Byla 2A-411-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio sekretoriaujant J.Markovičiūtei dalyvaujant ieškovei V. R. atsakovų atstovams: Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos-V. B. , Teisingumo ministerijos- A. I. vertėjai B.Seniut

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė V. R. 2009-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo LR Valstybės 50 000 Lt neturtinės žalos ir 1050 Lt bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad 2005-03-29 ji kreipėsi į Vilniaus rajono PK Rudaminos policijos nuovadą su skundu Nr.57-61-90-13533(1.17) dėl neteisėtų kaimyno veiksmų. Vilniaus rajono PK Rudaminos policijos nuovados tyrėjas H. F. , kuris neatliko jos skundo tyrimo kaip numato BPK 166, 167, 168 str. normos ir nesurinkęs pakankamai įrodymų bei nenustatęs jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties, pažeisdamas ATPK186, 250, 251, 256, 257, 262 str. neteisėtai surašė ieškovei administracinės teisės pažeidimo protokolą už ATPK 186 str. pažeidimą. 2005-05-16 Vilniaus rajono PK Rudaminos PN viršininkas R. Ž. , nesiėmė priemonių, kad 2005-03-29 ieškovės skundas būtų ištirtas kaip reikalauja BPK 166,167,168 str. normos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą Nr.N085574, pažeisdamas ATPK 186 str., 280 str., 287 str. 1 d. 3 p., 224 str. 3 d. nukreipė šią administracinę bylą nagrinėjimui Vilniaus rajono apylinkės teismui ir jos nenutraukė, kaip to reikalauja ATPK 250 str. normos. 2005-06-16 Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė nutarimą kad ieškovės veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties numatyto ATPK 186 str. požymių ir byla buvo nutraukta ATPK 250 str. Jos nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. iškelta administracinė bylą jos atžvilgiu buvo 2005-06-16 nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu. Nuo to momento visi policijos pareigūnų procesiniai veiksmai, atlikti jos atžvilgiu, tapo neteisėti. Paaiškino, kad jos niekas neatsiprašė ir nebuvo bandyta atlyginti padarytą žalą, nesiėmė priemonių, kad parašyti jai, kad ji nekalta ir nebuvo įvertinti tinkamai šių policijos tyrėjų neteisėti veiksmai. Dėl šių neteisėtų policijos veiksmų ieškovė patyrė žalą, t.y. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos reputacija ir bendravimo galimybės dėl iškeltos administracinės bylos ir jos nukreipimo į teismą nagrinėjimui.

