Byla 2A-780-803/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Sostinės auditoriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo mažosios bendrijos „Sostinės auditoriai“ ieškinį dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimu padarytų nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovui bankroto administratoriui A. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS Gjensidige Baltic, Lietuvoje veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ginčo esmė

51. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio pareiškimu padarytų nuostolių atlyginimo ieškovui.

62. Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2940,30 Lt ieškovo nuostoliams dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.1-3, 129).

72.1. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas A. M., veikdamas kaip bankrutuojančios UAB „Klaipėdos sofos“ bankroto administratorius, prieš ieškovą MB „Sostinės auditoriai (tuo metu UAB „Sostinės auditoriai“) pateikė ieškinį dėl 1563,44 Lt skolos išieškojimo. Gavęs ieškinį iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, ieškovas suprato, kad jis nepagrįstas – ieškinyje minima skola senai, be uždelsimo ir pilnai apmokėta, apmokėjimo faktas patvirtintas pirminiais buhalteriniais dokumentais. Civilinė byla jau buvo iškelta, ieškovas turėjo paruošti teismui procesinius dokumentus, motyvuoti savo atsikirtimus, rinkti 7 metų senumo įrodymus, surasti liudytojus ir juos apklausti, konsultuotis su juristais Vilniuje, ieškotis advokato Klaipėdoje. Kadangi ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, jis nuo ieškinio atsisakė.

82.2. Ieškovas savo reikalavimus argumentavo, nurodydamas tokias aplinkybes:

92.2.1. ieškovas patyrė 2093,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios liko neatlygintos iki šiol. Šias išlaidas ieškovas laiko netikėtais ir nenumatytais nuostoliais bei teigia, jog jie atsirado dėl atsakovo bankroto administratoriaus A. M. neteisėtų veiksmų;

102.2.2. prieš kreipdamasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo A. M. privalėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad jo paties ir jo administruojamos bankrutuojančios įmonės buhalterinė apskaita būtų vedama tinkamai, patikrinti bankrutuojančios įmonės finansinę apskaitą, ko jis nepadarė;

112.2.3. A. M. privalėjo pasiteirauti tariamo skolininko apie skolos apmokėjimą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių ikiteisminio ginčo sprendimo veiksmų, kuo pažeidė jo kaip bankroto administratoriaus kvalifikacijai keliamus atidumo, rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimus.

123. Atsakovas bankroto administratorius A. M. atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti.

133.1. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

143.1.1. iki 2013-05-15 BUAB „Klaipėdos sofos“ buvę valdymo organai bankroto administratoriui nebuvo perdavę įmonės turto ir visų įmonės dokumentų. Skolos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai galėjo būti tyčia nuslėpti ar pradanginti, nes BUAB „Klaipėdos sofos“ valdymo organai nuo nutarties iškelti bankroto bylą bankroto administratoriui neperdavė visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų;

153.1.2. 2013-05-15 BUAB „Klaipėdos sofos“ įgaliotas atstovas pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo MB „Sostinės auditoriai“ 1100 Lt skolos, 463,44 Lt palūkanų ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad MB „Sostinės auditoriai“ 2006-05-09 įsigijo prekių iš UAB „Klaipėdos sofos“ už 1100 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KLS0001083, už jas neatsiskaitė ir liko skolinga (T.1, b.l.29,30, 121-124).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

164. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.

175. Teismas nustatė, kad BUAB „Klaipėdos sofos“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. M., Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-05-20 pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš UAB „Sostinės auditoriai“ (šiuo metu – MB „Sostinės auditoriai“) priteisti skolą ir netesybas. Ieškinys teisme 2013-05-22 buvo priimtas, jo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-7699-769/2013. Atsiliepime UAB „Sostinės auditoriai“ prašė ieškinį atmesti, nes skola yra sumokėta iki prekių atsiėmimo. Šią aplinkybę pagrindė pridėtu pinigų priėmimo kvitu serija RRA Nr. 0013264.

186. Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia naujoje byloje, tačiau jį reiškia ne byloje dalyvavusiam asmeniui – BUAB „Klaipėdos sofos“, o byloje dalyvavusio asmens valdymo organui – BUAB „Klaipėdos sofos“ bankroto administratoriui. Teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui ir siūlė ieškovui keisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas šia teise pasinaudoti nesutiko. Tokiu atveju, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens valdymo organo narys atsako pačiam juridiniam asmeniui, jeigu jis savo kaip juridinio asmens organo pareigas vykdo netinkamai ar jų apskritai nevykdo, o ne juridinio asmens kreditoriams, atmetė ieškinį.

197. Taip pat teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) įmonės administratorius, perėmęs įmonės valdymą, buvo atsakingas už tolimesnę bankrutuojančios įmonės finansinę apskaitą ir jos vedimą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka, kiek išimčių nenumato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tačiau nėra ir negali būti laikomas atsakingu už finansinės apskaitos vedimo tinkamumą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, tam tikrų pirminių finansinių apskaitos dokumentų neišsaugojimą ar nebuvimą apskaitoje iki jo paskyrimo būti įmonės administratoriumi. BUAB „Klaipėdos sofos“ vardu bankroto administratorius A. M. 2013-05-20 pateikė ieškinį dėl skolos pagal 2006-05-09 PVM sąskaitą-faktūrą KLS Nr. 0001083 priteisimo, kuri pirmiausiai turėjo atsispindėti įmonės finansinėse ataskaitose, sudarytose iki bankroto bylos UAB „Klaipėdos sofos“ iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad ši skola kaip apmokėta buvo nurodyta bankroto bylos UAB „Klaipėdos sofos“ iškėlimo metu sudarytose finansinėse ataskaitose ir atsakovo A. M. liko aplaidžiai nepastebėta. Įvertinęs šias aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog ieškinį ieškovui bankroto administratorius A. M. BUAB „Klaipėdos sofos“ vardu pareiškė sąžiningai.

208. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7699-769/2013 priėmė ieškovo BUAB „Klaipėdos sofos“ ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė. Todėl ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos po šios nutarties priėmimo pagal 2013-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 08-02, 2013-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 09-01, 2013-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. D-34 bet kuriuo atveju negali būti pripažįstamos ieškovo patirtais nuostoliais dėl ieškinio BUAB „Klaipėdos sofos“ pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-7699-769/2013. Iš ieškovo pateikto elektroninio susirašinėjimo padarė išvadą, kad šias išlaidas ieškovas patyrė siekdamas imtis tam tikrų teisinių veiksmų prieš atsakovą A. M. (inicijuoti ikiteisminį tyrimą, ieškinio pateikimą šioje byloje ir pan.), o ne A. M. tam tikri veiksmai ar neveikimas (T.2, b.l.6-11).

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

229. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

239.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek materialines, tiek procesines teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino ieškovo pateiktų faktinių duomenų ir įrodymų, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl pateikti įrodymai nėra vertinami;

249.2. pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė skolų apskaitos registro, kuriuo galėtų įrodyti, jog ieškinys buvo pateiktas pagal buhalterinės apskaitos registrų duomenis, ir patvirtinti pateikto ieškinio pagrįstumą. Atsakovas pateikė lentelę su duomenimis, kurią sudarė buhalterinių paslaugų įmonė. Šių duomenų tikrumo negalėjo patvirtinti buhalterinių paslaugų įmonės vadovė;

259.3. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, 31 straipsnį ir Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 17 straipsnį, nes neperdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvui 2012 m. gruodžio 31 d. BUAB „Klaipėdos sofos“ jokio skolų apskaitos registro ar jam lygiaverčio dokumento;

