Byla 2A-216-755/2014
Dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės ,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-724/2013 pagal ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį atsakovui RUAB „Kašgarija“, tretiesiems asmenims Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, Visagino m. 2-ojo notarų biuro notarei Astai Sipavičienei, dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Nustatė

2ieškovas UAB “Visagino statyba ir tiekimas“ ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2009-09-03 ieškovo ir atsakovo UAB “Kašgarija“ sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 2Sp-31-(3.25). Nurodė, kad sutartis yra negaliojanti kaip sudaryta dėl suklydimo, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei bei viešajai tvarkai. Suklydimas pasireiškė tuo, kad ieškovas, sudarydamas jungtinės veiklos sutartį su atsakovu nežinojo apie jo sunkią finansinę būklę, o atsakovas šį faktą sąmoningai nuslėpė. Be to, atsakovas sudaręs sutartį nuo pat jos pasirašymo neturėjo tikslo jos vykdyti.

3Visagino miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2009-09-03 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 2Sp-31-(3.25). Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009-09-03 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudarė dėl bendro įmonių dalyvavimo trečiojo asmens paskelbtame supaprastintame atvirajame konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“. Atsakovo ir ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su atsakovu 2010-04-02 buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. lsd-5-(3.24)/J-72. AB Šiaulių bankas 2010-04-09 išdavė Sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-22-VY-48627, kuri galiojo iki 2011-05-09. 2010-06-19 trečiasis asmuo, abiejų šalių vardu veikiančiam atsakovui sumokėjo 1 331 625,56 Lt avansą. 2011-06-21 raštu trečiasis asmuo atsakovą ir ieškovą informavo apie tai, kad po 14 dienų nutraukia rangos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-14 sprendimu priteisė solidariai iš ieškovo ir atsakovo trečiajam asmeniui 1 112 521,81 Lt negrąžintų lėšų, 555 592,03 Lt nuostolių bei 5 proc. dydžio palūkanas. Ieškovas nurodė, kad pasirašydamas sutartį suklydo dėl UAB „Kašgarija“ finansinės padėties, jos faktinio nemokumo. Atsižvelgęs į jungtinės veiklos sutarties esmę ir konkrečios sutarties sąlygas, teismas tai laikė esmine sandorio aplinkybe. Sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, ieškovas, vertindamas partnerio finansinę būklę, rėmėsi atsakovo paaiškinimais ir jo 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių buvo matyti, kad UAB „Kašgarija" yra finansiškai patikimas partneris, jie neatspindėjo realios UAB „Kašgarija" finansinės būklės. Ieškovui kiti duomenys negalėjo būti prieinami ir jis apie juos negalėjo žinoti. Trečiasis asmuo pasitenkino tokia pat informacija, todėl jo teiginiai, kad ieškovas sudarydamas sutartį elgėsi neapdairiai ir nepakankamai atidžiai ir tuo pačiu prisiėmė riziką už savo partnerį, gali būti taikomi jam pačiam. Sudarant jungtinės veiklos sutartį UAB „Kašgarija" faktiškai buvo nemoki, nes nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės. 2009 m. įmonės finansiniai rodikliai buvo visai kitokie nei 2008 m., finansinė padėtis buvo iš esmės pablogėjusi. Iš 2009 m. UAB „Kašgarija" balanso matyti, kad įsipareigojimai viršija pusę jos balanse įrašyto turto. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-28 nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-22 nutartyje nurodė, kad UAB „Kašgarija" yra faktiškai nemoki. Restruktūrizacijos procesas yra nutrauktas. Panevėžio apygardos teismas nutartimi nurodė dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš 2010-04-08 paskolos sutarties Nr. 2Sp-4-(324) ir 2010-04-09 sutarties įvykdymo garantijos Nr. G-22-VY-48627, matyti, kad ieškovas rangos sutarties vykdymo užtikrinimo banko garantijai gauti atsakovui skolino 150 000 Lt. 2009-06-19 trečiasis asmuo sutarties pagrindu atsakovui pervedė 1 331 625,56 Lt avansą. Gavęs avansą, atsakovas skolos ieškovui negrąžino, jį panaudojo savo skoloms padengti. Turėdamas informaciją apie partnerio nemokumą, normaliai atidus ir protingas žmogus panašioje situacijoje jungtinės veiklos sutarties nebūtų sudaręs, ieškovas sudarydamas sutartį iš esmės suklydo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad po to, kai buvo laimėtas konkursas ir pasirašyta rangos sutartis, jis siūlė ieškovui sudaryti subrangos sutartį. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovas jungtinės veiklos sutartį pasirašė vien tam, kad laimėti trečiojo asmens paskelbtą konkursą, o su ieškovu bendradarbiauti neketino. Sutarties sudarymo pasekmės ieškovui yra iš esmės priešingos toms, kurių ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis ir kurių neapima sandorio sudarymo rizika, kurią šalys prisiima sudarydamos atitinkamus sandorius, todėl sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu. Teismas atmetė trečiosios šalies argumentus, kad ginčijama sutartis yra pasibaigusi, kaip nepagrįstus. Iš sutarties 11 punkto matyti, kad laimėjus konkursą partneriai vykdo rangos sutartį, 14 str. numatyta, kad sutartis galioja per visą objekto rekonstrukcijos ir garantinį laiką ir partneriai negali šios sutarties nutraukti iki sudarytos su užsakovu sutarties įvykdymo. Esminis jungtinės veiklos sutarties pažeidimas yra vieno iš partnerių veikimas priešingai suderintiems jungtinės veiklos tikslams ir atskirų jos dalyvių tikslams. Su vadovaujančiu rangovu (atsakovu) buvo sutarta, kad ieškovas pradės darbus gavęs atsakovo nurodymą. Nurodymo pradėti darbus ieškovas negavo, negavo ir sutarties 12 punkte numatyto 50 % dalies avansinio mokėjimo. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė ieškovo interesus, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos imperatyvus (CK 6.158 str.). Sandoris nuo jo sudarymo pradžios buvo iš esmės prieštaraujantis ieškovo interesams, taigi neatitiko įstatymo reikalavimų neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), yra negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms be kitų ir CK 6.969 str. 1 d. Atsakovas ieškovui prieš sutarties pasirašymą nesuteikė būtinos ir esminės informacijos apie savo tikrąją finansinę būklę, elgėsi kitos šalies, trečiojo asmens ir kitų rinkos dalyvių atžvilgiu nesąžiningai (CK 6.38 str. 1d., 6.159 str. 6.200 str. 1d.), pažeidžiant įstatymo imperatyvus (CK 1.80 str.), kas yra pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios.

4Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, patvirtinančių tikruosius nesąžiningus ir nepagrįstus ieškinio pateikimo motyvus bei tikslus. Pagal darbų atlikimo grafiką darbai privalėjo būti baigti 2011-05-05. 2010-06-19 trečiasis asmuo abiejų šalių vardu veikiančiam atsakovui kaip avansą pervedė 1 331 625,56. Pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 1 (2010 m. rugpjūtis) ir 2010-08-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr.3610127 darbų buvo atlikta už 413114,27 Lt, trečiasis asmuo papildomai sumokėjo atsakovui 259476,73 Lt. Pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 2 (2010 m. lapkritis) ir 2010-11-30 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3610172 darbų buvo atlikta už 171719,45 Lt, trečiasis asmuo papildomai sumokėjo atsakovui 106253,24 Lt. Kadangi daugiau darbų ieškovas ir atsakovas nebeatliko, nustatytu laikotarpiu nepateikė sutarties atlikimo garantijos ir avanso gražinimo garantijos bei neįrodė, kad atitinka visas kitas reikalaujamas sąlygas, 2011-06-21 raštu trečiasis asmuo juos informavo apie tai, kad po 14 dienų nutraukia Rangos sutartį. Dėl neteisėtų ieškovo ir atsakovo veikų trečiasis asmuo neteko projekto finansavimo, patyrė nuostolių, o ieškovas su atsakovu be pagrindo įgijo dideles projekto įgyvendinimui skirtas lėšas, todėl trečiasis asmuo ieškiniu dėl grąžintinos sumos, netesybų ir nuostolių priteisimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (c. b. Nr. 2-1389-567/2013). UAB „Visagino tiekimas ir statyba" į nurodytą civilinę bylą pateikė priešieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo galiojančia, vėliau pakeitė priešieškinio dalyką, prašydamas bylą palikti nenagrinėtą kaip neteismingą teismams dėl sutartyje nustatyto arbitražinio susitarimo ir pripažinti, kad Rangos sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Ieškovas nuolat keitė savo pozicijas, prieštaraujančias viena kitai. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-14 sprendimu priteisė solidariai iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba" ir UAB „Kašgarija" Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 1112521,81 Lt negrąžintų lėšų, 555 592,03 Lt nuostolių bei 5 % dydžio palūkanas. Ieškovas sutartimi ir jos nuostatomis rėmėsi Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, laikydamas, kad tiek šioje byloje ginčijama Sutartis, tiek Rangos sutartis yra galiojantys ir teisėti sandoriai. Aiškiai nepagrįstas ieškinys yra siekiant neteisėtai pamėginti išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neįvertino, nemotyvuotai atmesdamas atsakovo ir trečiojo asmens dėstomas aplinkybes. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad kiekvienas partneris į bendrą veiklą įneša savo profesines žinias, darbo ir gamybinius įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys pagal sudarytą sutartį įsipareigojo lygiomis dalimis sujungti savo finansinius, intelektinius išteklius, remdamasis tik bendrosiomis jungtinės veiklos, tačiau ne konkrečiomis Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis Sutarties preambule ir 1 punktu, CK 6.969 str. 1 d. ir 6.970 str. 1 d., atsakovo finansinė padėtis nebuvo esminė sutarties sąlyga. Šalys pagal Rangos sutartį turėjo dirbti ir ją tinkamai įvykdyti gaudami avansines lėšas iš trečiojo asmens, joms nebuvo reikalinga kooperuoti savo finansinius išteklius. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, kad išsiaiškintų atsakovo turtinę padėtį. Net, jeigu ieškovui būtų buvusi svarbi atsakovo turtinė padėtis, toks suklydimas negalėtų būti laikomas turinčiu esminės reikšmės. Teismas netinkamai vertino ieškovą kaip civilinių santykių ir rinkos dalyvį, ignoruodamas tai, kad ieškovas yra verslininkas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų elgęsis tinkamai ir apdairiai. Teismas, analizuodamas atsakovo 2009 metų finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, neįvertino to, kad juose nurodyti rodikliai apima visus atsakovo finansinius metus, t.y. šie rodikliai vedami pasibaigus finansiniams metams, imant visą tokių metų laikotarpį, dėl ko juose neatsispindi konkrečių laikotarpių atsakovo turtinė padėtis. Kitos sprendime nurodomos aplinkybės yra nereikšmingos, kadangi jos atsirado jau po sutarties sudarymo. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pagal CK 1.90 str. 7 d., suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. Pripažinus Sutartį niekine ir negaliojančia yra šiurkščiai pažeidžiami tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo, tiek kitų trečiųjų asmenų interesai ir teisės, civilinių teisinių santykių stabilumo principas. Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, jog atsakovas pažeidė Sutartį, ieškovo teises ir interesus, nesumokėjo jam privalomų piniginių lėšų ar padarė ieškovui nuostolių, ieškovas gali savo teises bei interesus ginti kitais būdais, nepažeidžiančiais civilinių teisinių santykių stabilumo principų reikalavimų bei kitų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų. Teismas nemotyvavo, kodėl ir kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja Sutartis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nesuteikęs ieškovui jo prašytų duomenų ar būtų atlikęs nesąžiningus veiksmus, kurie gali būti pagrindas pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas ir atsakovas statybos projektuose bendradarbiavo ne kartą, todėl neabejotinai žinojo visą reikiamą informaciją. Sprendimas yra nemotyvuotas, deklaratyvus ir nepagrįstas (4 t., b. l. 72-80).

