Byla 3K-3-653-695/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artakija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artakija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys išregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos investiciniai projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Intractus“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, nuosavybės teisės įgijimą, aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimą, pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.

6Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) žalos atlyginimo, 4973,64 Lt (1440,46 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. su UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ (pirkėja) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 09Au0729 (toliau – Sutartis) dėl 39 katilų „Junkers ZW 14-2 DH KE“ (toliau – katilai) pardavimo, kurių vertė – 67 294,50 Lt, arba 19 489,83 Eur (įskaitant PVM). Sutarties pagrindu UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ už prekes ieškovei sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur). 39 katilai buvo sumontuoti pastatuose Marijampolėje, Kosmonautų g. 51 ir Užtvankos g. 29 (B korpusas). Likusi prekių kaina – 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) – nesumokėta, todėl parduodamas turtas buvo įkeistas Sutarčiai užtikrinti ir įvykdyti. 2009 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas apie Sutarties įregistravimą Sutarčių registre Nr. S2-09/0001328 (toliau – Pranešimas) patvirtina, kad Sutartis buvo įregistruota biudžetinėje įstaigoje Centrinėje hipotekos įstaigoje, Pranešime užfiksuota katilų buvimo vieta.

7Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi bendrovei „Sūduvos investiciniai projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o įgaliotu asmeniu atlikti bankroto procedūras – atsakovas A. V.. Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius paskelbė BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ turto varžytynes. Trečiasis asmuo UAB „Intractus“ 2012 m. vasario 23 d. varžytynių akto pagrindu įsigijo pastatus Marijampolėje, Kosmonautų g. 51 ir Užtvankos g. 29, su visais priklausiniais, esančia įranga, t. y. su 39 katilais. Taigi atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo A. V. be teisėto pagrindo varžytynėse pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Perleidus hipoteka įkeistą turtą UAB „Intractus“ su ieškove neatsiskaityta. Ieškovės įsitikinimu, 57 294,50 Lt (16 593,63 Eur) žala jai atsirado dėl atsakovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens neatidumo, nerūpestingumo ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė prarado jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 23,24 Eur (80,26 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

10Teismas nustatė, kad ieškovei 2009 m. rugpjūčio 17 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą, likusi parduotų prekių kaina turėjo būti sumokėta iki 2009 m. spalio 16 d., tačiau UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ su ieškove neatsiskaitė ir iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo (2010 m. spalio 18 d.). Bylos duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį būtų raginusi pirkėją atsiskaityti už parduotus katilus, domėjusis neatsiskaitymo priežastimis, ėmusis Sutartyje nustatytų priemonių nutraukti Sutartį, išreikalauti prekes iš pirkėjos arba įstatymo nustatyta tvarka būtų kreipusis į teismą. Teismas konstatavo, kad UAB „Sūduvos investiciniai projektai“, tikėtina, dėl sudėtingos finansinės padėties (2010 m. sausio 6 d. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla) nesumokėjo pardavėjai skolos, o pastaroji dėl teismo nenustatytų aplinkybių visiškai nesidomėjo skolos išsireikalavimu. Ieškovės atstovo argumentą, kad jo atstovaujama įmonė ir po Sutarties sudarymo liko prekių savininkė, todėl neturėjo pagrindo rūpintis skolos išieškojimu, teismas vertino kaip verslininkės negebėjimą suprasti, jog skolininkas, nevykdantis savo įsipareigojimų, gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, kad jo finansinė padėtis gali blogėti, dėl ko, kaip nagrinėjamu atveju, jam gali būti iškeltos tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos.

11Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovė nėra įforminusi įkeitimo teisės į ginčo turtą, o Sutarties įregistravimas Sutarčių registre, remiantis Sutarčių registro įstatymo bei Sutarčių registro nuostatų, patvirtintų 2002 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1158, nuostatomis, turi visiškai kitokią paskirtį. Teismas nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo perėmus įmonės dokumentus bei turtą, administratoriui tapo žinoma apie 57 294,50 Lt (16 593,63 Eur) skolą kreditorei (ieškovei), Sutartį ir Pranešimą. Administratoriui taip pat buvo perduoti nebaigti statyti gyvenamieji namai, kurie į bankrutuojančios įmonės apskaitą įtraukti, neišskiriant ginčo katilų, kaip turto. Ieškovė buvo informuota apie UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ iškeltą bankroto bylą, pranešimas išsiųstas registruotu laišku, taigi laikytina, kad įteiktas adresatui registruotos buveinės adresu. Šis pranešimas ir daugkartiniai vieši pranešimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad bankroto administratorius tinkamai įvykdė 2010 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nurodytą pavedimą atlikti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Po to, kai ieškovė buvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą ir galimybę pareikšti kreditorės reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, ji į tokį pranešimą neatsiliepė, jokio reikalavimo (įtraukti į kreditorių sąrašą ar grąžinti turtą, sudaryti galimybę jį išsimontuoti ir pasiimti) nereiškė. Teismo vertinimu, tai sudarė administratoriui galimybę pagrįstai nuspręsti, kad ši kreditorė nenori pasinaudoti teise dalyvauti bankroto procedūroje. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nuostatos nenustato administratoriui teisės prievartine tvarka įtraukti kreditorių į bankroto procedūras. Teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo suinteresuota atsiimti katilus natūra. Teismas sprendė, kad ieškovė nesiekė susigrąžinti įsiskolinimą iš BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“. Po to, kai bankroto administratoriaus iniciatyva ieškovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, ji kreipėsi į Kauno apygardos teismą nurodydama, kad, vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalimi, atsisako 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) kreditoriaus reikalavimo BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ bankroto byloje ir prašo ją išbraukti iš kreditorių sąrašo. Ieškovė, suprasdama, kad bankroto procedūros metu negali būti laikoma įkaito turėtoja, dėl ko jos finansinis reikalavimas negalės būti tenkinamas IBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka, teismo vertinimu, manė, kad vienintelė reali galimybė išsiieškoti skolą už parduotas prekes yra išsireikalauti šią sumą iš bankroto administratoriaus. Teismas konstatavo, kad būtent dėl šios priežasties ieškovė sąmoningai negynė savo teisių bankroto procese, todėl bankroto administratoriui pardavus ginčo katilus atsirado teisinis pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės atsakovams CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytu pagrindu.

12Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik pačiam administratoriumi paskirtam juridiniam asmeniui ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis. A. V. teismas pripažino netinkamu atsakovu šioje byloje ir, ieškovei neatsisakius reikalavimo jam, ieškinį atsakovui A. V. atmetė kaip pareikštą ne tam asmeniui.

13Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius (įmonė) tinkamai vykdė savo pareigas, atliko ne tik visus jam pavestus ir būtinus veiksmus, bet ir savo iniciatyva stengėsi apginti ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, interesus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad administratorius, parduodamas administruojamos bendrovės turtą iš varžytynių, atliko neteisėtus veiksmus, taigi nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą.

15Teisėjų kolegija rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi (ankstesnės redakcijos 6 dalimi), CPK 185 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atsakomybės, konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti taikomas ĮBĮ. Teisėjų kolegija laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino apelianto į bylą pateiktus įrodymus (Sutartį, Pranešimą apie Sutarties įregistravimą Sutarčių registre), kurie patvirtina, kad ginčo objektas (katilai) nuosavybės teise įmonei „Sūduvos investiciniai projektai“ niekada nepriklausė, todėl bankroto administratorius neturėjo teisės parduoti šio turto. Be to, ieškovė apie pardavimą neinformuota, bankroto administratorius nepranešė ir nepateikė jokio rašytinio dokumento su konkrečiu paklausimu, ką daryti su įmonės žinioje esančiais katilais.

17Teisėjų kolegija nustatė, kad po UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui buvo žinoma Sutartis, pagal kurią buvo likęs administruojamos įmonės įsiskolinimas, ir Pranešimas dėl Sutarties įregistravimo.

18Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė buvo informuota apie UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ iškeltą bankroto bylą 2010 m. lapkričio 2 d. pranešimu, kuris ieškovei buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 5 d. Duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl savo kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ bankroto byloje ar kad ieškovė bankroto administratoriui nurodė savo poziciją dėl šio UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ įsiskolinimo, nepateikta. Aplinkybė, kad bankroto administratorius pardavė UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame buvo sumontuoti ginčo katilai, teisėjų kolegijos vertinimu, neįpareigojo atskirai apie tai informuoti ieškovę, nes ieškovė nebuvo pareiškusi savo reikalavimo bankroto byloje, dėl to administratorius neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, jos teisių gynimo.

19Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškinį UAB „Intractus“ dėl be teisėto pagrindo gauto turto išreikalavimo Marijampolės rajono apylinkės teismui bankroto administratorius pateikė tik 2013 m. birželio mėn., į teismą dėl ieškovės įtraukimo į kreditorių sąrašą savo nuožiūra kreipėsi tik 2014 m. sausio 16 d., teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, jog bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti ieškovės teises. Šią išvadą teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad anksčiau ieškovė nesikreipė į bankroto administratorių dėl savo reikalavimo, todėl tik gavus ieškinį dėl žalos atlyginimo administratoriui tapo žinoma ieškovės pozicija dėl jos 57 294,50 Lt (16 593, 63 Eur) reikalavimo. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė sąmoningai negynė savo teisių bankroto procedūrų metu, pažymėjo, kad, žinodama apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Sūduvos investiciniai projektai“, ieškovė turėjo ir galėjo pati veikti aktyviai gindama savo teises.

20Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių motyvų dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo, neįvardino konkrečių Sutarčių registro įstatymo, Sutarčių registro nuostatų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo sprendimo (nutarties) kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą, kad ieškovė nėra įforminusi įkeitimo teisės į ginčo turtą, o Sutarties įregistravimas Sutarčių registre turi visiškai kitokią paskirtį, teismas padarė vadovaudamasis bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, remdamasi Sutarčių registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Sutarties įregistravimas Sutarčių registre nereiškia, jog Sutartyje nurodytas turtas buvo įkeistas.

21Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, sprendė, jog atsakovas A. V. yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; konstatavus esant absoliučius skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindus, esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

251. Teismai pažeidė CK 4.20 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos dėl nuosavybės teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014, 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl bankroto administratoriaus veiksmų iš jos buvo neteisėtai atimtas nuosavybės teise priklausantis turtas, teismai spręsdami ginčą šiuos argumentus ignoravo, nepasisakė dėl pirmiau nurodytų CK normų aiškinimo ir taikymo. Aplinkybės dėl nuosavybės teisių pažeidimo nepagrįstai netirtos ir nenagrinėtos. Taigi, ieškovės įsitikinimu, teismai buvo šališki, pažeidė CPK 2, 6, 14, 21 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus.

262. Pažeisti CPK 263 straipsnio 1, 2 dalyse, 265 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktuose įtvirtinti reikalavimai. Nei ĮBĮ, nei CK ar kituose įstatymuose bankroto administratoriui neįtvirtinta teisė parduoti bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise nepriklausantį turtą ir iš gautų lėšų padengti kreditorių reikalavimus, išsimokėti atlyginimą sau. Atsakovai nepateikė argumentų, nenurodė teisinio pagrindo, kuris būtų suteikęs teisę ar pagrindą bankroto administratoriui parduoti katilus. Šias aplinkybes ir ieškovės nurodytus argumentus teismai ignoravo, dėl jų nepasisakė, nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratoriui nekyla prievolė atlyginti žalą, praradus ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, nes jis veikė vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis. Bankroto administratoriui buvo žinoma, kad katilai niekada nebuvo įmonės „Sūduvos investiciniai projektai“ turtas. Pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnio nuostatos), nes teismai atmetė ieškinį, neatsižvelgę į tai, kad atsakovai motyvuotų ir pagrįstų atsikirtimų į ieškovės pareikštus reikalavimus, nurodytas faktines aplinkybes nepateikė. Kartu apribota ieškovės teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą, pažeisti rungimosi, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisingumo principai (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 6, 12, 13, 17 straipsniai).

273. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl bankroto administratoriui keliamų reikalavimų. Teismai nepagrįstai sprendė, kad būtent ieškovė turėjo domėtis jai priklausančio turto likimu, raginti pirkėją (bankrutuojančią įmonę) atsiskaityti ar reikalauti grąžinti prekes, imtis kitų veiksmų. Remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, būtent bankroto administratoriui yra nustatyti aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Teismų pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos bankroto administratorius atliko jam ĮBĮ pavestas funkcijas, ir ta aplinkybė, kad funkcijų vykdymo metu buvo prarastas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš bankroto administratoriaus, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl bankroto administratoriaus prievolių, jo atsakomybei keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad bankroto administratorius apskritai neturėjo teisės parduoti iš varžytynių ieškovei priklausantį turtą, nes šis administruojamai įmonei niekada nepriklausė ir tai administratoriui buvo žinoma. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas; jam civilinė atsakomybė taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-605/2014); administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Atsakovas (bankroto administratorius) neveikė apdairiai, rūpestingai bei kvalifikuotai, tiek, kiek buvo būtina, neįvykdė pareigos siekti geriausių pastangų, dėl to ieškovė patyrė žalos. Bankroto administratorius nepranešė ieškovei ir nepateikė jai jokio rašytinio dokumento su konkrečiu klausimu, ką daryti su administruojamos įmonės žinioje esančiais katilais, nepasiūlė ir neparagino ieškovės atvykti jų pasiimti ar išsimontuoti. Taigi jis nesiėmė ir neatliko jokių realių veiksmų, kad katilų savininkės (ieškovės) teisės, pagrįsti ir teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai nebūtų pažeisti. Ieškovei nebuvo žinoma ir ji negalėjo tikėtis, kad bankroto administratorius ketina iš varžytynių parduoti jai nuosavybės teise priklausanti turtą.

284. Skundžiami sprendimas ir nutartis prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-706/2015, kurioje spręstas klausimas dėl daiktų, buvusių bankrutuojančios įmonės žinioje, neišsaugojimo. Kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nuo daiktų perdavimo momento asmeniui, turinčiam daiktus, atsiranda pareiga šiuos daiktus išsaugoti ir neatleidžia to asmens nuo pareigos atsakyti daiktų savininkui, šiam pareikalavus grąžinti daiktus, o jų nesant – atlyginti jų vertę. BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ bankroto administratorius turėjo pareigą išsaugoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą.

295. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų nuostatas. Teismų išvados, kad ieškovei buvo tinkamai įteikti pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo, varžytynių paskelbimo, nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismui sprendus, kad pranešimai ieškovei įteikti tinkamai, ieškovė nesutikimo su šia išvada argumentus pateikė apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Abstraktaus pobūdžio pranešimo išsiuntimas (ar paskelbimas) dėl finansinių reikalavimų pateikimo, varžytynių paskelbimo nelaikytinas tinkamu informavimu dėl nuosavybės teisių apribojimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo kriterijui, sąžiningos ir protingos verslo praktikos reikalavimams (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.2, 6.158 straipsniai, CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad bankroto administratorius apskritai įteikė kokius nors pranešimus ieškovei, susijusius su bankroto procedūromis. Dokumentai tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad asmuo galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu. Šiuo atveju ieškovei dokumentai asmeniškai neįteikti prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad ji galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu.

306. Teismai netinkamai aiškino ir taikė sąžiningumo kriterijų, įtvirtintą CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. Teismas turi pareigą įvertinti visų proceso šalių veiksmus sąžiningumo aspektu, užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir sąžiningumo principo laikymąsi. Šiuo atveju teismai bankroto administratoriaus veiksmų sąžiningumo aspektu nevertino. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankroto administratorius nėra laisvas disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis bei turtu, turi pareigą atsiskaityti už visus savo priimamus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-568/2012); siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Bankroto administratoriaus elgesys – nesikreipiant į savininkę, paskelbiant ieškovei priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, neatsiskaitant su savininke iš gautų lėšų – negali būti laikomas sąžiningu. Pareiga elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kito asmens teisės, nepadaryta žalos, nustatyta CK 6.263 straipsnio 1 d., 1.137 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė, būdama teisėta katilų savininkė, neturėjo pareigos rūpintis tuo, kad bankroto administratorius neteisėtai neparduotų jai nepriklausančio turto, laikytųsi įstatymų, tinkamai vykdytų ĮBĮ įtvirtintas pareigas, o bankroto administratorius privalėjo elgtis sąžiningai, protingai, apdairiai ir rūpestingai, atsižvelgti į Sutarties 1 punkto sąlygą, kad nuosavybės teisė į prekes pereina pirkėjui tik po visos kainos pirkėjui sumokėjimo momento. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles (CPK 14, 183, 185 straipsnius).

317. Pažeistos CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, remdamasis Sutarčių registro įstatymu bei Sutarčių registro nuostatomis, patvirtintomis 2002 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1158, tačiau konkrečių normų ir straipsnių neįvardijo, be to, netinkamai įvertino ir pasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų (Sutarties, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo). Sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad Sutartis įregistruota viešame registre, ieškovei išduotas atitinkamas pranešimas. Taigi Sutarties įregistravimas tinkamai išviešintas, todėl bankroto administratorius privalėjo tinkamai įsigilinti į susidariusią situaciją, o teismų išvados, kad Sutarties įregistravimas viešame Sutarčių registre turėjo kitą paskirtį, nesaistė bankroto administratoriaus ir nedarė jam įtakos, neįpareigojo jo imtis atitinkamų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

328. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. V. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ši išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę. Iškėlus įmonei bankroto bylą, abu atsakovai bankroto proceso metu atliko atitinkamus veiksmus, vykdė funkcijas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus CK 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakovas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras nekontroliavo A. V. veiksmų, kuris, nesant tam teisėto pagrindo, trečiajam asmeniui UAB „Intractus“ atlygintinai perleido ieškovei priklausantį turtą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsirado žala ieškovei. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neatidumo, nerūpestingo bankroto procedūrų vykdymo, bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nepatikrinimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bankroto administratoriaus kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o jis šios prezumpcijos nepaneigė, nors turėjo pareigą (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

33Atsakovai atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų motyvais, taip pat nurodo šiuos argumentus:

  1. CK 4.20 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktinės teisės ir nuosavybės teisės sąvokas, nuosavybės teisės atribojimo sampratą, aiškintinos sistemiškai su CK 4.19 straipsnio 1 dalies, 6.414 straipsnio 2 dalies, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 21 straipsnio 1 dalies, 24, 33 straipsnių nuostatomis. Pažymėtina, kad katilai nuo pat sumontavimo bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose tapo šio turto priklausiniais (CK 4.19 straipsnis); šie pastatai 2009 m. rugsėjo 15 d. akto pagrindu pripažinti tinkamais naudoti. Ieškovės argumentai dėl teismų procesinių sprendimų neatitikties nuosavybės teisę reglamentuojančioms teisės normoms yra nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau nurodytoms CK ir ĮBĮ nuostatoms.
  2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai laikėsi pozicijos, jog jai, kaip katilų savininkei, keliami aukštesni reikalavimai nei bankroto administratoriui, dėl ko neužtikrino ieškovės teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą. Teismai bankroto administratoriaus veiksmus įvertino tinkamai ir teisingai, taikydami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, apdairumo kriterijus. Neatitiktis šiems kriterijams, nukrypimas nuo kasacinio teismo išaiškinimų galėjo būti teismų nustatytas tik jei būtų buvęs konstatuotas administratoriaus neteisėtų veiksmų faktas, vengiant atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, 10, 14 punktuose nustatytas funkcijas. Ieškovė nenurodo ĮBĮ normų, kurias būtų pažeidęs bankroto administratorius ar būtų netinkamai taikę teismai.
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismų išvados prieštarauja kasacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-706/2015, pateiktiems išaiškinimams. Šie išaiškinimai netaikytini, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės (nurodytoje byloje aplinkybės nebuvo susijusios su turto pardavimu bankroto procese, ginčas kilo ne dėl bankroto administratoriaus pareigų vykdymo atitikties ĮBĮ nuostatoms).
  4. Ieškovės argumentais neva dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (vertinant, ar bankroto administratorius tinkamai įvykdė pareigą informuoti ieškovę apie bankroto procedūras, taip pat vertinant Sutartį, Pranešimą) keliami fakto, ne teisės klausimai. Teismų išvados dėl tinkamo administratoriaus pareigos pranešti apie skolininko bankroto procedūrą, galimybę reikšti reikalavimus, juos apginti laikantis ĮBĮ nuostatų bankroto procedūros metu vykdymo teisingos ir pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (pranešimo apie iškeltą bankroto bylą įteikimu 2010 m. lapkričio 5 d., viešu paskelbimu apie iškeltą bankroto bylą, viešu pranešimu apie parduodamą turtą) ir ĮBĮ nuostatomis. Ieškovė teisminio nagrinėjimo procese laikėsi prieštaringos pozicijos – laikė save turto savininke, nors kartu teigė, kad yra įkaito turėtoja. Sutartį ir Pranešimą teismai vertino nepažeisdami CPK 185 straipsnio nuostatų, pagrįstai sprendė, kad Sutarties įregistravimas viešame registre turi kitą paskirtį, konstatavo, kad įkeitimo fakto ieškovė nepagrindė įrodymais (nepateikė įkeitimo sutarties, hipotekos lakšto).
  5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), dėl to nepagrįstai ieškovės veiksmus kvalifikavo kaip nesąžiningus, priešingus teisei ir atsisakė ginti tokią ieškovės teisę. Teismai tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo visas faktines aplinkybes, kurios, remiantis CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, sudarė pagrindą konstatuoti ieškovės nesąžiningumo faktą, siekiant apginti pažeistą teisę ir atgauti ginčo turtą ar lėšas. Teismai, vertindami ieškovės veiksmų atitiktį sąžiningumo reikalavimui, laikėsi kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų dėl 1.5 straipsnio nuostatos turinio (inter alia, sąžiningumo vertinimo pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus) ir konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes (kad ieškovė veikė nerūpestingai, sąmoningai pažeisdama savo turtinį interesą, nereagavo laiku ir jo negynė).
  6. Ieškovės teiginys, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstas, prieštaraujantis kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010. Atsakovas A. V. su bankroto administratoriumi (juridiniu asmeniu) susijęs darbo teisiniais santykiais, todėl turi būti vadovaujamasi CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
  7. 2015 m. sausio 6 d. UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ buvo išregistruota, todėl ji nelaikytina šios civilinės bylos dalyve.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų ir nuosavybės teisės gynimo

37Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis; redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d.). Administratorius, inter alia, valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, užtikrina šio turto apsaugą, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 14 punktai). ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

38Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-605/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39Neteisėtais veiksmais, kaip viena iš bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasatorė įvardija bankrutuojančiai įmonei nepriklausančio turto pardavimą. Dėl to teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl kasacinio skundo argumentų, jog bankroto administratorius pardavė turtą, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė ieškovei, pagrįstumo. Ieškovė įrodė, kad pagal Sutartį įmonei „Sūduvos investiciniai projektai“ pardavė kilnojamuosius daiktus – katilus; Sutarties šalys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjai pereina sumokėjus visą prekių kainą. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalys gali sutartyje dėl to susitarti, tokia nuostata laikytina teisėta ir ji galioja tol, kol yra nenuginčyta. Pažymėtina, kad tokia sutarties sąlyga yra nustatomas nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentas, bet ne tik pagal sutartį gali būti įgyjama nuosavybės teisė. Sutartis yra tik vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Ji gali būti įgyjama ir CK 4.47 straipsnyje, kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 4.55, 4.56) ar kitokiais kitų įstatymų nurodytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Jeigu asmuo pagal įstatymą įgijo nuosavybės teisę į daiktą, tai jis tapo daikto savininku, o tai reiškia, kad ankstesnis savininkas nustojo būti daikto savininku. Dėl šios transformacijos jis nepraranda savo kitų pažeistų teisių, kurios atsirado jam būnant daikto savininku, gynybos. Jeigu būdamas savininkas jis pardavė ir perdavė daiktą, bet negavo jo pardavimo kainos, tai nustojęs būti savininku jis išsaugo teisę reikalauti sumokėti sutartą prekės vertę. Gali susidaryti situacija, kad dėl daikto sunaudojimo asmuo netenka nuosavybės teisės, praranda teisę išreikalauti daiktą natūra, tačiau tokiu atveju dėl žalos padarymo turto netekimu jis gali įgyti teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš asmens, kuris pažeidė jo teisę sunaudodamas daiktą, turėdamas iš to naudos, tačiau nepagrįstai neatlygindamas turto savininko nuostolių dėl turto netekimo.