7Ieškovė paaiškino, 2006-10-30 Vilniaus rajono PK Rudaminos PN tyrėjas V. P. netinkamai, atlikęs pareiškimo tyrimą (Nr.57-01-AP-K-1615), kaip to reikalauja BPK 166,167,168 str. normos, nesurinkęs pakankamai įrodymų ir netinkamai vertino surinktus įrodymus, nenustatęs administracinio nusižengimo požymių pažeidimų jos veikoje, nenutraukęs šios bylos nesant nusižengimo požymių, pažeisdamas ATPK 248, 250, 251, 256, 257, 284 str. iškėlė neteisėtai jai administracinę bylą Nr.P.206692 už ATPK 174 str. Pažeidimą, o policijos nuovados viršininkas R. Ž. nesiėmė priemonių kad ieškovės pareiškimas būtų ištirtas, kaip to reikalauja BPK 166, 167, 168 str. normos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą Nr.N206692 byloje, pažeisdamas ATPK 174 str., 224 str., 280 str.ld., 287 str.3 p. reikalavimus ir nukreipė šią bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjimui ir jos nenutraukė pagal ATPK 250 str. reikalavimus. 2006-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismas neteisėtai priėmė nutarimą ieškovės atžvilgiu ir pripažino ją kalta pagal ATPK 174 str. ir paskyrė administracinę nuobaudą. Ieškovė pažymėjo, kad 2007-03-30 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-24 nutarimą ir byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2007-07-04 Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė nutarimą kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties numatyto ATPK 174 str. požymių ir byla buvo nutraukta. Taigi Vilniaus raj. PK Rudaminos PN policijos tyrėjų V. P. kaltė pasireiškė, tuo, kad V. P. , būdamas tyrėju, neatliko tyrimo, kaip reikalauja BPK 166, 167, 168 str. nerinko įrodymų, pažeisdamas ATPK 174, 248, 250, 256, 257, 284 str. reikalavimus, neturėdamas reikiamo atidumo ir rūpestingumo laipsnio ir be teisinio pagrindo iškėlė jai administracinę bylą pagal ATPK 174 str. požymius, nors turėjo teisinį pagrindą nekelti šios bylos ir ją nutraukti pagal ATPK 250 str. ir taip jis darydamas padarė neteisėtus veiksmus. Teigia, kad Vilniaus rajono PK Rudaminos PN viršininkas R. Ž. kaltė ir tai, kad jis nesiėmė priemonių, kad būtų atliktas tyrimas pagal skundą kaip numato BPK 166, 167, 168str. normos ir neteisėtai vadovavosi ATPK 174, 224, 280, 287str. ir priėmė neteisėtą nutarimą nukreipti šią bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjimui nors turėjo teisinį pagrindą dėl nutraukimo šios bylos pagal ATPK 250 str. normas ir taip buvo padaryti jo neteisėti veiksmai t.y. nutarimas buvo panaikintas teismo nutarimu ir todėl jo tokie veiksmai padarė jai turtinę ir neturtinę žalą ir iki šiol nebuvo atsiprašyta ir atlyginta ši žala. Ieškovė pažymėjo, kad tokiais pareigūnų veiksmais jai buvo sukeltas šokas, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, turėjo dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta kaimynų ir giminių tarpe, pablogėjo bendravimo galimybės su kaimynais ir giminėmis.

8Ieškovės nuomone, byloje yra visos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovei 2005 m. gegužės 26 d. buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 16 d. nutarimu bylą nutraukė. Teismo teigimu, dėl šių veiksmų jau yra suėjusi ieškinio senatis, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas. Teismas, remdamasis surinktais įrodymais, pažymėjo, kad ieškovė subjektyviai suvokė, jog jos teisės buvo pažeistos 2005 06 26 d., nes Vilniaus rajono apylinkės teismui 2005 06 16 d. nutarimu nutraukus V. R. administracinę bylą pagal LR ATPK 186 str,. nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties, 2006 06 26 d. įsiteisėjo, nes teismo nutarimas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskųstas nebuvo. Tokiu būdu, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip iki 2006 06 26 d. imtinai. Šia teise ieškovė per įstatymu nustatytą terminą nepasinaudojo, nes tik 2009 01 22 d. pateikė ieškinį teismui. Teismas, ištyręs surinktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovė teismui nepateikė įtikinančių įrodymų, kad ieškinio senaties terminą jinai praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, ieškovė ir jos atstovas advokatas neprašo atstatyti praleisto termino, o atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos rėmėsi ieškinio senaties termino praleidimu šioje ieškinio dalyje ir prašė ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