5Atsiliepime į trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas. Trečiasis asmuo iš ginčijamos sutarties kildina savo reikalavimo teises, tačiau iš jo argumentų ir prieštaravimo ieškinio reikalavimui matyti, kad jis 2009-09-03 Jungtinės veiklos sutartį laiko pasibaigusia, nes pagal sutarties sąlygas ji buvo reikalinga tik dalyvauti viešame konkurse. Tai tarpusavyje prieštaringi teiginiai: iš vienos pusės trečiasis asmuo teigia, kad sutartis pasibaigusi, iš kitos - savo teises kildina iš šios sutarties. Trečiasis asmuo teigia, kad 2010-04-02 Rangos sutartį jis sudarė su ieškovu ir atsakovu, tačiau tokios sutarties nėra nei byloje nei ji apskritai egzistuoja; ieškovas ir atsakovas buvo pripažinti konkurso nugalėtojais, tačiau jie kartu tokiais pripažinti nebuvo, pagal Rangos sutartį ieškovas ir atsakovas įgijo pareigą tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus ir ištaisyti defektus, tačiau nepaaiškina, kokio dokumento pagrindu ta pareiga atsirado ieškovui. Ieškovo ir trečiojo asmens santykiai Jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasibaigė tada, kai trečiasis asmuo Rangos sutartį sudarė vien su atsakovu. Trečiasis asmuo yra iš dalies teisus sakydamas, kad Jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi. Iš dalies teisus yra ir teismas, teigdamas, kad Jungtinės veiklos sutartis nesibaigia vien dalyvavimu konkurse. Skirtumas tas, kad Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsiradę ieškovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai pasibaigė, o ieškovo santykiai su atsakovu šios sutarties pagrindu tęsiasi. Šie santykiai kelia grėsmę ieškovo interesams, todėl jis turi tik vieną būdą – sutartį pripažinti negaliojančia. Byloje nėra įrodyta, kad pripažinus negaliojančia Jungtinės veiklos sutartį, trečiojo asmens interesai bus pažeisti. 2014-01-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Kašgarija" tapo restruktūrizuojama. Ieškovo teisėti interesai kylantys iš Jungtinės veiklos sutarties, negali būti apginti kitaip nei prašoma ieškinyje, nuo to momento, kai trečiasis asmuo nutraukė Rangos sutartį su atsakovu. Nuo šio momento ieškovas negali reikalauti, kad atsakovas sudarytų su ja darbų atlikimo sutartį ir perduotų atlikti 50 % darbų (Sutarties 11.6 p.). Jokio alternatyvaus būdo ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams apginti trečiasis asmuo nenurodo. Todėl teismas pagrįstai sutiko ginti ieškovo teises Jungtinės veiklos sutartį pripažindamas negaliojančia. 2009-09-03 ieškovas pasirašė ginčijamą sutartį su atsakovu ir tuo ieškovo dalyvavimas konkurse baigėsi. Pasiūlymą konkursui sudarė, jį pasirašė ir perkančiajai organizacijai pateikė atsakovas. 2010-04-02 Rangos sutartį trečiasis asmuo sudarė su atsakovu. Rangos sutarties pasirašymu su atsakovu, trečiasis asmuo baigė viešojo pirkimo konkursą. Ieškovo dalyvavimo konkurse nebuvo. Aplinkybė, kad projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas yra nauja ir nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad jis konkurso laimėtojas. Rangos sutartyje nėra nurodytos nei sutarties šalies UAB „Visagino tiekimas ir statyba", nei nuorodos apie tai, kad sutartis sudaroma su jungtinės veiklos dalyviais. 2010-04-09 AB Šiaulių banko Sutarties įvykdymo garantija yra išduota atsakovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Ieškovo pareiga atlikti rangos darbus būtų atsiradusi tik tokiu atveju, jeigu trečiasis asmuo su juo būtų sudaręs rangos sutartį. Ieškovo teisinis suinteresuotumas pripažinti negaliojančia Jungtinės veiklos sutartį pasireiškia tuo, kad atsakovas neturėtų pagrindo reikšti reikalavimų ieškovui. Trečiojo asmens atstovas yra paaiškinęs, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo reikalinga tik dalyvauti Konkurse, o ne Rangos sutarties vykdymui, t.y. įvykus Konkursui, Jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi. Su šiuo teiginiu ieškovas sutiko iš dalies – ieškovas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu neturi įsipareigojimų trečiajam asmeniui nuo to momento, kai šis sutartį pasirašė tik su vienu partneriu. Toks aiškinimas atitinka ir Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, kuriose nurodyta, jog partneriai atlieka darbus vadovaudamiesi vadovaujančio partnerio nurodymais; ieškovas atlieka 50 proc. rekonstrukcijos darbų apimties (Jungtinės veiklos sutarties 12 p., 11.6 p.). Rangos sutarties nesudariusiai šaliai jokios prievolės negali atsirasti (CK 6.189 str.). Todėl teiginys, kad ieškovas pagal Rangos sutartį turėjo tinkamai ir laiku atlikti darbus bei ištaisyti defektus, nepagrįstas ir klaidinantis. 1 331 625,56 Lt savivaldybė pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovas jokio mokėjimo negavo. Atsakovas pateikė du atliktų darbų aktus ir dvi PVM sąskaitas-faktūras, pagal kuriuos atlikta darbų už 584 833,72 Lt, trečiasis asmuo atsakovui sumokėjo 365 729,97 Lt. Tai įrodo, jog darbus vykdė atsakovas. O tai, kad trečiasis asmuo darbus priėmė ir už juos sumokėjo, patvirtina, jog rangovu laikė atsakovą. 2011-06-21 rašte yra rašoma apie avanso garantijos ir sutarties įvykdymo garantijos pratęsimą t.y. garantijos jau buvo pateiktos ir jas pateikė atsakovas. Nepateikęs garantijų ieškovas, negalėjo jų pratęsti. Rašte trečiasis asmuo pirmą kartą informuoja ieškovą apie nevykdomą rangos sutartį. Švenčionių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-665/2013 prokuratūra mano, kad kalta dėl patirtos žalos yra savivaldybės administracijos direktorė V. R., kuriai pareikšti kaltinimai. Trečiasis asmuo nelaikė ieškovo Rangos sutarties šalimi iki to momento, kol iškilo poreikis susigrąžinti atsakovui sumokėtus pinigus. Nei iš Jungtinės veiklos sutarties, nei iš Rangos sutarties ieškovas jokių lėšų negavo. Byloje žalos, jos pagrindų, dydžio ir kaltės dėl jos klausimas nebuvo ginčo dalykas. Apie žalą byloje nėra duomenų. Savo pažeistas teises ieškovas gynė nuo sužinojimo apie pažeidimą momento. Po 2011-06-21 trečiojo asmens rašto, ieškovas pradėjo derybas su trečiuoju asmeniu dėl Rangos sutarties pakeitimo, pakeičiant rangovą ir pratęsiant darbų atlikimo terminą. Nepavykus deryboms ir savivaldybės administracijai padavus ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ieškovas gynė savo teises teisme, reikšdamas atsikirtimus. Ieškovas teisėtomis priemonėmis gina savo pažeistas teises, o ne bando išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Teiginys, kad atsakovo finansinė padėtis nebuvo svarbi sutarties sudarymo metu, prieštarauja Jungtinės veiklos sutarties sąlygoms ir sandorio turiniui. Jungtinės veiklos sutarties 11 p. nustatyta, laimėjus konkursą ir pasirašius Rangos sutartį, bendromis partnerių jėgomis įvykdyti rangos sutartį. Sandorio turinio prasme tai reiškia, kad prieš dalyvaudamos konkurse, abi Jungtinės veiklos sutarties šalys suprato, kad esant 28 dienų atidėtiems mokėjimams už atliktus darbus (Konkrečių sąlygų 14.7 (b) p.), draudimui didesnei nei 30 proc. daliai darbų pasitelkti subrangovus (Konkurso sąlygų 5.1.5 p.), šalys darbus turės atlikti: 70 proc. dalimi savo pajėgumais ir ištekliais. Tarpusavyje šalys susitarė, kad abi atliks po lygiai darbų (Jungtinės veiklos sutarties 11.5 ir 11.6 p.). Siekdamos įvykdyti rangos sutartį, šalys turėjo kooperuoti savo finansinius išteklius. Todėl išteklių suvienijimas buvo esminė Jungtinės veiklos sutarties sąlyga. Rangos sutarties sąlyga, kad išankstinis mokėjimas sudaro iki 30 proc. nuo priimtos sutarties sumos, įrodo, kad finansinių išteklių turėjimas buvo reikšmingas parametras konkurso dalyviams. Tai patvirtina ir konkurso sąlygų kvalifikacijos reikalavimai dalyvių finansiniams pajėgumams. Sutarties salygų 14.2. p. yra numatyta tik dalies iki 30 proc. darbų išankstinis finansavimas. Šalys privalo elgtis sąžiningai. Ieškovas atsakovu pasitikėjo jo finansinės atskaitomybės dokumentų pagrindu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarydamas ginčijamą sutartį ieškovas veikė atidžiai ir apdairiai, jo elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartą analogiškoje situacijoje. Teiginiai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai neatspindi tikrosios atsakovo finansinės padėties yra nepagrįsti, teismo nustatytos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu UAB „Kašgarija" buvo faktiškai nemoki, trečiasis asmuo nepaneigė. Iš 2011-06-21 trečiojo asmens rašto sužinojęs, kad yra kaltinamas Rangos sutarties neįvykdymu, ieškovas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl galimybės toliau vykdyti Rangos sutartį, siūlė rangovu pakeisti jį, pratęsiant darbų atlikimo laiką. Teismas pripažindamas Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, motyvavo ne tik atsakovo nesąžiningumu Jungtinės veiklos sudarymo ir jos vykdymo metu, bet ir, kad sandoris nuo pat jo sudarymo pradžios prieštaravo ieškovo interesams - atsakovas veikė priešingai suderintiems jungtinės veiklos tikslams (4 t., b. l. 94-102).

6Trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas. Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

7CPK 320 str.1 d.nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d.nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinio skundo motyvai iš esmės vertintini pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

9Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos laikymo niekiniu sandoriu ( pagal patikslintą ieškinį). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir jungtinės veiklos sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 str.nustatytu pagrindu dėl esminio šalies suklydimo, suklydus dėl partnerio finansinės padėties - jo nemokumo sutarties sudarymo metu, CK 1.81 str.pagrindu, kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešajai tvarkai, kadangi sandoris nuo sudarymo pradžios buvo iš esmės prieštaraujantis ieškovo interesams ir CK 1.80 str.pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, be kitų ir CK 6.969 str. 1 d.. Apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodoma tai, kad teismas netinkamai taikė CK 1.90, 1.80, 1.81 str., neištyrė visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos, kai sprendžiama dėl šiais pagrindais sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, neatsižvelgė į teismų praktikoje išdėstytus išaiškinimus.

10Kolegjos nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškinys įrodytas.

11Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str.reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

12Kaip žinia,teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str.1 d.). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009). CK 6.970 str.nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 str.1 d.). Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo (CK 6.972 str.1 d.). Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 str. 2 d.. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu, išskyrus atvejus, kai jie įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus (CK 6.972 str. 3 d.).

13Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-09-03 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 2Sp-31-(3.25), kurios tikslas - bendras įmonių dalyvavimas trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“, kuri patvirtinta notarine tvarka (1 t., b. l. 12-15). 2009-09-03 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas ir atsakovas dalyvavo sutartyje nurodytame trečiojo asmens organizuotame supaprastintame atvirajame konkurse Nr. 77805 (3 t., b. l. 1-198). Jungtinės veiklos sutarties 4 punkte nustatyta, kad už sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymą atsakingas partneris – UAB „Kašgarija“, kuriai atstovauja generalinis direktorius J. D.. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos bendrus reikalaus tvarko ir sprendimus priima vadovaujantis partneris, kurį tam įgalioja kitas šios sutarties partneris. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 9 punktą, partneris įgalioja vadovaujantį partnerį abiejų partnerių vardu dalyvauti užsakovo konkurse, rengti, tvarkyti ir pateikti pagal konkurso reikalavimus užsakovui reikalingą dokumentaciją, o taip pat pasirašyti partnerių vardu su užsakovu sutartį ir gauti iš užsakovo po sutarties sudarymo visą reikalingą darbams technologinę dokumentaciją. Sutarties 10 punktu partneris įgaliojo UAB „Kašgarija“ pateikti pasirašyti konkurso dokumentus, pasiūlymą ir, laimėjus konkursą, pirkimo sutartį visų jungtinės veiklos partnerių vardu. Vadovaujantis partneris atstovauja visų partnerių interesus visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal sudarytą su užsakovu sutartį, atsakingas už sutarties vykdymą bei už atsiskaitymus ir apmokėjimus už atlikti pagal sutartį darbus per visą objekto rekonstrukcijos laiką ir per visą rekonstruoto objekto garantinį laiką (Sutarties 11.2 p.). Taigi, 2009-09-03 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ieškovas įgaliojo atsakovą tvarkyti bendrus su viešuoju konkursu susijusius reikalus. Šios sutarties pagrindu atsakovo ir ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su trečiuoju asmeniu 2010 m. balandžio 2 d. atsakovas savo ir ieškovo vardu sudarė Rangos sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72 (1 t. b. l. 12-13).

14Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė į kasacinio teismo praktiką nagrinėjant ginčus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl šalies suklydimo, dėl jungtinės veiklos sutarties prigimties ir specifikos, bet padarė klaidingas išvadas, jog tokios suklydimą sąlygojusios aplinkybės buvo ir šio konkretaus ginčo atveju. Ieškovas įrodinėjo ir teismas sutiko su tu, jog esmine sutarties sudarymo sąlygas yra ieškovo klaida dėl atsakovo mokumo bei duomenys apie faktinį atsakovo nemokumą 2009 m. rugsėjį.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

16CK 1.90 str.1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas–tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, ir kt.). Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, sudarydamas Jungtinės veiklos sutartį, rėmėsi atsakovo paaiškinimais ir jo 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių buvo matyti, kad UAB „Kašgarija" yra finansiškai patikimas partneris, bet jie neatspindėjo realios UAB „Kašgarija" finansinės būklės,ieškovui kiti duomenys negalėjo būti prieinami ir jis apie juos negalėjo žinoti, sudarant jungtinės veiklos sutartį UAB „Kašgarija" faktiškai buvo nemoki.

18Kolegija su tokiu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada nesutinka. Pirma, pirmos instancijos teismas nurodė, jog jungtinės veikos sutartimi „šalys pagal sudarytą sutartį įsipareigojo lygiomis dalimis sujungti savo finansinius, intelektinius išteklius ir lygiomis dalimis įsipareigojo įvykdyti iš Rangos sutarties kylančius rangovo įsipareigojimus Švenčionių rajono savivaldybės administracijai. Iš tokios sutarties siekiamo rezultato ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad tiek finansiniai, gamybiniai, tiek intelektualiniai partnerių indėliai bus lygūs ir jie prisiims įsipareigojimus lygiomis dalimis kaip ir atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, nors ir solidariai“

19Tokia teismo išvada teisinga tik iš dalies. Šiuo atveju kolegija sutinka su trečiojo asmens nurodomu motyvu, jog ginčo sutartimi šalys nesitarė dėl „finansinių išteklių“ sujungimo, nes to nepatvirtina jungtinės veiklos sutartyje nurodytas šalių dalyvavimo vykdant sutartį priemonės - „ kiekvienas partneris į bendrą veiklą įneša savo profesines žinias , darbo ir gamybinius įgūdžius,dalykinę reputaciją, dalykinius ryšius“( sutarties 1 p.).Taigi, šalių finansinių išteklių naudojimas jungtinei veiklai apskritai nebuvo numatytas. Privalomo finansinių išteklių( turto) išteklių kooperavimas įstatyme nenustatytas, taigi jis nėra imperatyvus. Kasacinio teismo irgi yra pastebėta, kad teisės normoje yra tik nurodyta jungtinės veiklos sutarties samprata ir jos tikslas – neprieštarauti imeratyvioms įstatymo normoms, o esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003 m.; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008).

20Šiuo konkrečiu atveju tai, kad šalys nesusitarė dėl bendrų finansinių išteklių naudojimo logiška, nes iš 2010-04-02 rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens ir atsakovo, vėlesnių mokėjimų (2009-06-19 avanso) fakto matyti, jog darbai buvo apmokami trečiojo asmens lėšomis, šis darbų atlikimui pervedė daugiau nei 1 mljn.litų avansą. Iš to seka, jog jungtinės veiklos sutarties, kurioje nenumatytas jos šalių finansinių pajėgumų naudojimas jungtinės veiklos rezultatui pasiekti, sudarymui sutarties šalies ( atsakovo) finansinė būklė ieškovui nebuvo esmingai svarbi, tad negalėjo esmingai sąlygoti kitos šalies apsisprendimo ar sudaryti sandorį.

21Vadovaujantis CK 1.90 str.5 d., suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.).

22Taigi, jeigu ieškovui trūko duomenų atsakovo finansinės būklės įvertinimui,o tas jam atrodė reikšminga apsisprendžiant ar sutartį sudaryti, jis privalėjo kreiptis į atsakovą tam, kad tokius duomenis išsiaiškinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą ar ėmęsis papildomų veiksmų tam, kad išsiaiškinti atsakovo tikrąją finansinę padėtį – pvz., reikalavo, jog šis parengtų tarpinį balansą 2009-09-03 stoviui, atliktų auditą, reikalautų pateikti ir tyrė praleistų mokėjimų duomenis, vertino atsakovo mokumą ar pan., ar , kad atsakovas atsisakė panašius prašymus tenkinti.

23Tai, jog atsakovo finansinė būklė ieškovui apskritai nebuvo reikšminga netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog 2010-04-08 ieškovas paskolino atsakovui 150 tūkstančių litų banko garantijos pagal rangos sutartį gavimui( t.4, b.l. 32-35).Tuo laiku irgi ieškovas galėjo reikalauti iš atsakovo 2009 metų balanso ir kitų buhalterinių dokumentų, kurie buvo parengti ir iš jų būtų matęs, jog kaip jis teigia, atsakovo nemokumą. Šiais 2009 m. balanso duomenis ieškovas remiasi. Nepaisant buvusio, pasak šalies, 2009 metais atsakovo nemokumo, jis vis tik paskolą suteikė. Paskolos nemokiam asmeniui suteikimas rodo ieškovo abejingumą atsakovo finansinei būklei.

