Byla 1-269-634/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A., jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei, kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ) mieste, išsiskyręs, dirbantis, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Nustatė

2kaltinamasis A. L. 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.47 val., tiksliau nenustatytu laiku, garaže Nr. ( - ), esančiame garažų bendrijoje „A.“, esančioje ( - ), dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, veikdamas dėl mažareikšmės dingsties, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarė jam nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą. Šiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

3Kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną dirbo namuose, jam reikėjo pagalbos, todėl nuėjo į garažus ieškoti pažįstamo G.. G. nebuvo. Pamatė, kad pas R. atidarytas garažas, užėjo pas jį. R. buvo dešiniajame kampe, V. P. stovėjo kairiame kampe. Abu buvo nusisukę. R. linktelėjo pasisveikindamas ir priėjo prie V.. V. atrodė girtas ir šnekėjo neaiškiai. V. jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Jis V. dėl to sudavė delnu per žandą. Jis su V. draugauja, yra šiam kaip tėvas. Tuo metu pastebėjo, kad iš priekio atbėga R. užsimojęs su kažkokiu daiktu. Jis, stovėdamas prie mašinos, užsidengė galvą kaire ranka, o dešinę ranką ištiesė į priekį, kad prie jo neprieitų. R. atsitrenkė į jo ranką ir atšoko atgal, tuo metu jam V. su alkūne į saulės rezginį trenkė. Po šito smūgio jis suklupo, nes užgniaužė kvapą. Tada jis V. sudavė į tą patį žandą, o R. vėl užsimojęs atbėgo jam trenkti. Jis padarė tokį pat veiksmą, kaip ir prieš tai - ištiesė ranką, o R. atšoko, apsisuko ir pabėgo į lauką. Kai R. nubėgo prie durų, jis V. stumtelėjo į petį, kad pargriūtų. Po to apsisuko ir išėjo namo. Kontakto metu rankas laikė savo galvos aukštyje. Jo ūgis - 182 cm, nukentėjusysis už jį žemesnis. Nukentėjusysis galva atsitrenkė į jo ištiestą ranką. Mašina stovėjo taip, kaip vaizdo įraše. Priekyje mašinos buvo tarpas. P. buvo prie kairiojo priekinio automobilio kampo, o jis - prie kairiojo automobilio rato. Nukentėjusysis buvo mašinos priekyje. V. iš viso sudavė 3 kartus, bet vienas smūgis buvo daugiau stūmimas per petį, kad jį pargriauti, nes jis vos ant kojų stovėjo. Daugiau asmenų aplink nebuvo. V. ir E. pažįsta. Tą dieną su E. D. tik telefonu kalbėjo, neatsimena apie ką šnekėjo. Tą dieną nei E., nei V. įvykio nematė. Su E. D. apie įvykį kalbėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Įvykio dieną su niekuo nekalbėjo apie įvykį garaže, tik su sugyventine. Kai kalbėjo su E., jis klausė, kas ten buvo. D. jau žinojo apie įvykį, pasakė, kad telefonu jam skambino ir gąsdino, nesakė kas skambino. D. papasakojo, kad jis buvo prieš tai prie garažų ir jį išvarė, todėl tokia versija iš nukentėjusiojo pusės sugalvota, kad D. jį pasamdė ir jis ėjo kažką daryti. Po įvykio su P. kalbėjo po kažkiek laiko. P. jam sakė, kad nieko neprisimena, nieko nežino ir nieko nesupranta, kas ir kaip buvo. Pats yra apie 10 metų yra treniravęsis kovų menų. Jei būtų smogęs, tai nukentėjusysis būtų nukritęs. Nukentėjusysis nenukrito, čia buvo tik gynyba atstatant ranką. R. A. turi pagrindą jį apkalbėti, jį kažkas primokino, kad taip galima gauti iš jo pinigų. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jis gynėsi.

4Nukentėjusysis R. A. parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio 19 d. nuėjo į garažą Nr. ( - ), esantį ( - ). Nuėjo kartu su V. P., turėjo apklijuoti mašinos stiklą dažymui, padažyti slenksčius. Automobilis į garažą buvo įvarytas priekiu. Garažo ilgis 3 metrai. Nuo automobilio iki sienų gal pusę metro atstumas. Iš priekio irgi apie pusę metro. Valdas vairuotojo pusėje prie mašinos sparno buvo, o jis dešinėje pusėje dažė slenksčius. Pakėlęs galvą pamatė nugriuvusį V.. Šalia stovėjo T., tai yra kaltinamasis A.. Paklausė A. „kam tu žmogų daužai?“ A. peršoko per V., priėjo prie jo ir sudavė porą smūgių. Sudavė į galvos kairės pusės smilkinį, paskui į dantis. Davė su kumščiu, dešine ranka. Jie vienas priešais kitą stovėjo. A. visiškai nieko nesakė. Jis pats buvo išgėręs butelį alaus. Apsvaigęs nesijautė. Ar kaltinamasis buvo apsvaigęs, nežino. Nematė, kiek smūgių buvo suduota V.. Jis rankose nieko neturėjo, kaltinamajam nebandė suduoti. Tuo metu buvo dešinėje automobilio pusėje prie priekio, nes norėjo slenksčius padažyti, rankose turėjo purškiamų dažų balionėlį. Tuo metu, kai L. priėjo prie jo, balionėlį buvo palikęs ant žemės. L. jam tiesiogiai sudavė smūgius, jis į L. neatsitrenkė. Automobilis jam buvo iš dešinės pusės, jis veidu stovėjo į garažo sieną ir nugara į automobilį. Į sieną neatsitrenkė, neatsimena, kodėl anksčiau taip nurodė. Filmuojant garažo aplinka buvo tokia pati, kaip įvykio metu. Po smūgių liko stovėti. Atlaikė tuos 2 smūgius ir nesusvyravo. Nekrito ir netrenkė galvos į sieną. Smūgius kaltinamasis sudavė į kairę galvos pusę su dešine ranka. Neprisimena tiksliai visų aplinkybių, praėjo metai laiko. E. ir V. prie garažo buvo atėję, jie alaus negėrė, nes jis juos išvarė, jie susipyko. Jie paskui nebegrįžo, neprisimena ar E. ir V. su kaltinamuoju grįžo atgal. Kai pirmiau pasakojo, tai teisingai pasakojo. Gali būti, kad jie grįžo kartu. Policijos pareiškime kas parašyta, tai teisingai parašyta. Jam operavo galvą ir jo atmintis pablogėjo. Taip išeina, kad kaltinamasis jį sumušė dėl to, kad jis išvijo E. ir V.. Kai jį sumušė, iškvietė policiją, A. jau buvo išėjęs. Paskui atvažiavo žentas N. su marčia ir iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje padarė nuotrauką ir parvažiavo namo. Paskui po 3 d. jį į Kauną vežė, nes iš pradžių nieko nejautė, galvojo, kad tik dantys išbyrėjo, o paskui pradėjo skaudėti galvą. Jį Kaune operavo, pragulėjo 8 dienas. Po to įvykio, kol buvo namie, niekur nebuvo nugriuvęs ar susižalojęs. Tas dienas buvo namuose, niekur nėjo. Kitą dieną po įvykio alkoholinių gėrimų garaže negėrė ir į garažą nebuvo nuėjęs. Jam išmušė 4 dantis, dar 2 ištraukė iš viso 6 dantys. Už dantis prašo priteisti 5983,19 eurų. Dantų nesitvarkė, tokią sumą parašė daktaras, kad dantys tiek kainuos. Po to įvykio su V. P. nebendravo. Kai kreipėsi į Jonavos medikus, jį norėjo siųsti į Kauną pasidaryti nuotrauką. Nevažiavęs, nes tuo metu atrodė normaliai, tik po 3 d. pajuto galvoje skausmą. Pas teismo medikus jam niekas nesiūlė kreiptis. Kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Traumos bendravimui blogai atsiliepia, dantų nėra, sunku bendrauti su kitais žmonėmis. Ankščiau buvo gera atmintis, o dabar bloga atmintis. Dabar pamiršta daug ką, anksčiau taip nebuvo.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2015-06-01 nukentėjusysis R. A. parodė, kad A. (L.) priėjo prie jo ir sudavė 1-2 smūgius rankos kumščiu į veido sritį, taip išmušdamas 6 priekinius viršutinius dantis, po smūgio pradėjo klibėti vienas viršutinis ir vienas apatinis dantys (1 tomas, 20 b. l.). Apklaustas liudytoju 2015-11-20 nukentėjusysis R. A. parodė, kad jo ankstesnės apklausos metu netiksliai buvo užrašyta, kad tuo metu E. ir V. stovėjo lauke prie garažo, ir jie turėjo visą įvykį matyti. Iš tiesų jis jų nematė, tik galvojo, kad taip turėtų būti, nes manė, kad tai E. pasikvietė A. jį sumušti už tai, kad juos išvijo nuo garažo. Kodėl ankstesnės apklausos metu tyrėja užrašė, kad A. sudavė smūgį kumščiu į burnos sritį, po ko jis nugriuvo ir atsitrenkė į sieną – nežino, galbūt neteisingai suprato, galbūt netiksliai užrašė, o jis neatidžiai skaitė protokolą. A. tikrai sudavė du smūgius, nugriuvęs nebuvo ir niekur neatsitrenkė (1 tomas, 28-33 b. l.).