10Teismas pažymėjo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje V. R. buvo surašytas dėl to, kad ji mėtė smėlį ir akmenis į kaimynų šunį bei išvadino kaimynę B. Z. necenzūriniais žodžiais. Taigi, pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo, todėl teismo nuomone, policijos pareigūnai neviršijo savo kompetencijos. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas teismo nutarimą konstatavo tik procesinius pažeidimus, tačiau nenurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta ar vykdyta neteisėtai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarime nebuvo konstatuotas policijos pareigūnų veiksmų, pradedant administracinio teisės pažeidimo bylą bei atliekant jos tyrimą neteisėtumas. Teismas akcentavo, kad V. R. iš tikrųjų mėtė smėlį į šunį, tačiau šiais veiksmais nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, todėl jie nevertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. Kadangi nei vienu iš paminėtų teismo sprendimų nebuvo konstatuoti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, teismas padarė išvadą, deliktinė civilinė atsakomybė dėl jų padarymo nekyla ir nėra pagrindo tenkinti V. R. ieškinį. Vertindamas tuos procesinius pažeidimus, kuriuos, priimdamas 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimą padarė Vilniaus rajono apylinkės teismas, teismas pažymėjo, kad jie neturėjo jokių pasekmių ieškovės atžvilgiu. Paskirta nuobauda nebuvo susijusi su laisvės atėmimu ar apribojimu, ieškovė nepatyrė jokių finansinių ar kitokio pobūdžio nuostolių. Teismas nurodė, jog ieškovės V. R. kaltė yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais pripažinta, jog ji mėtė smėlį ir akmenis į kaimynų šunį. Jeigu ieškovė šių veiksmų nebūtų atlikusi, administracinio teisės pažeidimo byla nebūtų buvusi pradėta. Akivaizdu, jog ieškovės kaltės dydis yra žymus ir esminis, todėl teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra pakankama moralinė satisfakcija. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą, tai, kad teismai jos veikoje nenustatė administracinio teisės pažeidimo, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas, konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, teisėsaugos pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai buvo paremti atitinkamais procesiniais sprendimais bei atitiko įstatymo numatytas materialines ir procesines teisės normas.

11Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei buvo iškelta administracinė byla, o ne baudžiamoji, ji nebuvo kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu ir pan., todėl abejotini ieškovės teiginiai, kad jai buvo sukeltas šokas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, turėjo dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta kaimynų ir giminių. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei, dėl ko teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, o ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, bei neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei, dėl ko teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, o ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

12Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141)

15pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato, aiškino ir taikė teisės normas dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, o būtent, 2005-03-29 pati apeliantė kreipėsi į Vilniaus rajono PK Rudaminos policijos nuovadą su skundu dėl neteisėtų kaimyno veiksmų. Teigia, kad byloje yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra teisinis pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį;

162)

17pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Konstitucijos normas, todėl jas netinkamai taikė ginčijamame sprendime. Teigia, kad policija ir jos pareigūnai neteisėtai atliko tyrimą, nepagrįstai iškėlė administracines bylas, bei neteisėtai nukreipė jas teismui. Apeliantės nuomone, jie veikė ne kaip viešojo administravimo teisinių santykių subjektai, o kaip ikiteisminio tyrimo dalyviai, kurie veikė pažeisdami įstatymų reikalavimus;

183)

19pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 41 ir 45 str. normas. Teigia, kad teismas įsiterpė į vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius santykius ir jiems pradėjo nurodinėti, kas gali atstovauti valstybę. Apeliantės nuomone, buvo pažeistos Lietuvos valstybės atsakovo teisės ir buvo apsunkintos jos procesinių teisių realizavimas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu turėjo ir privalėjo nustatyti, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti;

204)

21pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą. Apeliantė jos patirtą neturtinę žalą kildina iš Vilniaus rajono Rudaminos PK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, kuriais jai buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Teigia, kad pareigūnų neteisėti veiksmai sudarė pagrindą apeliantei patirti ilgalaikę depresiją, naudotis vaistais. Pabrėžia, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms. Be to, tiek LAT, tiek LVAT yra priėmę sprendimus, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų ir surašant protokolą ir priimant nutarimus nukreipti administracinę bylą, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos;

225)

23pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškovės reikalavimą atlyginti neturinę žalą pagrįstumą. Teigia, kad remiantis LAT, LVAT priimti teismo sprendimai yra teisinis pagrindas pripažinti Rudaminos PK policijos pareigūnų veiksmus ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą neteisėtais, kurias buvo pažeista apeliantė garbė ir orumas. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į valstybės institucijos ir pareigūnų padarytų pažeidimų ilgalaikiškumą ir nebuvimą geranorišką pažeidimų pripažinimo, į tai, kad apeliantė buvo pažeminta. Ieškovės nuomone, teismo metu buvo pateikti įrodymai, kokius išgyvenimus, sukrėtimus patyrė apeliantė. Teigia, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovei turėjo priteista neturtinė žala.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, todėl apeliantės argumentai, jog civilinėje byloje nebuvo tinkamų atsakovų yra nepagrįsti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl 2005-06-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties jau yra suėjusi ieškinio senatis, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas. Nurodo, jog apeliante nuolat skunde kartoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2006-11-24 nutarimą, atliko neteisėtą veiksmą. Tačiau skunde šio neteisėto veiksmo nesukonkretina, o tik abstrakčiai nurodo, kad jis buvo padarytas. Atsakovo nuomone, vien tai, kad apeliantės atžvilgiu administracinis procesas buvo nutrauktas, negali būti pagrindu konstatuoti, kad procesas neteisėtas ir buvo pradėtas nepagrįstai. Teigia, kad pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo, todėl nėra pagrindo sakyti, kad policijos pareigūnai viršijo savo kompetenciją ar pažeidė kitas normas. Be to, pažymi, jog teismo 2006-11-24 nutarimas, kuriuo apeliantei buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas neįsiteisėjo. Atsakovas taip pat nurodo, jog skunde apeliantė teigia, kad žala buvo padaryta ne tik policijos pareigūnų veiksmais, bet ir teismo veiksmais. Tačiau CK 6.271 str. nereglamentuoja atsakomybės už žalą, kuri buvo padaryta teismo neteisėtais veiksmais. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų sureglamentuoja CK 6.272 str. Šis straipsnis nustato, kad valstybė žalą atlygina visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kitų teismo pareigūnų kaltės. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė turėjo įrodyti visų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė apsiribojo tik trijų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimu. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog iš tiesų patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, ar pablogėjo jos bendravimas su giminėmis. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra logiška sakyti, kad švelni ir pasekmių neturėjusi nuobauda galėjo sukleti tokius žymius dvasinius išgyvenimus, kad jie būtų vertinami kaip neturtinė žala.

25Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovės V. R. kaltė yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais pripažinta, jog ji mėtė smėlį ir akmenis į kaimynų šunį. Jeigu ieškovė šių veiksmų nebūtų atlikusi, administracinio teisės pažeidimo byla nebūtų buvusi pradėta. Akivaizdu, jog ieškovės kaltės dydis yra žymus ir esminis, todėl teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra pakankama moralinė satisfakcija..

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nagrinėjant bylą teismas nustatė, kad 2006-11-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje V. R. buvo surašytas dėl to, kad ji mėtė smėlį ir akmenis į kaimynų šunį bei išvadino kaimynę B. Z. necenzūriniais žodžiais. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo ir nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai viršijo savo kompetenciją ar pažeidė kitas teisės normas. Be to, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad policijos pareigūnai tiriant administracinės teisės pažeidimo bylą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi teismai savo sprendimuose nekonstatavo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Todėl deliktinė atsakomybė dėl policijos pareigūnų veiksmų nekyla ir nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų. Teigia, kad įrodyti žalą, taip pat neteisėtą pareigūnų ar teismo veiklą, t.y. deliktą, ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi apeliantė. Todėl apeliantės reikalavimas dėl 50 000 Lt kompensacijos už moralinę žalą atsakovo nuomone yra nepagrįstas. Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

28Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

29Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės numatytos Civilinio kodekso 1.131 str. 1 dalyje- ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra treji metai (Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). Dėl pirmosios administracinio teisės pažeidimo bylos, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei jo perdavimo nagrinėti teismui, ieškinio senaties terminas suėjo 2008-06-26 (pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė ieškinio senaties termino trukmę- treji metai, bei jo eigos pradžią- 2005-06-26, tačiau padarė rašymo klaidą ir nurodė ieškinio senaties termino pabaigą 2006-05-26 (b.l. 111), nors iš tiesų turėtų būti- 2008-05-26). Kadangi su ieškiniu į teismą V. R. kreipėsi 2009-01-22, teismo išvada, jog ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovė kildina iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-9-297-137/2005, yra suėjusi, pagrįsta ir apeliantė šios teismo išvados apeliaciniame skunde netgi neginčija, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui yra praleistas. Kadangi atnaujinti ieškinio senaties terminą nebuvo prašoma, nebuvo nurodytos jokios svarbios priežastys, kurios sudarytų pagrindą šiam terminui atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.), o atsakovai pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė remdamasis būtent ieškinio senaties termino pabaiga, kaip savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios, jo trukmės, pabaigos ir jos teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties dėl kitų motyvų, susijusių su šia (pirmąja) administracinio teisės pažeidimo byla, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Dėl žalos antrosios administracinio teisės pažeidimo bylos atveju. Ieškovė įvardija tokius neteisėtus policijos pareigūnų bei teismo veiksmus: jai nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis perduotas nagrinėti teismui, teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą, nepagrįstai jai paskyrė administracinę nuobaudą- įspėjimą. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde įvardijama ir kitų aplinkybių, jos nuomone, vertintinų, kaip neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, kaip antai, netinkamas Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymas, nepagrįstas jos laisvės suvaržymas ir kt., tačiau dėl šių apeliantės argumentų teismas pažymi, jog teisės aktai nenumato Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo administracinio teisės pažeidimo teisenoje, o duomenų apie kokį nors ieškovės laisvės suvaržymą byloje apskritai nėra. Todėl šie apeliantės argumentai apibendrinant vertinami kaip absoliučiai faktiškai bei teisiškai nepagrįsti ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Valstybės civilinės atsakomybės pagrindai už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reglamentuoti Civilinio kodekso 6.272 str. 1 ir 2 dalyse: jose numatyti žalos atlyginimo atvejai, kai žala padaryta dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos- arešto- paskyrimo, neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Taigi, šios teisės normos dispozicija aiškiai apibrėžia, jog žala administracinio teisės pažeidimo bylos atveju galėtų būti priteisiama tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos neteisėtos procesinės prievartos priemonės ar neteisėtai paskirta administracinė nuobauda- areštas. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje Civilinio kodekso 6272 str. 1 ir 2 dalyse numatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų nėra, jokie šioje teisės normoje numatyti veiksmai ieškovės atžvilgiu nebuvo atlikti. Apeliaciniame skunde keliamas ir valstybės atsakomybės Civilinio kodekso 6.271 str. numatytu pagrindu klausimas. Šis teisinis ieškinio pagrindas buvo nurodytas ir V. R. ieškinyje, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl aplinkybių, ar egzistuoja pagrindas žalos atlyginimui dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d. numatyta, jog šiame straipsnyje terminas ,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. To pateis straipsnio 3 d. numato, jog šiame straipsnyje vartojamas terminas ,,aktas“ reškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Akivaizdu, jog Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu negali būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos, kuri neva tai padaryta teismui priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo, nes aptariamoje teisės normoje aiškiai nurodoma, jog ji teismo priimamų procesinių dokumentų atžvilgiu nėra taikoma. Tokiu būdu, tegali būti vertinama, ar tokiu aktu laikytinas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas bei administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimas nagrinėti teismui. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 d. nustatyta, kad policija- asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma. Tarp šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių policijos uždavinių yra ir tokie kaip žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija bei jų atskleidimas ir tyrimas. Taigi, policijos ir jos pareigūnų funkcijos savo prigimtimi yra dvejopo pobūdžio: 1) viešojo administravimo, kai jie veikia kaip žmogaus teises, viešąją tvarką bei saugumą, eismo saugumą užtikrinanti, prevencinio pobūdžio priemones taikanti institucija; 2) procesinio pobūdžio, kai jie veikia kaip nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą vykdanti institucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu galėtų būti keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės už žalą, padarytą policijos pareigūnų veiksmais, tik tuo atveju, kai jie vykdo pirmąją- viešojo administravimo- funkciją, nes atsakomybė už žalą, padarytą vykdant procesinio pobūdžio funkcijas, numatyta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje ir jame, kaip minėta, toks valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas bei jo perdavimas nagrinėti teismui, nėra numatytas. Nagrinėjamoje byloje policijos viešojo administravimo veiksmų bei procesinio pobūdžio veiksmų atribojimas yra itin aktualus, nes nuo to priklauso ne tik kokiu teisiniu pagrindu atsakomybė galėtų kilti, bet ir apskritai- ar ji gali kilti (nes, kaip minėta, Civilinio kodekso 6.272 str. administracinio teisės pažeidimo teisenos atveju nustato labai ribotą atvejų sąrašą, kada žala gali būti atlyginama). Šiuo atveju nustatyta, kad 2006-10-02 Vilniaus rajono Policijos komisariato viešosios policijos Rudaminos policijos nuovada gavo B. Z. pareiškimą dėl ieškovės V. R. chuliganiškų veiksmų (taip įvardijo pareiškėja), pareiškime nurodydama, kad V. R. erzino už tvoros buvusį šunį, mėtė į jį smėlį, akmenis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-238-269/2007 5 lapas). Rudaminos PN viršininkas užrašė rezoliuciją V. P. patikrinti pareiškimą. Tikrindamas pareiškimą, policijos pareigūnas apklausė V. R. , liudytojus (adm.b.l. 6-12). Visi šie veiksmai, policijos pareigūnų atlikti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (jis buvo surašytas 2006-10-30- adm.b.l. 2), vertintini kaip veiksmai, atlikti viešojo administravimo srityje, įgyvendinant viešosios tvarkos, žmogaus teisių, laisvių, visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis, šie policijos pareigūnų veiksmai galėtų būti vertinami kaip neteisėti: policija gavo pareiškimą, kuriame nurodomi konkretūs V. R. veiksmai, prašoma juos ištirti bei įvertinti. Vykdydama savo funkcijas, policija privalėjo šį pareiškimą tirti, išsiaiškinti aplinkybes bei, pagal nustatytus faktus, atlikti teisinį atitinkamų veiksmų įvertinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas jau yra procesinis veiksmas, kuriuo prasidėjo administracinė teisena. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, jog pagrindas (vada) administracinei teisenai pradėti buvo, nes pareiškimo tyrimo metu faktai, kad ieškovė V. R. atliko tuos veiksmus, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, pasitvirtino (pažymėtina, jog ji pati neneigia, kad mėtė į kaimynų šunį smėlį, sviedė akmenį), todėl teisiškai pagrįsta ir visiškai teisėta policijos pareigūnų atlikto tyrimo išdava buvo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas bei jo peravimas nagrinėti teismui, kuris ir nustatė ne tik atitinkamų veiksmų atlikimo faktą, bet ir išnagrinėjo V. R. paskatas (ar jos tikslas buvo pažeisti viešąją tvarką, ar asmeninis konfliktų su kaimynais pobūdis). Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti šių juridinių faktų egzistavimą: kad buvo neteisėti (priešingi teisei) veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), kad ieškovui buvo padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju neturi būti įrodinėjama, nes tiek Civilinio kodekso 6.271 str., tiek 6.272 str. pagrindais valstybės atsakomybė kyla be kaltės. Kaip minėta, teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo remiantis Civilinio kodekso 6.272 str., šiuo atveju nėra, nes jokie šiame straipsnyje nurodyti veiksmai ieškovės atžvilgiu nebuvo atlikti. Taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtais policijos pareigūnų veiksmus atliktus vykdant viešojo administravimo funkcijas, t.y. atliekant pareiškimo tyrimą iki administracinės teisenos pradžios, tokiu būdu, neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyti.

30Ieškovė taip pat neįrodė ir neturtinės žalos padarymo jai aplinkybės. Neturtine žala, remiantis Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., pripažįstami asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Nors iš esmės tai subjektyvios aplinkybės, sunkiai įvertinamos remiantis objektyviais kriterijais, tai neatleidžia ieškovo, teigiančio, jog tokio pobūdžio nepatogumus jis patyrė, nuo pareigos įrodyti šias aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ieškovė rėmėsi išskirtinai savo paaiškinimais, jokių įrodymų apie savo reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimas ar pan., teismui nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog net ir esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas ir ieškovui tenka pareiga įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, skelbta: Teismų praktika 19, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007 ir kt.).

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog neturtinės žalos padarymo ieškovei faktas, jau neklabant apie jos dydį, nagrinėjant bylą nebuvo įrodytas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, vertindamas, ar atitinkami veiksmai galėjo sukelti atitinkamas pasekmes, turi atsižvelgti į įprastai jautraus, o ne padidinto jautrumo (hiperjautrus) asmens išgyvenimus bei savęs vertinimus. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000, 2003-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2003). Tokios aplinkybės, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, jo perdavimas nagrinėti teismui, įprastai negalėtų sukelti žmogui didelių išgyvenimų, streso juo labiau- pakenkti jo reputacijai ir pan. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati V. R. , reikšdama nepasitikėjimą policijos pareigūnais, prašė perduoti bylą teismui (adm.b.l. 11-12). Ta aplinkybė, jog teismas, jos vertinimu, būtų turėjęs nagrinėti ne pačios V. R. , o kaimynų veiksmus, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi iš tokio pareiškimo akivaizdu, kad nei skundų rašymas, nei jų nagrinėjimas policijoje ar teisme pačiai ieškovei neigiamų emocijų, streso, dvasinių išgyvenimų nekelia. Nesant pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus, taip pat nesant įrodymų apie neturtinės žalos ieškovei padarymą, nėra pagrindo svarstyti ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, klausimą. Dėl skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 41 ir 45 str. normas, įsiterpė į vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius santykius ir jiems pradėjo nurodinėti, kas gali atstovauti valstybę. Ieškinyje nurodytais pagrindais (tiek reiškiant reikalavimą Civilinio kodekso 6.271 str., tiek 6.272 str. pagrindu) aiškiai nurodyta, kad atsako valstybė. Civilinio kodekso 6.273 str. 1 d. nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo atstovauti valstybei įgaliojamos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, o Teisingumo ministerija - kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Taigi, teismas pagrįstai nurodė, jog reikalaujant iš valstybės atlyginimo žalos, padarytos neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, valstybei turi atstovauti Policijos departamentas, o reiškiant reikalavimą dėl neteisėtų teismo veiksmų- valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Pagal ieškinyje nurodytą jo faktinį pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-618/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-365/2008; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; ir kt.). Todėl nustatęs, kad byloje atsakovu turėtų būti valstybė, vienu atveju (dėl teismo neteisėtų veiksmų) atstovaujama Teisingumo ministerijos, kitu atveju (dėl policijos bei jos pareigūnų neteisėtų veiksmų) atstovaujama Policijos departamento, teismas pagrįstai, ieškinio priėmimo stadijoje nustatė terminą trūkumams pašalinti (2009-01-27 nutartis- b.l. 20) ir pasiūlė ieškovei patikslinti šalis bei jų procesinę padėtį. Taigi, ir šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu bei pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263 str.), ir konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.). Todėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės V. R. apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

32Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p., 92, 96 str., iš apeliantės valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurios, remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, sudarė 10,15 Lt.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovės V. R. valstybei 10,15 Lt (dešimt litų ir 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, mokamų banke į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovė V. R. 2009-01-26 kreipėsi į teismą su... 6. Ieškovė nurodė, kad 2005-03-29 ji kreipėsi į Vilniaus rajono PK Rudaminos... 7. Ieškovė paaiškino, 2006-10-30 Vilniaus rajono PK Rudaminos PN tyrėjas 8. Ieškovės nuomone, byloje yra visos būtinos civilinės atsakomybės... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, jog nutarimas... 11. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei buvo iškelta administracinė byla, o... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1)... 15. pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato, aiškino ir taikė teisės... 16. 2)... 17. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Konstitucijos normas, todėl... 18. 3)... 19. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 41 ir 45 str.... 20. 4)... 21. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės pareigą... 22. 5)... 23. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškovės... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 25. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovės V. R.... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 29. Dėl... 30. Ieškovė taip pat neįrodė ir neturtinės žalos padarymo jai aplinkybės.... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog... 32. Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p., 92, 96 str., iš... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 37. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovės V. R. valstybei 10,15 Lt...