24Kolegija atkreipia dėmesį,jog įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog 2009 m. atsakovo finansiniai rodikliai buvo esmingai blogesni nei 2008 m. Byloje minėta nėra įrodymų, jog ieškovas prieš sudarant sutartį būtų domėjęsis pradelstais atsakovo mokėjimais

25( pradelstomis skolomis). Nors teismas nurodo, jog UAB “Kašgarija“ pradelsti mokėjimai likę nuo 2009 metų įvairiems kreditoriams sudaro virš 700 tūkst.Lt, bet nurodytų dokumentų analizė neduoda pagrindo tokiais išvadai. Svarbi yra faktinė finansinė padėtis sutarties sudarymo laikui, t.y.2009-09-03, o ne 2009 metais apskritai .2009-09-03 stoviui pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarė apie 200 tūkst.Lt( Restruktūrizavimo plano metmenyse esantis pradelstų įsipareigojimų sąrašas 2011-12-31 dienai (2 t., b. l. 36-43). Apie įmonės nemokumą galima spręsti tik turint duomenis apie pradelstus moėkjimus, o iš balansų gali būti daromos tik preliminarios išvados. Iš atsakovo 2008-12-31 balanso matyti, kad atsakovo turto vertė 2008-12-31 buvo iš viso 7 332 901 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ( tikėtina pradelstos skolos) sudarė 3,568 mljn. litų, o 2009 metais atitinkamai - 5,686 mlj.Lt ir 1,593 mljn.Lt (3 t., b. l. 128-130). Pagal 2009-12-31 balanso duomenis atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti buvo suėjęs terminas, neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl nebuvo pagrindo įmonę laikyti nemokia. Šie duomenys Jungtinės sutarties partnerių buvo pateikti perkančiajai organizacijai kartu su pasiūlymu organizuojamam viešajam konkursui (3 t., b. l. 1-198). Taigi, priešingai teismo išvadai, balansų duomenys neleidžia spręsti, jog 2009 m. atsakovo finansinė padėtis buvo blogesnė( nemokumo požiūriu) nei 2008 m.Teiginiai, kad šie duomenys neatspindėjo realios UAB „Kašgarija" finansinės būklės, o sudarant jungtinės veiklos sutartį bendrovė faktiškai buvo nemoki ir, kad ieškovui kiti duomenys negalėjo būti prieinami ir jis apie juos negalėjo žinoti, nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta kitokių duomenų, kurie patvirtintų, kad sudarant 2009-09-03 Jungtinės veiklos sutartį, įmonė būtų buvusi nemoki. Kiti byloje esantys duomenys pagrindžia faktines aplinkybes, atsiradusias 2010-2013 metais, t. y. po jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Kaip minėta, suklydimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jei buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir dėl sutarties sudarymo metu buvusios atsakovės finansinės būklės.

26Ginčijama jungtinės veiklos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 str., nurodytu pagrindu ir todėl, kad net jei ieškovas būtų įrodęs, kad sudarydamas sandorį jis suklydo dėl partnerio nemokumo, tačiau tokiu atveju, tai buvo suklysta dėl sandorio perspektyvos, o tai nereiškia, kad sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas pats sandoris. Nagrinėjamu atveju pats sandoris buvo suvoktas teisingai – ieškovas, būdamas verslo subjektas, turėjo suprasti, kokią sutartį pasirašo, kas yra jungtinė veikla, kokios jos pasekmės ir t. t. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Pažymėtina, kad atsakovas jungtinės veiklos sutartį pasirašė ir neteigia, kad jam kuri nors sutarties sąlyga nebuvo aiški. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, aiškiai suvokė sandorio metu esančias aplinkybes, sandorio esmę ir dalyką, o tai, jog jis galbūt klydo dėl sandorio perspektyvų, negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, kad sandoris sudarytas iš esmės suklydus.

27Teismo išvados padarytos remiantis atsakovo vadovo parodymais, jog „ieškodamas subrangovų atsakovas neketino pats atlikti darbų, o tik pasipelnyti samdant darbams subrangovus ir taip spręsti savo finansinės problemas. Iš to darytina ir kita išvada apie atsakovo nemokumą sutarties sudarymo metu. Tai iš esmės patvirtina ir paskesni byloje nustatyti faktai kaip antai tai, kad gavęs iš trečiojo asmens avansinį mokėjimą, ne tik kad 50 procentų, tačiau nei lito nepervedė ieškovui, ar tai, kad atsakovo nurodymu ieškovas turėjo pradėti dirbti jau antrą mėnesį po sutarties pasirašymo tačiau, visai jokių darbų neatliko“, kolegijos nuomone nepagrįstos ir sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo teisiškai nereikšmingos.

28Vienu iš šios bylos įrodinėjimo dalyku yra ieškovo suklydimas sudarant sutartį , o ne ją vykdant. Ar sutartį sudarius atsakovas siūlė ieškovui dirbti kaip subrangovui yra sutarties vykdymo ( kokybės) aplinkybės, kuo ieškovas savo pozicijos negrindė.

29Kolegija nesutinka su teismo išvada,jog dalies avanso nepervedimas ieškovui įrodo atsakovo nemokumą. Jis, kaip aukščiau minėta, nustatomas kaip įmonės turto ir pradelstų moėkjimų santykis, o dėl netinkamo sutarties vykdymo reikalavimas nepateiktas. Be to, nei jungtinės veiklos, nei rangos sutartimis avanso, kurį gavo vadovaujantis partneris , dalies perdavimas kitam sutarties dalyviui nenumatytas.

30Pirmos instancijos teismo išvada, jog “ieškovo suklydimas dėl atsakovo finansinės padėties reiškia, ne tik tai, kad atsakovas į bendrą veiklą neįnešė tokių savo finansinių pajėgumų, kuriuos ieškovas pagrįstai manė, kad įneša, bet buvo praradęs ir gerą dalykinę reputaciją, praradęs dalykinius ryšius, kurie lėmė ieškovo apsisprendimą skirti atsakovą vadovaujančiu partneriu, suteikiant jam įgalinimus organizuoti ir vadovauti jų bendrai veiklai“ kolegijos nuomone įrodymais nepagrįsta.

