Byla 3K-3-86/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja)

2sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Paribys“ atstovams teisininkui A. B., advokatui Ramūnui Kontrauskui ir advokatui Rimantui Jonynui,

4atsakovo UAB „Lit-Invest“ atstovui advokatui Gintarui Balčiūnui,

5atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovėms Renatai Jašinskienei ir Linai Vairei,

6trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Astai Gedzevičiūtei ir Daivai Visockytei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Paribys“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Paribys“ ieškinį atsakovams UAB „Lit-Invest”, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: UAB „Vilterma”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovas UAB „Paribys“ kreipėsi į teismą prašydamas:

10pripažinti neteisėtu 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS, išduotą atsakovui UAB „Lit-Invest” ;

11uždrausti UAB „Lit-Invest” eksploatuoti skysto kuro ir dujų degalinę, stoginę, dujų kolonėlę ir suskystintų dujų rezervuarą, dvi kuro kolonėles, požeminį skysto kuro rezervuarą, esančius Vilniaus m., Ukmergės g. 130;

12priteisti iš UAB „Lit-Invest” 153 795 Lt nuostolius;

13įpareigoti UAB „Lit-Invest” nuo žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus m., Saltoniškių g., nukasti žemių šlaitą, esantį ties riba su UAB „Lit-Invest” nuomojamu valstybinės žemės sklypu, atstatant žemės sklypo reljefą į buvusią padėtį pagal pateiktą 2003 m. spalio 9 d. teritorijos topografinį planą.

14Ieškovas, motyvuodamas šį reikalavimą, nurodė, kad dėl atsakovo UAB „Lit-Invest” nuomojamame valstybinės žemės sklype pastatytos degalinės privalomos apsaugos zonos galimybė statyti gretimuose jam priklausančiuose žemės sklypuose yra ribota: viename iš šių žemės sklypų negalima statinių statyba apskritai, o kitame – iš dalies. Ieškovas teigia, kad degalinę atsakovas pastatė, nesuderindamas savo interesų su gretimų žemės sklypų savininkais, ant ieškovo žemės sklypo suformavęs šlaitą. Dėl šių aplinkybių ieškovas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. balandžio 16 d. išduotas statybos leidimas degalinei statyti daro neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypams ir administraciniam pastatui, esantiems šalia atsakovo UAB „Lit-Invest” pastatytos degalinės – degalinė sukuria apribojimus, neleidžiančius statyti ir eksploatuoti jokių gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių ir kitų statinių. Sujungtuose žemės sklypuose, statant komercinės paskirties statinį, negalima pasiekti teritorijos planavimo dokumentuose leidžiamo maksimalaus intensyvumo rodiklio 3 (24 180 kv. m bendro ploto visų antžeminių aukštų), galimas intensyvumo rodiklis – tik 2,3 (18 360 kv. m bendro ploto visų antžeminių aukštų). Dėl degalinės statybos atsiradusių ribojimų negalima statyti ir parduoti 5820 kv. m bendro ploto administracinių patalpų. Būtent statybos leidimas sankcionavo patvirtintame techniniame projekte numatytus šlaito ant ieškovo žemės sklypo užpylimo darbus neturint žemės sklypo savininko sutikimo. Ieškovo nuomone, pažeidimų negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik panaikinus visą statybos leidimą ir pertvarkius projektą taip, kad būtų numatytas šlaito sutvirtinimas degalinės žemės sklype. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai pelnosi ieškovo sąskaita, todėl ieškovas reikalauja dalies degalinės veiklos uždirbto pelno – 153 795 Lt kaip dalinės patirtų nuostolių kompensacijos.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17Teismas padarė išvadą, kad ne ginčijamas statybos leidimas ieškovui daro neigiamą poveikį jo žemės sklypams, nes žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra nustatomas ne statybos leidimu, išduotu gretimam žemės sklypui, o teritorijų planavimo dokumentais – detaliuoju planu. Iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, ieškovo įsigytą 2004 m. rugsėjo 15 d., ir iki kito žemės sklypo įgijimo 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu žemės savininkas buvo valstybė. Dar iki UAB „Lit-Invest” tapus žemės sklypo nuomotoju, Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1035-01 nustatė, kad 1359 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Ukmergės g. ir Paribio g. sankryžoje bus naudojamas kitai veiklai plėtoti (degalinės statybai ir eksploatavimui). Valstybė yra suinteresuota, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, kuri atsakovui UAB „Lit-Invest” buvo privaloma pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. birželio 12 d. sutartį Nr. 172 ir 1998 m. liepos 7 d. susitarimą dėl sutarties papildymo, kuriuo per 18 mėn. nuo žemės nuomos sutarties pasirašymo dienos turėjo būti pradėta degalinės statyba. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. lapkričio 30 d. leidimo vykdyti statybos darbus matyti, kad degalinei Ukmergės ir Paribio gatvių sankirtoje statyti buvo duotas leidimas paruošiamiesiems darbams - inžinerinių tinklų iškėlimui iš sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento projektavimo sąlygų sąvadas patvirtina, kad 2002 m. kovo 13 d. buvo pritarta degalinės su plovykla Ukmergės ir Paribio gatvių sankirtoje projekto parengimui. Statybos leidimas UAB „Lit-Invest” degalinės su plovykla statybai buvo išduotas 2003 m. balandžio 16 d. Atsakovas, sutikęs nuomotis pirmiau nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, turėjo pareigą jame įrengti degalinę. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 1-213 „Dėl sklypo tarp Ukmergės ir Paribio gatvių ribų ir ploto tvirtinimo” 2 punkte nuspręsta patvirtinti suformuoto natūra grąžinamos laisvos žemės tarp Ukmergės ir Paribio gatvių 1621 kv. m ploto sklypo ribas, o 4.2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo” nustatytų ir prie sprendimo pridedamų žemės naudojimo teisės apribojimų, norėdamas plėtoti veiklą sklype privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi UAB „Paribys“ įgijo gretimus žemės sklypus vėliau, nei buvo priimtas sprendimas 1359 kv. m valstybės žemės sklypą, esantį Ukmergės ir Paribio gatvių sankirtoje, naudoti visuomenės reikmėms – degalinės statybai ir eksploatavimui. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad uždraudus UAB „Lit-Invest” eksploatuoti teisėtai pastatytą degalinę ir vykdyti 1997 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 172 deleguotą pareigą nuomotis žemės sklypą degalinei statyti ir eksploatuoti, būtų pažeistas viešasis interesas. Teisingumo principas neleidžia suteikti prioriteto UAB „Paribys“ teisėms, paneigiant UAB „Lit-Invest” pareigas.

18Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti žemės sklypo savininko teises, atstatant žemės sklypo reljefą į buvusią padėtį pagal 2003 m. spalio 9 d. teritorijos topografinį planą, negali būti tenkinamas, nesant nustatytų gretimo žemės sklypo šlaito nukasimo padarinių degalinei. Siekiant nukasti šlaitą būtina ne tik pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus degalinės projekto sprendinius, bet ir gauti projektavimui reikalingas sąlygas, atlikti UAB „Paribys“ ir valstybinės žemės sklypo ribos vietoje geologinius tyrimus, užsakyti topografinę nuotrauką, atlikti inžinerinius sprendinius bei gauti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovas UAB „Lit-Invest” neturi ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo savininko teisių, negali savo nuožiūra formuoti projektavimo užduočių. Statybą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų, todėl teisės aktuose nenustatyta galimybės teismo sprendimu įpareigoti atlikti tokius veiksmus, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Negatoriniu ieškiniu yra ginamos absoliutaus pobūdžio teisės. Absoliučių teisių turinys yra toks, kad teisę turintis asmuo gali pats atlikti veiksmus, numatytus savo subjektinėms teisėms ginti, o įpareigoti asmenys privalo jam netrukdyti. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų byloje įrodymų teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog pastatyta degalinė pažeidžia esminius statinio reikalavimus, kad UAB „Lit-Invest“ neteisėtai pelnosi ieškovo sąskaita.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo turtas nebuvo suvaržytas iki degalinės statybų, o apribojimus sukėlė ginčijamas statybos leidimas. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” nustatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atkūrimo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis, tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija nusprendė, kad statybos leidimas nėra dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti nustatomos specialiosios naudojimo sąlygos. 1359 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Ukmergės g. ir Paribio g. sankirtoje, išnuomotas ne aukciono tvarka 99 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, kitai specialiai paskirčiai – degalinei statyti ir eksploatuoti. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1035-01 nuomininkas buvo įpareigotas laikytis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. sprendimais atkurtos nuosavybės teisės S. ir B. K. į sklypą, kurį 2004 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš jų įsigijo UAB „Paribys“. Šių sprendimų 4.2 ir 4.3 punktuose buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. sklypo savininkas, norėdamas plėtoti veiklą (nustatyti naudojimosi būdą ir pobūdį) žemės sklype, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 246V Vilniaus miesto valdyba patvirtino Žvėryno šiaurinės dalies detalųjį planą. Šiame detaliajame plane 34 punkte pažymėta „projektuojama degalinė“. Apie tokį detalųjį planą B. K. ir S. K. buvo žinoma, nes Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas šią aplinkybę pažymėjo 2001 m. spalio 18 d. rašte Nr. 203-18-1758 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. B. K. ir S. K. “.

21Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vis dėlto S. ir B. K. Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Paribys“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl UAB „Lit-Invest” 2003 m. balandžio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. 429/03-0355/NS panaikinimo. Byloje nustatyti prejudciniai faktai, kad skundžiamas statybos leidimas išduotas UAB „Lit-Invest” 2003 m. balandžio 16 d. 2003 m. parengto ir patvirtinto degalinės su plovykla statybos projekto pagrindu ir viešai paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje „Leidimų statyti registras“ 2003 m. balandžio 17 d., VĮ Registrų centro Vilniaus filiale įregistruotas 2003 m. gegužės 15 d. Degalinės statybos darbai faktiškai pradėti 2004 m. birželio 15 d. (iki 2004 m. liepos 2 d. buvo užtverta tvora, atlikti žemės darbai, kasamos tranšėjos, tiesiami vamzdynai ir t. t.). UAB „Paribys“ įsigijo gretimą 0,1621 ha žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tik 2004 m. rugsėjo 15 d. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininko pareiga buvo informuoti pareiškėją apie gretimo sklypo režimą ir šio galimą įtaką parduodamam sklypui ir jame numatomai veiklai. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, galioja, todėl preziumuojama, kad šalys įvykdė visus įstatymo reikalavimus. Įgijusi žemės sklypą nuosavybėn UAB „Paribys“, kaip naujoji jo savininkė, kartu įgijo į perduodamą daiktą tiek teisių, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnis). Nei Valstybė, nei fiziniai asmenys S. ir B. K. nereiškė jokių pretenzijų UAB „Lit-Invest” dėl ginčijamo statybos leidimo bei degalinės projekto. UAB „Paribys“ šalia UAB „Lit-Invest” išnuomoto sklypo, kuriame buvo pradėtos degalinės statybos, turėjo nuosavybės teise valdomą pastatą (Ukmergės g. 128, Vilnius), taigi, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo UAB „Lit-Invest” dar ikisutartiniuose santykiuose, prieš įsigydamas iš Valstybės ir S. ir B. K. žemės sklypus, pastebėjęs šalia planuojamų įsigyti sklypų vykdomas statybas galėjo pasidomėti įsigyjamų žemės sklypo teisiniu režimu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „Lit-Invest“ nuomojamas žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (degalinės statybai ir eksploatacijai) buvo pažymėta ir Nekilnojamojo turto registre. Esant tokiai nuorodai, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti, kokios apsaugos zonos taikomos pagal teisės aktus.

22Ieškovas nenurodo, kaip degalinės eksploatavimas pažeidžia jo nuosavybės teises. Nepriklausomai nuo to, ar UAB „Lit-Invest” eksploatuoja degalinę, greta esančių žemės sklypų užstatymo intensyvumas nepasikeis. Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo, suteikiant prioritetą UAB „Paribys“ teisėms, paneigiant UAB „Lit-Invest” nuosavybės teises, kurios įgytos daug anksčiau, nes tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą bei CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą. Žemės šlaito suformavimo darbams atlikti UAB „Lit-Invest” turėjo visus reikiamus suderinimus ir statybos leidimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog šie darbai atlikti neteisėtai. UAB „Paribys“ 2004 m. rugsėjo 15 d. perkant žemės sklypą šis šlaitas jau buvo. Kadangi nuo 2004 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypu disponuoja UAB „Paribys”, būtent ši bendrovė ir turi galimybę disponuoti savo žemės sklypu, naudoti jį, kaip nustato jo teisinis režimas, t. y. gali bet kada nukasti žemės šlaitą, esantį jo žemės sklype, ar jį supilti, jeigu tokie darbai atliekami gavus visus reikiamus leidimus. Kadangi nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ginčo statybos leidimo, tai aplinkybė, kad teisinis ieškovo įsigyto turto reglamentavimas leidžia statyti 18 360 kv. m, o ne 24 180 kv. m, kaip jis norėtų, nėra susijęs su kokiais nors UAB „Lit-Invest” neteisėtais veiksmais,

