Byla e2A-294-883/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Roneka“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2405-766/2016 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) ieškinį atsakovei UAB „Roneka“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė VSDFV Kauno skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydmas priteisti iš atsakovo UAB „Roneka“ 1038,51 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad vadovaudamasi R. V. prašymu ir UAB „Roneka“ pateiktais duomenimis apie R. V. draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas paskyrė R. V. motinystės (tėvystės) pašalpą. Nustačius R. V. pašalpų permokas dėl UAB „Roneka“ tikslintų duomenų apie R. V. draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas, VSDF biudžetui buvo padaryta 1038,51 Eur žala.
  2. Atsakovė UAB „Roneka“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad R. V., sudaręs darbo sutartį su bendrove, nevykdė savo įsipareigojimų, po ko bendrovė patyrė nuostolių, nemalonumų. R. V. yra kaltas dėl ieškovei padarytos žalos, o ne atsakovė, kadangi bendrovė pateikė teisingą informaciją, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškinys ir jo priedai neįrodo žalos padarymo fakto ir žala negali būti priteista.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės VSDFV Kauno skyrius ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Roneka“ 1 038,51 Eur žalos atlyginimą ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
  2. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, konstatavo, kad motinystės (tėvystės) pašalpos ir tėvystės pašalpos permokos susidarė dėl atsakovės neteisingai pateiktų duomenų apie apdraustojo R. V. pajamas.
  3. Patenkinęs ieškovės ieškinį visiškai, teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Roneka“ apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas, remdamasis išimtinai ieškovės pateiktais dokumentais, parodymais, ignoruodamas liudininkų apklausą, teiktus paaiškinimus, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
    2. Teismas neteisingai motyvavo faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos byloje dėl išmokų paskyrimo ir išmokėjimo.
    3. Byloje nėra pateikta nei vieno dokumento įrodančio žalos buvimo ir patyrimo faktą, nėra pateikta nei bankinių, nei kasos dokumentų apie faktinį pinigų judėjimą.
    4. Už permokos grąžinimą yra atsakingas R. V., todėl atsakovei neprivalu atlyginti ne jos padarytą žalą.
    5. Ieškovė galimai nurodė neteisingus duomenis apie permokos sumą, nepateikė į bylą pinigų išmokėjimo/gavimo faktą patvirtinančių dokumentų ir iš esmės neteisingai nustatė atsakovės kaltę.
    6. Tikslindama registro duomenų bazėje esančius apdraustojo R. V. duomenis atsakovė nesielgė neleistinai, kadangi įstatyme numatyta, jog duomenys apie draudžiamas pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.
    7. Teismas nevertino aplinkybės, kad darbo ginčų komisija yra nustačiusi R. V. kaltę atsakovės atžvilgiu dėl tarp jų buvusių darbinių santykių.
    8. Šiuo metu atsakovė nevykdo jokios veiklos, todėl neturi jokių galimybių sumokėti reikalaujamą sumą.
  2. Ieškovė VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, reikšmingus nagrinėjamai bylai, atliko visapusišką aplinkybių vertinimą ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, yra nepagrįsti.
    2. Jokios liudytojų apklausos šiame procese nebuvo, nes nei viena šalis neteikė prašymo apklausti kokius nors liudytojus.
    3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad R. V. motinystės (tėvystės) pašalpos ir tėvystės pašalpos permoka susidarė dėl atsakovės neteisingai pateiktų duomenų apie apdraustojo R. V. draudžiamąsias pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra įrodymų, įrodančių žalos VSDFV Kauno skyriui padarymo faktą.
    4. VSDFV Kauno skyriaus pateikti įrodymai apie permokos nustatymą yra oficialūs dokumentai, įrodantys permokėtas sumas R. V., todėl nėra pagrindo teigti, kad tai nėra dokumentai, įrodantys VSDFV Kauno skyriui padarytą žalą dėl atsakovės kaltės.
    5. Atsakomybė atsakovei kaip mokesčių mokėtojai, už žalą, padarytą dėl ne laiku ir neteisingai sumokėtų mokesčių, kyla iš mokestinių įstatymų vykdymo.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Byloje kilo ginčas dėl valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d.).
  2. Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 8.15-922 „Dėl R. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ R. V. paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2015 m. vasario 23 d., pagal R. V. draudžiamąsias pajamas, taikant 137,14 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį. VSDFV Kauno skyrius 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 8.17-2593 „Dėl R. V. teisės į tėvystės pašalpą“ R. V. paskyrė tėvystės pašalpą už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., pagal R. V. draudžiamąsias pajamas, taikant 159,32 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį. Laikotarpiais, pagal kuriuos apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (2013 m., 2014 m., 2015 m.), R. V. buvo apdraustas UAB „Roneka“, kuri teikė duomenis ieškovei apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamąsias pajamas ir šiuos duomenis ieškovė įrašė į Registrą. 2016 m. vasario 29 d. UAB „Roneka“ teikė VSDFV Šiaulių skyriui prašymus dėl R. V. draudžiamųjų pajamų tikslinimo Registre, nurodydama duomenų tikslinimo priežąstį – pavėluotai teikiami duomenys. Šių prašymų pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius Registro duomenų bazėje tikslino R. V. 2013 m., 2014 m., 2015 m. draudžiamąsias pajamas, kurios turėjo įtakos R. V. tėvystės pašalpos dydžiui. Dėl UAB „Roneka“ neteisingai pateiktų duomenų apie R. V. 2013 m., 2014 m., 2015 m. draudžiamąsias pajamas R. V. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo permokėta 309,46 Eur (258,97 Eur + 50,49 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpos, o už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. buvo permokėta 729,05 Eur tėvystės pašalpos. Bendra susidariusių motinystės (tėvystės) pašalpos ir tėvystės pašalpos permokų suma – 1 038,51 Eur (309,46 Eur + 729,05 Eur). VSDFV Kauno skyrius 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. (9.18) S-25503, 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (9.23) S-26139 kreipėsi į atsakovę UAB „Roneka“ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos geruoju neatlygino.