31Bylos įrodymais neįrodyta( tuo, beje, nesirėmė ir ieškovas, įrodymų neteikė), jog sutarties sudarymo laikui atsakovas buvo praradęs ir gerą dalykinę reputaciją ,dalykinius ryšius.

32Spręsdamas dėl sandorio negaliojimo suklydimo pagrindu pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tą, jog atsakovas ne tik vykdė jungtinės veiklos sutartį, bet ir tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą rangos sutartį( tas sąlygota jungtinės veiklos sutarties 12 p. nustačiusiu, jog darbus partneriai atlieka vadovaudamiesi tarp užsakovo ir vadovaujančio partnerio sudaryta sutartimi. Tas matyti ir iš paties ieškovo priešieškinio, pateikto Vilniaus apygardos teismui civlinėje byloje Nr.2-3663-567/2012, pats ieškovas nurodė, jog UAB “Kašgarija“ pradėjo ir iki 2010-12 atliko darbus pagal atsakovo, veikusio šalių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir trečiojo asmens sudarytą rangos sutartį, kilus trukdžių apie tai įspėjo užsakovą( tretįjį asmenį), o pastarajam abi šalis informavus apie rangos sutarties nutraukimą, abi jos vedė derybas, tretysis asmuo leido pakeisti vadovaujantį sutarties partnerį ieškovą į ieškovą, tuo tikslu šalys prie jungtinės veiklos sutarties sudarė papildomą susitarimą ( t.1, b.l.57-61).

33Pagal CK 79 str.1 d.šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, turi teisę jį patvirtinti. Jį patvirtinus šalis netenka teisės ginčyti sandorį. Preziumuojama,jog sandorį visiškai ar iš dalies įvykdžius, jis yra patvirtintas.

34Kadangi kaip aukščiau aprašyta ieškovas neprieštaravo, kad atsakovas atliktų darbus, ieškovas dalyvavo keičiant jungtinės veiklos sutartį ir taip patvirtino dabar ginčijamą sutartį, jis sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu neteko teisės ginčyti sutartį jo teikiamu nuginčijimo „dėl suklydimo“ pagrindu.

35Antru ieškinio pagrindu buvo nurodytas sandorio prieštaravimas imperatyviems įstatymo reikalavimams, gerai moralei ir viešajai tvarkai.

36Kolegijos nuomone, ginčijama jungtinės veiklos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.80 bei CK 1.81 str.pagrindais. CK 6.156 str. 1 d.įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80,1.81 str. ir kt.).

37Pagal CK 1.80 str. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

38Kasacinio teismo yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008)

39Teismas, tenkindamas ieškinį nurodė, kad sandoris pažeidė CK 6.969 str. 1 dalies nuostatą. Tačiau šioje teisės normoje yra tik nurodyta jungtinės veiklos sutarties samprata ir jos tikslas – neprieštarauti imeratyvioms įstatymo normoms. Konkrečių imperatyvių draudimų normoje nesuformuluota.

40Pirmos instancijos teismas prieštaravimą gerai moralei ir viešajai tvarkai nurodė nustatęs, nes „sandoris nuo pat jo sudarymo pradžios buvo iš esmės prieštaraujantis ieškovo interesams, taigi neatitiko įstatymo reikalavimų neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai, vadinasi yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms be kitų ir CK 6.969 str. 1 d.“.

41Kolegija su tokia išvada nesutinka.

42CK 1.81 str. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Kasacinis teismas yra pastebėjęs,jog šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 str. prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (CPK 58 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62).

43Kolegija sprendžia, kad privataus juridinio asmens interesų tenkinimas ar netenkinimas pats savaime nėra viešo intereso pažeidimu ar geros moralės nepaisymu. Sandorio laisva valia ir nepažeidžiant viešosios teisės reikalavimų sudarymas tarp privačių pelno siekiančių juridinių asmenų, kurio vieno nuomone, kaip vėliau paaiškėjo, sandoris neatitinka pastarojo interesų( ne valios), tereiškia tokių asmenų ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nenustatyta, jog jungtinės veiklos sutarties sudarymu būtų buvusi padaryta kokia nors žala šalims, valstybei ar atskiriems visuomenės nariams. Pastebima, jog trečiojo asmens reikalavimas šalims dėl avanso sugrąžinimo, kuris yra kildinimas iš statybos rangos, o ne tiesiogiai iš jungtinės veiklos sutarties, pagal Liteko duomenų bazės duomenis paliktas nenagrinėtu ( Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis byloje Nr.2A-432/2014). Įrodymų, kad atsakovo veiksmai, sudarant jungtinės veiklos sandoris, siekė pažeisti ir pažeidė viešąją tvarką ar gerą moralę , nepateikta.

44Todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos virš nustatytą faktinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamą jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia ir niekine CK 1.90, 1.80, 1.81 str. nustatytais pagrindais. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

45Kadangi ieškinys atmetamas, trečiajam asmeniui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovo priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

46Trečiasis asmuo nurodė turėjęs 11616 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į ieškinį rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 77, 83-85, 121-122, 135-136, 2 t., b. l. 136-137, 142-149, 4 t., b. l. 6-8, 53-57), 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo parengimą (4 t., b. l. 81) ir prašo priteisti šias išlaidas.

47Ieškinį atmetant sumokėtą žyminį mokestį trečiajam asmeniui priteisia iš ieškovo (CPK 93str.).

48Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau Rekomendacijos).

49Iš bylos duomenų matosi,jog tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į atstirąjį skundą, pareiškimą dėl trečiojo asmens įtraukimo į procesą, apeliacinį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.2 maksimalus advokato užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 užmokesčio dydžiai ( jie susieti su minimalia mėnesine alga-MMA ), už atsiliepimą į atskirąjį skundą - 0,5( 8.15), už kitą dokumentą- 0,12 ( 8.16) ir už apeliacinį skundą – 2 ( 8.10). Iki 2013-01-01 MMA buvo 850 Lt, o nuo šios datos- 1000 Lt, todėl apskaičiuojant atlyginimo dydį atsižvelgiama į MMA dydį buvusį dokumento pateikimo laikotarpiu. Atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl už atsiliepimą į jį, kuriuo prašyta skundą atmesti, atlyginimas trečiajam asmeniui nepriteisiamas ( CPK 98 str.).