269.4. atsakovas pažeidė teisės aktus dėl finansinių ataskaitų teikimo. Atsakovas nevykdė savo, kaip bankroto administratoriaus, veiklos ir nepateikė Juridinių asmenų registrui BUAB „Klaipėdos sofos“ 2011 m., 2012 m., 2013 m. metinių finansinių ataskaitų;

279.5. pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, kad bankroto administratoriaus sudarytose ataskaitose minimi tikrovės neatitinkantys duomenys apie MB „Sostinės auditoriai“ skolą;

289.6. bankroto administratorius neatliko skolų inventorizacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar atlikta inventorizacija, ar ne, bankroto administratorius turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo net ir tuo atveju, kai bankroto administratorius nėra sudaręs apskaitos registrų. Tai reiškia, kad skolos faktas yra svarbesnė aplinkybė dėl ieškinio pateikimo pagrįstumo nei apskaitos registras, kuriame registruojami visi skolos pokyčiai ir kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra svarbesnis dokumentas įmonės skolų dydžio nustatymui;

299.7. pirmosios instancijos teismas teigė, kad atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo turi kilti ne bankroto administratoriui, o BUAB „Klaipėdos sofos“. Bankroto administratorius aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą. Remiantis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nuostolius, kurie atsirado dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi atlyginti bankroto administratorius. Šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, aplaidūs, neatidūs ir jis netinkamai vykdė pareigas, todėl atsakomybė turi kilti jam (T.2, b.l.17-28).

3010. Atsakovas bankroto administratorius A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

3110.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime pažymėjo, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. bankroto administratoriui, o ne BUAB „Klaipėdos sofos“. Šios aplinkybės ieškovui buvo nurodytos ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovas atsisakė keisti atsakovą. Ieškovas savo atsisakymą motyvavo tuo, kad BUAB „Klaipėdos sofos“ yra bankrutavusi įmonė ir iš jos gauti nuostolių atlyginimą yra neįmanoma;

3210.2. byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas, remdamasis jam prieinamais dokumentais, dėjo visas pastangas ir tinkamai vedė BUAB „Klaipėdos sofos“ buhalterinę apskaitą, siekė apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei ėmėsi visų priemonių užtikrinti tinkamą BUAB „Klaipėdos sofos“ bankroto procedūrų vykdymą;

3310.3. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo nurodytų išlaidų susidarymą lėmė jo siekis imtis tam tikrų teisinių veiksmų būtent prieš atsakovą. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnį priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir gali būti priteisiamos toje byloje, kurioje jos buvo patirtos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo veiksmų (T.2, b.l.32-35).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3611. Byloje nustatyta, kad apeliantas skolos atsiradimo faktą ir dydį grindžia sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos, kaip ieškinyje buvo nurodyta, už suteiktas teisines paslaugas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-05-22 priėmus ieškinį ir ieškovui UAB „Klaipėdos sofos“ pradėjus civilinę bylą Nr. 2-7699-769/2013 (T.1, b.l.1,2,129).

3712. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad „žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.“

3813. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktos 2013-08-06 PVM sąskaitos-faktūros SIM Nr. 08-02, kurios suma 484 Lt (b.l.15), matyti, jog jos gavėjas yra S. R., o paslauga nurodyta kaip teisinio dokumento parengimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-02 nutartimi civilinė byla Nr. 2-7699-769/2013 buvo nutraukta. Taigi akivaizdu, jog PVM sąskaita-faktūra SIM Nr. 08-02 buvo išrašyta jau po bylos nutraukimo praėjus mėnesiui, t.y. 2013-08-06. Pažymėtina, kad iš 2013-08-06 PVM sąskaitos-faktūros SIM Nr. 08-02 negalima nustatyti, koks teisinis dokumentas ir dėl ko jis buvo surašytas. Taip pat į bylą yra pateikta 2013-09-07 PVM sąskaita-faktūra SIM Nr. 09-01, kurios suma 847 Lt ir joje nurodyta – „teisinės paslaugos“ (b.l.113), jų nedetalizuojant. Be kita ko, ieškovas grindžia reikalavimą ir 2013-09-30 PVM sąskaita-faktūra SIM Nr. D-34, kurios suma 762,30 Lt (b.l.17). Pastarojoje nurodyta, kad ji išrašyta D. Č. už teisminio ginčo sprendimo paslaugas dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D. Č. yra ieškovo direktorė (T.1, b.l.8). Tai reiškia, kad paslaugos gavėjui paslaugą suteikia jo valdymo organo narys, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindžiamas šio veiksmo teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

