Byla 2K-716/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Prano Kuconio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant D. Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui, gynėjui R. Lupeikai, nukentėjusiajai F. L., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendis: G. G. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Iš M. G. ir G. G. solidariai priteista 9 241 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo F. L. ir A. L.

2Pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu G. G. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas už tai, kad kartu su M. G. 2005 m. gruodžio 26 d., apie 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro „Kartenos užkandinė“, esančio Kretingos r., Kartenoje, Plungės g. 7A, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami grupe, keršydami už tai, kad nukentėjusysis D. L. baro „Kartenos užkandinė“ patalpose liepė M. G. išeiti iš baro, nukentėjusiajam išėjus į lauką ir pastūmus nuteistuosius, ėmė jį mušti. Vienas iš jų trenkė dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu D. L. į veido kairiąją pusę ir padarė nukentėjusiajam gilią žaizdą kairiajame smilkinyje. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai, M. G. ir G. G. sudavė rankomis bei kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas. Nuo šių smūgių nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: sulaužyti veido kaulai – kairysis skruostikaulis, viršutinės kairiosios pusės žandikaulis, nosies kaulų lūžis su kraujosruva nosies nugarėlėje ir paviršine žaizdele, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kartu esančios kraujo išlajos po akių obuolių junginėmis, poodinės kraujosruvos ant viršutinės ir apatinės lūpų abiejų pusių srityse, kraujosruva kairiosios pusės žando-pažandės srityje, poodinės kraujosrūvos abiejų pusių speninių ataugų (už ausų) srityse, smakro dešiniosios pusės, dešiniojo peties priekinio paviršiaus srityse, poodinė kraujosruva kairiajame klube ir poodinės kraujosruvos abiejų rankų dilbių srityse. Nuo vieno iš bendrininkų suduoto smūgio stikliniu alaus buteliu D. L. į kairiąją veido pusę, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas – smilkinio-kaktos muštinė-plėštinė žaizda veido kairiojoje pusėje, dėl kurios komplikacijos D. L. netrukus nukraujavo ir mirė. Taip M. G. ir G. G., veikdami grupe, dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. L.

6Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl nuteistųjų M. G. ir G. G. įvykdytų neteisėtų veiksmų, jų tyčios formos bei turinio ir baudžiamosios atsakomybės ribų. Apeliacinis teismas, pripažinęs, kad apygardos teismas, nepaneigęs prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog smūgį buteliu nukentėjusiajam į kairįjį smilkinį sudavė M. G., padarė išvadą, kad tai, kuris iš dviejų nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam buteliu mirtiną smūgį, nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės įtakos neturi. Visus nukentėjusiajam D. L. nustatytus sužalojimus M. G. ir G. G. padarė bendrais nusikalstamais veiksmais, veikdami vieninga tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nors veikos padarinių nekonkretizavo, tačiau abstrakčiai numatė, kad tokia veika gali sukelti bet kokius, tarp jų ir nukentėjusiojo mirtį, padarinius ir jų norėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad susitarimas nužudyti D. L. reiškėsi konkliudentiniais veiksmais – abiems nuteistiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Tokiu atveju, esant neapibrėžtai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie atliko, už kilusias pasekmes atsako pagal vieną BK specialiosios dalis straipsnį, šiuo atveju pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad M. G. ir G. G., būdami girti ir veikdami grupe, keršydami už tai, kad nukentėjusysis D. L. baro ,,Kartenos užkandinė“ patalpose liepė M. G. išeiti iš baro, D. L. pastūmus M. G. ir G. G., ėmė jį mušti: M. G. trenkė dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu nukentėjusiajam į veido kairiąją pusę ir padarė gilią žaizdą kairiajame smilkinyje. Po to G. G. dešinėje rankoje laikomu stikliniu alaus buteliu trenkė vieną kartą D. L. į galvos užpakalinę dalį. M. G. dešine koja spyrus nukentėjusiajam į veidą ir jam susmukus ant asfalto, G. G. sudavė kumščiu vieną kartą gulinčiam D. L. į nosį, antrą kartą į smakro sritį. Po to G. G. kartu su M. G. ne mažiau kaip 10 kartų spyrė nukentėjusiajam į kairiosios pusės klubo šoną ir kitas kūno vietas. Nuo M. G. suduoto vieno smūgio stikliniu alaus buteliu į D. L. galvos-veido kairiąją pusę padaryto sunkaus kūno sužalojimo – smilkinio-kaktos muštinės-plėštinės žaizdos komplikacijos D. L. netrukus nukraujavo ir mirė.

8Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusysis D. L. mirė nuo kūno sužalojimo, kuris buvo padarytas vieninteliu smūgiu. Esant tokiai situacijai, kasatoriaus nuomone, teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktu, kur numatyta, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo, turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas jo veiką iš BK 132 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad susitarimas nužudyti nukentėjusįjį reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, jis (G. G.) ir M. G. suvokė dalyvaujantys gyvybės atėmimo procese, o tai, kuris iš nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam mirtiną smūgį bei kokius kitus smūgius sudavė kiekvienas iš jų, esminės įtakos nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi. Kasatorius mano, kad ši teismo išvada yra ydinga, padaryta, tinkamai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis teigia, kad po nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų (stipriai sutrenkė G. G. ir M. G. galvomis) jis, G. G., nugriuvo ant žemės, t. y. iki šio veiksmo nukentėjusiajam nebuvo suduota nei vieno smūgio. Tai reiškia, kad nebuvo jokios vieningos tyčios ar kitų konkliudentinių veiksmų, nukreiptų nužudyti D. L. Be to, kai jį su broliu sudaužė galvomis, jis nukrito ant žemės, o atsikėlęs pamatė gulintį D. L. su kirstine žaizda galvoje. Iš to seka, kad D. L. mirtinas smūgis į smilkinį buvo suduotas iki konkliudentinių veiksmų pradžios. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, prieštaringai vertino ir nustatė mirtiną smūgį, neteisingai susiejo jį su jo, G. G., neteisėtais veiksmais, atliktais jau po mirtino smūgio.

10Kasatorius taip pat pažymi, kad teismas galėjo padaryti išvadą, jog jis konkliudentiniais veiksmais su M. G. nužudė kitą žmogų tik nustatęs vykdytojo ekscesą. Esant vykdytojo ekscesui už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Kasatoriaus nuomone, nustatytomis bylos aplinkybėmis susitarimo sumušti ar nužudyti D. L. nebuvo.

11Be to, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad nusikalstama veika padaryta iš keršto. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad teismas privalėjo vadovautis minėto Senato nutarimo 19 punktu, kuriame nurodyta, kad jei nužudoma iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis išvarė iš baro jo brolį M. G., po to pirmas įvykdė smurtinius veiksmus, o tai sužadino keršto protrūkį, todėl tarp nukentėjusiojo ir M. G. jau buvo susiklostę asmeniniai santykiai.

12Nuteistojo G. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo

14Kasatorius pagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, neteisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15Specialisto išvadoje Nr. M 1187/05 (03) užfiksuota, kad D. L. mirtis įvyko nuo traumuojančio poveikio į veido kairę pusę patirto sužalojimo komplikacijos: didelė savo apimtimi žaizda kairiojoje veido pusėje sukėlė išorinį nukraujavimą, kuris baigėsi mirtimi. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu kietu, briauną turinčiu daiktu. Teismo medicininiu požiūriu, kitų sričių sužalojimai įtakos mirčiai nuo nukraujavimo neturėjo.

16Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė, kad nukentėjusiojo D. L. mirties priežastis buvo vienintelis kūno sužalojimas – smilkinio-kaktos muštinė-plėštinė žaizda, kurią padarė M. G. sudavęs vieną smūgį stikliniu buteliu nukentėjusiajam į kairiąją veido pusę. Taip pat teismas nustatė, kad M. G. be šio smūgio nukentėjusiajam spyrė į veidą, o G. G. buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos užpakalinę dalį, kumščiu į nosį ir smakro sritį, abu nuteistieji ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė nukentėjusiajam į šoną ir kitas kūno vietas.

17Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias faktines veikos padarymo aplinkybes: M. G. ir G. G., veikdami grupe, nukentėjusiajam pastūmus nuteistuosius, mušė D. L.: vienas iš jų trenkė alaus buteliu D. L. į kairiąją veido pusę ir padarė gilią žaizdą kairiajame smilkinyje ir abu sudavė rankomis bei kojomis nukentėjusiajam dar ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas; nuo vieno iš bendrininkų suduoto smūgio alaus buteliu į veido kairiąją pusę nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, nuo kurio komplikacijos nukentėjusysis nukraujavo ir mirė.

18Kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu pasisakydamas dėl faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo, pažymi, kad nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašant nusikalstamą veiką, kai ją padarė keli asmenys, turi būti nustatoma, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, nurodant kiekvieno kaltinamojo vaidmenį bendrininkaujant, atliktus veiksmus, bendrininkavimo formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.3 punktas). Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį. Dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo, o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 8 punktas).

19Toks apeliacinės instancijos teismo, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių konstatavimas prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktui, neatitinka minėto Senato nutarimo, nes yra nekonkretus (nenurodyti kiekvieno kaltinamojo atlikti veiksmai), neatitinkantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad negalima kategoriškai teigti, jog nukentėjusiajam smilkinio-kaktos muštinė-plėštinė žaizda kairiojoje veido pusėje buvo padaryta M. G., padarė vien konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kodėl arti įvykio vietos buvęs liudytojas R. B. nematė G. G. rankoje butelio, nors tai buvo konstatuota remiantis kitos liudytojos J. S. parodymais. Pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas manė, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų tarp svarbių liudytojų parodymų, turėjo šią įrodymų tyrimo klaidą ištaisyti ir atlikęs teisminį tyrimą prieštaravimus pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisminis tyrimas nebuvo atliktas. Taigi apeliacinis teismas, iš esmės nemotyvuodamas, nepaneigęs pirmosios instancijos teismo argumentų, pakeitė faktines veikos padarymo aplinkybes. Tačiau, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje esantys duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nukentėjusiojo D. L. mirties priežastis buvo vienintelis kūno sužalojimas, kurį padarė M. G. Šią aplinkybę apygardos teismas nustatė, pagrįstai remdamasis liudytojo R. B. parodymais, kurie buvo vienodi ir nekeliantys abejonių jų patikimumu, patvirtinti teisiamajame posėdyje. R. B., kuris pažinojo abu nuteistuosius, apklausiamas netrukus po nusikaltimo, parodė, kad M. G. dešine ranka, kurioje buvo rudos spalvos butelis storuoju galu nykščio pusėje, o kaklu į šoną smūgiavo D. L. į kairiąją veido pusę, paaiškindamas, kad jis konfliktuojančius asmenis stebėjo sėdėdamas automobilyje „Opel Astra“ (T. 1, b. l. 129-130). Pažymėtina, kad pagal įvykio vietos apžiūros protokolą automobilis „Opel Astra“ stovėjo apie tris metrus nuo automobilio „Audi 100“, prie kurio buvo sužalotas nukentėjusysis. Šiuos parodymus R. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. R. B. taip pat parodė, kad po M. G. smūgio buteliu nukentėjusiajam į veido kairiąją pusę smūgiavo ir G. G.; ir tada nukentėjusysis sukniubo prie automobilio „Audi 100“ vairuotojo pusės galinio rato. Pirmosios instancijos teismas liudytojo R. B. parodymus pagrįstai vertino visumoje su kitais ištirtais įrodymais, būtent liudytojos J. S. parodymais, kad asmuo, apsirengęs šviesiu megztiniu ir tamsia striuke (t. y. M. G.), trenkė D. L. veidą, o kitas tamsiai apsirengęs vaikinas iš už nugaros trenkė buteliu D. L. į kairiąją galvos sritį. Pažymėtina, kad ši liudytoja nuo įvykio vietos buvo toliau, nei liudytojas R. B. – apie 10 metrų atstumu, ir įvykį stebėjo taip pat sėdėdama automobilyje. Ta aplinkybė, kad liudytojas R. B. neparodė, kad jis matė ir G. G. rankoje butelį, neduoda pakankamo pagrindo abejoti kita jo duotų parodymų dalimi apie M. G. atliktus neteisėtus veiksmus.

20Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad sužalojimas, nuo kurio mirė D. L., buvo padarytas būtent M. G., iš dalies pagrindė ir remdamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, M. G. teisiamajame posėdyje pripažino, kad nuo jo smūgių D. L. iškart susmuko (T. 3, b. l. 84). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2005 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 3037/05(03) konstatuoti M. G. padaryti kūno sužalojimai: paviršinė muštinė kaktos plaukuotosios dalies žaizda, odos nubrozdinimai kairiojoje veido pusėje, kairiosios plaštakos nykščio pagrindo nedidelis patinimas; M. G. dešiniojoje plaštakoje jokių sužalojimų nekonstatuota (T. 2, b. l. 157). Tą taip pat iš dalies patvirtina, kad nukentėjusiajam M. G. sudavė stiprų smūgį į veido sritį ne kumščiu, o buteliu. 2005 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 3036/05 (03) konstatuoti G. G. dešiniosios plaštakos nugarinio paviršiaus III-IV-V pirštų pagrindo ir delninių pirštų sąnarių srities poodinė kraujosruva bei II-III-IV-V pirštų krumplių odos nubrozdinimai (T. 2, b. l. 74)

21Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas faktines veikos padarymo aplinkybes, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir šis pažeidimas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Dėl G. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

23Apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl nuteistųjų G. G. ir M. G. neteisėtų veiksmų, jų tyčios formos ir turinio bei baudžiamosios atsakomybės ribų.

24Apeliacinis teismas nustatė, kad abu nuteistieji veikė vieninga tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, ir nors savo veikos padarinių nekonkretizavo, tačiau abstrakčiai numatė, kad tokia veika gali sukelti bet kokius, tarp jų ir nukentėjusiojo mirtį, padarinius ir jų norėjo (11-as nuosprendžio lapas). Šios instancijos teismas taip pat pripažino, kad susitarimas nužudyti D. L. reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, abiem nuteistiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį: matydami vienas kito nusikalstamus veiksmus, nuteistieji suvokė dalyvaujantys gyvybės atėmimo procese ir tai, kuris būtent iš nuteistųjų sudavė nukentėjusiajam mirtiną smūgį, jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui esminės įtakos neturi, nes esant neapibrėžtai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie atliko, atsako už kilusias pasekmes.

25Apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-423/2006), teisingai pažymėjo, kad bylose, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, svarbu išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas sužalojimas ar sužalojimų visuma; be konkrečių bendrininkų nusikalstamų veiksmų apimties ir priežastinio ryšio tarp jų ir nukentėjusiojo mirties nustatymo, teismas turi atsižvelgti ir į susitarimo tarp bendrininkų buvimą, jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo darymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas; susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; spręsdamas susitarimo ribų ir bendrininkų atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kiek asmenų dalyvavo nužudymo procese, kokius smūgius kiekvienas iš jų sudavė, kokio stiprumo smūgiai buvo, kokius įrankius jie panaudojo ir kokius sužalojimus padarė. Be to, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir yra nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 6 punktas).

26Šioje nutartyje minėta, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad susitarimas nužudyti D. L. reiškėsi konkliudentiniais veiksmais – abiem nuteistiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį: M. G. ir G. G. ne tik patys atliko nusikalstamus veiksmus, bet kiekvienas iš jų matė kito bendrininko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį – stiprių smūgių sudavimą buteliu, rankomis ir kojomis į galvos sritį, t. y. gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį, ir į kitas vietas. Teismas apie nuteistųjų tyčios kryptingumą sprendė ir iš tos aplinkybės, kad, D. L. netekus sąmonės, G. G. sudavė jam kumščiu į veidą, o M. G. smūgiavo į jį koja bei kitiems asmenims, bandžiusiems padėti nukentėjusiajam. Daugiau tyčios nužudyti buvimo nuteistųjų veikoje pagrindimo motyvų skundžiamajame nuosprendyje nėra.

27Ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl G. G. tyčios nužudyti nukentėjusįjį buvimo yra neteisinga, nes ji buvo padaryta atsižvelgus ne į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir, jau minėta, neteisingai nustačius faktines veikos padarymo aplinkybes.