6Liudytojas V. P. parodė, kad R. A. turėjo pas save garaže remontuoti mašiną. Jie su R. nuėjo į garažą, ten šveitė ir gruntavo automobilį. Alkoholį vartojo, gėrė vyną. Vyno išgėrė stiklinę, bet buvo apsvaigęs, nes prisiuostė skiediklių. A. daugiau vartojo, jis buvo apgirtęs, neatrodė apsvaigęs. Po to užėjo E. ir V. K.. R. su jais susipyko. Kai atėjo E. ir V. jie atsinešė alaus ir žodis po žodžio susipyko su R.. Konfliktas kilo dėl to, kad stovi prie garažo. Baigėsi tuo, kad R. su vamzdžiu vijosi per kiemą abu. Keiksmų buvo, bet fizinio kontakto nebuvo. Paskui tie draugai nebuvo grįžę, jis taip nesakė tyrėjui. A. L. vienas buvo užėjęs. Jis jo neatpažino tada, negražiai „pasiuntė“. Už tai gavo per veidą nuo An. Kai gavo pirmą smūgį, nugriuvo ant kairio šono. Kojos buvo į mašinos galą link garažo durų, o galva buvo ties priekiniu ratu. R. A. tuo momentu buvo automobilio priekyje, R. A. veiksmus matė. R. ar su raktu ar su metaliniu kažkokiu daiktu puolė ant A.. A. gynėsi, su ranka užsidenginėjo ir barkštelėjo R. per dantis. Tie dantys iškrito. Paskui R. pabėgo kažkur už garažo ir kurį laiką jo nebuvo. A. apsisuko ir išėjo namo. Paskui atvažiavo R. dukra iškvietė greitąją, iškvietė policiją, jį su R. nuvežė į priimamąjį. Po įvykio su E. ir V. bendravo, jie neprašė nieko nepasakoti. Pas tyrėją tikrai sakė, kad R. A. puolė su metaliniu daiktu, nežino, kodėl tai neužrašyta protokole. Su L. po įvykio bendravo sekančia dieną į vakarą, neatsimena apie ką kalbėjo. Aptarinėjo įvykius, neatsimena, ką L. jam pasakojo. E. jam sakė, kad jis nuėjo pas A. ir pasisakė, kad R. juos nuvijo nuo garažo. Teisingi šitie parodymai. Teisingi parodymai, kad R. jam pasakojo, kad po įvykio jam pablogėjo sveikata. Skambinėjo E., paklausti kas įvyko. Skambino dėl įvykio, bet jie nekalbėjo. Jam pasakė padėti ragelį ir jis nekalbėjo.

7Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2015-05-28 V. P. parodė, kad 2015-05-19 į garažą užėjo E. D. ir V. K., su savimi atsinešė alaus. R. A. juos sudrausmino, kad čia negertų. E. labai supyko ir išėjo. Praėjus pusvalandžiui jie grįžo atgal su draugu A. L.. Į garažą užėjo A. L., kuris priėjo prie jo ir nieko nesakęs su kumščiu tris kartus trenkė į veidą. Nuo suduotų smūgių parkrito ant žemės, bandė keltis, bet vėl A. sudavė dar 4 smūgius kumščiu jam į galvą ir jis tuo metu prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės nepamena, nepamena ir nematė kaip buvo sumuštas R. A. (1 tomas, 55 b. l.). Apklaustas liudytoju 2016-03-24 V. P. parodė, kad jis stovėjo prie kairiojo automobilio šono ir rinko nuo grindinio įrankius, R. tuo metu kažką darė ties automobilio priekiu, dešinėje automobilio pusėje. Išgirdo, kad kažkas įeina į garažą kažką sakydamas, atsisuko link vartų norėdamas pažiūrėti, kas atėjo ir tuoj pat pajuto smūgį kažkokiu daiktu į burnos sritį, nuo smūgio nugriuvo ant grindų tarp automobilio ir garažo sienos, atrodo ant kairiojo šono, galva link automobilio priekio. Net nespėjo pamatyti kas įėjo į garažą, nepažino žmogaus pagal jo balsą, nepastebėjo kas ir kuo sudavė smūgį, nes tai įvyko visiškai netikėtai, tiesiog nespėjo susigaudyti. Nuo smūgio, matomai, prarado sąmonę, nes daugiau nieko neatsimena. Atsimena, kad atsigavęs pamatė, jog sėdi ant žemės prie garažo vartų, jį prilaiko R., pastarasis kažkam paskambino, atvažiavo lyg tai R. dukra ir žentas, liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atrodo, kad kitą dieną po įvykio jis nuėjo pas A. ir šis pasakė, kad tą įvykio dieną pas jį atėjo E. ar tai V., ar jie abu, kažkuris iš jų pasiskundė, kad R. juos išvijo iš garažo. Neatsimena, kad būtų A. sudavęs smūgį alkūne į saulės rezginį, netgi bijotų jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, kadangi A. seniai, prieš daug metų sportavo karate (1 tomas, 56-60 b. l.).

8Liudytojas E. D. parodė, kad R. A. yra pažįstamas. Įvykis galėjo būti 2015 m. gegužės 19 d. Tą dieną buvo nuėjęs pas R. A. į garažą ( - ), buvo su V. K.. Nuėjo atsigerti alaus, nes jam paskambino V. P.. R. juos pamatęs užpyko ir išvarė. Jis su K. išėjo, atgal negrįžo, su V. K. išsiskyrė ( - ) g. Kai A. išvijo iš garažo, jie nebuvo nuėję pas L.. Vakare, jam būnant namuose pradėjo skambinti V. P.. Valdas paskambinęs pasakojo, kad juos kažkas sumušė, kas sumušė nesakė. P. A. L. pažįsta. R. A. irgi skambino ir pradėjo gąsdinti, nesupratęs dėl ko. R. A. skambino, paskui jis jam atskambino, nes skambino iš nežinomo numerio. R. A. sakė, kad „bus šakės“, daugiau konkrečiai nieko nesakė. Patvirtino, kad įvykio metu naudojosi telefonu, kurio numeris ( - ). Įvykio dieną su L. telefonu bendravo. Prašė jo, kad leistų mašiną pasiremontuoti. Kalbėjo po išėjimo iš garažo, valanda, gal dvi buvo praėję. A. L. jam nieko nepasakojo, kad buvo kažkoks konfliktas. Apie tos dienos konfliktą žino iš V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Šiandien neatsimena visko, nes daug laiko praėjo. Nepamena, ką jam L. pasakojo. Pasakojo, kad jis ėjo pas G. V., užėjo pas R. paklausti, ar nematė G., ir tada kilo konfliktas. Pasakojo, kad R. ant A. puolė su gelžgaliu. A. apsigynė, tą gelžgalį išmušė. Girdėjęs, kad R. A. po to įvykio kitą dieną garaže gėrė su K. Š.. Iš pačio K. girdėjo, kad jie gėrė. K. Š. netoli garažo gyvena. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė šitų aplinkybių, nes nemanė, kad tai būtina sakyti.

