Byla 2A-736-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D.Kursevičiui atsakovo UAB ,,Zotra“ atstovams J. T. , A. A. atsakovo UAB ,,Vilniaus tranzitas“ atstovei advokatei R.Kozelienei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Egoline” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Egoline“ ieškinį atsakovams UAB “Zotra”, UAB „Vilniaus tranzitas“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir negautų pajamų priteisimo. Tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Egoline“ 2009-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Vilniaus tranzitas“ neteisėto valdymo UAB „Egoline“ priklausantį krovinį – 1664 vienetų medinių dangtelių, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Zotra“ 5456,80 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Zotra“ 2007-11-25 pasirašė du užsakymus, pagal kuriuos susitarė dėl sunkvežimio bendro svorio iki 38 tonų užsakymo medienos transportavimui iš Baltarusijos į Vokietiją. Krovinio vertė 4160 eurų arba 14363,65 Lt. Tačiau krovinys gavėjui sutartu laiku nebuvo pristatytas. Atsakovas UAB „Zotra“ pristatė krovinį į Lietuvą ir pateikė krovinį sandėliavimui muitinės sandėlyje. Nors krovinys nėra prarastas, tačiau ieškovas negali jo atgauti, kadangi būtina sumokėti už krovinio sandėliavimo paslaugas. Ieškovo teigimu, už sandėliavimo paslaugas privalo sumokėti UAB „Zotra“. Kadangi CMR konvencija numato vežėjo atsakomybę tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą, tiek už jo vertės sumažėjimą nuo to momento, kai priėmė krovinį vežti iki jo perdavimo gavėjui momento, atsakovas UAB „Zotra“ privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos jis patirs dėl pasikeitusių rinkos sąlygų sumažėjus krovinio vertei. Ieškovas pažymėjo, jog iki šiol yra teisėtas krovinio savininkas, todėl atsakovas UAB „Vilniaus tranzitas“ neteisėtai negrąžina ieškovui jam priklausančio krovinio.

5Atsakovas UAB „Zotra“ 2009-04-28 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis teisėtai pasinaudojo ieškovui priklausančio krovinio sulaikymo teise, priteisti iš ieškovo UAB „Egoline“ atsakovui 11126,68 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas nurodė, kad krovinys perduotas laikinėjam saugojimui dėl to, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas negalėjo toliau vykdyti krovinio vežimo sutarties. Atgabenus krovinį į Lietuvą, krovinio posto „Kirtimai“ muitinės pareigūnams pasvėrus transporto priemonę ir krovinį paaiškėjo, kad krovinio svoris neatitiko tikrovės ir net 9840 kg viršijo šalių sudarytose krovinio vežimo sutartyse bei ieškovo perduotuose krovinio vežimo procedūrai reikalinguose dokumentuose nurodytą krovinio svorį. Nurodė, jog apie viršsvorį atsakovas informavo ieškovą, tačiau ieškovas nedavė atsakovui jokių nurodymų dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Todėl atsakovas krovinį perdavė laikinam saugojimui, nes tolimesnis sutarčių vykdymas būtų sukėlęs atsakovui atsakomybę prieš atsakingas valstybės institucijas.

7Pristačius transportą, kuriuo buvo gabenamas krovinys, į servisą paaiškėjo, jog dėl krovinio viršsvorio nepataisomai sulūžo vilkiko reduktorius, taip pat nepataisomai buvo sugadintos trys puspriekabės oro pagalvės, dėl ko atsakovas patyrė 9055 Lt išlaidų. Atsakovas nurodė, kad 2007-12-06 Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste buvo atliktas krovinio muitinis patikrinimas ir nustačius krovinio svorio neatitikimus, įformintas prekių patikrinimo aktas, kuriame užfiksuotas 11260 kg krovinio viršsvoris. Realizuojant krovinio sulaikymo teisę sutarčių, sudarytų su UAB „Vilniaus tranzitas“ pagrindu, 2007-12-06 krovinys buvo pateiktas laikinam saugojimui UAB „Vilniaus tranzitas“ importo ir eksporto terminale, o 2008-05-30 pasibaigus maksimaliam 6 mėnesių prekių laikinojo saugojimo terminui, krovinys UAB „Vilniaus tranzitas“ iniciatyva perduotas muitinio sandėliavimo procedūrai, kuri taikoma iki šiol, nes ieškovas vengia sumokėti atsakovui už krovinio gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą bei atlyginti atsakovo patirtas išlaidas ir nuostolius.

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo UAB „Zotra“ priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Zotra“ 10376,68 Lt nuostolių. Kitoje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė.

9Teismas konstatavo, kadangi pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą krovinio pervežimo sutartį krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta yra skirtingose valstybėse, kurios yra CMR konvencijos narės, vežama už užmokestį, tarp ieškovo ir atsakovo susiklėsčiusiems teisiniams santykiams dėl krovinio vežimo taikytina CMR konvencija. Teismas pažymėjo, jog ieškovas apie krovinio viršsvorį buvo informuotas raštu ir po krovinio iškrovimo, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad krovinį būtų galima susigrąžinti ir tęsti vežimo sutarties vykdymą. Kadangi ieškovas nedavė atsakovui jokių instrukcijų, atsakovo veiksmai iškraunant krovinį ir perduodant jį laikinam saugojimui UAB „Vilniaus tranzitas“ yra teisėti, o vežimo sutartis neįvykdyta dėl krovinio siuntėjo kaltės. Dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės reikalauti iš vežėjo nuostolių dėl krovinio nepristatymo atlyginimo.

10Pažymėjo, jog UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinį turi savo žinioje teisėtai, nes perduotas juo teisėtai disponuojančiu asmens – vežėjo UAB „Zotra“ pagal šalių sudarytą sutartį dėl krovinio saugojimo ir esant CMR konvencijos nustatytam pagrindui perduoti krovinį saugojimui. Teismo teigimu, kadangi šiuo atveju atsakovui iškovus krovinį, pagal CMR konvencijos 16 str. 2 p. vežimas laikomas baigtu, atsakovas UAB „Zotra“ turi teisę reikalauti iš ieškovo užmokesčio už vežimą. Pagal šalių sudarytą vežimo sutartį – užmokestis už krovinio pristatymą iš Baltarusijos į Lietuvą sudaro 2071,68 Lt. Kadangi ieškovas geruoju nesumoka už krovinio pervežimą, skola priteisima iš ieškovo atsakovui, tenkinant atsakovo priešieškinį. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal CMR konvenciją atsakovas nėra atsakingas už krovinio viršsvorio pasekmes, o teisė vežėjui vienašališkai nutraukti vežimo sutartį gali būti realizuota bet kuriuo momentu paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių tolimesnis vežimo sutarties vykdymas negalimas.

11Teismas nurodė, jog CMR konvencijos 17 str. 3 p. preziumuoja vežėjo kaltę dėl transporto priemonės gedimo, tačiau šiuo atveju minėta prezumpcija paneigiama byloje esančiais įrodymais, liudijančiais, kad to priežastimi buvo krovinio, viršijančio tos transporto priemonės techniniuose dokumentuose numatytą leistiną svorį, pakrovimas, t.y. transporto priemonės svėrimo pažyma bei liudytojo parodymai. Taigi teismo nuomone, ieškovas privalo atlyginti atsakovui transporto priemonės gedimų pašalinimo išlaidas, ką šiuo atveju sudaro 8260 Lt reduktoriaus įsigijimo išlaidos.

12Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 750 Lt oro pagalvių įsigijimo išlaidų priteisimo teismas atmetė, nes UAB „Transuorė“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonės perkrova turėjo lemiamą įtaką įvykusiam pažeidimui dėl to, jog oro pagalvės galimai nebuvo naujos. Taigi atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp šių nuostolių ir neteisėtų ieškovo veiksmų.

13Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Egoline“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir patenkintas iš dalies atsakovo priešieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus argumentus, kurie buvo patvirtinti rašytiniais įrodymais, jog 2007-11-25 ieškovui su atsakovu pasirašius Užsakymus, pervežimo paslaugos kaina tiek už medienos transportavimą iš Baltarusijos į Lietuvą, tiek už medienos transportavimą iš Lietuvos į Vokietiją su vežėju turėjo būti atsiskaitoma įvykužius paslaugą – iškrovus krovinį Vokietijoje. Tuo tarpu krovinys į Vokietiją nėra pristatytas ir nėra iškrautas. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neteisingai taikė CMR 16 str. 2 d. nuostatas. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė 2 užsakymus atsakovui UAB „Zotra“, t.y. krovinio pervežimas iš Baltarusijos į Lietuvą, bei krovinio pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją. Paaiškino, jog nors abiejų užsakymų apmokėjimas buvo siejamas su krovinio pristatymu į Vokietiją, tačiau pervežimo kainos ir pristatymo vietos buvo savarankiškų užsakymų dalykas, todėl UAB „Zotra“ privalėjo kiekvieną jų įvykdyti, o juos įvykužius gauti apmokėjimą. Taigi UAB „Zotra“ neįvykdžius pervežimo, atsakovas neįgijo teisės į atlyginimą už suteiktą pervežimo paslaugą. Be to, teismas neteisingai taikė CMR konvencijos 16 str. 2 d. nuostatas, kadangi jos gali būti taikomos tik esant CMR konvencijos 14 str. 1 d. ir 15 str. 2 d. nurodytomis sąlygomis. Ieškovas pabrėžia, jog pervežimui buvo pateikti du užsakymai, todėl teismas priteisdamas atlyginimą už pervežimo paslaugas iki Lietuvos, privalėjo nustatyti ar tikrai egzistavo CMR 14 str. 1 d. sąlygos pirmojo užsakymo atveju, t.y. ar buvo pagrindas neužbaigti pervežimo pagal važtaraštyje nurodytą adresatą. Remiantis byloje esančiais įrodymais, apeliantas pabrėžia, jog atsakovas važinėdamas su kroviniu 5 dienų laikotarpyje turėjo objektyvią galimybę pristatyti krovinį į jo paskirties vietą nurodytą važtaraštyje, todėl bylos faktinių aplinkybių kontekste teismui nebuvo pagrindo taikyti CMR 14 str. 1 d. nuostatų, o to pasėkoje ir CMR 16 str. 2 d. nuostatų. Taigi pirmojo užsakymo atžvilgiu vežėjas neturėjo pagrindo kreiptis į siuntėją dėl atitinkamų instrukcijų gavimo. Teigia, kad teismas vien tik iš liudytojo paaiškinimo padarė išvadą, jog vežėjas informavo krovinio siuntėją apie galimą krovinio viršsvorį, tačiau negavo iš siuntėjo instrukcijų dėl tolesnio sutarties vykdymo;

162) dėl krovinio svorio apeliantas nurodo, jog 2007-12-01 nebuvo tikrintas priekabos viduje esantis krovinys, todėl teismo padaryta išvada yra neparemta jokiu įrodymu, o tuo labiau ji negali būti pagrįsta svėrimo pažymomis, kadangi jos tokios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti. Apeliantas taip pat pažymi, jog į krovinio svėrimą nebuvo kviečiami UAB „Egoline“ atstovai. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bendroji deklaracija surašyta 2007-12-05 ir joje nustatomas krovinio svoris 33 560 kg, nors tuščias sąstatas buvo svertas viena diena vėliau, t.y. 2007-12-06 ir tik po jo pasvėrimo buvo padarytas aritmetinis veiksmas po kurio buvo nustatyta krovinio masė 33 560 kg.;

