekspertizę. Ekspertas nustatė, kad nenurašytos medžiagos, sunaudotos ilgalaikio turto gamybai, remonto darbams ir kitoms paslaugoms - UAB "Pramoninės konstrukcijos" 2009 m. spalio mėn. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias iš remonto ir gamybos paslaugų bei metalo gaminių pardavimo gauta 33306,87 Lt be PVM (132184,68 - 98877.81) pajamų, o medžiagos nenurašytos. Eksperto nustatyta, kad 2009 m. spalio mėn. ir ankstesniais laikotarpiais atsargos galėjo būti nenurašytos, dėl ko dokumentinis atsargų likutis yra didesnis, nei turėtų būti. 2009 m. spalio mėn. parodyta 132184,68 Lt pardavimų ir suteiktų paslaugų pajamų be PVM, o medžiagų savikainos parodyta tik 1 210,75 Lt. Nepateikti statybose, gamyboje, remonto darbuose sunaudotų vertybių nurašymo aktai. Byloje pateikti atspausdinti 3 (trys) sandėlio inventorizacijos aprašai, kaip rastų vertybių sąrašas, kurie patvirtinti ( - ) A. B. vardu 2009-11-11, juose nėra išsamios informacijos apie rastų vertybių bendrą kiekį ir sumą: sandėlio inventorizacijos aprašas Nr.l, jame surašytos įvairių dydžių metrais tokios vertybės - kampas, lovys, dvitėjinė sija, profiliniai vamzdžiai, lapai, strypas. Rodikliai metrais perskaičiuoti į kilogramus ir nurodytas jų bendras svoris - 51785,522 kg. Šiame apraše įrašyti elektrodai - viso 360,5 kg ir diskai - viso 147 vnt. Viso įrašyta 152 pozicijos; sandėlio inventorizacijos aprašas Nr.2: jame surašyta 167 vertybių pozicijų, tame tarpe ilgalaikis turtas ir inventorius. Šiame apraše kiekviename lape ir bendras vertybių kiekis ir suma nenurodyti. Neatskirtas ilgalaikis turtas ir inventorius. Dalies vertybių kaina nenurodyta; sandėlio inventorizacijos aprašas Nr.3: jame surašyta 454 vertybių pozicijų, tame tarpe inventorius, dokumentacija ir techninė literatūra. Šiame apraše kiekviename lape ir bendras vertybių kiekis ir suma nenurodyti. Inventorizacijos taisyklių 52 punktas "inventorizavimo aprašo privalomieji rekvizitai yra: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo pradžios ir pabaigos data ir vieta, inventorizuojamų objektų pavadinimai, matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik suma, arba tik kiekis, inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai". Byloje pateikti aprašai neatitinka nustatytų reikalavimų. Sutikrinimo žiniaraščiuose nepadarytas dėl perrūšiavimo prekių pertekliaus ir trūkumo tarpusavio įskaitymas. Pagal sutikrinimo žiniaraščius nuo Nr.l iki Nr.27 apskaičiuotas 37087,86 Lt prekių perteklius ir 363586,04 Lt trūkumas. Ekspertas buhalteris ekspertizės akte nurodė, kad techninių žinių neturi nustatyti, kokias dėl perrūšiavimo pertekliuje ir trūkume esančias prekes galima tarpusavyje įskaityti. Inventorizacijos taisyklių 68.2 punkte nurodyta: dėl perrūšiavimo susidariusį perteklių ir trūkumą galima įskaityti įstaigos vadovo sprendimu nustatyta tvarka, jeigu turtas turi panašią vartojimo paskirtį ir išorę. Jeigu panašaus trūkstamo turto vertė mažesnė už jo pertekliaus vertę, pertekliaus suma užpajamuojama. Jeigu trūkstamo turto vertė didesnė už jo pertekliaus vertę, skirtumo suma priskiriama prie gautinų iš kaltų asmenų sumų. Dėl perrūšiavimo panašių vertybių, esančių pertekliuje ir trūkume, tarpusavio įskaitymas neatliktas (ekspertizės aktas 17 lapas), todėl nustatytas trūkumas yra netikslus, bei nepatvirtintas dokumentais.