9Liudytojas V. K. parodė nukentėjusįjį R. A. pažįstantis iš matymo. E. D. žino kaip A.. Neigia buvęs pas R. A. garaže 2015 m. gegužės 19 d. Garažuose lankosi, bet ne pas A., ateina pas draugą G.. Apie R. A. sumušimą nieko nežino. Nematė konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, žino tik iš pasakojimų, kad konfliktas kilo nukentėjusiojo garaže. Jam papasakojo T. L. gal praėjus savaitei po įvykio, ką pasakojo neatsimena, sakė, kad buvo konfliktas ir viskas. Apie tą įvykį taip pat yra kalbėjęs su V. P.. Dabar neatsimena, ką pasakojo, nes jam nelabai tai rūpėjo. Iš pasakojimų girdėjo, kad nukentėjęs patyrė sužalojimą, gal galėjo būti praeitų metų gegužės mėnesį.

10Liudytoja S. G., dirbanti greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialiste ( - ), susipažinusi su greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėmis, parodė, kad įvykio neprisimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. A. kvietimo kortelėje pažymėta, kad galvoje buvo minkštųjų audinių sužalojimas, sutinimas, veide buvo kraujavimas, atitinkamoje grafoje yra pažymėjusi, kad tai buvo užpuolimas, tokie duomenys žymimi remiantis pacientų žodžiais apie įvykio aplinkybes, todėl yra įsitikinusi, kad šiuo atveju būtent pacientas nurodė, kad buvo užpultas. Grafoje „Preliminari diagnozė“ nurodyta „smegenų trauma“. Paprastai tokia diagnozė užrašoma, esant paciento nusiskundimams, atitinkantiems galvos traumų požymius – galvos svaigimas, trumpalaikis ar ilgalaikis sąmonės praradimas ir kt. Kokius nusiskundimus buvo išsakęs šis pacientas – nepamena. V. P. kvietimo kortelėje yra pažymėjusi atitinkamoje kortelės grafoje, kad galvoje buvo minkštųjų audinių sužalojimas, kad tai buvo užpuolimas, matomai, pagal pacientų nurodytas įvykio aplinkybes. Kadangi tarnybiniame automobilyje girtumo matuoklio neturi, todėl ji negali rašyti į GMP kvietimo kortelę, ar pacientai apsvaigę nuo alkoholio. Kartais, akivaizdžiai pacientui esant stipriai girtam, pažymi, kad jaučiasi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Šiuo atveju jokio įrašo apie tai nei R. A., nei V. P. kvietimo kortelėje nėra (1 tomas, 86-88 b. l.). Jei jie būtų buvę girti, kortelėje būtų pažymėjusi, kad jaučiasi alkoholio kvapas.

11Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį dirbo ( - ). Įvykio nelabai prisimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015-05-19 dirbo pagal darbo grafiką. Įvykio dėl sumušto vyro ( - ) esančiuose garažuose beveik neatsimena, kadangi daug būna tokių iškvietimų dėl muštynių. Pagal informaciją apie įvykį iš Policijos registruojamų įvykių žurnalo mato, kad iškvietimas dėl sumušto R. A. buvo gautas 2015-05-19 20.51 val., todėl ( - ) budėtojo nurodymu jis ir patrulis J. D. išvyko į garažus, esančius ( - ). Nukentėjusiojo asmens neprisimena, prisimena, kad vietoje iš kažko sužinojo, kad nukentėjusiajam būnant garažuose, kažkas atvažiavo ir jį sumušė. Kas atvažiavo, kiek asmenų, kokiu transportu, kuo, kaip ir į kurias kūno vietas sumušė – visų šių aplinkybių negali nurodyti, nes nepamena arba tokių aplinkybių niekas nepapasakojo, o gal pamiršo. Kažkas minėjo, kad nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, atrodo, kad tuo pat metu buvo sumuštas ir dar vienas vyras (1 tomas, 93-94 b. l.).

12Liudytojas J. D. parodė dirbantis policijoje patruliu. 2015 m. gegužės mėn. gavo iškvietimą, kad garažuose sumuštas žmogus Nuvažiavus rado kruviną žmogų, sakė, kad šalimais iš kažkurio garažo vyriškis sumušė. Dėl ko sumušė, neatsimena. Atrodo, kad nurodė gatvę, kur gyvena tas asmuo, kuris sumušė.

13Liudytoja J. A. parodė, kad nukentėjusysis R. A. yra jos uošvis. Gegužės 19 d. praėjusiais metais R. A. paskambino jos vyrui ir pasakė, kad buvo sumuštas garaže. Vyras negalėjo nuvykti, nes buvo sulaužyta koja. Bijojusi viena važiuoti, tai važiavo kartu su kartu R. A. žentu N. J.. Garaže rado sumuštą uošvį, kartu buvo V., kurio pavardės neatsimena. Uošvis pasakojo, kad atėjo kažkoks vyriškis ir davė į smilkinį, dantų priekinių nebuvo. V. sakė, kad atėjo ir trenkė kažkoks vyras. Jie įvardino tą vyrą, bet kadangi jo nepažįsta, neatsimena. Sakė, kad atėjo iš niekur nieko ir trenkė. V. buvo guzas iškilęs ant galvos. Uošvis su V. nebuvo girti, gal buvo kažkiek išgėrę. R. A. žentas iškvietė greitąją pagalbą ir jie išvažiavo į priėmimą. Uošviui kažkoks vyras priėmime skambino, telefonas netilo, kažkoks vyras skambinėdavo ir grasino. Ji irgi su juo kalbėjo, sakiusi neskambinti. Skambinęs asmuo sakė, kad „kai parvažiuosi tau bus blogai“, uošviui grasino ir V. skambino paskui ne kartą. V. skambino tas pats asmuo. Irgi grasino. Uošvis klausė – „už ką mane sumušei“, grasinimai buvo tikrai, pati girdėjusi. Po to uošvį parvežė namo. Nežino ką uošvis veikė kitą dieną. Su uošviene kalbėjusi savaitė po įvykio, ji sakė kad uošviui negerai su sveikata - galvą skauda, svaigsta.

14Liudytojas N. J. parodė, kad R. A. yra jo uošvis. Paskambino J. A. ir pasakė, kad uošviui išmušti dantys, viena bijojo važiuoti, paprašė kad važiuotų kartu. Nuvažiavo, uošvis buvo visas kruvinas, vienoj rankoj dantis laikė, o kitoj – skuduriuką. Su juo buvo dar V.. Sakė, kad atėjo, trenkė V., paskui trenkė uošviui. Sakė, kad 2 kartus trenkė į smilkinį ir į dantis. Nurodė, kad A. trenkė, pažįstamas sakė. Mušė dėl to, kad neleido gerti. V. buvo išgėręs, sėdėjo ant kėdės, nes jam silpna buvo. Uošvis buvo išgėręs, bet nebuvo visai girtas. Iškvietė greitąją, pats į gydymo įstaigą nevažiavo. Po 3 dienų uošviui galvą skaudėjo, reikėjo į klinikas vežti. Nuo to sumušimo skaudėjo, nes jam anksčiau niekada galvos neskaudėdavo. Po to įvykio kitur jis nebuvo sužalotas, negirdėjo, kad jis būtų dar kažkokią traumą patyręs.

15Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusysis R. A. yra jos sutuoktinis. Viskas įvyko 2015 m. gegužės 19 d. Po darbo pamačiusi kelis praleistus sūnaus skambučius telefone ir žinutę paskambinti. Apie 22.00 val. paskambino sūnui ir jis pasakė, kad tėvas sumuštas. Bendradarbė pavežė ją iki ligoninės, ten laukė marti J. A., vyras ir V. P.. Paskui marti visus išvežiojo po namus. Bebūnant priimamajame, į V. telefoną kažkas skambinėjo, jie atėmė iš V. telefoną ir marti tą telefoną išjungė. Turbūt E. skambino, kad bus blogai. Vyras buvo sumuštas, kruvinas buvo veidas. Valdas irgi buvo sumuštas. Guzas jam matėsi ant veido. Kvapas alkoholio buvo nuo jų, jie ten gal alaus išgėrę buvo. Nebuvo, kad girti ar griuvinėtų. Abu nervuoti buvo. R. pasakojo, kad kai grįžo į garažą, tvarkė mašiną, ruošė dažymui. Kai įėjo A. jis nematė, sako tik pamatė, kad V. nugriuvo, pagalvojo, kad jam negera pasidarė. Jis ėjo pasižiūrėti ir gavo smūgius. Sakė, kad jam trenkė iš kumščio. Sumušė dėl to, kad E. nuvarė, nes jis su kažkokiu vyriškiu gėrė prie garažo. Pasiuntė juos ir jie turbūt nuėjo A. paprašyti. Garaže buvo vienas A., o tų jau nebebuvo. Vyrui buvo sumuštas veidas ir išmušti dantys. Paskui, kai jis parvažiavo, kai atslūgo veidas, sakė, kad galva sukasi. Jam niekada galvos neskaudėdavo. Paprašė užregistruoti pas šeimos gydytoją, gavo siuntimą į Kauno klinikas ir ten paskui vyrą operavo. Iki įvykio vyras sveikata nesiskundė. Po įvykio buvo namie, nes veidas buvo sutinęs, buvo išmušti priekiniai dantys. Jis nebuvo iš namų išėjęs. Nuo įvykio gal 3 d. praėjo, kai kreipėsi į medikus. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad jai ligoninėje skambino E. ir prašė nerašyti pareiškimo. Ji nesutikusi su tuo prašymu. Važiuojant namo iš priimamojo, V. P. sakė, kad R. gavo dėl to, kad pasiuntė E.. Apie A. veiksmus nieko nesakė. R. sakė, kad V. sumušimo negalėjo matyti, nes tuo metu buvo nugriuvęs.

16Liudytojas R. K. parodė dirbantis gydytoju odontologu UAB „R.“. Apie įvykį nieko nežino. Pacientas pasakė, kad buvo sumuštas, neteko dantų ir jam reikia kainos, kiek jam kainuos atstatyti. R. A. surašė pažymą dėl žandikaulio protezavimo. Apžiūrėjo nukentėjusįjį. Pažymoje nurodyta preliminari sąmata, bet tai nėra gydymo planas. Pirmiau reikia atlikti gydymą ir paskui galima įvertinti. Nurodęs implantavimo variantą. Mano, kad niekas nenorėtų, turėjęs savus dantis, pasidaryti išimamą plokštelę, žmogus prasčiausiai ir jausis su ja. Implantavimas nepinga tik brangsta. Jei kreipsis vėliau jam dar brangs gydymas. Šios pažymos nėra oficialioje raštvedyboje. Čia ne gydymo planas.

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1820/15(02) R. A. konstatuotas nepatikslintas nepatikslintų dantų mechaninis sužalojimas, įvardintas kaip „išmušimas“, bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Dantų sužalojimas gali būti siejamas su 2015-05-19 patirta trauma, tačiau negalima detalizuoti nei traumos mechanizmo, nei nustatyti sveikatos sutrikdymo masto dėl dantų sužalojimo, kadangi neįvardinta nei kurie, nei kiek dantų buvo pažeista. Kadangi kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu buvo diagnozuotas tik praėjus 16 dienų po 2015-05-19 traumos, jo ryšys su šia trauma yra abejotinas. Kategoriškai paneigti minėtos traumos ir kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu ryšį negalima, nes kompiuterinės tomogramos ir operacijos aprašymo duomenys apytikriai atitinka traumos laiką. Trauminis išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra nepatikslintos bukos traumos pasekmė ir šiuo atveju atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (2 tomas, 28 b. l.).

18Ekspertas S. M. dėl minėtos išvados paaiškino, kad sužalojimas padarytas suduodant kažkokiu buku daiktu, o kada, nei kokiu būdu buvo padaryta trauma, negali atsakyti. Išvadoje minima, kad trauma diagnozuota praėjus 16 dienų. Pagal klinikinius duomenis, tai ką mato kompiuterinė tomografija ir ką mato operuodami chirurgai, tai maždaug atitinka įvykio laiką. Galėjo suduodant į dantis tokia trauma būti, bet iš esmės turėjo būti kietu, buku daiktu traumuota galva. Suduodant kumščiu smūgį galėjo išsivystyti tokia trauma, nes kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu atsiranda būtent dėl to, kad traumuojama galva. Sudavimas į dantis neturi reikšmės, į kurią pusę išsilies kraujas. Pagal kraujo išsiliejimą nesprendžiama apie traumos mechanizmą. Traumuojant dešinę galvos pusę, gali kraujas išsilieti ir vienoje, ir kitoj pusėje. Toks sužalojimas gali būti nuo bet kokio buko galvos traumavimo. Nesutinka su kolegos L. G. išvada, kad smūgis turėjo būti į dešinę pusę, nes kraujas išsiliejo į kairiąją pusę. Abejotiną traumos ryšį su įvykiu grindžia tuo, kad trauma buvo nustatyta praėjus ilgam laiko tarpui, nuo gegužės 19 d. iki birželio 4 d., kai buvo diagnozuotas išsiliejimas. Tokią traumą galima pravaikščioti net nepastebėjus, paskui žmogus antrą kartą susitraumuoja, būna kitoje pusėje arba papildomas kraujo išsiliejimas. Tik tada yra matoma, kad yra šviežias ir senas kraujo išsiliejimas.

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 6/2016(02) R. A. konstatuotas nepatikslintas nenustatytų dantų mechaninis sužalojimas įvardintas kaip „išmušimas“ bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu. Kadangi dantų būklė tiksliai nurodyta tik 2015-12-17 medicinos dokumentų išraše/siuntime, todėl nustatyti, kiek ir kokių dantų neteko R. A. 2015-05-19 dėl patirtos galvos traumos nėra galimybės. Kadangi nėra tiksliai žinoma, kiek R. A. neteko dantų iki 2015-05-19 patirtos galvos traumos, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra galimybės. Neįvardintas dantų išmušimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, bei galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-05-19. Tai patvirtina įrašai VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriaus apžiūros gydymo lapo kopijoje. Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, padarytas paveikus veido ir galvos sritį kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis 2015-05-19 patirtos galvos traumos pasėkoje, nes galvos smegenų kompiuterinės tomogramos ir galvos operacijos aprašymo duomenys apytikriai atitinka galvos traumos padarymo laiką. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai R. A. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. smūgių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja, kojos keliu ir panašiai. Sužalojimai R. A. padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku (2015-05-19) ir aplinkybėmis (2 tomas, 36-39 b. l.).