28Apeliacinis teismas, spręsdamas, ar abu nuteistieji turėjo tyčią nužudyti D. L., neatsižvelgė į konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų kilimo aplinkybes, iš esmės neįvertino kiekvieno nuteistojo smurto pobūdžio ir intensyvumo (padarytų nukentėjusiajam kūno sužalojimų sunkumo, suduotų smūgių stiprumo, ar buvo naudojami specialūs įrankiai). Nors ir buvo suduoti keli smūgiai nukentėjusiajam į veidą, tik nuo vieno iš jų buvo padarytas sužalojimas, kuris pripažintas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto – smilkinio-kaktos srities muštinė-plėštinė žaizda; ne mažiau vienu traumuojančiu poveikiu buvo sulaužyti veido skruostikaulis, žandikaulis, šie sužalojimai nustatyti nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, o kiti sužalojimai yra - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Nors ir nustatyta, kad abu nuteistieji turėtais alaus buteliais sudavė nukentėjusiajam, šie nebuvo iš anksto specialiai paruošti daryti nusikalstamai veikai – nuteistieji prieš tai vartojo alkoholį, buteliais buvo suduota po vieną smūgį. Šios instancijos teismas visiškai nevertino ir aplinkybių, dėl kurių kilo konfliktas. Nustatyta, kad nukentėjusysis bare „Kartenos užkandinė“ liepė M. G. išeiti iš baro. Šią aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis pastūmė M. G. ir G. G., kurie susidaužė galvomis. Po šių veiksmų nuteistieji pradėjo mušti nukentėjusįjį.

29Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji veikė vieninga tyčia, siekdami sumušti D. L.

30Apeliacinis teismas, konstatavęs, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas nužudyti D. L., skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl chuliganiškų paskatų buvimo nuteistųjų veiksmuose, nurodė kitą, priešingą savo ankstesnei, išvadą: „ nuteistieji siekė ne pasikalbėti su D. L., bet jį sumušti, o tai, kad jie nėjo aiškintis į barą, bet išsikvietė nukentėjusįjį į lauką, rodo, jog abu nuteistieji iš anksto planavo ir numatė savo veiksmus, t. y. nukentėjusiojo sumušimą“ (13-as nuosprendžio lapas). Taigi teismas konstatavo, kad nuteistieji turėjo iš anksto apgalvotą tyčią būtent tik sumušti nukentėjusįjį.

31Esant tokiai prieštaringai išvadai dėl tyčios nužudyti nukentėjusįjį buvimo bei, jau minėta, dėl nevisapusiško bylos aplinkybių įvertinimo nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Kadangi nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo vienintelis kūno sužalojimas, kurį padarė M. G., nesant tyčios nužudyti, už nužudymą turi atsakyti tik M. G. G. G. nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

32Kasatorius be pagrindo tvirtina, kad nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 19 punktas). Nors ir buvo nustatyta, kad nukentėjusysis bare „Kartenos užkandinė“ liepė M. G. išeiti iš baro, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tarp D. L. ir M. G. buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir konfliktas kilo būtent dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių – nukentėjusysis su M. G. bendravo pakankamai trumpai. G. G. su nukentėjusiu prieš nusikalstamų veiksmų padarymą visai nebendravo. Nuteistieji, nukentėjusįjį išsikvietę iš baro, mušė jį viešoje vietoje, tai matant kitiems asmenims, turėdami mažareikšmę dingstį, naudojo smurtą ir prieš kitus asmenis, todėl jų veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Nutarė

34Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendį: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G. nusikalstamą veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų bei iš M. G. ir G. G. solidariai priteista 9 241 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo F. L. ir A. L., ir toje dalyje palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.

35Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., tačiau dėl jo nuteisimo... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 9. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 10. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismas galėjo padaryti išvadą, jog jis... 11. Be to, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad nusikalstama veika... 12. Nuteistojo G. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo... 14. Kasatorius pagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas,... 15. Specialisto išvadoje Nr. M 1187/05 (03) užfiksuota, kad D. L. mirtis įvyko... 16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė, kad... 17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias faktines veikos padarymo... 18. Kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu pasisakydamas dėl... 19. Toks apeliacinės instancijos teismo, nusikalstamos veikos faktinių... 20. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad sužalojimas, nuo kurio mirė D.... 21. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines... 22. Dėl G. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 23. Apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei pirmosios... 24. Apeliacinis teismas nustatė, kad abu nuteistieji veikė vieninga tiesiogine... 25. Apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas teismų praktika (Lietuvos... 26. Šioje nutartyje minėta, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad... 27. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl G. G. tyčios nužudyti... 28. Apeliacinis teismas, spręsdamas, ar abu nuteistieji turėjo tyčią nužudyti... 29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi... 30. Apeliacinis teismas, konstatavęs, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas... 31. Esant tokiai prieštaringai išvadai dėl tyčios nužudyti nukentėjusįjį... 32. Kasatorius be pagrindo tvirtina, kad nusikalstama veika neteisingai... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 6 punktu,... 34. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 35. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...