3914. CPK 98 straipsnio 1 dalis (ginčo laikotarpiu aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013.07.01 iki 2013.12.14) nustatė, jog „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“. Taigi įstatymas aiškiai apibrėžia sąlygas, reikšmingas apmokėjimui už teisines paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti nuostolių atsiradimą pagal suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą, t.y. nuostolius, susijusius su teisinėmis paslaugomis dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėtos civilinės bylos Nr. 2-7699-769/2013.

4015. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009).

4116. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktos į bylą sąskaitos, kuriomis įrodinėjamas ieškinio dalyko pagrįstumas, nėra tinkamai pagrįstos ir išrašytos jau po bylos nutraukimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog sumokėtos sumos pagal 2013-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 08-02, 2013-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 09-01 ir 2013-09-30 PVM sąskaita-faktūra SIM Nr. D-34 negali būti pripažįstamos ieškovo patirtais nuostoliais dėl ieškinio BUAB „Klaipėdos sofos“ pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-7699-769/2013. Taigi teisėjų konstatuoja, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo – patirtos žalos, todėl ieškinys šioje dalyje negalėjo būti patenkintas (CPK 185 straipsnis).

4217. Taip pat ieškovas įrodinėja turįs reikalavimo teisę pagal 2013-05-27 PVM sąskaitą-faktūrą LA Nr. 247 (T.1, b.l.130). Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7699-769/2013 yra pateikta 2013-05-31 atstovavimo sutartis su advokatu R. S., o 2013-05-27 mokėjimo nurodymas patvirtina 847 Lt sumokėjimą už paslaugas pagal 2013-05-27 PVM sąskaitą-faktūrą LA Nr. 247. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime nurodė, kad 847 Lt suma, sumokėta už teisines paslaugas, patirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7699-769/2013, apskritai negali būti savarankiško ieškinio pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.

4318. CPK 94 straipsnis numato, kad „kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos“.

4419. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-02 nutartimi civilinė byla Nr. 2-7699-769/2013 buvo nutraukta. Tai reiškia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsprendė ieškinio atsisakymo klausimą, turėdamas duomenis apie patirtas kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju pagal įstatymą ieškovas, kurį tuomet atstovavo profesionalus teisininkas, galėjo iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, kreipdamasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kaip tai numato CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinė byla buvo pradėta juridinio asmens, t.y. bankrutuojančios UAB „Klaipėdos sofos“, o nagrinėjamoje byloje atsakovu patrauktas fizinis asmuo A. M., būdamas bankroto administratoriumi, yra įmonės atstovas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 3 dalimi.

4520. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. BAB „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bylos Nr. 3K-3-67/2014). Priešingu atveju, šalis turėtų nepagrįstai prisiimti kitos šalies prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Taigi teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra ne kartą aptartas, o nagrinėjamoje byloje ir išaiškintas pirmosios instancijos teismo.

4621. Atmetus apeliacinį skundą dėl to, kad byloje nėra įrodyta privaloma teisinės atsakomybės sąlyga – žalos atsiradimo faktas (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis), apelianto argumentai dėl atsakovo tinkamumo plačiau nevertinami, kaip teisiškai nereikšmingi apeliacijos objektui (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis).