20Ekspertas L. G. dėl minėtos išvados paaiškino, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. Labai abejotina, kad galėjo atsitrenkti, čia yra tiesioginė trauma. Po tokio sužalojimo gali būti šviesusis periodas, kai nukentėjusysis gali nejausti jokių pasekmių, išsiliejus kraujui į smegenis žmogus gali būti sąmoningas, o po to padidėjus spaudimui į smegenis gali pradėti jausti pasekmes, ko pasėkoje žmogus buvo paguldytas į ligoninę ir operuotas. Šis šviesusis periodas nuo kiekvieno žmogaus individualiai priklauso. Tikėtina, kad trauma padaryta 2015 m. gegužės 19 d., nes kompiuterinės tomogramos duomenys rodo ir požymiai, rasti atliekant operaciją, atitinka traumos padarymo laiką. Vienas smūgis buvo į veido sritį, kadangi viršutiniai dantys buvo išmušti ir buvo paveikta, o antras smūgis buvo į galvos sritį. Nėra tiesioginių duomenų, į kurią vietą buvo smūgis, todėl yra sprendžiama pagal tai, kur buvo konstatuotas kraujo išsiliejimas. Kraujo išsiliejimas buvo kairėje pusėje, reiškia suduodant smūgi buvo paveikta dešinė galvos pusė. Galimybės, kad buvo į kairę galvos pusę smūgis, negalima atmesti. Medicininiai duomenys liudija, kad buvo suduoti 2 smūgiai. Vienas smūgis buvo suduotas kada buvo išmušti dantys, nes yra medicininiai duomenys. Apie kitą smūgį galima spręsti tik iš to, kad buvo suduota į priešingą pusę kraujo išsiliejimui. Galimybė, kad po pirmo smūgio krentant ir atsitrenkiant galėjo gautis toks sužalojimas neatmetama. Kraujo išsiliejimas ateityje gali atsiliepti įvairiai. Gali nebūti jokių pasekmių, gali būti psichoneurologiniai pakitimai, atminties sutrikimas, gali ir epilepsija išsivystyti. S. M. pirminėje specialisto išvadoje parašė, kad kategoriškai paneigti minėtos traumos ir kraujo išsiliejimo po kietuoju dangau ryšį negalima, nes kompiuterinės tomografijos ir operacijos aprašymo duomenys atitinka traumos laiką. Ekspertas S. M. neneigia, kad buvo trauma padaryta įvykio metu, todėl didelio prieštaravimo tarp dviejų išvadų nėra.

21Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. A. 2015-05-28 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2015-05-19 vakare apie 20.50 val. jam būnant ( - ) esančiame garaže Nr. ( - ), jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, E. draugas, gyvenantis ( - ) ir be jokio reikalo ir nieko nesakęs kumščiu trenkė vieną kartą tiesiai į dantis, nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į sieną. Po suduoto smūgio iškrito 8 dantys ir pradėjo smarkiai kraujuoti. Tai pamatę E. su draugais iš garažo pasišalino, o jis iš karto paskambino Nr. 112 į pagalbos centrą, kad atvyktų policijos pareigūnai, kuriems atvykus informavo apie įvykį. Fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – garažas Nr. ( - ) garažų bendrijoje „A.“, ( - ) mieste (1 tomas, 4-10 b. l.).

22Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. A. atpažino kaltinamąjį A. L. kaip asmenį, kuris 2015-05-19 jam sudavė smūgius. (1 tomas, 21-22 b. l.).

232015-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu, darant vaizdo įrašą, nukentėjusysis R. A. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, tai yra parodė įvykio vietą bei nurodė aplinkybes, kuriomis jis buvo sužalotas. Nukentėjusysis parodė, kad V. P. stovėjo prie automobilio kairiojo priekinio sparno, kur nukrito gavęs A. L. smūgį, nurodė, kad jis pats stovėjo prie dešiniojo priekinio automobilio rato, nurodė, kad kaltinamasis A. L. praėjo pro automobilio priekyje buvusį tarpą iki sienos, priėjo prie jo ir sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į galvos kairį šoną ir vieną smūgį į dantis. Neatsimena, kuris smūgis buvo pirmas (1 tomas, 38-41 b. l.).

24Dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. A. 2015-06-17 pateikė UAB „R.“ pažymą, iš kurios matyti, kad R. A. suprotezuoti viršutinį žandikaulį kainuos 5983,19 eurų (1 tomas, 26-27 b. l.).

25VšĮ Jonavos ligoninė pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles, kur užfiksuota, jog R. A. ir V. P. sumušti, patyrė smegenų traumas (1 tomas, 140-144 b. l.).

26Išanalizavus telekomunikacijų įvykių išklotines nustatyta, kad 2015-05-19 18 val. 36 min. kaltinamasis A. L. telefonu bendravo su E. D. (1 tomas, 193,196 b. l.).

27Taip pat nustatyta, kad 2015-05-19 laikotarpiu nuo 21 val. 58 min. iki 22 val. 02 min. R. A. vieną kartą skambino E. D., po to E. D. tris kartus skambino R. A., bendra pokalbių trukmė – 2 minutės (1 tomas, 191-192, 196 b. l.).

28Taip pat nustatyta, kad 2015-05-19 laikotarpiu nuo 20 val. 29 min. iki 23 val. 37 min. min. V. P. du kartus skambino E. D., o E. D. 6 kartus skambino V. P. (1 tomas, 194, 196 b. l.).

29Apžiūros protokolai patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2015-05-19 20.47 val. gauto skambučio į BPC garso įrašą. Iš pokalbio stenogramos turinio matyti, kad kalbėjęs vyras prisistatė kaip R. A., nurodė, kad jam išmušė dantis pažįstami asmenys. Užpuolikų buvo trys. Vyriškis skambina pakartotinai, prašo sujungti su Jonavos policija, nurodo, kad „nesinori, kad pabėgtų tie balvonai iš įvykio vietos“ (2 tomas, 6-9; 10-13 b. l.).

30Apžiūros protokole pateikta garso įrašo stenograma iš garso įrašo kopijos, atsiųstos Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (2015_05_19_21-06-36_25.09867451570.mp3“). Pokalbio su BPC metu moteris, nurodžiusi, kad sumušė jos uošvį R. A., kalba, kad jam išmušti dantys. Pasakoja, kad yra kitas sumuštas asmuo, V. P., kuris po smūgio buvo nukritęs, netekęs sąmonės, serga epilepsija (2 tomas, 14-22 b. l.).

31Dėl įrodymų vertinimo

32Kaltinamasis A. L. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

33Kaltinamasis A. L. savo kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį nepripažino. Jis pripažino dalį faktinių aplinkybių, tai yra pripažino, kad 2015-05-19 vakare buvo nukentėjusiojo R. A. garaže, kur tarp jo ir V. P. kilo konfliktas, tačiau nepripažino tyčia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamasis parodė, kad R. A. puolė ant jo su kažkokiu metaliniu daiktu, o jis gynėsi nuo užpuolimo, du kartus ištiesė ranką į priekį. R. A. atsitrenkė į jo kumštį ir atšoko. Įvykio dieną teigia su liudytoju D. ir K. nebendravęs.

34Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus atmeta kaip prieštaraujančius surinktų įrodymų visumai ir konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta.

35Visų pirma teismas remiasi nukentėjusiojo R. A. parodymais. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad būtent kaltinamasis A. L. 2015-05-19 vakare atėjo į jo garažą, sudavė smūgį V. P., po ko šis nugriuvo. Po to A. L. priėjo prie jo ir sudavė porą smūgių. Sudavė į galvos kairės pusės smilkinį, paskui į dantis. Davė su kumščiu, dešine ranka. Išmušė dantis. Po keleto dienų pradėjo skaudėti galvą, buvo operuotas klinikose. Tam tikros nukentėjusiojo R. A. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, detalės skiriasi. R. A. 2015-05-28 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2015-05-19 vakare apie 20.50 val. jam būnant ( - ) esančiame garaže Nr. ( - ), jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, E. draugas, gyvenantis ( - ) ir be jokio reikalo ir nieko nesakęs kumščiu trenkė vieną kartą tiesiai į dantis, nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į sieną. Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad A. L. jam sudavė 1-2 smūgius į veidą, teisme R. A. nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius kumščiu, vieną į galvą, kitą – į dantis. Teismas šiuos neatitikimus vertina kaip neesminius, galimai sąlygotus nukentėjusiojo patirtos galvos traumos.