40Byloje nustatyta, kad įmonė „Sūduvos investiciniai projektai“ kilnojamuosius daiktus (katilus) gavo iš pardavėjo, už juos nesumokėjo, dėl to pagal Sutartį neįgijo į juos nuosavybės teisės, bet juos sunaudojo, sumontuodama statomuose pastatuose. Tokiu būdu šie daiktai buvo panaudoti pagal paskirtį ir tuo metu nebuvo apribojimų juos naudoti. Įmonei kaip pirkėjai išliko prievolinis įsipareigojimas iš Sutarties apmokėti jų kainą. Dėl tokių įmonės veiksmų statant gyvenamuosius namus ir sumontuojant katilus juose, atsižvelgiant į visų statybos darbų apimtis ir vertę, visų medžiagų ir tarp jų katilų vertę, yra pagrindo spręsti, kad buvo sukurtas naujas daiktas. Įmonės įgyta prekė buvo panaudota kaip medžiaga nekilnojamajam daiktui sukurti. Kadangi namo šildymo sistema yra svarbi šio daikto vientisumui ir funkcionavimui, be katilų jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, tai neracionalu būtų katilus išmontuoti, nes tai reikštų didelį šio daikto pertvarkymą, iš esmės – jo sugadinimą ir būtų pagrindas po tokio pertvarkymo pastatus pripažinti nevisaverčiais.

41Nagrinėjamu atveju svarbu, kad daiktą sunaudojo įmonė (pirkėja) iki bankroto bylos jai iškėlimo, o ne bankroto administratorius, ir turtinę naudą iš pastatų pardavimo gavo ji, o ne administratorius. Nors pastatų pirkėjas realiai yra gavęs daiktus, tačiau juos įsigijo atlygintiniu sandoriu, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip nesąžiningai praturtėjusį ar kitaip pažeidusį ankstesnio savininko teises. Šių argumentų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad bankroto administratorius, parduodamas bankrutuojančios įmonės „Sūduvos investiciniai projektai“ žinioje buvusius ir iki bankroto proceso pradžios sunaudotus pastatų įrengimui katilus, už kuriuos pardavėjai nebuvo sumokėta, neatliko neteisėtų veiksmų ir negavo iš to naudos. Dėl to teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.20 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio netaikymo, CPK 263, 265, 270 straipsnių nuostatų pažeidimo ir su tuo susiję kasacinio skundo argumentai dėl reikalavimų bankroto administratoriui.

42Kasacinio skundo argumentai dėl reikalavimų bankroto administratoriui – kad jis turi veikti apdairiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, konstatavus tokias teisines bylos aplinkybes, neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

44Kasacijos pagrindas gali būti materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

45Nustačius, kad varžytynių metu bankroto administratorius pardavė bankrutuojančios įmonės, o ne svetimą (ieškovės) turtą, bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, susijusios su ieškovės informavimu apie varžytynes. Net jei pažeidimų ir buvo padaryta, turtas (kilnojamieji daiktai) iki jo pardavimo trečiajam asmeniui UAB „Intractus“ jau nepriklausė ieškovei, todėl pirmiau nurodyti argumentai neatitinka kasacijos pagrindo.

46Argumentai dėl sąžiningumo kriterijaus taikymo nepripažintini teisiškai išsamiais. Administratoriaus nesąžiningumas motyvuojamas tuo, kad žala padaryta bankroto administratoriui pažeidus CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau dėstant skundo argumentus ignoruojamos daiktinės teisės nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų daiktą sunaudojant, ĮBĮ nuostatos dėl atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, kai įmonei iškelta bankroto byla. Tokiu atveju ši kasacinio skundo argumentų dalis neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir nesudaro kasacijos pagrindo.

47Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai pasirėmė Sutarčių registro įstatymu, Sutarčių registro nuostatomis, nenurodė konkrečių normų ir straipsnių, netinkamai vertino įrodymus (Sutartį, Pranešimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai, nurodyti teisės aktai ir konkrečios jų nuostatos, kuriomis grįsta išvada, kad Sutarties įregistravimas viešame Sutarčių registre nėra pagrindas įkeitimo teisei atsirasti. Kasatorė, teigdama, kad bankroto administratorius turėjo prievolę įvertinti tai, jog įregistruota Sutartis buvo tinkamai išviešinta, nepateikė išsamių teisinių argumentų (ĮBĮ pažeidimo, jo reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui). Ši dalis kasacinio skundo argumentų neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiai pasisakyti.

48Kasatorės argumentas, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog A. V. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, yra aiškiai teisiškai nepagrįstas ir neišsamus. Teismo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kokia kasacinio teismo praktika remiamasi, kai sprendžiamas šio atsakovo tinkamumo klausimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, kad jeigu reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai tinkamas atsakovas yra bankroto administratorius – įmonė, ne jos darbuotojas (administratorius): bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.264 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-605/2014, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. B., BUAB „Pakrijas“ ir kt. v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Kadangi šios praktikos nepagrįstumo ar nevienodumo problemos nekeliamos, tai nėra pagrindo vertinti šiuos kasacinio skundo argumentus kaip išsamius. Ši dalis kasacinio skundo argumentų neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiai pasisakyti.

49Dėl procesinės bylos baigties

50Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

53Atsakovai pateikė duomenis apie 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nurodytas sąlygas, inter alia, šios bylos sudėtingumą, mažintinos, ir atsakovams iš kasatorės priteistina 600 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 7, 8.14 punktai).

54Kasacinis teismas patyrė 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Priteisti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui (j. a. k. 2352238440) ir A. V. (a. k. ( - ) iš ieškovės UAB „Artakija“ (j. a. k. 124823858) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Artakija“ (j. a. k. 124823858) 8,72 Eur (aštuonis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 57 294,50 Lt (16 593, 63... 7. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi bendrovei „Sūduvos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas nustatė, kad ieškovei 2009 m. rugpjūčio 17 d. išrašius PVM... 11. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovė nėra įforminusi... 12. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas... 13. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius (įmonė) tinkamai vykdė... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi (ankstesnės... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bankroto administratoriui civilinė... 17. Teisėjų kolegija nustatė, kad po UAB „Sūduvos investiciniai projektai“... 18. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė buvo informuota apie UAB „Sūduvos... 19. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškinį UAB „Intractus“ dėl be... 20. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad sprendimas naikintinas... 21. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai,... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 24. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 25. 1. Teismai pažeidė CK 4.20 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39... 26. 2. Pažeisti CPK 263 straipsnio 1, 2 dalyse, 265 straipsnio 2 dalyje, 270... 27. 3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl bankroto... 28. 4. Skundžiami sprendimas ir nutartis prieštarauja kasacinio teismo... 29. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331... 30. 6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė sąžiningumo kriterijų, įtvirtintą... 31. 7. Pažeistos CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto... 32. 8. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. V. nėra tinkamas atsakovas... 33. Atsakovai atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo skundžiamą... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų ir nuosavybės... 37. Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo,... 38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui... 39. Neteisėtais veiksmais, kaip viena iš bankroto administratoriaus civilinės... 40. Byloje nustatyta, kad įmonė „Sūduvos investiciniai projektai“... 41. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad daiktą sunaudojo įmonė (pirkėja) iki... 42. Kasacinio skundo argumentai dėl reikalavimų bankroto administratoriui – kad... 43. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 44. Kasacijos pagrindas gali būti materialiosios ar proceso teisės normų... 45. Nustačius, kad varžytynių metu bankroto administratorius pardavė... 46. Argumentai dėl sąžiningumo kriterijaus taikymo nepripažintini teisiškai... 47. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai pasirėmė Sutarčių registro... 48. Kasatorės argumentas, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog A. V. nėra... 49. Dėl procesinės bylos baigties... 50. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 53. Atsakovai pateikė duomenis apie 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai... 54. Kasacinis teismas patyrė 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 57. Priteisti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui... 58. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Artakija“ (j. a. k. 124823858) 8,72... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...