50Tokiu būdu už atsiliepimą į ieškinį maksimalus atlygis sudaro 2550 Lt ( 850 Lt x3), už prašymą , pateiktą po 2013-01-01, 120 Lt ir už apeliacinį skundą 2000 Lt ( 1000 Lt x 2). Viso 4670 Lt.

51Trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė pagal protokolų duomenis yra 15,5 val. Pagal Rekomendacijų 8.18 maksimalus advokato atlyginimas už vieną atstovavimo valandą sudaro ne daugiau 0,15 MMA. Vienas posėdis, trukęs 1 val., vyko iki 2013-01-01, tad atlyginimas už jį sudaro 127,5 Lt ( 850 Lt x 0,15 x 1 val.). Kiti 14,5 val. trukmės posėdžiai vyko po 2013-01-01, tad atlygis už juos sudaro 2175 Lt

52( 1000 Lt x 0,15 x 14,5 val.).Viso atlyginimas negali viršyti 2302,5 Lt .

53Tokiu būdu visas atlygintino atlyginimo dydis gali sudaryti 6972,5 Lt ( 4670 Lt + 2302,5 Lt).

54Kolegijos nuomone, toks išlaidų dydis yra pagrįstas bylos duomenimis, ginčas gana sudėtingas, truko ilgai, tad pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių nenustatyta ( 11 p., CPK 98 str.).

55Tresysis asmuo prašė teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu

56( CPK 95 str.). Kolegijos nuomone, ieškovo piktnaudžiavimo procesu – nesąžiningo nepagrįsto ieškinio pateikimo, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą faktų nėra nustatyta. Asmens naudojimasis teisminės gynybos galimybe, nors ieškinys kaip nepagrįstas ir atmetamas, nereiškia nesąžiningo ieškinio pateikimo, ieškovas netrukdė proceso, o priešingai , teismui bylos nagrinėjimą sustabdžius, teikė atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas, ir procesas vyko toliau.

57Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

58Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

59Priteisti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (į. k. 188766722) iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (į. k. 155449725) 6972,5 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du litus 50 ct) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio.

60Priteisti iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (į. k. 155449725) valstybei 110,18 lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB “Visagino statyba ir tiekimas“ ieškiniu bei patikslintu... 3. Visagino miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškovo ieškinį... 4. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės... 5. Atsiliepime į trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės... 6. Trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis... 7. CPK 320 str.1 d.nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 9. Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo... 10. Kolegjos nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškinys įrodytas.... 11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 12. Kaip žinia,teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-09-03 sudarė jungtinės... 14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia... 16. CK 1.90 str.1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, sudarydamas Jungtinės... 18. Kolegija su tokiu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada... 19. Tokia teismo išvada teisinga tik iš dalies. Šiuo atveju kolegija sutinka su... 20. Šiuo konkrečiu atveju tai, kad šalys nesusitarė dėl bendrų finansinių... 21. Vadovaujantis CK 1.90 str.5 d., suklydimas negali būti laikomas turinčiu... 22. Taigi, jeigu ieškovui trūko duomenų atsakovo finansinės būklės... 23. Tai, jog atsakovo finansinė būklė ieškovui apskritai nebuvo reikšminga... 24. Kolegija atkreipia dėmesį,jog įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos... 25. ( pradelstomis skolomis). Nors teismas nurodo, jog UAB “Kašgarija“... 26. Ginčijama jungtinės veiklos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia... 27. Teismo išvados padarytos remiantis atsakovo vadovo parodymais, jog... 28. Vienu iš šios bylos įrodinėjimo dalyku yra ieškovo suklydimas sudarant... 29. Kolegija nesutinka su teismo išvada,jog dalies avanso nepervedimas ieškovui... 30. Pirmos instancijos teismo išvada, jog “ieškovo suklydimas dėl atsakovo... 31. Bylos įrodymais neįrodyta( tuo, beje, nesirėmė ir ieškovas, įrodymų... 32. Spręsdamas dėl sandorio negaliojimo suklydimo pagrindu pirmos instancijos... 33. Pagal CK 79 str.1 d.šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, turi teisę jį... 34. Kadangi kaip aukščiau aprašyta ieškovas neprieštaravo, kad atsakovas... 35. Antru ieškinio pagrindu buvo nurodytas sandorio prieštaravimas imperatyviems... 36. Kolegijos nuomone, ginčijama jungtinės veiklos sutartis negali būti... 37. Pagal CK 1.80 str. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas... 38. Kasacinio teismo yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui... 39. Teismas, tenkindamas ieškinį nurodė, kad sandoris pažeidė CK 6.969 str. 1... 40. Pirmos instancijos teismas prieštaravimą gerai moralei ir viešajai tvarkai... 41. Kolegija su tokia išvada nesutinka.... 42. CK 1.81 str. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 43. Kolegija sprendžia, kad privataus juridinio asmens interesų tenkinimas ar... 44. Todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos virš... 45. Kadangi ieškinys atmetamas, trečiajam asmeniui Švenčionių rajono... 46. Trečiasis asmuo nurodė turėjęs 11616 Lt išlaidų advokato pagalbai... 47. Ieškinį atmetant sumokėtą žyminį mokestį trečiajam asmeniui priteisia... 48. Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiama į... 49. Iš bylos duomenų matosi,jog tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į... 50. Tokiu būdu už atsiliepimą į ieškinį maksimalus atlygis sudaro 2550 Lt (... 51. Trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė pagal... 52. ( 1000 Lt x 0,15 x 14,5 val.).Viso atlyginimas negali viršyti 2302,5 Lt .... 53. Tokiu būdu visas atlygintino atlyginimo dydis gali sudaryti 6972,5 Lt ( 4670... 54. Kolegijos nuomone, toks išlaidų dydis yra pagrįstas bylos duomenimis,... 55. Tresysis asmuo prašė teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą... 56. ( CPK 95 str.). Kolegijos nuomone, ieškovo piktnaudžiavimo procesu –... 57. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 2 p.,... 58. Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti... 59. Priteisti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (į. k. 188766722)... 60. Priteisti iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (į. k. 155449725)...