Byla 3K-3-230/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Dangutės Ambrasienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. J. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“ dėl žemės nuomos sutarties dalies, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo; trečiasis asmuo – valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės atkūrimo procesą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas ginčija Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Alytaus prekyba“ 2002 m. birželio 26 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir atsakovų Alytaus miesto savivaldybės 2002 m. rugsėjo 23 d. išduotą statybos leidimą, kuriuo atsakovui UAB „Alytaus prekyba“ buvo leista įrengti 63 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą 63 automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šie reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu – miesto žemės grąžinimu natūra, t. y. ieškovas siekia atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 4,80 ha ploto žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė jo senelis; 1992 metais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra; nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į dalį žemės. Ieškovo teigimu, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Alytaus prekyba“ 2002 m. birželio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės priimtais aktais atsakovui UAB „Alytaus prekyba“ buvo neteisėtai išnuomota dalis grąžintinos žemės, kuri buvo laisva, neužstatyta ir dėl kurios buvo kreiptasi siekiant atkurti nuosavybės teises; žemės sklypuose leista statyti automobilių stovėjimo aikštelę; be to, žemė buvo išnuomota ne aukciono būdu. Nors ieškovui atsisakyta natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad žemė naudojama visuomenės poreikiams, tačiau sklypas naudojamas komerciniams tikslams. Juolab kad žemės sklype esantis statinys neįregistruotas, jo naudojimas, atsižvelgiant į nuomos sutarties trukmę, yra laikinas, todėl nebuvo jokių kliūčių nuosavybės teisėms ieškovui atkurti. Neįregistruota, todėl nesukeliančia jokių teisinių pasekmių laikytina ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė, todėl šis sklypas taip pat laikytinas laisvu. Nors šį sklypą planuojama panaudoti tiesiant (duomenys neskelbtini) gatvės antrąją juostą, tačiau jis nepriskirtinas prie valstybės išperkamų, gatvę planuojama platinti tik ateityje, todėl nuosavybės teisės į žemę gali būti atkurtos, vėliau žemę paimant visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais: Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Alytaus prekyba“ 2002 m. birželio 26 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 4204 kv. m ploto žemės sklypo, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2002 m. rugsėjo 23 d. išduotą statybos leidimą, kuriuo atsakovui UAB „Alytaus prekyba“ buvo leista įrengti 63 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 30 d. patvirtintą 63 automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pagal ieškovo pateiktą planą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankiškus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir parengti šiuos sklypus nuosavybės teisių atkūrimui; 3) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį skaičiuojant nuo nurodytų žemės sklypų suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo priimti sprendimą dėl ieškovo nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus atkūrimo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas savo reikalavimus grindė Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu ir išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo pakeitimais, ginčo santykiams taikė tiek ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tiek 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Teismas nurodė, kad 1994 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į senelio valdytą iki nacionalizacijos 4,80 ha žemės sklypą Alytaus mieste, suteikiant neatlygintinai natūra naują 1152 kv. m ploto žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. buvo visiškai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo pagal tuo metu galiojusį įstatymą klausimas. Nepaisant to, po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo ir išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymų pakeitimų ieškovui buvo suformuoti dar keturi žemės sklypai (taip pat ir istorinėse žemės ribose) ir atkurtos nuosavybės teisės į juos bei į mišką ir išduotos išvados dėl žemės perkėlimo į Vilniaus rajoną. Taigi teismas konstatavo, kad, ieškovui visiškai atkūrus nuosavybės teises pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą, jis nebebuvo pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. įstatymą, todėl jo teisės nebuvo pažeistos, ir neturėjo teisės ginčyti nuomos sutarties ir administracinių aktų.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 2 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Kolegija, remdamasi 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 straipsnio 2 dalimi, 5 ir 16 straipsniais, konstatavo, kad nuosavybės teisių dalies atkūrimas natūra, neišsprendus kompensacijos už likusią dalį skyrimo klausimo, negalėjo būti vertinamas kaip visiškas asmens teisės susigrąžinti neteisėtai nacionalizuotą turtą įgyvendinimas. Dėl to kolegija, nustačiusi, kad Alytaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 30 d. potvarkiu ieškovui natūra suteikus 1152 kv. m ploto žemės sklypą (nors nuosavybės teisės jam buvo pripažintos į 4,80 ha žemės sklypą), nebuvo išmokėta jokia kompensacija už likusią negrąžintą žemės dalį, pažymėjo, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į papildomą 0,1580 ha ploto žemės sklypą, vertintinas kaip nuosavybės atkūrimo procedūros tęsinys, todėl pripažino, kad liko neišspręstas nuosavybės teisių į 3,5310 ha žemės ir 0,4000 ha miško atkūrimo klausimas. Dėl to kolegija pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame konstatuotas visiškas ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimas galiojant 1991 m. birželio 18 d. įstatymui „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčijamos nuomos sutarties sudarymo aplinkybėmis, institucijų išvadų dėl ginčo žemės ar atskirų jos dalių užstatymo ar būtinumo skirti visuomenės poreikiams pagrįstumu, visiškai nevertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrįstumo, neanalizavo ieškovo reikalavimų.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Alytaus prekyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai įvertino pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nepagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė bendro pobūdžio motyvus, kad buvo neatskleista bylos esmė, tačiau, kasatoriaus teigimu, bylos esmė – tai svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių ištyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, tačiau jis savaime nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokių aplinkybių jis pats negalėjo nustatyti ir kokios aplinkybės turi būti ištirtos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymu, motyvavo savo išvadas, kad ieškovui pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo 5 straipsnį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas buvo visiškai išspręstas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neįvertino Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Alytaus prekyba“ atstovų paaiškinimų, kad ieškovui grąžinti žemę nuosavybės teise į jo pageidaujamą žemės sklypą natūra nebuvo pagrindo ir galimybių pagal Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nes pageidaujama grąžinti žemė yra visuomenės poreikio; ši aplinkybė nurodyta Alytaus miesto plėtros detaliajame plane. UAB „Alytaus prekyba“ atstovas paaiškino, kad ginčo žemės sklypas, į kurį pretenduoja ieškovas, yra užimtas automobilių parkavimo aikštelės, kuri įrengta ir eksploatuojama bendrovės lėšomis jau aštuoniolika metų; tenkinus ieškovo reikalavimus, prekybos centras taptų nepasiekiamas pirkėjams ir netektų savo vertės kaip prekybos objektas, nes reikėtų su privačiu asmeniu sudaryti naują žemės nuomos sutartį, tačiau pagal sutarčių laisvės principą privatus fizinis asmuo gali ir nesudaryti tokios sutarties. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs įrodymų, pažeisdamas teismų praktiką, pagal kurią, jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų tuo klausimu, kuris pirmosios instancijos teismo buvo tirtas renkant ir nagrinėjant įrodymus, taikant įstatymus byloje nustatytoms aplinkybėms pagal ieškinyje nurodytus faktus, tai nėra pagrindo pagal CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažinti, kad bylos esmė yra visiškai neatskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Arreex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė ,,RBPĮ” v. V. G., A. B., bylos Nr. 3K-3-82/2005), nepagrįstai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

13Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad kasatoriaus prašymas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą prieštarauja teismų praktikai ir civilinio proceso nuoseklumui. Kasatorius, skunde ginčydamas valstybės pareigą atkurti nuosavybės teises, nėra įgaliotas ginti viešąją interesą savivaldybės vardu, todėl jo priimtas kasacinis skundas turi būti atmestas, nes jį padavė asmuo, neįgaliotas spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra pagrįsta, nes ieškovas turi teisę atkurti nuosavybės teises pagal abi Įstatymo redakcijas, nes nuosavybės teisės nė pagal vieną iš jų iki galo nebuvo atkurtos. Galimybė susigrąžinti visą, o ne dalį laisvos žemės mieste pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra atsirado po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo buvo patvirtinti tam tikri Atkūrimo įstatymo pakeitimai. Ieškovas įgyvendino savo konstitucinę teisę atgauti visą natūra lygiavertę nuosavybę.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl pretendento, turinčio teisę atkurti nuosavybės teises, teisių įgyvendinimo pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

17Nuosavybės teisių atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, prasidėjęs Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“.

18Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas yra pretendentas atkurti 4,80 ha ploto žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė jo senelis; 1992 metais jis kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra; nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į žemės dalį, perduodant nuosavybėn naują 0,1152 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, o likusi dalis buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir turėjo būti atlyginta įstatyme nustatytais būdais. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas ieškovui buvo pradėtas pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas išliko pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Bylą nagrinėję teismai šį klausimą sprendė skirtingai.

19Aukščiausioji Taryba, pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatyme nurodytą tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti – gauti kompensaciją. Kadangi nuosavybės teisių atkurti remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais nebuvo įmanoma, buvo būtina įstatymu nustatyti specialų (ad hoc) teisinį reguliavimą. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuriame buvo nustatyta, kokiems asmenims, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Šio įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose tais atvejais, kai žemės sklypas buvo miesto ar miestelio ribose, atkuriama suteikiant neatlygintai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individuliai statybai. Detali minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais. Šio nutarimo 25 punkte buvo nustatytos nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai suteikiamas neatlygintai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste žemės plotą, už trūkstamą jo dalį (jeigu turėtoji žemės valda nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai) kiekvienam pretendentui kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 655 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos, žemėtvarkos ir žemės kadastro klausimais dalinio pakeitimo“ 1995 m. gegužės 10 d. redakcija). Taigi visas nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisinis reglamentavimas buvo pagrįstas nuosavybės teisių tęstinumo principais, kurie detalizuoti konkrečiuose norminiuose aktuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, turėjo būti išspręstas klausimas ne tik dėl neatlygintino žemės sklypo suteikimo, bet ir priimtas sprendimas dėl likusios žemės dalies išpirkimo, jeigu suteikiamas neatlygintai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste žemės plotą.