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24Ieškovas kasaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų šioje byloje priimtus procesinius sprendimus; pripažinti neteisėtu 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą, išduotą atsakovui UAB „Lit-Invest”; uždrausti UAB „Lit-Invest” eksploatuoti skysto kuro ir dujų degalinę, stoginę, dujų kolonėlę ir suskystintų dujų rezervuarą, dvi kuro kolonėles, požeminį skysto kuro rezervuarą, esančius Vilniaus m., Ukmergės g. 130; įpareigoti UAB „Lit-Invest” nuo žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Saltoniškių g., nukasti žemių šlaitą, esantį ties riba su UAB „Lit-Invest” nuomojamu valstybinės žemės sklypu, atstatant žemės sklypo reljefą į buvusią padėtį pagal pateiktą 2003 m. spalio 9 d. teritorijos topografinį planą; perduoti likusią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas dėl kasacinio skundo padavimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Konstitucijos 23 straipsnyje ir CK 4.39–4.40 straipsniuose garantuojama nuosavybės teisių apsauga: žemės savininkų teisės gali būti ribojamos tik įstatymo numatytais pagrindais. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2004 m. sausio 26 d.) 5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnyje, 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad žemės savininko nuosavybės teisių ribojimai specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų forma yra galimi tik juos įtvirtinant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka planavimo dokumentuose su sąlyga, kad tokių specialiųjų sąlygų (ribojimų) taikymą numato ir pagrindžia specialusis įstatymas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikė, kad specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo, t. y. žemės savininko nuosavybės teisių ribojimo, pagrindas yra vieno iš degalinės projekto brėžinių derinimas, atliktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus atstovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus nuosavybės teisės apribotos Vilniaus miesto Žvėryno šiaurinės dalies detaliuoju planu, nors, ar jame specialios sąlygos nustatytos kasatoriaus žemės sklypams, teismas netyrė. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados dėl specialiųjų sąlygų nustatymo pagrindų iš esmės skiriasi nuo išvardytų teisės normų nuostatų, o pirmosios instancijos teismas jomis nesivadovavo apskritai. Nesant planavimo dokumentuose nustatytų specialiųjų sąlygų, jų atsiradimas bet kokiais kitais pagrindais, įskaitant statybos leidimą, lemiantį apsaugos zonų atsiradimą, laikytinas pažeidžiančiu nuosavybės teises. Kadangi detaliojo planavimo dokumentai konkretizuoja žemės sklypo savininko teises (juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas), detaliojo plano pažeidimas kartu gali reikšti ir žemės savininko teisių pažeidimą. Padarius klaidingą išvadą, kad kasatoriaus nuosavybės teisės teisėtai suvaržytos projekto derinimu ar detaliuoju planu, teismai nepagrįstai atsisakė ginti kasatoriaus nuosavybės teises. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad degalinės projekto derinimo tikslas buvo sutikti su valstybinės žemės sklypų ribojimais. Be to, sutikimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ribojimo yra disponavimas juo. Vadovaujantis CK 1.74 straipsniu, tokiems sandoriams yra privaloma notarinė forma, tačiau degalinės projekto derinimas yra ne notarinės formos.

262. Statybos įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2003 m. spalio 15 d.) 23 straipsnio 9 dalis draudžia statybos leidimu tvirtinti statinio projektą, prieštaraujantį galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, apimantiems ne tik statybos sklypą, bet ir gretimus žemės sklypus, jeigu projektuojamu statiniu keičiamos jų veiklos sąlygos, t. y. išduodamas statybos leidimas susijęs ne tik su nustatytais statybos sklypo, bet ir gretimo žemės sklypo tvarkymo reikalavimais. Taip ši teisės norma aiškintina ją kartu taikant su Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) nustatytu imperatyvu dėl planavimo dokumentų visuotinio privalomumo. Statybos leidimu gali būti keičiama gretimo žemės sklypo teisinė padėtis: jo pagrindu žemės sklypui faktiškai atsirado degalinės apsaugos zonos, tai lėmė ieškovo ūkinės veiklos apribojimus jo žemės sklype. Taip atsitiko, nes degalinės projektas netenkino vienos iš būtinųjų sąlygų, nustatytų Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2003 m. spalio 15 d.) 23 straipsnio 9 dalyje, – jis pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus, nes išduotas statybos leidimas susijęs ne tik su nustatytais statybos sklypo, bet ir gretimo sklypo tvarkymo reikalavimais, o šie nebuvo planuojami nustatyta tvarka. Ginčijamu statybos leidimu leidus statyti degalinę nedelsiant pradėjo galioti specialiųjų sąlygų ribojimai įrengtose degalinės apsaugos zonose, vadinasi, ir toje kasatoriaus žemės sklypų dalyje, kurią apima degalinės apsaugos zonos. Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano sprendiniuose, numatytuose kasatoriaus žemės sklypams, tokių ribojimų nenurodyta. Dėl to skundžiamu statybos leidimu buvo nesilaikyta Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkto reikalavimų: buvo pažeistas Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas, kartu ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos. Viešojo intereso apsauga nereiškia, kad jį valstybinėje žemėje galima įgyvendinti gretimų žemės sklypų privačių savininkų sąskaita, t. y. be teisėto pagrindo keičiant veiklos sąlygas gretimuose žemės sklypuose.

273. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje UAB „Paribys“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. A822–893/2010, konstatavo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010, apibendrino, kad nagrinėjamoje byloje ginčo degalinės statyba yra pažeidžiamos kasatoriaus nuosavybės teisės, kad dėl degalinės viename iš kasatoriaus žemės sklypų statyba negalima visiškai, o kitame – iš dalies, kad degalinės dujų rezervuaras nuo kasatoriui priklausančio prekybos įstaigos administracinio pastato yra nutolęs tik 37,92 m atstumu, pažeidžiant imperatyvųjį 40 m minimalaus atstumo reikalavimą. Nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuotos visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos: neigiami padariniai žemės savininkui ir kaltojo asmens neteisėti veiksmai, netaikydami CK 4.98 – 4.99 straipsnių nuostatų, teismai ginčijamuose procesiniuose sprendimuose atsisakė tenkinti visus negatorinio ieškinio reikalavimus.