4722. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad teismas pateiktų įrodymų net nevertino (T.2, b.l.17). Tačiau apeliantas nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė. Teisėjų kolegija dėl šio argumento taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

4823. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodinėjo nuostolių atsiradimą pagal 2013-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 08-02, 2013-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 09-01, 2013-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. D-34 ir 2013-05-27 PVM sąskaitą-faktūrą LA Nr. 247, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl Didžiosios knygos, skolos sumokėjimo dokumento, gauto teisme, perdavimo archyvui, bankroto administratoriaus įrodinėjamo aplaidaus pareigų vykdymo, bankroto administratoriaus ataskaitos pildymo dėl MB „Sostinės auditoriai“ skolos likučio, L. S. parodymų (CPK 13 straipsnis, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės įrodinėjant nuostolių atsiradimą dėl apmokėjimo už teisinę pagalbą, kaip jau minėta, nėra teisiškai reikšmingos. Tuo tarpu pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

4924. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

5125. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

5226. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 544,50 eurų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (T.2, b.l.36), šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

54apieliacinį skundą atmesti.

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš apelianto MB „Sostinės auditoriai“, juridinio asmens kodas 125253172, atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) naudai 544,50 eurų (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

57Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. Ginčo esmė... 5. 1. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio pareiškimu padarytų nuostolių... 6. 2. Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė: 1) priteisti iš... 7. 2.1. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas A. M., veikdamas kaip... 8. 2.2. Ieškovas savo reikalavimus argumentavo, nurodydamas tokias aplinkybes:... 9. 2.2.1. ieškovas patyrė 2093,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios liko... 10. 2.2.2. prieš kreipdamasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu... 11. 2.2.3. A. M. privalėjo pasiteirauti tariamo skolininko apie skolos... 12. 3. Atsakovas bankroto administratorius A. M. atsiliepime su ieškovo... 13. 3.1. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:... 14. 3.1.1. iki 2013-05-15 BUAB „Klaipėdos sofos“ buvę valdymo organai... 15. 3.1.2. 2013-05-15 BUAB „Klaipėdos sofos“ įgaliotas atstovas pateikė... 16. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime konstatavo,... 17. 5. Teismas nustatė, kad BUAB „Klaipėdos sofos“, atstovaujama bankroto... 18. 6. Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo... 19. 7. Taip pat teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 20. 8. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. 9. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 23. 9.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek... 24. 9.2. pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas... 25. 9.3. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 26. 9.4. atsakovas pažeidė teisės aktus dėl finansinių ataskaitų teikimo.... 27. 9.5. pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, kad bankroto... 28. 9.6. bankroto administratorius neatliko skolų inventorizacijos, tačiau... 29. 9.7. pirmosios instancijos teismas teigė, kad atsakomybė dėl nuostolių... 30. 10. Atsakovas bankroto administratorius A. M. atsiliepime į apeliacinį... 31. 10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime pažymėjo, kad... 32. 10.2. byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas,... 33. 10.3. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo nurodytų išlaidų... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. 11. Byloje nustatyta, kad apeliantas skolos atsiradimo faktą ir dydį... 37. 12. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad „žala yra asmens turto netekimas... 38. 13. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos... 39. 14. CPK 98 straipsnio 1 dalis (ginčo laikotarpiu aktuali akto redakcija,... 40. 15. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, jog bylos nagrinėjimo ribas... 41. 16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktos į bylą sąskaitos, kuriomis... 42. 17. Taip pat ieškovas įrodinėja turįs reikalavimo teisę pagal 2013-05-27... 43. 18. CPK 94 straipsnis numato, kad „kai byla baigiama nepriimant teismo... 44. 19. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-02 nutartimi... 45. 20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios... 46. 21. Atmetus apeliacinį skundą dėl to, kad byloje nėra įrodyta privaloma... 47. 22. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas,... 48. 23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodinėjo nuostolių atsiradimą... 49. 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. 25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 52. 26. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 54. apieliacinį skundą atmesti.... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti... 56. Priteisti iš apelianto MB „Sostinės auditoriai“, juridinio asmens kodas... 57. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....