201997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, toliau įtvirtinęs ankstesnio įstatymo nuostatas dėl tęstinių nuosavybės santykių atkūrimo, grindžiamas principu, kad piliečiams yra grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, už jį turi būti teisingai atlyginama. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami remiantis šio įstatymo nuostatomis. Taigi tam, kad asmuo nebūtų laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal naujai priimtą įstatymą, jo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turėjo būti visiškai išspręstas pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-53/2006). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

21Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori , o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik atsižvelgiant į konkrečios bylos kontekstą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios arba esmingai panašios.

22Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė aplinkybes, kad ieškovas pretendavo atkurti nuosavybės teises į 4,8 ha ploto žemės sklypą; jam neatlygintinai buvo perduotas 0,1152 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, dėl likusios žemės dalies išpirkimo jokie sprendimai galiojant 1991 m. birželio 18 d. įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ priimti nebuvo. Tuo tarpu kasatoriaus nurodytoje byloje ieškovui, vadovaujantis 1991 m. birželio 18 d. nurodytu įstatymu, buvo neatlygintinai suteiktas žemės sklypas individualiai statybai, o už likusią žemės dalį kompensuota mišku. Būtent ši aplinkybė kasacinio teismo kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas tokiu būdu buvo visiškai išspręstas pagal šį įstatymą, todėl minėtos bylos ieškovas, priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, netapo pretendentu, turinčiu teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelio turėtą žemę pagal šį įstatymą. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovui dėl likusios žemės dalies išpirkimo, suteikus neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai, jokie sprendimai priimti nebuvo, yra ne tapati ir iš esmės nepanaši į kasatoriaus nurodytos bylos aplinkybes. Tai turėjo esminę reikšmę taikytinos teisės normos taikymui ir aiškinimui ir nulėmė apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ieškovui pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą nebuvo užbaigta. Apeliacinės instancijos teismo išvadą apie procedūrų neužbaigtumą suponavo ir byloje nustatyti faktai, kad nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui klausimai buvo sprendžiami ir toliau, jau galiojant 1997 m. liepos 1 d. Įstatymui valstybės įgaliotoms institucijoms priimant atitinkamus sprendimus.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atkūrimo procedūras.

24Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui

25Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. L. L. M., bylos Nr. 3K-3-344/2004; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-164/2009). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nustatyta CPK 327 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, privalo nutartyje nurodyti vieną iš CPK 327 straipsnyje nustatytų pagrindų ir jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo buvimą konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismui įstatymo suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, t. y. šis teismas turi pats ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytas tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo tik tada, kai pats negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, gali iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes, be to, tam tikrais atvejais – tirti bei vertinti naujus įrodymus, nustatyti pirmosios instancijos teismo neišsiaiškintas aplinkybes (CPK 314 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rėmėsi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas net neanalizavo ieškovo reikalavimų.

27Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė atkurti nuosavybės teisę į jo senelio nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ir tuo tikslu ginčijo žemės nuomos sutartį, leidimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei prašė suformuoti jam savarankiškus žemės sklypus ir atkurti į juos nuosavybės teises. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamos nuomos sutarties sudarymu, leidimo statybai išdavimu, nustatymas ir šių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui visiškai atkūrus nuosavybės teises pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą, jis nebebuvo pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. įstatymą, todėl jo teisės nebuvo pažeistos ir neturėjo teisės ginčyti nuomos sutarties ir administracinių aktų, tai teismas nenustatinėjo, neanalizavo ir teisiškai nevertino jokių faktinių aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties sudarymu bei kitų aktų priėmimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė. Tokią išvadą lemia neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis (būtina nustatyti, ar ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai; jokie įrodymai šiuo požiūriu byloje nebuvo tirti ir vertinti; nebuvo įvertinti nė vienos šalies procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai dėl pareikštų reikalavimų esmės). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas neturėjo teisės ginčyti nuomos sutarties ir administracinių aktų ir vien tuo pagrindu atmetus ieškinį neanalizuojant pareikštų reikalavimų pagrįstumo, byla apeliacinės instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme – kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

28Darytina išvada, kad šioje byloje tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus apie tai, jog apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepagrįstai bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

29Kiti kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

30Kasacinis teismas patyrė 44,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB „Alytaus prekyba“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 44,40 Lt (keturiasdešimt keturis litus keturiasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas ginčija Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Alytaus prekyba“ prašo panaikinti Kauno... 12. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą... 13. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl pretendento, turinčio teisę atkurti nuosavybės teises, teisių... 17. Nuosavybės teisių atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas,... 18. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas yra pretendentas atkurti... 19. Aukščiausioji Taryba, pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų... 20. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 21. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad... 22. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė aplinkybes, kad ieškovas pretendavo... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 24. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti nagrinėti bylą iš... 25. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias... 26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą... 27. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 28. Darytina išvada, kad šioje byloje tinkamo proceso pirmosios instancijos... 29. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą... 30. Kasacinis teismas patyrė 44,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 33. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus prekyba“... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...