12Dėl įrodymų vertinimo

  1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais dokumentais, parodymais, ignoruodamas liudininkų apklausą, teiktus paaiškinimus ir pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
  2. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Teismas negali, o ir neprivalo tiek išsamiai argumentuoti savo vienos ar kitos išvados, kiek to nori bylos šalis. Svarbu, kad teismo sprendime padarytos išvados būtų pagrįstos įrodymais, logika, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instnacijos teismas nagrinėjamoje byloje pakankamai motyvavo savo sprendimą, išsamiai aptarė įrodymus, jais grindė savo padarytas išvadas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
  3. Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviosiose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Taigi įstatymas būtent šalis įpareigoja įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), teismas savo iniciatyva renka įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje viešojo intereso nėra, todėl šalys pačios privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, pateikti teismui paaiškinimus, prašymus. Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovė per teisme vykusius teismo posėdžius prašymų dėl liudytojų apklausimo nepateikė, todėl atsakovės teiginys, kad teismas ignoravo liudytojų apklausas, nepagrįstas.
  4. Šioje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, tarp jų ir turinčiais oficialiųjų rašytinių įrodymų statusą, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad R. V. motinystės (tėvystės) pašalpos ir tėvystės pašalpos permoka susidarė dėl atsakovės neteisingai pateiktų duomenų apie apdraustojo R. V. draudžiamąsias pajamas (nutarties 9 p.). Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, įrodančių žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarymo faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir deklaratyvus atsakovės teiginys, kad ieškovė galimai nurodė neteisingus duomenis apie permokos sumą, nepateikė į bylą pinigų išmokėjimo/gavimo faktą patvirtinančių dokumentų ir iš esmės neteisingai nustatė atsakovės kaltę.