36Esmines aplinkybes, tai yra aplinkybes, kad būtent kaltinamasis jam sudavė smūgius į galvą, R. A. nuosekliai patvirtino visų apklausų metu, parodymo atpažinti metu nurodė kaltinamąjį A. L. kaip asmenį, kuris jį sužalojo. Liudytojai J. A., N. J., D. A. bendravo su nukentėjusiuoju R. A. iš karto po įvykio. Jie patvirtino R. A. duotus parodymus, tai yra patvirtino, kad R. A. po įvykio nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis A. L., kad sumuštas jis buvo būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė teisme.

37Be to, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2015-05-19 20.47 val. gauto skambučio į BPC garso įrašas patvirtina, kad R. A. iš karto po įvykio nurodė, kad buvo užpultas ir sumuštas (2 tomas, 6-9; 10-13 b. l.).

38Kaltinamasis nurodo, kad jis gynėsi, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, o nukentėjusysis susižalojo, du kartus atsitrenkdamas į kaltinamojo atstatytą kumštį. Visų pirma, tokie parodymai logiškai neįtikinami. Antra, šią A. L. versiją paneigia nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad A. L. sudavė jam du smūgius kumštimi į galvą, bei specialisto išvados, kuriose nurodytas sužalojimų R. A. padarymo mechanizmas prieštarauja kaltinamojo duotiems parodymams. Specialisto išvadoje Nr. PKG 6/2016(02) konstatuojama, kad „sužalojimai R. A. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. smūgių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja, kojos keliu ir panašiai“ (2 tomas, 36-39 b. l.). Ekspertas L. G., teismo posėdyje paaiškindamas specialisto išvadą, nurodė, kad sužalojimai yra tiesioginė trauma nuo smūgio, jie nėra būdingi griuvimo, atsitrenkimo traumai.

39Kaltinamasis A. L. nurodė, kad konfliktą R. A. garaže sukėlė nepagarbus V. P. elgesys su juo. Tačiau visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad konfliktas kilo ne spontaniškai, ne dėl V. P. elgesio, o dėl to, kad nukentėjusysis R. A. nuvijo nuo savo garažo alų gėrusius V. K. ir E. D..

40Kad toks konfliktas tarp R. A. ir minėtų asmenų buvo, patvirtino pats nukentėjusysis R. A. bei liudytojai V. P. bei E. D.. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. A. 2015-05-28 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, E. draugas, gyvenantis ( - ) ir be jokio reikalo ir nieko nesakęs kumščiu trenkė vieną kartą tiesiai į dantis, nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į sieną. Po suduoto smūgio iškrito 8 dantys ir pradėjo smarkiai kraujuoti. Tai pamatę E. su draugais iš garažo pasišalino (1 tomas, 4-10 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. A. pripažino, kad „policijos pareiškime kas parašyta, tai teisingai parašyta. Jam operavo galvą ir jo atmintis pablogėjo. Taip išeina, kad kaltinamasis jį sumušė dėl to, kad jis išvijo E. ir V.“.

41Susipažinus su skambučio į BPC garso įrašo stenograma matyti, kad nukentėjusysis R. A. BPC darbuotojui aiškiai nurodė, kad „jam išmušė dantis pažįstami asmenys. Užpuolikų buvo trys“. Vyriškis skambina pakartotinai, prašo sujungti su Jonavos policija, nurodo, kad „nesinori, kad pabėgtų tie balvonai iš įvykio vietos“.

42Liudytoja D. A. parodė, kad R. A. jai sakė, jog jį sumušė dėl to, kad E. nuvarė, nes jis su kažkokiu vyriškiu gėrė prie garažo. Liudytojas N. J. parodė, kad R. A. jam sakė, jog sumušė pažįstamas A., mušė dėl to, kad neleido gerti. Kad būtent dėl to buvo sumuštas R. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė ir V. P. (1 tomas, 55 b. l.).

43Liudytojos J. A. ir D. A. parodė, kad po įvykio, jau nuvykus į gydymo įstaigą, tiek R. A., tiek V. P. skambino kažkoks asmuo, greičiausiai E., ir grasino. Liudytojas V. P. parodė, kad jam skambino E. D. paklausti kas nutiko. Telekomunikacijų įvykių išklotinės patvirtina šiuos liudytojų parodymus. Jos patvirtina, kad įvykio dieną vakare E. D. skambino kaltinamajam A. L., o vėliau, R. A. ir V. P. būnant gydymo įstaigoje, jiems aktyviai skambinėjo E. D.. Nors E. D. tvirtino apie konfliktą sužinojęs tik praėjus kuriam laikui, tačiau paminėtos telekomunikacijų įvykių išklotinės objektyviai paneigia tokius liudytojo parodymus ir leidžia juos vertinti kaip nepatikimus. Teisiamojo posėdžio metu ir liudytojas V. P. pripažino, jog E. D. jam sakė, kad jis nuėjo pas A. ir pasisakė, kad R. juos nuvijo nuo garažo.

44Visuma šių įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis A. L. sumušė nukentėjusįjį R. A. dėl to, kad šis nuvijo nuo savo garažo E. D. ir V. K.. Tuo pačiu tai dar kartą patvirtina, kad kaltinamojo A. L. keliama įvykių versija neatitinka tikrovės.

45Kaltinamojo A. L. naudai teisme liudijo liudytoju apklaustas V. P., įvykio metu buvęs R. A. garaže. Tačiau teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja, juos atmeta, laikydamas nepatikimais ir štai dėl ko. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju tiek 2015-05-28, tiek 2016-03-24 V. P. nenurodė jokių detalių apie R. A. sužalojimą, paliudydamas, kad po A. L. jam suduotų smūgių jis nugriuvo ir prarado sąmonę, kas vyko toliau, neatsimena. Nukentėjusysis R. A. patvirtino tokius V. P. parodymus. Be šių asmenų parodymų, būtent tokią įvykių seką patvirtina ir BPC pateikti garso įrašai. Pokalbio su BPC metu (2015_05_19_21-06-36_25.09867451570.mp3“) moteris, nurodžiusi, kad sumušė jos uošvį R. A. (tai yra liudytoja J. A.), kalba, kad jam išmušti dantys. Pasakoja, kad yra kitas sumuštas asmuo, V. P., kuris po smūgio buvo nukritęs, netekęs sąmonės, serga epilepsija (2 tomas, 14-22 b. l.). Logiška manyti, kad J. A. pagalbos centro darbuotojams perdavė tas žinias, kurias sužinojo iš įvykio vietoje buvusių R. A. ir V. P., jų neišgalvodama ir neiškraipydama. Taigi teismas pripažįsta nustatyta, kad po to, kai kaltinamasis A. L. sudavė smūgį (ar smūgius) V. P., pastarasis nugriuvo ant žemės ir neteko sąmonės, todėl R. A. sužalojimo aplinkybių nematė. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. P. pakeitė parodymus ir įvykius nupasakojo pagal kaltinamojo A. L. patektą versiją, t. y. liudijo, kad jis matė, kaip R. A. puolė A. L. su geležiniu daiktu, o A. L. gynėsi ištiesdamas ranką. Liudytojas teismui negalėjo logiškai paaiškinti parodymų keitimo priežasties. Tokie parodymai akivaizdžiai neatitinka teismo aukščiau konstatuotų aplinkybių, todėl atmetami kaip nepatikimi.

46Tiek pats nukentėjusysis R. A., tiek liudytojai J. A., N. J., D. A. nuosekliai parodė, kad po nagrinėjamo įvykio garaže nukentėjusysis R. A. buvo namie, niekur kitur nesusižalojo, o praėjus keletui dienų pradėjo skųstis galvos skausmais. Nors liudytojas E. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio kitą dieną garaže gėrė su K. Š., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nesurinkta. E. D. tokias aplinkybes nurodė tik teisme, o kaltinamasis A. L. prašymą apklausti liudytoju K. Š. atsiėmė, pareikšdamas, kad jis kalbėjo su K. Š. ir šis nurodė apie tai nieko neatsimenantis (3 tomas, 10 b. l.).