7Trečiojo asmens BUAB ,,Prioritetas‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

8Trečiasis asmuo A. B. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2009-10-30 UAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ valdyba jį paskyrė šios įmonės ( - ). Valdyba jį informavo, kad jis turi perimti įmonę iš buvusio ( - ) V. N. iki 2009-11-06. Tačiau atsakovas pareiškė, kad nieko jam neperduos. Apie tai jis informavo įmonės ( - ) D. Š.. ( - ) D. Š. nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovas neperduos įmonės dokumentų ir turto, jis (A. B.) turi sudaryti inventorizacijos komisiją ir priimti įmonę pagal faktiškai rastą įvertinimą. 2009-10-30 įsakymu Nr. T9-1.4-6 jis paskyrė inventorizavimo komisiją. Atsakovas daugiau įmonėje nepasirodė, į telefono skambučius neatsakinėjo. Atlikus inventorizaciją, duomenys buvo perduoti UAB "Prioritetas", kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, buvo nustatytas 372688,91 Lt trūkumas.

9Ieškinys tenkintinas dalinai.

10Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2010 m. sausio 11 d. UAB „Pramoninės konstrukcijos‘‘ buvo iškelta bankroto byla. ( - ) A. B. bankroto administratoriui UAB ,,Administratoriai LT‘‘ perdavė įmonės turtą, kuris buvo įformintas 2010m. vasario 8d. turto perdavimo-priėmimo aktu (I t. b.l. 5-7). Iš UAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘( - ) A. B. paaiškinimo matyti (I t. b.l. 8), kad, jam pradėjus eiti įmonėje ( - ) pareigas nuo 2009-10-30, buvęs ( - ) V. N. nei įmonės dokumentų, nei turto neperdavė, todėl jis 2009-10-30 priėmė įsakymą, kuriuo sudarė komisiją inventorizacijai atlikti – perimti įmonę pagal faktiškai rastą įvertinimą (I t. b.l. 46-47). Iš bylos duomenų matyti (I t. b.l. 48), kad inventorizacijos metu buvo nustatytas 363586,01 Lt trūkumas. Nors po inventorizacijos trūkumo suma sudarė 363709,53 Lt, tačiau iš UAB ,,Prioritetas‘‘ pažymos, kuri vedė įmonės buhalterinę apskaitą, matyti (I t. b.l. 57), kad realiai nustatytas trūkumas yra 363586,01 Lt, atsargų trūkumo sumos skirtumas 8979,38 Lt yra susidaręs dėl skirtingų savikainų skaičiavimo metodų ir ataskaitų formavimo principų, o inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių atsargų trūkumo sumos skirtumas 123,52 Lt yra susidaręs taikant buhalterinės apskaitos įstatymuose numatytą atsargų skaičiavimo metodą. Ieškovas BUAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ nurodo, kad bankroto administratoriui neperdavus viso turto, įmonė patyrė žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų buvusio ( - ) V. N. veiksmų, nes jis neperdavė turto naujam ( - ) A. B., nors privalėjo tai padaryti. Įvertinęs ekspertizės išvadas, ieškovas sumažino ieškinio sumą ir prašo priteisti iš atsakovo V. N. 332 353,92 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jokių įstatymo normų nepažeidė, jam išeinant iš darbo įmonės valdyba jam nenurodė, kada ir kam reikia perduoti turtą, jo paskutinė darbo diena buvo 2009m. spalio 29d. Atsakovas nurodė, kad į 2009m. spalio 30d. įmonės valdybos posėdį jis kviestas nebuvo, jame nedalyvavo, o po posėdžio jam pateikus protokolą, jis atsisakė jį pasirašyti. Atsakovas taip pat mano, kad jis neturi pareigos atlyginti žalą ir todėl, kad ji nėra tiksliai nustatyta.

11Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

12Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

13Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, kuris iki 2009-10-29 ėjo ( - ) pareigas, išeidamas iš darbo įmonės turto neperdavė. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo, atsakovo V. N., trečiojo asmens A. B. paaiškinimai, kad keičiantis ( - ) turto perdavimas neįvyko, byloje ginčo nėra. Tačiau atsakovas V. N. teigia, kad jis nepažeidė jokių teisės normų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

14Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sąlygų, išvardintų DK 246 straipsnyje, atsiranda taip pat pagal sąlygas, kurios nustatytos ABĮ 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008). Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Tačiau, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kurioje viena iš sąlygų (kaltė) yra preziumuojama, visų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą privalo įrodyti darbdavys (šiuo atveju- ieškovas).

15Remiantis ABĮ 37 straipsnio 10 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-08-04 iki 2010-01- 05) bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui; šiame Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje; informacijos pateikimą akcininkams; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

16Iki 2009-10-29 už bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-25 civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2A-1126/2012 yra išaiškinęs, kad keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Priešinga situacija prieštarautų elementariai logikai: asmuo, kuris nėra įmonės vadovas, negali paruošti dokumentų bei turto perdavimui, nes valdingų įgaliojimų įmonėje jis tuo metu dar neturi; kita vertus, jis negali perimti (priimti savo atsakomybėn) to, kas jam nėra perduodama. Byloje nustatyta, kad po įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės dokumentų perdavimo administratoriui, dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš administracijos ( - ) atsakovo naujajam ( - ) A. B. nėra. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis jokių teisės aktų išeidamas iš darbo nepažeidė, pareiga organizuoti turto perdavimą teko įmonės valdybai. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimu Nr. 719 buvo patvirtintos Inventorizacijos taisyklės (nuo 2008-04-30 galiojanti redakcija), reglamentuojančios ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją, taisyklių 5 punktas numato, kad visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Minėta, jog bendrovės vadovas, nepriklausomai nuo to, ar su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, turto inventorizacija privalo būti atlikta ir, remiantis Taisyklių 9 punktu, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Todėl turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo – atsakovas. Dėl šių priežasčių atsakovo nurodyti argumentai, jog įmonės valdyba jam išeinant iš darbo nenurodė, kam ir kada perduoti turtą, yra teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju teisiškai nereikšmingos yra ir aplinkybės, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį, ar ne. Nors atsakovas teigia, kad įmonės valdyba nepriėmė rašytinio sprendimo, kam reikia perduoti turtą, tačiau pripažino, kad žodžiu buvo informuotas, jog įmonės turtą reikia perduoti būsimam ( - ) A. B.. Bet kuriuo atveju aplinkybė, jog nebuvo priimtas valdybos sprendimas dėl naujo vadovo paskyrimo netrukdė atsakovui inventorizuoti turtą iki išėjimo iš darbo dienos.

17Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl įmonės vadovo atsakomybės už Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimo, kai įmonės vadovas neperduoda įmonės turto naujam vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012). Atsakovas nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Šiuo atveju atsakovas taip pat akivaizdžiai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Kadangi atsakovas, išeidamas iš darbo, turto neapskaitė, pradėjęs eiti įmonėje ( - ) pareigas A. B. turto negalėjo perduoti administratoriui.

18Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Inventorizacijos taisyklių, pažeidė CK 2.87str. numatytas bendro pobūdžio vadovo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, taip pat lojalumo juridiniam asmeniui pareigą. Atsakovui neperdavus turto naujam ( - ) A. B., jis negalėjo jo perduoti įmonės administratoriui. Neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos akivaizdžiai egzistuoja priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusio įmonės administracijos vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

19Dėl žalos dydžio

20Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Neatlikus turto inventorizacijos bei įmonės turto perdavimo naujam vadovui, kilus ginčui dėl aplinkybės, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė, tenka tam asmeniui, kuris atitinkamai turėjo organizuoti inventorizaciją ir turto perdavimą (CPK 178 str.), o ne tam asmeniui, kuris neigia, jog toks perdavimas buvo. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad visą balanse apskaitytą turtą, lėšas bei dokumentus apie gautiną turtą (lėšas) perdavė naujai paskirtam ( - ) A. B., tenka turėjusiam organizuoti perdavimą atsakovui. Todėl atsakovas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovas neįrodė, jog jis padarė žalą ieškovui. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad turto atsakovas trečiajam asmeniui A. B. neperdavė, nėra.

21Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad, atsakovui išėjus iš darbo ir jam neperdavus įmonės turto, jis 2009-10-30d. priėmė įsakymą dėl inventorizacijos (I t. b.l. 46), kuriuo sudarė komisijas gamybinio cecho medžiagų, kasos ir griežtos atskaitomybės blankų, ilgalaikio ir mažaverčio inventoriaus inventorizavimui. Įsakyme nurodyta, kad inventorizacija turi būti atlikta pagal 2009m. spalio 31 dieną įmonėje esančią situaciją, jos atlikimo terminas nuo 2009-11-02 iki 2009-11-23. Ieškovas žalos dydį grindžia atliktos inventorizacijos rezultatais. Iš UAB ,,Prioritetas‘‘ pažymos (I t. b.l. 57) bei sutikrinimo žiniaraščius ( I t. b.l. 49-56) matyti, pagal UAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ buhalterinę apskaitą inventorizacijos metu buvo nustatytas 363709,53 prekių trūkumas. Byloje buvo atlikta buhalterinė ekspertizė (V t. b.l. 142-173). Ieškovas, įvertinęs atliktos ekspertizės rezultatus, sumažino 363709,53 Lt ieškinio sumą. Ieškovo atstovė nurodė, kad 2013-02-21 buvo konstatuotos faktinės aplinkybės - buvo rasta 12 vnt. bendrovei priklausančių geležinkelio bėgių, t. y. tik pusė kiekio, apskaityto bendrovės dokumentuose. Kadangi 24 vnt. geležinkelio bėgių nustatyta vertė - 47688,00 Lt, ieškovas laikė, kad rastų 12 vnt. geležinkelio bėgių vertė yra 23 844,00 Lt, todėl šia suma mažino ieškinio sumą. Iš ekspertizės akto 2.5 punkto matyti (V t. b.l. 158), kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog pagal nomenklatūrinį numerį grąžintos prekės 2376 Lt sumai atitinka trūkume apskaitytoms prekėms. Taip pat ekspertizės akto 2.5 punkte nurodyta, kad sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 15 eil. Nr. 116 apskaitytas 20 kg „emalis alkidinis Uretano RAL 9006/kg", nom. Nr. SP003222, trūkumas 360,00 Lt sumai turėtų būti padengtas grąžintu 20 kg emaliu 360,00 Lt sumai, tuomet trūkumas sumažėtų dar 360,00 Lt. Tame pačiame punkte nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje SET Nr. K001 parodyta grąžinto 58 kg po 17 Lt už 1 kg grunto metalui, VISL 986,00 Lt sumai, sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 15 eil. Nr. 7, Nr. 88, Nr. 97 trūkume nurodytas 191,87 kg grunto trūkumas, todėl šis 58 kg vertės grunto perteklius turėtų būti įskaitytas panašaus grunto trūkumo padengimui, tuomet trūkumas sumažėtų 986 Lt sumai. Iš ekspertizės akto matyti (Vt. b.l. 163), kad trūkumo suma nepagrįstai padidinta buhalterijoje apskaičiuotu 123,52 Lt suminiu skirtumu, kuris susidarė taikant buhalterinės apskaitos įstatymuose numatytą atsargų savikainų skaičiavimo metodą, todėl šia suma ieškovas mažina ieškinį. Ekspertizės akte (V t. b.l. 164) nurodyta, kad 2009-11-13 tiekėjams buvo grąžinta 2518,10 Lt sumai prekių, tačiau jos nebuvo įrašytos į atskirą inventorizacijos aprašą ir bendrovės vertybių trūkumas nebuvo sumažintas šia suma, taip pat trūkumo suma be pagrindo padidinta 792,23 Lt sumai, kadangi šios vertybės buvo rastos, tačiau į sutikrinimo žiniaraštį nebuvo įrašytos, todėl ieškovas minėtas sumas taip pat minusavo iš ieškinio sumos. Ieškovas, vadovaudamasis liudytojos E. B. parodymais, jog žinynas, rištuvas, naikiklis bendrovėje tikrai buvo, pripažįsta, kad išvardintas turtas bendrovėje buvo, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo perduotas ieškovo įmonės bankroto administratoriui, ieškinio sumą sumažino dar žinyno (78,57 Lt), rištuvo Opus Junior (175,50 Lt) ir naikiklio (101,65 Lt) vertėmis, t. y. bendra 355,76 Lt suma. Ieškovas 363709,53 Lt reikalavimą dėl žalos atlyginimo sumažino iki 31355,61 Lt (23844,00 Lt + 3722,00 Lt + 123,52 Lt + 3310,33 Lt + 355,76 Lt) suma, todėl ieškovo prašoma priteisti žala sudaro 332353,92 Lt.