284. Nesant įrodymų, teismai konstatavo svarbias aplinkybes, nepateikdamai argumentų, kuo remiantis daromos išvados dėl jų egzistavimo: kad degalinės specialiosios sąlygos buvo nurodytos Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane; kad žemių šlaitas ant kasatoriaus žemės sklypo buvo numatytas ir suderintas degalinės projektu; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad detaliuoju planu kasatoriaus nuosavybės teisės suvaržytos. Byloje esantys įrodymai (detalusis planas, degalinės projekto brėžiniai, aukštesnių teismų sprendimai) liudija priešingai: tokių aplinkybių nebuvo.

295. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo ir nevertino civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ši bylos dalis nagrinėtina iš naujo nustatant nurodytas sąlygas.

30Atsakovas UAB „Lit-Invest“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutinka su teismų išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas šiuos:

311. Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 ir 10 dalys reglamentuoja, kad dėl nustatytų specialiųjų apsaugos zonų žemės savininkai turi teisę reikalauti nuostolių, patiriamų dėl įregistruoto žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Dėl nuostolių atlyginimo žemės savininkas gali kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių ir tokia teise gali pasinaudoti per vienerius metus nuo pranešimo apie specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos. UAB „Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė.

322. UAB „Paribys“ klaidingai teigia, kad šioje byloje priimti teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nes šios ir kasatoriaus nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sprendimu UAB „Paribys“ skundas dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo buvo atmestas. Nėra pagrindo naikinti statybos leidimą, nes apsaugos zonos nustatomos ne statybos leidimais, o teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 2.1 punktą specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos sutartis. Grąžinant žemę K., žemės grąžinimo dokumentuose nurodytas įpareigojimas laikytis nurodytu nutarimu nustatytų apsaugos zonų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi Nr. P-85/2011 konstatavo, kad atstumas nuo degalinės pagal naujausius byloje pateiktus matavimus atitinka 40 ir 50 metrų atstumo nuo degalinės reikalavimus.

333. Teismai teisingai nurodė, kad nepagrįstas reikalavimas nukasti žemės šlaitą, kurio supylimas suderintas su tuomete žemės sklypo, šiuo metu priklausančiu ieškovui, savininke – valstybe. Priešingu atveju būtų suformuotas ydingas precedentas, pagal kurį bet kuris savininkas, naujai įsigijęs žemės sklypą, įgytų teisę reikalauti nugriauti gretimuose žemės sklypuose esančius objektus, kuriems nustatomos apsaugos zonos.

34Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamus teismų sprendimus palikti nepakeistus, atsiliepime dėstomais motyvais sutikdamas su teismų argumentais.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Dėl žemės sklypo savininko pažeidžiamų nuosavybės teisių gynimo

38Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai (čia ir toliau nurodomos teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, jei nepažymėta kitaip). Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

39Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 straipsnis). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį.

40Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį grįsdamas nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudamas, be kita ko, panaikinti ieškovui išduotą degalinės statybos leidimą. Pažymėtina, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat išaiškino, kad ieškovai, prašantys pripažinti atsakovo statinių statybą neteisėta, neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiūrą atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti visų jų priimamų aktų, siekdami apginti savo pažeistas teises, kurias jie turi galimybę apginti kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad statybos leidimo išdavimas patvirtina statytojui suteiktą teisę atlikti statybos darbus ir susiklosčiusius statytojo ir statybos leidimą išdavusių institucijų teisinius santykius. Šie santykiai ir jų dalyviams atsiradusios teisės bei pareigos per se neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to statybos leidimo išdavimo faktas ir jo įregistravimas nesuvaržo gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Tokių padarinių tretiesiems asmenims nesukelia ir statinio projekto patvirtinimo faktas. Taigi ir nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkas, siekdamas CK 4.99 straipsnio pagrindu apginti pažeidžiamą daiktinę teisę, turi įrodinėti neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o ginčyti statybos leidimą, išduotą nepaisant šių pažeidimų, nėra būtina. Ieškovui statybos leidimą ginčijant, jo pripažinimas neteisėtu civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo gali būti svarbus tuo atveju, jei ieškovo nurodomas teisių pažeidimas konstatuojamas, o jo pašalinimas nesuderinamas su statybos leidimo galiojimu.

41Dėl pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų atstumų tarp statinių ir sklypų

42Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas. Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis). Statytojo ir greta statinio esančių sklypų savininkų teisių apsaugą įtvirtina ne pavienės teisės normos, bet jų sistema, nustatanti nuoseklų visų su statyba susijusių veiksmų planavimą, derinimą, atlikimą tokiu būdu, kad būtų apsaugotos tiek statybos dalyvių, tiek trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, taip pat viešasis interesas. Tokią sistemą sudarančios teisės normos išdėstytos ne tik Statybos, bet ir kituose įstatymuose bei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kuriais privaloma vadovautis atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

43Nagrinėjamoje byloje aktualius atstumus tarp pastatų ir kitų statinių bei sklypų ribų reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 5.5. punkte nustatyta, kad už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos statant pastatus ir kitus statinius, minimalūs atstumai iki jų nustatomi pagal 13 lentelę. Šioje lentelėje (minimalūs atstumai nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki pastatų) nustatyta, kad tuo atveju, kai bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa yra iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa 25 kubinių metrų, tai atstumas nuo požeminių suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių yra 40 metrų. Minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki degalinės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 5.4 punkte nustatyta, kad skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 metrų žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas, joje draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas, o degalinių apsaugos zona neturi būti gretimų sklypų ribose.

44Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 51 punkte nustatyta, kad atstumas nuo suskystintų dujų degalinių požeminių rezervuarų, kai bendra rezervuarų talpa yra iki 100 kubinių metrų, o maksimali vieno suskystinto kuro rezervuaro talpa yra 25 kubiniai metrai, iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių turi būti 40 metrų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 53 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir kitų statinių iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 metrų, o 49 punkte nustatyta, kad suskystintų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos). Taigi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai yra analogiški reikalavimams, nustatytiems STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriuje.

45Ieškovas teigia, kad išvardytos apsauginės zonos, patekdamos į ieškovui priklausančių sklypų teritoriją, faktiškai keičia pareiškėjo žemės sklypų užstatymo intensyvumo rodiklį: viename – nuo 3 iki 0, kitame – iki 2,3. Dėl to ieškovas negali pastatyti ir parduoti 5820 kv. m bendro ploto administracinių patalpų. Nors atsakovas UAB „Lit-invest“ nesutinka su priežastiniu ryšiu tarp faktiškai esančių apsaugos zonų aplink degalinę ir nurodyto užstatymo intensyvumo rodiklio mažėjimo, jis neneigia fakto, kad apsaugos zonos, lemiančios teisės aktuose nustatytus suvaržymus, patenka į ieškovo sklypus. Atsakovas taip pat nurodo, kad nuo ieškovui priklausančio administracinio pastato atitraukus požeminio suskystintųjų dujų rezervuarą reikalaujamu atstumu, atitinkamas pažeidimas pašalintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad leistinas atstumas nuo degalinės iki šiuo metu ieškovo sklype esančių pastatų nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo be jo sutikimo degalinės pastatymu suvaržius jo galimybę ateityje statyti statinius savo sklype (nurodyta arba mažesne užstatymo intensyvumo rodiklio apimtimi).

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, išaiškino, kad statytojas privalo laikytis imperatyvaus pobūdžio teisės aktų reikalavimų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, nes tokie reikalavimai turi tam tikrus viešuosius tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis nurodytu išaiškinimu 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimta administracinėje byloje UAB „Paribys“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. A822–893/2010, atmetė UAB „Lit-Invest“ argumentą, kad atitinkami atstumai buvo suderinti su tuomečiu gretimo žemės sklypo savininku, pažymėdamas, kad atstumus tarp statinių ir pastatų bei tarp statinių iki sklypo ribos reglamentuojančios Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos nenumato galimybės mažinti šiose nuostatose nustatytų minimalių atstumų sutikus gretimo sklypo savininkui arba teismo sprendimu, taigi, nustatyti reikalavimai atstumams yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad apsaugos zonų minimalių atstumų nuo degalinės tvoros ar kuro rezervuarų mažinti nėra galimybės, tačiau šie atstumai, sutikus gretimo sklypo savininkui, gali įsiterpti į jo sklypą. Tokį savininko sutikimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Dėl valstybės, kaip buvusios šiuo metu ieškovui priklausančių sklypų savininkės, veiksmų ir jų reikšmės bus pasisakyta toliau nutartyje.

47Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Privatinės teisės požiūriu tokių sąlygų nustatymas reiškia daiktinių teisių į žemę suvaržymų nustatymą.

48Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomųjų aplinkos apsaugos reikalavimų LAND 1-98, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85, 4.1 punkte buvo nustatyta, kad skystojo kuro degalinės miestuose ir miesteliuose, taip pat degalinės prie magistralinių ir krašto kelių statomos pagal parengtas ir patvirtintas degalinių išdėstymo schemas (specialiuosius planus), laikantis nustatyta tvarka patvirtintų miestų, miestelių ir kitų teritorijų bendrojo plano sprendinių, jų pakeitimų bei papildymų, parengus detalųjį planą bei statybos projektą.

49Detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Vienas teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Statybos atveju žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorijų planavimo dokumentų registras. Visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 dienų praneša Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1, 3 dalys). Dar išsamiau detalusis planavimas buvo reglamentuojamas degalinės projektavimo metu galiojusiose Detaliųjų planų taisyklėse, patvirtintose Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159.

50Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 2.3 punkte taip pat nurodyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

51Pagal CK 4.9 straipsnio 2 dalį daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui, tačiau jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ir su jais susiję juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnis). Prašymą įregistruoti daiktines teises į svetimą daiktą ar teisių į daiktus suvaržymus bei juos patvirtinančius dokumentus paduoda šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar suinteresuotas jų įregistravimu asmuo (CK 4.256 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys).

52Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įrašyti būtent degalinės apsaugos zonos nustatymą patvirtinantys ieškovo teisių suvaržymai, todėl ieškovas neturėjo galimybės apie juos sužinoti įstatyme nustatyta tvarka prieš įsigydamas žemės sklypą.

53Išdėstytas teritorijų detaliojo planavimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo reglamentavimas, galiojęs ieškovo degalinės statybos leidimo išdavimo ir statybos pradžios metu, yra pagrindas konstatuoti, kad ši teisinio reglamentavimo sritis sudaro nuoseklią sistemą teisės normų, užtikrinusių, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vienų asmenų naudai varžančios kitų asmenų nuosavybės teises, gali būti nustatytos tik įstatymo nustatyta tvarka ir pagrįsta apimtimi, statybų iniciatoriui atlikus detalųjį planavimą, suderinus su visais suinteresuotais asmenimis numatomus jų daiktinių teisių pakeitimus ir išviešinus juos viešuosiuose registruose. Tokių teisės aktų reikalavimų laikymasis užtikrino esamų ir būsimų suvaržytų daiktų savininkų teisėtų lūkesčių apsaugą, taip pat Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintą nuosavybės teisių apsaugą. Nesilaikant šio reglamentavimo specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suformuojančios apsaugos zonas aplink degalinę, negalėjo būti ir, kaip matyti iš bylos duomenų, nebuvo nustatytos. Byloje nėra duomenų, kad statytojas būtų įstatymų nustatyta tvarka sprendęs klausimą dėl degalinės apsaugos zonų nustatymo už savo sklypo ribų. Kadangi esant degalinei, pirmiau nurodyti veiklos apribojimai Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatytu atstumu aplink degalinę dėl saugumo priežasčių vis dėlto yra taikomi, tai neteisėtai suvaržytų daiktinių teisių turėtojas turi teisę jas ginti tiek negatoriniu reikalavimu, tiek reikalaudamas atlyginti padarytą žalą.

54Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išvardytų sisteminiais ryšiais susijusių teisės normų visumą, sprendžia, kad aS. ir B. K. Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane, Tai, kad buvo patvirtintas Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas, nereiškia, kad buvo įvykdyti pirmiau išvardyti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai atlikti detalųjį planavimą, būtiną konkrečiai ginčo degalinės statybai.

55Dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų

56Sprendžiant dėl degalinės eksploatavimo nutraukimo reikalavimo, svarbu įvertinti šio reikalavimo turinį ir pagrindą: ar jis reiškiamas, laikantis pozicijos, kad degalinės neeksploatavimas yra teisės aktuose nustatytų specialiųjų sąlygų netaikymo prielaida, ar kitu pagrindu. Tik po to galima motyvuotai spręsti dėl pagrindo tenkinti šį reikalavimą buvimo. Tokiam tikslui pasiekti nustatytina, ar, atsižvelgiant į atitinkamų teisinių santykių reglamentavimą, tokio reikalavimo patenkinimas panaikintų neteisėtai atsiradusį ir šiuo metu faktiškai esantį ieškovo daiktinių teisių suvaržymą, ar tokiam tikslui pasiekti turi būti reiškiamas kitoks reikalavimas, pvz., pakeisti ginčo pastatų paskirtį į tokią, kuriai netaikomos specialiosios sąlygos, arba įrengti degalinę taip, kad jai taikomos specialiosios sąlygos nedarytų neigiamos įtakos ieškovo teisėms. Pažymėtina, kad teismas turi užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principų laikymąsi ginant nuosavybės teises, kad jų gynimu būtų padaryta kuo mažesnė žala teises pažeidusiam asmeniui. Ieškovui siekiant pasirinkti tinkamas ir proporcingas savo teisių gynybos priemones, teismas, laikydamas jas netinkamomis, turi išsamiai motyvuoti jų netaikymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, uždraudus UAB „Lit-Invest” eksploatuoti degalinę, būtų pažeistas viešasis interesas, suteiktas prioritetas UAB „Paribys“ teisėms. Apeliacinės instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Lit-Invest” eksploatuoja degalinę ar ne, greta esančių žemės sklypų užstatymo intensyvumas nepasikeis. Pažymėtina, kad nors degalinės eksploatavimas yra susijęs ir su viešuoju interesu, jis gali ir turi būti įgyvendinamas įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius ieškovo statybos galimybių suvaržymą, tačiau atmetus jo prašomas taikyti gynybos priemones, nenurodžius, kaip ginti pažeistą teisę, kasacinio teismo teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.

57Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas supylė šlaitą. Jis teigia, kad tai atliko teisėtai, suderinęs su ankstesniu gretimo sklypo savininku – valstybe. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad reikalavimas nukasti žemės šlaitą, kuris buvo suderintas su ankstesniu žemės sklypo savininku, yra nepagrįstas. Be to, UAB „Paribys“ 2004 m. rugsėjo 15 d. perkant žemės sklypą šis šlaitas jau buvo. Pasisakant dėl šio negatorinio reikalavimo svarbiausia nustatyti pirmiau nurodytą aplinkybę – ar ieškovo nurodomais veiksmais jo nuosavybės teisės pažeistos. Faktas, kad pažeidimas ieškovui įsigyjant žemės sklypą jau buvo padarytas, neturi reikšmės jo kvalifikavimui pažeidimu. Jei teismas padaro išvadą, kad šlaito supylimo veiksmai buvo teisėti, jis turi ją motyvuoti remdamasis atitinkamu teisiniu reglamentavimu ir konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais, kad veiksmai, turintys įtakos ne statytojo, bet gretimam sklypui, buvo teisėti ir atsiradę padariniai perėjo paskesniems sklypo savininkams.

58Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalį žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka.

59Šioje byloje nebuvo visapusiškai ištirtos ieškovo nuosavybės teisės suvaržymų atsiradimo aplinkybės, nenustatytas dėl jų patiriamų nuostolių dydis, asmuo ar asmenys, kuriems tenka atsakomybė už nurodytų suvaržymų atsiradimą ir kitos galimos civilinei atsakomybei reikšmingos aplinkybės.

60Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teismai, konstatavę, kad ieškovo nuosavybės teisės suvaržytos, tačiau nėra jų gynimo būdų, neatskleidė bylos esmės, todėl bylos aplinkybes būtina nagrinėti iš naujo. Kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, būtinumu užtikrinti išsamų didelės apimties tyrimą, o dėl to būtų pagrįsta užtikrinti bylos šalių teisę į apeliaciją, tai byla išimties tvarka perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

61Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos bylą išnagrinėjus.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

63Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutartį bei grąžinti bylą pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Eglei Berželionytei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Paribys“ atstovams teisininkui A. B., advokatui... 4. atsakovo UAB „Lit-Invest“ atstovui advokatui Gintarui Balčiūnui,... 5. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovėms Renatai Jašinskienei ir... 6. trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovas UAB „Paribys“ kreipėsi į teismą prašydamas:... 10. pripažinti neteisėtu 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr.... 11. uždrausti UAB „Lit-Invest” eksploatuoti skysto kuro ir dujų degalinę,... 12. priteisti iš UAB „Lit-Invest” 153 795 Lt nuostolius;... 13. įpareigoti UAB „Lit-Invest” nuo žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus... 14. Ieškovas, motyvuodamas šį reikalavimą, nurodė, kad dėl atsakovo UAB... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį... 17. Teismas padarė išvadą, kad ne ginčijamas statybos leidimas ieškovui daro... 18. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pareikštas negatorinis ieškinys,... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas... 21. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės... 22. Ieškovas nenurodo, kaip degalinės eksploatavimas pažeidžia jo nuosavybės... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. Ieškovas kasaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 25. 1. Konstitucijos 23 straipsnyje ir CK 4.39–4.40 straipsniuose garantuojama... 26. 2. Statybos įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2002 m. liepos 2... 27. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d.... 28. 4. Nesant įrodymų, teismai konstatavo svarbias aplinkybes, nepateikdamai... 29. 5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo ir nevertino... 30. Atsakovas UAB „Lit-Invest“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį... 31. 1. Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 ir 10 dalys reglamentuoja, kad dėl... 32. 2. UAB „Paribys“ klaidingai teigia, kad šioje byloje priimti teismų... 33. 3. Teismai teisingai nurodė, kad nepagrįstas reikalavimas nukasti žemės... 34. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Dėl žemės sklypo savininko pažeidžiamų nuosavybės teisių gynimo... 38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 39. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo... 40. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį grįsdamas... 41. Dėl pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų atstumų tarp statinių ir... 42. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra... 43. Nagrinėjamoje byloje aktualius atstumus tarp pastatų ir kitų statinių bei... 44. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 45. Ieškovas teigia, kad išvardytos apsauginės zonos, patekdamos į ieškovui... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimta... 47. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį specialiosios žemės naudojimo... 48. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomųjų... 49. Detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės... 50. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės... 51. Pagal CK 4.9 straipsnio 2 dalį daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu... 52. Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nustatytos specialiosios... 53. Išdėstytas teritorijų detaliojo planavimo ir specialiųjų žemės naudojimo... 54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išvardytų sisteminiais ryšiais... 55. Dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų... 56. Sprendžiant dėl degalinės eksploatavimo nutraukimo reikalavimo, svarbu... 57. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas supylė šlaitą. Jis teigia, kad... 58. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 22 straipsnio 14... 59. Šioje byloje nebuvo visapusiškai ištirtos ieškovo nuosavybės teisės... 60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas... 61. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...