47Teismas, pripažindamas, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 6/2016(02), kur konstatuota, kad R. A. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, 36-39 b. l.). Analogiškai nukentėjusiojo R. A. patirti sužalojimai įvertinti ir specialisto išvadoje Nr. G 1820/15(02) (2 tomas, 28 b. l.).

48Formaliai vertinant, tarp dviejų byloje pateiktų teismo medicinos specialistų išvadų galima rasti prieštaravimų. Atlikus pakartotinį komisijinį tyrimą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 6/2016(02), kurioje nurodoma, kad „galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, padarytas paveikus veido ir galvos sritį kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis 2015-05-19 patirtos galvos traumos pasėkoje, nes galvos smegenų kompiuterinės tomogramos ir galvos operacijos aprašymo duomenys apytikriai atitinka galvos traumos padarymo laiką“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1820/15(02) nurodoma: „ Kadangi kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu buvo diagnozuotas tik praėjus 16 dienų po 2015-05-19 traumos, jo ryšys su šia trauma yra abejotinas“. Tačiau toje pačioje išvadoje konstatuojama, kad „kategoriškai paneigti minėtos traumos ir kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu ryšį negalima, nes kompiuterinės tomogramos ir operacijos aprašymo duomenys apytikriai atitinka traumos laiką. Apklaustas teismo posėdžiu metu ekspertas L. G. paaiškino, kad po tokio sužalojimo gali būti šviesusis periodas, kai nukentėjusysis gali nejausti jokių pasekmių, išsiliejus kraujui į smegenis žmogus gali būti sąmoningas, o po to padidėjus spaudimui į smegenis gali pradėti jausti pasekmes, ko pasėkoje žmogus buvo paguldytas į ligoninę ir operuotas. Šis šviesusis periodas nuo kiekvieno žmogaus individualiai priklauso. Tikėtina, kad trauma padaryta 2015 m. gegužės 19 d., nes kompiuterinės tomogramos duomenys rodo ir požymiai, rasti atliekant operaciją, atitinka traumos padarymo laiką. Tarp byloje esančių išvadų didelio prieštaravimo nėra, nes ir pirmojoje išvadoje nepaneigiama, kad galvos smegenų trauma galėjo būti padaryta 2015-05-19.

49Aptarti įrodymai rodo, kad R. A. buvo konstatuota smegenų trauma, kuri galėjo būti patirta 2015-05-19. Nukentėjusiojo R. A. parodymai apie tai, kad jis traumos pasekmes pajuto ne iš karto, o praėjus kažkuriam laiko tarpui, neprieštarauja medicininiams duomenims. Įvertinus nukentėjusiojo ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus, specialistų išvadas, kaltinamojo keliama prielaida, kad nukentėjusysis galvos smegenų traumą patyrė kitoje vietoje ir kitu laiku, atmetama kaip visiškai nepagrįsta. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis R. A. galvos smegenų traumą, įvertintą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, neabejotinai patyrė dėl kaltinamojo A. L. veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte.

50Taip pat pasitvirtino ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. L. nukentėjusiajam R. A. padarė nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą. Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 6/2016(02) konstatuojamas „nenustatytų dantų mechaninis sužalojimas įvardintas kaip „išmušimas“, tiksliau nenurodant dantų skaičiaus, motyvuojant tuo, kad „dantų būklė tiksliai nurodyta tik 2015-12-17 medicinos dokumentų išraše/siuntime“. Tačiau patį sužalojimo faktą ir išmuštų dantų skaičių patvirtina nukentėjusiojo bei po įvykio su juo bendravusių asmenų parodymai.

51Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo pateikta versija dėl tiriamų įvykių niekuo nepagrįsta. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. A. parodymus patikimai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

52Kaip minėta anksčiau, nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo dėl to, kad pastarasis išvarė prie jo garažo buvusius E. D. ir V. K.. Kaltinime nurodyta, kad A. L. veikė be jokios dingsties. Nustačius aiškius kaltinamojo veiksmų motyvus, patikslintina, kad kaltinamasis veikė dėl mažareikšmės dingsties. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia faktinių veikos aplinkybių. Kadangi veikos motyvai buvo nagrinėjami įrodymų tyrimo metu, dėl jų pasisakė ir pats kaltinamasis, todėl taikyti BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas (kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams) pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad toks faktų vertinimas nereiškia, jog pakanka duomenų pripažinti, jog prie padaryto nusikaltimo prisidėjo E. D. ir (ar) V. K..

53Teismas konstatuoja įrodyta, kad kaltinamasis A. L. 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.47 val., tiksliau nenustatytu laiku, garaže Nr. ( - ), esančiame garažų bendrijoje „A.“, esančioje ( - ) tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarė jam nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu.

54Dėl veikos kvalifikacijos

55Kaltinamojo A. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad suduodamas nukentėjusiajam kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno sritį (galvą), neabejotinai padarys šiam sužalojimus ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Specialisto išvada Nr. PKG 6/2016(02) patvirtina, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

56Kaltinamajam A. L. inkriminuotas jo padarytą veiką kvalifikuojantis požymis – veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007).

57Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. L. veikė siekdamas atkeršyti nukentėjusiajam R. A. dėl to, kad šis išvarė prie jo garažo buvusius E. D. ir V. K.. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, chuliganiškų paskatų kvalifikuojamasis požymis inkriminuotas pagrįstai. Paminėti elgesio motyvai vertintini kaip menkavertė, mažareikšmė dingstis, o kaltinamojo veiksmai nelaikytini atliktais dėl asmeninių motyvų. Kaltinamojo reakcija į konfliktą buvo aiškiai neadekvati. Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis į įvykio vietą atėjo siekdamas ne išspręsti ir taip jau pasibaigusį konfliktą, o keršyti, taip demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir viešąją tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166/2013).

58Dėl bausmės

59BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

60Skiriant bausmę A. L. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

61Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis A. L. neteistas, baustas administracine tvarka (2 tomas, 66-69 b. l.), psichiatrinėse gydymo įstaigose nesilankė (2 tomas, 45, 47, 52 b. l.), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 tomas, 49 b. l.), dirbantis. UAB „J. H.“ pateiktoje charakteristikoje A. L. charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, 57 b. l.), UAB „B. J.“ pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai, iš darbo buvo atleistas už pravaikštas, darbe iniciatyvos nerodė ir pažangos nepadarė, kad pasiektų labai gerų darbo rezultatų, su bendradarbiais sutarė gerai, nekonfliktavo (2 tomas, 59 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

62Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad A. L. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, į jo asmenybę, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam po sužalojimo labai sunkių liekamųjų reiškinių nenustatyta, į nusikalstamų veiksmų intensyvumą (suduoti du smūgiai), į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

63Pažymėtina, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

64Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

65Dėl civilinių ieškinių

66Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2054,15 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiojo R. A. gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (1 tomas, 48-51 b. l.). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam A. L. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

67Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. patikslintame civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamojo A. L. priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5983,19 eurų turtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro preliminari viršutinio žandikaulio dantų protezavimo kainą. Iki šios dienos išmušti dantys neprotezuoti, jis tokios sumos, kurią reikia sumokėti gydytojui, neturi. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus dėl prarastų dantų, dėl patirtos galvos traumos suprastėjo atmintis, nuolat sukasi galva, jaučia emocinį ir dvasinį diskomfortą (2 tomas, 166-168).

68Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

69Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis R. A. buvo sunkiai sužalotas – neteko dantų, jam diagnozuota sunki galvos smegenų trauma, dėl ko nukentėjusysis patyrė jo asmens pažeminimą, stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias ir skausmą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo operuojamas, traumos padariniai išliko iki šiol, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, sumažėjo bendravimo galimybės, taigi iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Žala padaryta tiesiogine tyčia, byloje nėra duomenų apie sunkią turtinę kaltinamojo padėtį. Atvirkščiai, registrų duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, yra dirbantis.

70Teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą. Priteisiamos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, siekia iki 100 000 Lt (28 900 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2005, 2K-172-942/2016, 2K-7-489/2016).

71Įvertinęs šių kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

72Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina pažymėti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. nepateikė tinkamų įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio. Byloje esanti UAB „R.s“ pažyma patvirtina, kad nukentėjusiajam būtinas odontologinis gydymas, kad preliminariai gydymas gali kainuoti 5983,19 eurų, tačiau jos nepakanka spręsti dėl padarytos turtinės žalos dydžio. Pažymą surašęs gydytojas odontologas R. K. parodė , kad pažymoje nurodyta preliminari sąmata, bet tai nėra gydymo planas. Pirmiau reikia atlikti gydymą ir paskui galima įvertinti. Esant tokiai situacijai, būtina vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

73Civilinių ieškinių užtikrinimui taikytinas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į A. L. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį Ateities g. 8, Jonavoje (BPK 116 straipsnis).

74Dėl proceso išlaidų

75Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė duomenis, kad tarnyba paskyrė advokatę Marytę Vietaitę teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. A.. Pagal 2016-11-07 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-11934 advokato užmokestis sudarė 339,64 eurus (3 tomas, 31 b. l.). Ši suma, kadangi priimamas apkaltinamasis nuosprendis, priteistina iš A. L. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

76Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

Nutarė

77A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

78A. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

79Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L. 2054,15 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 15 ct) išlaidų nukentėjusiojo R. A. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą ( - ).

80Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L. R. A. naudai 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

81Pripažinti R. A. teisę į turtinės žalos atlyginimą iš A. L., o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

82Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsniu, 151 straipsniu, iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. L., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, perleisti, dovanoti, įkeisti, sunaikinti ar kitaip realizuoti. Turto saugotoju skirti turto savininką A. L..

83Nuosavybės teisių apribojimą taikyti siekiant užtikrinti civilinių ieškinių, kuriuos pareiškė R. A., a. k. ( - ) ir Kauno teritorinė ligonių kasa, kodas 188783839 (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679) išieškojimą.

84Priteisti iš A. L. valstybės naudai 339,64 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 64 ct) R. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank“, AB Nr. ( - ) nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

85Dvi kompaktines plokšteles su BPC, GMP kvietimų įrašais, dvi kompaktines plokšteles su nukentėjusiojo R. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu ir mobilaus ryšio abonentų telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, palikti saugoti byloje.

86Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius... 2. kaltinamasis A. L. 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.47... 3. Kaltinamasis A. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną dirbo... 4. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio 19 d. nuėjo... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 6. Liudytojas V. P. parodė, kad R. A. turėjo pas save garaže remontuoti... 7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti... 8. Liudytojas E. D. parodė, kad R. A. yra pažįstamas. Įvykis galėjo būti... 9. Liudytojas V. K. parodė nukentėjusįjį R. A. pažįstantis iš matymo. E. D.... 10. Liudytoja S. G., dirbanti greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos... 11. Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį dirbo ( - ). Įvykio... 12. Liudytojas J. D. parodė dirbantis policijoje patruliu. 2015 m. gegužės mėn.... 13. Liudytoja J. A. parodė, kad nukentėjusysis R. A. yra jos uošvis. Gegužės... 14. Liudytojas N. J. parodė, kad R. A. yra jo uošvis. Paskambino J. A. ir... 15. Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusysis R. A. yra jos sutuoktinis. Viskas... 16. Liudytojas R. K. parodė dirbantis gydytoju odontologu UAB „R.“. Apie... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 18. Ekspertas S. M. dėl minėtos išvados paaiškino, kad sužalojimas padarytas... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 20. Ekspertas L. G. dėl minėtos išvados paaiškino, kad nustatyti sužalojimai... 21. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo... 22. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. A. atpažino kaltinamąjį A. L.... 23. 2015-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu, darant vaizdo įrašą,... 24. Dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. A.... 25. VšĮ Jonavos ligoninė pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo... 26. Išanalizavus telekomunikacijų įvykių išklotines nustatyta, kad 2015-05-19... 27. Taip pat nustatyta, kad 2015-05-19 laikotarpiu nuo 21 val. 58 min. iki 22 val.... 28. Taip pat nustatyta, kad 2015-05-19 laikotarpiu nuo 20 val. 29 min. iki 23 val.... 29. Apžiūros protokolai patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos... 30. Apžiūros protokole pateikta garso įrašo stenograma iš garso įrašo... 31. Dėl įrodymų vertinimo... 32. Kaltinamasis A. L. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką,... 33. Kaltinamasis A. L. savo kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį... 34. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus atmeta kaip prieštaraujančius... 35. Visų pirma teismas remiasi nukentėjusiojo R. A. parodymais. Nukentėjusysis... 36. Esmines aplinkybes, tai yra aplinkybes, kad būtent kaltinamasis jam sudavė... 37. Be to, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2015-05-19 20.47... 38. Kaltinamasis nurodo, kad jis gynėsi, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, o... 39. Kaltinamasis A. L. nurodė, kad konfliktą R. A. garaže sukėlė nepagarbus V.... 40. Kad toks konfliktas tarp R. A. ir minėtų asmenų buvo, patvirtino pats... 41. Susipažinus su skambučio į BPC garso įrašo stenograma matyti, kad... 42. Liudytoja D. A. parodė, kad R. A. jai sakė, jog jį sumušė dėl to, kad E.... 43. Liudytojos J. A. ir D. A. parodė, kad po įvykio, jau nuvykus į gydymo... 44. Visuma šių įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad... 45. Kaltinamojo A. L. naudai teisme liudijo liudytoju apklaustas V. P., įvykio... 46. Tiek pats nukentėjusysis R. A., tiek liudytojai J. A., N. J., D. A. nuosekliai... 47. Teismas, pripažindamas, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo... 48. Formaliai vertinant, tarp dviejų byloje pateiktų teismo medicinos... 49. Aptarti įrodymai rodo, kad R. A. buvo konstatuota smegenų trauma, kuri... 50. Taip pat pasitvirtino ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. L.... 51. Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad... 52. Kaip minėta anksčiau, nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo... 53. Teismas konstatuoja įrodyta, kad kaltinamasis A. L. 2015 m. gegužės 19 d.... 54. Dėl veikos kvalifikacijos... 55. Kaltinamojo A. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti... 56. Kaltinamajam A. L. inkriminuotas jo padarytą veiką kvalifikuojantis požymis... 57. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. L. veikė siekdamas... 58. Dėl bausmės... 59. BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo... 60. Skiriant bausmę A. L. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo... 61. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas.... 62. Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad A. L. padarė... 63. Pažymėtina, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, todėl laisvės atėmimo... 64. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina iki... 65. Dėl civilinių ieškinių... 66. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2054,15 eurų civilinį ieškinį... 67. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. patikslintame civiliniame... 68. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 69. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis R. A.... 70. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 71. Įvertinęs šių kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam... 72. Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina pažymėti, kad... 73. Civilinių ieškinių užtikrinimui taikytinas laikinasis nuosavybės teisių... 74. Dėl proceso išlaidų... 75. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė duomenis, kad... 76. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,... 77. A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 78. A. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 79. Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį... 80. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį dalyje dėl... 81. Pripažinti R. A. teisę į turtinės žalos atlyginimą iš A. L., o klausimą... 82. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsniu, 151 straipsniu, iki... 83. Nuosavybės teisių apribojimą taikyti siekiant užtikrinti civilinių... 84. Priteisti iš A. L. valstybės naudai 339,64 Eur (tris šimtus trisdešimt... 85. Dvi kompaktines plokšteles su BPC, GMP kvietimų įrašais, dvi kompaktines... 86. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...