173) teismas neobjektyviai ir nepilnai įvertino liudytojų V. K. ir P. J. parodymus. Teigia, jog Baltarusijoje krovinys nebuvo sveriamas, todėl nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad krovinys buvo pakrautas su viršsvoriu. Teismas nustatė, jog krovinio viršsvoris tapo gedimo priežastimi, todėl analogišką gedimą turėjo patirti ir kitas tos pačios markės bei modelio vilkikas, tačiau jis krovinį pristatė nesugedęs, o tai reiškia, kad net ir darant prielaidų, jog buvo krovinio viršsvoris, jis negalėjo nulemti vilkiko gedimo. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas apskritai nenustatė, ar vilkikas patyrė galinio reduktoriaus gedimą. Šios aplinkybės nepatvirtina joks dokumentas. Teigia, kad atsakovas teismui pateikė tik sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad atsakovas įsigijo tokią detalę, tačiau jau vien iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovas naudojosi bent 2 analogiškos markės vilkikais, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad įsigyta detalė buvo skirta Baltarusijoje sugedusiam vilkikui, taip pat kad būtent įsigyta detalė buvo panaudota sugedusio vilkiko remontui. Taigi teismas nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, priteisė nepagrįstai nuostolių atlyginimą;

184) teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Egoline“ neinicijavo krovinio patalpinimo atsakovo UAB „Vilniaus tranzitas“ sandėliuose, nepasirašė jokių sandėliavimo sutarčių. Faktinės bylos aplinkybės liudija, kad krovinys buvo sulaikytas ir neparvežtas į paskirties vietą ne teisėtai naudojantis sulaikymo teise, bet piktnaudžiaujant teise tikslu vėliau priversti atsakovui atlyginti jo transporto priemonės remonto išlaidas. Taigi atsakovui neteisėtai sulaikius krovinį ji negalėjo jo perduoti teisėtam sandėliavimui tretiesiems asmenims. Atsakovas UAB „Vilniaus tranzitas“ taip pat elgėsi nesąžiningai bei nesiėmė jokių priemonių, kad sumažinti krovinio sandėliavimo kaštus. Be to, UAB „Vilniaus tranzitas“ elgėsi neracionaliai, kai pasibaigus laikinėjam saugojimui savo iniciatyva pateikė krovinį muitiniam sandėliavimui, vietoj to, kad grąžinti krovinį savininkui. Tuo tarpu tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė privalo kontroliuoti konfliktinę situaciją ir sulaukusi ne vieno ieškovo kreipimosi, nesiėmė jokių tinkamų ir realių priemonių situacijai išspręsti, o apsiribojo formaliu tyrimu.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Zotra“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo CK 6.813 str. 4 d. įtvirtinta krovinio sulaikymo teise, kadangi ieškovas iki šiol yra neatsiskaitęs už ginčo krovinio transportavimą iš Baltarusijos į Lietuvą, bei nėra atlyginęs atsakovo patirtų nuostolių, kurie buvo atsiradę iki pranešimo apie ginčo krovinio sulaikymą dienos. Teigia, kad ieškovas iš esmės pažeidė 2007-11-23 tarp ginčo šalių sudarytų krovinių vežimo sutarčių sąlygas, kadangi atsakovui pateikė vežti sutarčių sąlygų neatitinkantį krovinį, kurio masė ženkliai viršijo sutartyse numatytą leistiną maksimalią krovinio masę. Atsakovas objektyviai negalėjo įvykdyti krovinių vežimo sutarčių ir sąlygų ir dėl to, jog atsakovo darbuotojui perduotuose krovinio pervežimo procedūrai reikalinguose dokumentuose nurodyti duomenys apie pakrauto krovinio masę neatitiko tikrovės. Taigi sutarčių vykdymas neabejotinai būtų sukėlęs atsakovo atsakomybę prie atsakingas institucijas. Be to, atsakovas nurodo, jog jo darbuotojas objektyviai neturėjo pagrindo suabejoti jam pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų apie krovinio masę atitikimu tikrovei, kadangi krovinio kiekis paletėmis atitiko dokumentuose nurodytą kiekį. Taip pat krovinio viršsvorio dėl oro ir aplinkos sąlygų nebuvo galimybės vizualiai matyti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos, įpareigojančios ginčo šalis bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis. Atsakovas, objektyviai negalėdamas toliau vykdyti pasirašytų sutarčių bei negaudamas iš ieškovo jokių nurodymų, pasinaudojo jam CMR konvencijos 16 str. 2 d. suteiktomis teisėmis užbaigti vežimą ir iškrauti ginčo krovinį ieškovo sąskaita. Taigi atsakovo nuomone, esant šioms sąlygoms, atsakovas įgijo teisę į faktiškai patirtų ginčo krovinio vežimo išlaidų, sudarančių 2071,68 Lt atlyginimą, kaip tai numato CMR konvencijos 16 str. 2 d. Be to, teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė ir kitų atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus tranzitas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismo sprendime išdėstyti motyvai neįrodo UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinio valdymo teisėtumo. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinį turi savo žinioje teisėtai, nes jis perduotas saugoti juo teisėtai disponuojančiu asmens – vežėjo, pagal šalių sudarytą sutartį dėl krovinio saugojimo ir esant CMR konvencijos nustatytam pagrindui perduoti krovinį saugojimui. Taigi ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo grąžinti krovinį nei sutarties, nei įstatymo pagrindu, nes nėra saugojimo sutarties šalimi.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad atsakovas neteisėtai valdė krovinį ir dėl to negalėjo jo perduoti tretiesiems asmenims. Esant vežėjo teisėtam krovinio valdymui ir sudarytai sutarčiai su UAB „Vilniaus tranzitas“ dėl laikinojo prekių saugojimo, o vėliau tuo pagrindu įformintai muitinio sandėliavimo procedūrai, UAB „Vilniaus tranzitas“ prekes saugo teisėtai ir pagrįstai. Be to, tretysis asmuo pažymi, jog UAB „Vilniaus tranzitas“ esančio krovinio muitinio sandėliavimo procedūra bus vykdoma, kol nebus atlikti šios procedūros užbaigimui keliami reikalavimai ir būtini formalumai.