22Iš ekspertizės akto matyti, kad iš esmės tikslaus trūkumo ekspertas negalėjo nustatyti todėl, kad neturėjo duomenų apie iki 2009m. spalio 31d. nurašytas medžiagas, turtą, kuris buvo laikomas ne įmonės teritorijoje, nebuvo duomenų apie neužbaigtuose objektuose esančias medžiagas, nes tokios inventorizacijos nebuvo pateiktos (ekspertizės išvadų 1,4,10,11,18 klausimai). Naujai paskirtas ( - ) A. B., neperėmęs turto iš atsakovo, objektyviai neturėjo galimybės tokių veiksmų atlikti. Atsakovas, būdamas ( - ), išeidamas iš darbo, nei perdavė materialines vertybes, nei pateikė jų nurašymo aktų, dėl ko buvo nustatytas trūkumas. Nesant įmonėje apskaityto turto natūroje, ieškovui yra padaryta žala. Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringa. Jis įrodinėjo, kad iki 2009m. spalio mėnesio medžiagos įmonėje buvo nurašomo savalaikiai, medžiagų jis nenurašė tik už spalio mėnesį. Tačiau atsakovas pats pripažino, kad atliekant darbus įmonės akcininkui UAB ,,Prioritetas‘‘ medžiagos buvo nurašomos metų gale, tada įmonės valdyba spręsdavo, atsižvelgiant į gautą pelną, kiek medžiagų nurašyti. Trečiasis asmuo A.B. patvirtino, kad įmonėje buvo skundų dėl medžiagų nurašymo – jų nurašyti buvo neskubama, kad įmonės turtas būtų didesnis. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad 2006-2008 metais inventorizacijos atliktos formaliai. Šios aplinkybės rodo, kad medžiagos pilnai nebuvo nurašomos iki 2009 metų spalio mėnesio. A. B. nurodė, kad jam pradėjus vadovauti įmonėje, buvo taisomas darbų brokas ir parduodamas turtas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, o įmonė jokių statybos darbų nebeatliko. Šias aplinkybes patvirtina po kelių mėnesių iškelta bankroto byla ieškovui. Atsakovas teigia, kad dėl, jog medžiagos buvo nenurašytos, jokios žalos įmonei nėra padaryta, nes turtas yra ir jį ,,galima surasti‘‘. Tačiau A. B. nurodė, kad atsakovas negalėjo jam nurodyti, kur ir kiek tiksliai medžiagų panaudota. Jis teigia, kad perėmė tokius buhalterinius dokumentus, kokius rado. Atsakovas nurodo, kad medžiagų nurašymas vykdavo sekančiai – ieškovas išrašo sąskaitą, užsakovas patvirtina gavęs medžiagas, tada dokumentai pateikiami buhalterijai. Už medžiagų nurašymą buvo atsakingas atsakovas. UAB ,,Prioritetas‘‘ atstovas A. V. nurodė, kad visi ieškovo dokumentai yra apskaityti, o bendrovė kaip ieškovo akcininkas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, naujasis ( - )A. B. pateikė jų įmonei tokius dokumentus, kokius turėjo, ir dėl pastangas, kad turtas būtų inventorizuotas. Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad įmonėje sąskaitos už parduotas medžiagas arba buvo neišrašomos, arba jos nebuvo pateiktos buhalterine apskaitą vedančiai bendrovei. Kadangi ieškovas, kaip ( - ), buvo atsakingas už medžiagų nurašymą, o medžiagos nebuvo nurašomos, negalima daryti išvadų, kad jos įmonėje yra, tačiau yra nenurašytos. Atsakovas, deklaratyviai teigdamas, kad nenurašytas medžiagas ,,galima surasti‘‘, nepateikė nei naujam įmonės vadovui, nei teismui jokių duomenų apie tai, kur ir koks turtas yra saugomas, nenurodė, kokiuose objektuose ir kiek medžiagų buvo sunaudota ir nenurašyta, nors, kaip jau buvo minėta, atsakovui tinkamai neperdavus turto naujam vadovui, pareiga įrodyti, kad jis nepadarė žalos įmonei, tenka atsakovui. A. B. nurodė, kad atsakovas prieš išeidamas iš darbo buvo pradėjęs skaičiuoti turtą, tačiau dėl neaišku kokių priežasčių to daryti nebaigė. Nesant įmonėje turto (medžiagų), ieškovas gali disponuoti šiuo turtu, todėl atsakovo argumentai, kad įmonei apskritai nepadaryta jokia žala, yra teisikai nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad ieškovas negali reikalauti iš jo žalos atlyginimo vien dėl to, kad tiksliai nustatyti žalos nėra galimybės. Tačiau tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad ekspertas teigia negalintis tiksliai apskaičiuoti trūkumo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Ekspertas konstatavo, kad 2009m. spalio 31d. nustatytas trūkumas yra netikslus, tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę teikti įrodymus ir paneigti 2009m. spalio 31d. nustatytą trūkumą. Kadangi atsakovas nepaneigė nustatyto trūkumo dydžio, teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais – inventorizacijos rezultatais, ekspertizės aktu - ir daro išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 332353,92 Lt žalą. Atsakovas nurodė, kad kai kurie materialiai atsakingi įmonės darbuotojai, išeidami iš darbo, perdavė turtą naujam vadovui, tačiau minėtos aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje, nes yra vertinama, ar savo pareigą, išeidamas iš darbo, įvykdė atsakovas, o ne kiti darbuotojai.

23Atsakovas nurodė, kad inventorizacijos aktu kaip įrodymu negalima vadovautis todėl, kad ji atlikta pažeidus inventorizacijos taisykles. Ekspertizės akto išvadose devintuoju klausimu (V t. b.l. 170) nurodyta, kad 2009m. spalio 31d. atsargų ir inventoriaus inventorizacija atlikta nesilaikant Lietuvos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių. Ekspertas konstatavo, kad taisyklių 5,17 punktų pažeidimai susiję su tuo, jog inventorizacijos metu nebuvo inventorizuotas visas bendrovės turtas jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį, jei nebuvo baigti pradėti darbai ir nebuvo inventorizuotas šiems darbams reikalingas medžiagų kiekis ir vertė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu A. B. paaiškino, kad atsakovui neperdavus turto, šių veiksmų atlikti nebuvo galimybės, nes jam nebuvo žinoma, kur ir koks turtas yra. A. B. nurodė, kad dalį materialiai atsakingų asmenų 2009m. spalio 31d. atsakovas jau buvo atleidęs iš darbo, o dalį jis atleido pats, nes buvo suėję prašymų atleisti iš darbo terminai ir jų sulaikyti nebuvo galimybės. Taisyklių 28, 29,30,37,52,65,66 punktai taip pat buvo pažeisti todėl, kad atsakovas neįvykdė pareigos inventorizuoti ir perduoti naujam vadovui materialines vertybes, o kiti materialiai atsakingi asmenys iki jo darbo pabaigos įmonėje buvo atleisti. Taisyklių 36, 68.2, 69 punktų pažeidimai reiškia, kad nustatant trūkumą inventorizacijos metu nepagrįstai į trūkumo sumą buvo įtraukta 2518,10 Lt , 123,52 Lt sumos, tačiau šias sumas, kaip jau buvo paminėta, ieškovas minusavo iš ieškinio sumos. Taisyklių 69 punkto pažeidimas reiškia, kad didžiojoje knygoje ir balanse nebuvo sumažintas atsargų likutis 9102,90 Lt skirtumu, kuris susidarė dėl bendrovės apskaitoje taikytų atsargų savikainos skaičiavimo metodo. Tačiau šis likutis susidaro iš 123,52 Lt ir 8979,38 Lt sumų. Kaip buvo nurodyta, 123,52 Lt sumą ieškovas minusavo iš ieškinio sumos patikslindamas ieškinį, o 8979,38 Lt suma pagal ekspertizės aktą (Vt. b.l. 146) visai nebuvo įtraukta į pirminę ieškinio sumą. Nors iš eksperto išvados matyti, kad atliekant inventorizaciją buvo pažeistas 15 taisyklių punktas – 2009-10-31 dienai kompiuterinės apskaitos apyvartos žiniaraščiuose atsargų ir inventoriaus dokumentinis (buhalterinis) likutis pagal pavadinimus neapskaičiuotas, nėra galimybės nustatyti, kuriai datai atspausdintas inventorizacijos sutikrinimo likutis 407226,19 Lt nėra galimybės nustatyti, atsakovas, neperdavęs norminių aktų nustatyta tvarka materialinių vertybių, nedalyvaudamas atliekant inventorizaciją ir nesidomėdamas jos atleidimo tvarka, atleisdamas iš darbo iki 2009m. spalio 31d. materialiai atsakingus asmenis, pats sukūrė situaciją, jog inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisykles. Kadangi atsakovas nepateikė teismui kitų įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijos akte nustatytą trūkumą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti jos rezultatais, tuo labiau, kad ieškovas, atsižvelgęs į ekspertizės metu nustatytus inventorizacijos trūkumus, savo iniciatyva sumažino ieškinio sumą, o atsakovui tenka jo paties neteisėtų veiksmų padariniai. Atsakovo atstovas nurodė, kad abejotina, ar inventorizacija iš viso buvo atlikta įmonėje 2009m. lapkričio mėnesį, vadovaujasi liudytojų D. A., E. B. parodymais, tačiau byloje nėra duomenų apie jų parašų suklastojimo faktus, todėl iš jų parodymų, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad inventorizacija buvo atlikinėjama ne 2009m. lapkričio mėnesį, o kitu laiku.

24Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, ieškovui padarytą žalą sudaro 332353,92 Lt, kas atitinka 96256,45 Eur. Todėl 2011m. gegužės 12d. Šiaulių apygardos teismo preliminarus sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 96256,45 Eur žalos atlyginimo, paliekant galioti teismo sprendimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CPK 430str. 6d. 3p).

25CPK 430str. 4d. dokumentiniame procese nėra draudžiama sumažinti ieškinio dydį. Ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį, prašė priteisti 372688,91 Lt nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškinį sumažino iki 332353,92 Lt, tokiu būdu iš esmės atsisakydamas dalies reikalavimų. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje (40334,99 Lt, kas atitinka 11681,82 Eur) priimtinas ir byla nutrauktina (LR CPK 42str. 2d., 293str. 4p.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimą į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas dalinai, tačiau tik dėl to, kad ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio sumos. CPK 94str. numato, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui atsirado žala, byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovui neperdavus turto, ieškovas negalėjo jo tiksliai apskaityti. Todėl ieškovas pateikė ieškinį teismui tokiai sumai, kokia jam tuo metu buvo žinoma. Tik bylos nagrinėjimo metu suradus turto dalį, atlikus ekspertizę, ieškovas galėjo patikslinti ieškinio dydį ir nuo jo dalies atsisakė. Kadangi padarytos žalos dydžio ieškovas, paduodamas ieškinį, negalėjo nustatyti dėl atsakovo kaltės, ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, jų nemažinant proporcingai patentų ieškinio reikalavimų daliai.

28Pagal į bylą pateiktus įrodymus, ieškovas byloje patyrė 3 351,21Eur bylinėjimosi išlaidas (1 tomas 64, 79 b. l., 8 tomas 4, 11 b. l.). Teismas, įvertinęs bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovui bankrutavusiai UAB „Pramoninės konstrukcijos“ iš atsakovo V. N. priteistina 3 351,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Teismas pažymi, kad ieškovas, kaip bankrutavausi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo V. N. priteistinas 2 121 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat, teismas byloje patyrė 34,99 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovo V. N. priteistina 34,99 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., 430str., teismas

Nutarė

31Pakeisti 2011m. gegužės 12d. Šiaulių apygardos teismo preliminarų sprendimą.

32Priteisti ieškovui BUAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ iš atsakovo V. N. 96256,45 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 96256,45 Eur sumos nuo 2011-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Civilinę bylą dalyje dėl 11681,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

34Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovui bankrutavusiai UAB „Pramoninės konstrukcijos“ 3 351,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš atsakovo V. N. 34,99 Eur pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

36Priteisti iš atsakovo V. N. 2 121 Eur žyminį mokestį valstybei.

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovo atstovė advokatė I. B. nurodė, kad 2010 m. sausio 11d. Šiaulių... 4. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 5. Prašo priteisti iš atsakovo 332 353,92 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines... 6. Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, panaikinti... 7. Trečiojo asmens BUAB ,,Prioritetas‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 8. Trečiasis asmuo A. B. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad... 9. Ieškinys tenkintinas dalinai. ... 10. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2010 m. sausio 11 d.... 11. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ... 12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, kuris iki 2009-10-29 ėjo ( -... 14. Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė be sąlygų, išvardintų DK 246... 15. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 10 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-08-04... 16. Iki 2009-10-29 už bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę,... 17. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl įmonės vadovo atsakomybės už... 18. Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 19. Dėl žalos dydžio... 20. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas,... 21. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad, atsakovui išėjus... 22. Iš ekspertizės akto matyti, kad iš esmės tikslaus trūkumo ekspertas... 23. Atsakovas nurodė, kad inventorizacijos aktu kaip įrodymu negalima vadovautis... 24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius... 25. CPK 430str. 4d. dokumentiniame procese nėra draudžiama sumažinti ieškinio... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 28. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, ieškovas byloje patyrė 3 351,21Eur... 29. Teismas pažymi, kad ieškovas, kaip bankrutavausi įmonė, yra atleista nuo... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str.,... 31. Pakeisti 2011m. gegužės 12d. Šiaulių apygardos teismo preliminarų... 32. Priteisti ieškovui BUAB ,,Pramoninės konstrukcijos‘‘ iš atsakovo V. N.... 33. Civilinę bylą dalyje dėl 11681,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo... 34. Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovui bankrutavusiai UAB „Pramoninės... 35. Priteisti iš atsakovo V. N. 34,99 Eur pašto išlaidų valstybei (gavėjas... 36. Priteisti iš atsakovo V. N. 2 121 Eur žyminį mokestį valstybei.... 37. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...