13Dėl atsakovės kaltės (veiksmų neteisėtumo) kaip būtinosios civilinei atsakomybei taikyti sąlygos

  1. Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai nustatė jos kaltę, nes atsakovė, teikdama patikslintus duomenis apie R. V. draudžiamąsias pajamas, elgėsi teisėtai ir neturėtų atsakyti už R. V. išmokėtas pašalpų sumas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Įstatyme nustatyta, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra draudėja, kuriai taikomi mokestiniai įstatymai ir iš jų kylančios teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą laiku ir teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės ir Fondo biudžetus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. VSDĮ 17 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta draudėjo pareiga atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, akto redakcijoje galiojusioje iki 2017 m. balandžio 19 d., 28.1, 28.2 punktuose nustatyta, kad registro duomenų teikėjai privalo teisės aktų ir šių nuostatų nustatyta tvarka teikti duomenis ir dokumentus registro tvarkymo įstaigoms ir atsakyti už teikiamų duomenų teisingumą. Pažymėtina, kad naujoje akto redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. balandžio 19 d., minėta duomenų teikėjo pareiga įtvirtinta 56.3 punkte.
  4. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Roneka“ 2013 m., 2014 m., 2015 m. teikė ieškovei duomenis apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu R. V. draudžiamąsias pajamas, kuriuos ieškovė įrašė į Registrą ir pagal kuriuos paskyrė ir išmokėjo R. V. motinystės (tėvystės) pašalpas, atitinkamai už vaiko priežiūros atsotogų laikotarpius nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2015 m. vasario 23 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Taigi, būtent atsakovė buvo atsakinga už ieškovei pateiktų duomenų teisingumą apie apdraustuosius asmenis, todėl elgdamasi apdariai, atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę šią pareigą įvykdyti tinkamai. Apeliaciniame skunde atsakovė pripažino, kad R. V. nei vienos dienos UAB „Roneka“ nedirbo, tačiau nepaisant to teikė klaidingus duomenis apie R. V. draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas, kuriuos patikslinus ir buvo nustatyta R. V. išmokėtų motinystės (tėvystės) ir tėvystės pašalpų permoka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo pagrindu prisiimto įsipareigojimo netinkamu vykdymu, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokiu būdu buvo netinkamai įvykdyta įstatymu numatyta pareiga dėl ko susidarė žala Fondo biudžetui. Kadangi CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata, pripažįstama, kad atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus yra atsakovės kaltė (CK 6.248 str. 1 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas laiko neįrodytomis atsakovės nurodytas aplinkybes, jog už permokos grąžinimą yra atsakingas R. V., kadangi byloje nėra įrodymų pagrindžiančių tokius jos paaiškinimus.

14Dėl žalos ir priežastinio ryšio

  1. Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 p.).
  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė dėl atsakovės kaltų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius (žalą). Kadangi šios nutarties 13 punkte teismas pasisakė dėl ieškovės patirtos žalos realumo ir pagrįstumo, toliau aptariamas priežąstinio ryšio klausimas.
  3. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Teismų praktikoje nustatyta, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).
  4. Vadovaujantis nustatyta teismų praktika, vertinant aplinkybes, jog, teismo nuomone, jei atsakovė būtų tinkami įvykdžiusi savo pareigą – pateikti teisingus duomenis apie apdraustojo R. V. draudžiamąsias pajamas, ieškovei jos nurodoma žala nebūtų atsiradusi, ir, kad ši žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, pripažįstama, jog ieškovės nurodoma žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovės veiksmais. Pažymėtina, kad VSDĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės UAB „Roneka“ 1 038,51 Eur žalos atlyginimą ieškovei VSDFV Kauno skyriui (CK 6.245 str. 1, 4 d., VSDĮ 21 str. 1 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėtų sumų permokos grąžinimą, taip pat neteisėtus veiksmus kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai