Byla 2K-172-942/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžių.

2Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus septyneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį – devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. Iš nuteistojo P. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteista 500 Lt (144,81 Eur) turtinei ir 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti, civiliniams ieškovams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 4706,67 Lt (1363,15 Eur) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 3177,90 Lt (920,38 Eur) turtinei žalai atlyginti.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta nuteistojo P. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. P. R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki ketverių metų laisvės atėmimo, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu P. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Iš nuteistojo P. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas 3450 Lt (1000 Eur). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nuoroda, kad liudytojų parodymus (dėl P. R. padarytos pirmos veikos) patvirtina liudytojas A. Ž.. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo P. R. palikta galioti nepakeista.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. P. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje – Kaune, ( - ) esančio pastato, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam V. L., vykdančiam tarnybos pareigas ir ant automobilio stiklo priklijavusiam pranešimą apie padarytą pažeidimą, į viršutinę kūno dalį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7P. R. taip pat nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus už tai, kad 2011 m. liepos 28 d., apie 10.45 val., viešoje vietoje – Kaune, ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, po nukentėjusiojo V. L. pranešimo apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, įžūliu elgesiu – fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir nukentėjusiajam V. L., einančiam VšĮ ( - ) pareigas, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis į galvą ir pilvą, nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius koja į pilvą ir juosmenį, taip padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos muštinę žaizdą su viršutinio žandikaulio abiejų kandžių panirimu, odos nubrozdinimus veide, pilvo sumušimą, pasireiškusį plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimu, t. y. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo.

82. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai, formaliai įvertino P. R. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neargumentavo, kodėl P. R. pavojingumas visuomenei yra didesnis, kad jam skirtina sankcijos vidurkyje numatyta bausmė, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas P. R. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad P. R. nukentėjusiajam savo noru atlygino nemažą dalį (1000 Eur) neturtinės žalos, todėl šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to šis teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, sušvelnindamas P. R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus paskirtą bausmę ir sumažindamas iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį ta dalimi, kurią jis savo noru sumokėjo nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą techninę klaidą, iš jo aprašomosios dalies pašalindamas nuorodą, kad liudytojų parodymus (dėl P. R. padarytos pirmos veikos) patvirtina liudytojas A. Ž..

93. Kasaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus, 284 straipsnio 1 dalį išteisinant, jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 136 straipsnį ir paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

103.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktų, 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus.

113.2. Kasatorius, išdėstęs BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, teigia, kad chuliganiškos paskatos – tai noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiuoju, keršydamas šiam dėl jo paties poelgių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos negali būti inkriminuojamos. Kasatorius skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, jas patvirtinančių proceso dalyvių parodymus ir rašytinius bylos įrodymus, kitos baudžiamosios bylos, kurioje nukentėjusysis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, medžiagą ir teigia, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, ne be priežasties, o tai buvo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimasis. Pirmas asmeninis konfliktas sukėlė jų tarpusavio nesutarimą ir pyktį, kuris antrą kartą peraugo į jų fizinį konfliktą. Pasak kasatoriaus, tai nukentėjusysis be pagrindo pirmas jam trenkė kumščiu į veidą, prakirto lūpą, jis (kasatorius) neteko sąmonės. Iki tol jis (kasatorius) nukentėjusiajam nei grasino, nei sakė necenzūrinius žodžius, nei smurtavo. Kasatoriaus manymu, galbūt taip nutiko dėl to, kad nukentėjusysis – buvęs profesionalus boksininkas ar dėl psichinės ligos, kuria jis serga, nukentėjusysis į bandymą pasikalbėti ir paimti jį už peties sureagavo neadekvačiai. Pasak kasatoriaus, tokie nukentėjusiojo veiksmai jį sukrėtė ir šokiravo, jam sukėlė pyktį ir susijaudinimą, todėl jis paprašė atvykti jo brolį M. R.. Jis (kasatorius), neketindamas naudoti smurto, antrąkart bandė pasikalbėti su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis vėl jį pirmas puolė kumščiais, įžeidžiai replikavo, dėl to, pasak kasatoriaus, tokie neadekvatūs ir neteisėti nukentėjusiojo veiksmai jam sukėlė dar didesnį pyktį ir susijaudinimą, jis pradėjo gintis ir keletą kartų smūgiavo nukentėjusiajam. Kasatorius teigia, kad konfliktas įvyko ne jo iniciatyva, tai nukentėjusysis abu kartus jį puolė pirmas, o jo didelį susijaudinimą lėmė ir tai, jog nukentėjusysis, buvęs profesionalus boksininkas, buvo labai stiprus ir todėl kilo realus pavojus jo (kasatoriaus) sveikatai ir gyvybei. Dėl to, anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai jam inkriminavo BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – chuliganiškas paskatas.

123.3. Kasatorius, analizuodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 136 straipsnyje (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), požymius, nurodo tai, kad dėl minėtų provokuojančių, rizikingų nukentėjusiojo veiksmų jį (kasatorių) ištiko fiziologinio afekto būsena, staigus didelis susijaudinimas, kai emocinis stresas stabdo intelektinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Nukentėjusysis savo veiksmais jam (kasatoriui) sukėlė staigaus didelio susijaudinimo būseną jau pirmą kartą, kai atsisukęs jam smogė į veidą, ir, įtampai nespėjus nuslūgti, antrą kartą nukentėjusiojo jam suduoti smūgiai tokią jo būseną dar labiau sustiprino, dėl to jam (kasatoriui) kilo pyktis, jį paveikė stresas ir baimė dėl savo paties sveikatos. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal paties nukentėjusiojo parodymus, jis labai jautriai reaguoja į bet kokį bruzdesį, jeigu išgirsta netikėtus žingsnius, ar jį išgąsdinus, atsisuka, gali ir suduoti; tokie jo įgūdžiai likę nuo užsiėmimo profesionaliu boksu, dėl tokio jo instinktyvaus elgesio, charakterio bruožų ne kartą yra nukentėję kiti asmenys.

133.4. Kasatorius, nesutikdamas su jam inkriminuotu nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, požymiu, teigia, kad veika laikoma padaryta dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, kai tokia veika siekiama sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Nustačius, jog konfliktas kilo dėl asmeninių nukentėjusiojo ir kaltininko santykių, ši BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė negali būti inkriminuojama. Kasatoriaus teigimu, jis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne dėl to, kad nukentėjusysis ėjo VšĮ ( - ) pareigas, nukentėjusiojo pareigos buvo tik priežastis, kodėl pirmojo konflikto metu jie susitiko, o dėl to, kad nukentėjusysis smurtavo, dėl šių jo veiksmų kilo asmeninis jų tarpusavio konfliktas.

143.5. Kasatorius, išdėstęs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, teigia, kad jo veiksmuose nėra minėtame BK straipsnyje numatytų objektyviųjų požymių: įžūlių, vandališkų veiksmų, grasinimų, patyčių, nes jis tik bandė atkreipti nukentėjusiojo dėmesį, kad šis atsisuktų. Kasatoriaus nuomone, visuomenės rimtis galėjo būti sutrikdyta dėl nukentėjusiojo veiksmų, nes būtent jis elgėsi neadekvačiai ir sudavė jam (kasatoriui) smūgį į veidą.

153.6. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), nekaltumo prezumpcijos principus, neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino bylos medžiagos, nepašalino abejonių, nors tokią pareigą turėjo.

163.6.1. Kasaciniame skunde dėstomos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir kasacinio teismo praktika dėl bylos duomenų tyrimui ir vertinimui keliamų reikalavimų (išsamumo ir nešališkumo) ir nurodoma, kad teismai, vadovaudamiesi nukentėjusiojo V. L. parodymais, nevertino su jo asmenybe ir sveikatos būkle susijusių aplinkybių, kurios, anot kasatoriaus, jo parodymus daro nepatikimus. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikimų galbūt neadekvačiai reaguoja į susidariusias situacijas, neproporcingai, nesant tam jokio būtinumo vartoja smurtą, kurio nesugeba apskaičiuoti. Tai bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir pats nukentėjusysis, t. y., kaip minėta, kad jis labai jautriai reaguoja į bet kokį bruzdesį, jeigu išgirsta netikėtus žingsnius ar jį išgąsdinus – atsisuka, gali nesąmoningai suduoti; tokie jo įgūdžiai likę nuo aktyvaus sportavimo (bokso) laikų. Kasatoriaus manymu, tai rodo, kad nukentėjusysis iš esmės dėl savo charakterio savybių, įgytų įgūdžių sportuojant yra linkęs kilusias situacijas spręsti panaudojant staigų, neproporcingą fizinį smurtą. Be to, pagal kitoje baudžiamojoje byloje atliktą 2011 m. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą jis nuo 1999 m. įrašytas į psichikos sveikatos centrą dėl paranoidinio tipo asmenybės sutrikimo, nustatyta, kad jo atminties rodikliai blogi, apsunkinta dėmesio koncentracija, o įvykio metu V. L. buvo konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis persekiojimo, pavydo kliedesiais, klausos, regos haliucinacijomis ir pan. Kasatorius taip pat nesutinka su ekspertų išvadomis, nes ekspertai nevertino aplinkybių, ar nukentėjusysis gali adekvačiai įvertinti riziką, ar jo neveikia aplinkybės, kai įsibraunama į jo asmeninę erdvę ir pan.

173.6.2. Kasatorius teigia ir tai, kad teismai pažeidė BPK numatytus įrodymų pakankamumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, nes vadovavosi liudytojos A. S., kuri įvykio apskritai nematė, parodymais ir liudytojo N. Z. parodymais, kurie neatitinka kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų bei kitų įrodymų. Teismai įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę teikdami nuteistąjį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdami kitus įrodymus.

184. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti.

194.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus sieja su baudžiamojoje byloje atliktu žemesnės instancijos teismų įrodymų vertinimu, tačiau įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tai, kad bylos įrodymus žemesnės instancijos teismai įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nelaikoma teisiniu pagrindu daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnyje. Spręsdamas P. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, jų turinį ir visus juos motyvuotai įvertino, išsamiai pasisakydamas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad nuteistųjų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai.

204.1.1. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus ginčijamus nukentėjusiojo V. L. parodymus jų patikimumo prasme, išnagrinėjo nuteistojo P. R. gynybinę poziciją ir nurodytas aplinkybes dėl neva nepagrįsto smurto naudojimo prieš jį, taip pat ir dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės įvykio metu bei gebėjimo vertinti susidariusią situaciją ir reakciją į ją. Apeliacinio proceso metu iš Kauno apylinkės teismo buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-124-634/2013, kurioje V. L. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šios bylos medžiaga buvo ištirta, paskelbti nagrinėjamai bylai reikšmingi dokumentai, iš kurių matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. L. nutraukta baudžiamoji byla BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Taip pat apeliacinio proceso metu buvo vertinamos ir baudžiamojoje byloje V. L. paskirtos teismo ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės išvados.

214.1.2. Prokuroras dėl liudytojų A. S. ir N. Z. parodymų patikimumo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tais liudytojo N. Z. parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys. Be to, teismas paaiškino, kad liudytoja A. S. matė ne visą įvykį, o tik atskiras detales, t. y. konflikto dalyvius jau po įvykio, apie kurį sužinojo iš kito liudytojo N. Z.. Taigi, sužinotas iš liudytojos A. S. aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat galima grįsti P. R. kaltę, vertinant juos visų ištirtų įrodymų kontekste.