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Byloje esminis ginčas iškilo dėl aplinkybės, ar buvo krovinio viršsvoris, vertinimo, nes su tuo siejama ir vežėjo teisė atsiakyti vykdyti vežimą ir krovinio sulaikymo teisė bei vežėjo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, t.y. dėl esą pakrauto pernelyg didelio svorio krovinio patirtų transporto priemonės gedimų šalinimo išlaidų.

25Rremiantis CMR važtaraščiu, atsakovas turėjo pervežti krovinį- 1664 vnt. medinių europadėklų dangčių, supakuotų į 64 paketus, kurių svoris nurodytas 22300 kg. (b.l. 20, 31). Vertindama faktinę aplinkybę, ar realus krovinio svoris atitiko nurodytąjį CMR važtaraštyje, teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonė su kroviniu buvo pasverta 2007-12-01 (b.l. 33) ir ji svėrė 47840 kg, t.y. 7840 kg. viršijo leistiną svorį ir 9840 kg. viršijo sutartimi sulygtą 38000 kg. bendrą svorį (b.l. 38-39). Transporto priemonės svėrimo pažymoje nurodytas transporto priemonės svoris 14280 kg. (b.l. 32, 117). Apeliantas, remdamasis aplinkybe, kad nuo transporto priemonės su kroviniu pasvėrimo (2007-12-01) iki transporto priemonės be krovinio pasvėrimo (2007-12-06) praėjo keletas dienų, todėl tai kelia abejones, kad transporto priemonėje be apelianto krovinio galėjo būti vežamas ir koks nors kitas krovinys, kuris ir sudarė viršsvorį, nurodo jog už jį UAB ,,Egoline“ nėra atsakinga. Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2007-12-06 surašytame prekių patikrinimo akte (b.l. 30) yra nurodytos tokios aplinkybės: 1) transporto priemonė atvyko į postą su nepažeistomis plombomis; 2) transporto priemonėje rastos prekės atitinka TIR knygelėje deklaruotas prekes, t.y. transporto priemonėje tikrinimo metu buvo rasti būtent 64 paketai, 1664 vnt. medinių dangčių. Jokių kitų daiktų ar prekių transporto priemonėje muitinį patikrinimą atlikę muitinės pareigūnai nerado. Kadangi transporto priemonėje muitinio patikrinimo metu buvo tik CMR važtaraštyje Nr. 0014670 nurodytos prekės, būtent skirtumas tarp transporto priemonės su kroviniu ir iškrautos transporto priemonės ir yra krovinio svoris, nors aptariamu laikotarpiu (2007-12-01- 2007-12-06) atskirai krovinys nebuvo sveriamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2008-05-23 prekių patikrinimo aktu Nr. 8VR3006 (b.l. 42) bei krovinio kiekvieno vieneto (paletės) svėrimo aktu (b.l. 43), kuriame krovinio svoris buvo nustatytas 21749 kg. Visų pirma, nuo 2007-12-01- 2007-12-06, kai buvo sverta transporto priemonė su kroviniu ir be jo, iki krovinio svėrimo buvo praėję beveik pusė metų, todėl, atsižvelgiant į krovinio specifiką (mediniai dangčiai), visiškai tikėtinas medienos natūralus džiūvimas, kas mažina medienos, iš kurios pagaminta produkcija, svorį. Antra, teisėjų kolegija atsižvelgia į Vilniaus teritorinės muitinės raštą (atsakymą ieškovui UAB ,,Egoline“), kuriame detalizuotos aplinkybės dėl krovinio atgabenimo į muitinės terminalą, patikrinimo bei svėrimo procedūrų (b.l. 45-46). Šiame rašte nurodyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko tyrimą dėl medinių dangtelių, kuriuos į Europos Bendrijos muitų teritoriją 2007-11-30 įvežė UAB ,,Zotra“. Be kitų šiame rašte minimų aplinkybių, jo 9-me punkte nurodyta, kad prekes iškrovus į terminalo teritoriją, vežėjo pageidavimu buvo pasverta ne tik tuščia transporto priemonė, bet papildomai buvo pasvertos trys pakuotės, kurias sudaro vienodas skaičius 26 vnt. medinių dangtelių ir visų jų svoris svėrimo metu viršijo 500 kg., dėl ko prekių svoris buvo uždeklaruotas pagal svėrimo metu nustatytus duomenis (33560 kg.). Pažymėtina, kad 2008-05-23 pasvėrus visas pakuotes, nei viena iš jų nesvėrė 500 kg.; didžiausias nustatytas svoris buvo 376 kg., mažiausias- 285 kg.. Šis svorių skirtumas patvirtina, kad krovinio svoris nuo iškrovimo iki viso jo pasvėrimo ženkliai pasikeitė (sumažėjo). Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos- teritorinės muitinės- atliktų patikrinimų bei padarytų išvadų duomenimis, nes be įprastų krovinio išmuitinimo procedūrų (kurių metu, minėta, jokio papildomo krovinio transporto priemonėje nebuvo rasta), ši institucija dar atliko ir patikrinimą, kurio metu buvo tirtos krovinio pristatymo į konkretų terminalą aplinkybės, jo iškrovimo, svėrimo aplinkybės. Aplinkybę dėl galimo krovinio svorio, nors ir netiesiogiai, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju ieškovo darbuotojas- UAB ,,Egoline“ pirkimo vadybininkas P. J. , kuris nurodė, kad vieno paketo svoris yra apie 600 kg. (b.l. 186). Taigi, jeigu iškrovimo metu vienas paketas (paletė) svėrė apie 500 kg., kaip nustatė muitinės pareigūnai, tai bendras krovinio svoris galėjo būti apie 32000 kg., jeigu apie 600 kg- tuomet net 38400 kg. Vertindamas ieškovo apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktą įrodymą- Baltarusijos įmonės ,,Expoholz“ 2009-11-12 raštą (b.l. 239- 240), kuriame nurodoma, kad produkcijos (taros gamybai skirtų medinių dangčių) transportavimo drėgmė buvo 18-20 procentų, teisėjų kolegija pažymi, jog šio rašto turinys sprendžiant krovinio svorio klausimą, nėra informatyvus. Visų pirma, rašte kalbama apie produkcijos transportavimo drėgmę, tai yra neaišku, ar tokia buvo pačios produkcijos drėgmė, ar kalbama apie drėgmės lygį transportavimo sąlygoms. Net ir darant prielaidą, jog rašte nurodoma produkcijos drėgmė transportavimo metu, toks įrodymas nelaikytinas paneigiančiu jau anksčiau aptartus įrodymus, kadangi rašte nenurodoma, kuo grindžiama tokia išvada, būtent: nenurodyta, ar produkcijos drėgmė prieš pakraunant krovinį buvo pamatuota kokiais nors prietaisais, ar drėgmės lygis buvo nustatytas remiantis kokiais nors kitais kriterijais ir pan.

26Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ši įrodymų vertinimo taisyklė išplėtota teismų praktikoje tuo aspektu, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pagal aptartų įrodymų visumą (išskyrus aptartą naują įrodymą, pateiktą apeliacinės instancijos teisme) pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė dėl krovinio viršsvorio yra nustatyta (įrodyta) ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga, nors taip pat pripažįsta, kad apelianto nurodomos aplinkybės (kad visas krovinys tuoj pat po jo iškrovimo nebuvo pasvertas, kad tarp transporto priemonės su kroviniu ir be jo svėrimo buvo keleto dienų tarpas) palieka tam tikrų abejonių šio fakto absoliučiu įrodytumu. Tačiau, nesant galimybių šias abejones pašalinti, teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu ir nagrinėjamoje byloje pripažįsta, jog daugumos įrodymų pagrindu labiau tikėtina, jog krovinio viršsvoris buvo ir jis buvo toks ženklus, kad galėjo įtakoti kilusias pasekmes (transporto priemonės gedimą) bei įtakoti vežėjo apsisprendimą nutraukti tolesnį vežimo vykdymą.

27Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad CMR Konvencijos 16 str. 2 d. nuostatų taikymas siejamas su Konvencijos 14 straipsnio 1 punkte bei 15 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo CMR Konvencijos 14 str. 1 d. numatytos sąlygos egzistavimą- vežėjas negalėjo sutarties vykdyti važtaraštyje nurodytomis sąlygomis dėl krovinio viršsvorio; vežėjas telefonu informavo apie viršsvorį, ką patvirtino teisme apklaustas liudytoju vairuotojas V. N. ; kad tokia informacija telefonu buvo pateikta, patvirtina ir UAB ,,Egoline“ raštas Vilniaus teritorinei muitinei, esantis byloje (b.l. 160); apie priverstinį krovinio sulaikymą dėl viršsvorio siuntėjas buvo informuotas ir 2005-12-05 raštu (b.l. 114-115). Taigi, sąlyga, numatyta CMR Konvencijos 14 str. 1 d. egzistavo ir, jai esant, vežėjas turėjo teisę iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens (t.y. ieškovo) sąskaita ir po iškrovimo vežimas yra laikomas baigtu (CMR Konvencijos 16 str. 2 d.). Kai vežimas yra baigtas (laikomas baigtu CMR Konvencijos 16 str. 2 d. numatytu pagrindu), vežėjas turi teisę reikalauti apmokėti už baigtą vežimą ir teismas tokioje situacijoje pagrįstai netaikė apelianto nurodytos sutarties sąlygos dėl apmokėjimo tik po krovinio pristatymo į Vokietiją. Be to, CMR Konvencijos 16 str. 2 d. numato ir vežėjo prievolę saugoti krovinį bei teisę krovinio apsaugą patikėti trečiajam asmeniui. Šiuo atveju sutarties pagrindu krovinio saugojimą vežėjas patikėjo atsakovui UAB ,,Vilniaus tranzitas“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB ,,Vilniaus tranzitas“ neįrodė krovinio valdymo teisėtumo. Tačiau pripažįstant, kad atsakovas UAB ,,Zotra“ CMR Konvencijos 16 str. 2 d. pagrindu turėjo krovinio sulaikymo teisę, jo perdavimas sutarties pagrindu saugoti UAB ,,Vilniaus tranzitas“ teismo pagrįstai buvo pripažintas teisėtu, atitinkamai, krovinio saugojimas, sutarties, sudarytos su kroviniu teisėtai disponuojančiu asmeniu, pagrindu, taip pat yra teisėtas.

28Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad už žalą padarytą UAB ,,Zotra“ automobilio sugadinimu, atsakingas ieškovas, taip pat nepripažįstamas pagrįstu: teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad krovinys buvo pakrautas su tokiu viršsvoriu, kurias viršija leistiną maksimalų automobilio svorį. Taip pat byloje yra nustatyta, kad iš pasikrovimo vietos vienas iš automobilių negalėjo išvažiuoti dėl gedimo, jis buvo pakeistas kitu automobiliu. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su automobilio gedimu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, esą teismas neteisingai įvertino liudytojų V. K. ir P. J. parodymus, pažymėtina, jog pirmasis apskritai jokių aplinkybių apie automobilio sugadinimo aplinkybes nepaliudijo (b.l. 185-186); P. J. patvirtino, kad jam buvo pranešta, jog mašina sulūžo; taip pat jis nurodė, kad mašina buvo įvažiavusi į griovį, reikėjo kviesti traktorių, kad mašiną ištrauktų, liudytojas teismui taip pat išdėstė samprotavimus, kad mašinos nesuvaldė vairuotojas ir dėl to įvažiavo į griovį (b.l. 186). Aplinkybę, kad mašina nuslydo į griovį, patvirtino ir liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas V. N. (b.l. 192- 193), tačiau jis taip pat paliudijo, jog pakrovimas vyko keletą dienų, pradžioje gruntas buvo įšalęs, po to dėl atlydžio iš pakrovimo vietos buvo problemiška pajudėti, dėl didelio krovinio svorio mašina, darant posūkį, pradėjo virsti, lūžo reduktorius. Kai byloje yra konstatuojamas krovinio viršsvorio faktas, aplinkybė, kad dėl šio viršsvorio automobiliui pajudant iš vietos minkštame grunte, yra labai tikėtina. Tai, kad prikabinus priekabą prie kito atvažiavusio automobilio, jis krovinį nuvežė iki Lietuvos, nepaneigia priežastinio ryšio tarp reduktoriaus gedimo ir viršsvorio, nes, kaip minėta, pasikrovimo teritorijoje buvo ne asfaltuotas kelias, kokiu vėliau buvo vežamas krovinys, bet gruntas, kuris, esant atšilimui ir krovinio viršsvoriui, pilnai galėjo sąlygoti nurodytą gedimą.

29Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nėra nustatyta Civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

30Iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.), kurios sudarė 20,50 Lt.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš apelianto UAB ,,Egoline“ į valstybės biudžetą 20,50 Lt (dvidešimt litų ir penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas UAB „Egoline“ 2009-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas UAB „Zotra“ 2009-04-28 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo... 6. Atsakovas nurodė, kad krovinys perduotas laikinėjam saugojimui dėl to, kad... 7. Pristačius transportą, kuriuo buvo gabenamas krovinys, į servisą... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 9. Teismas konstatavo, kadangi pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą krovinio... 10. Pažymėjo, jog UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinį turi savo žinioje... 11. Teismas nurodė, jog CMR konvencijos 17 str. 3 p. preziumuoja vežėjo kaltę... 12. Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 750 Lt oro pagalvių įsigijimo... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Egoline“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus... 16. 2) dėl krovinio svorio apeliantas nurodo, jog 2007-12-01 nebuvo tikrintas... 17. 3) teismas neobjektyviai ir nepilnai įvertino liudytojų V. K. ir P. J.... 18. 4) teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Egoline“ neinicijavo krovinio... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Zotra“ prašo sprendimą... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus tranzitas“... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Byloje esminis ginčas iškilo dėl aplinkybės, ar buvo krovinio viršsvoris,... 25. Rremiantis CMR važtaraščiu, atsakovas turėjo pervežti krovinį- 1664 vnt.... 26. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso 185 str.:... 27. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad CMR Konvencijos 16 str. 2 d.... 28. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad už... 29. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 30. Iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 32. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš apelianto UAB ,,Egoline“ į valstybės biudžetą 20,50 Lt...