224.1.3. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, laikėsi BPK reikalavimų bei teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija proceso dalyvių prašymu ir savo iniciatyva byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu papildomai apklausė nuteistuosius P. R. ir M. R. bei nukentėjusįjį V. L., pavedė prokurorui atlikti procesinius asmens atpažinimo veiksmus, o vėliau apklausė liudytoją D. R.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš medicinos įstaigų ir kitų institucijų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingus dokumentus, kuriuos bylos nagrinėjimo metu paskelbė ir įvertino savo baigiamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių nuteistojo skundo argumentų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

234.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus teiginiais dėl nepagrįsto jo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog įvykio vieta yra vieša, šalia daugiabučių namų bei įstaigų, kuriose lankosi kiti žmonės. Tai matyti iš byloje apklaustų liudytojų A. N., V. K., N. Z., A. S. parodymų. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl teismai, nustatę, kad P. R. be jokios svarios priežasties kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje tyčia nukentėjusiajam V. L., vykdančiam tarnybos pareigas, ranka smogė į viršutinę kūno dalį, tokiais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai, kad būtent nukentėjusiojo V. L. smurtiniai veiksmai prieš jį vertintini kaip chuliganiški, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vien tai, jog nukentėjusysis V. L., pajutęs, kad kėsinamasi į jo fizinį neliečiamumą, atliko atsakomuosius veiksmus – sudavė vieną smūgį P. R. į galvą, nepatvirtina, jog šis buvo puolamas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir kategorišką išvadą, kad pirmas smūgį V. L. tyčia į viršutinę kūno dalį sudavė būtent P. R.. Be to, kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. l-124-634/2013) V. L. veiksmus, sudavus vieną smūgį P. R. į galvą, įvertino kaip gynybą nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi ir jam baudžiamąją bylą nutraukė. Vadinasi, P. R. atlikti smurtiniai veiksmai prieš tarnybines pareigas ėjusį nukentėjusįjį V. L. už tai, kad šis ant automobilio stiklo priklijavo pranešimą apie padarytą pažeidimą, teismų kvalifikuoti teisingai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

244.3. Atsiliepime dėl P. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus taip pat nurodoma, kad staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad P. R. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, nurodydamas vis skirtingas nusikaltimo padarymo priežastis ir aplinkybes. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi P. R. duotus viso baudžiamojo proceso metu parodymus apie konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo, priežastis, apie suduotų smūgių skaičių ir V. L. sužalojimo mechanizmą, kito asmens – brolio M. R. dalyvavimą ir vaidmenį, padarė visiškai pagrįstas išvadas, kad jo parodymų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, ir tai vertinama kaip siekis sumažinti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat, pasak prokuroro, pagrįstos teismo išvados, kad P. R. tyčia padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą V. L., pranešusiam apie padarytą administracinį teisės pažeidimą ir einančiam VšĮ ( - ) pareigas, susiformavo po pirmojo konflikto su nukentėjusiuoju, nes P. R., norėdamas atkeršyti kontrolieriui, specialiai jo ieškojo ir surado.

255. Nuteistojo P. R. kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų ir BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

276. Kasaciniame skunde nuteistasis P. R. nesutinka su Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo baigiamuosiuose aktuose priimtomis išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus manymu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 straipsnis), kurį nulėmė provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo V. L. elgesys ir jo neteisėti veiksmai.

287. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismai P. R. smurtavimą viešoje vietoje prieš V. L. sunkiai sutrikdant jam sveikatą kvalifikavo kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

298. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015).

309. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje chuliganiškos paskatos kasatoriui inkriminuotos įvertinus tai, kad jis dėl menkavertės dingsties (dėl to, kad V. L., vykdantis VšĮ ( - ) pareigas, ant jo automobilio stiklo priklijavo pranešimą apie padarytą administracinį teisės pažeidimą) viešoje vietoje (Kaune, ( - ) inicijavo konfliktą – tyčia vieną kartą ranka smogė kontrolieriui į viršutinę kūno dalį, sukėlė muštynes, taip rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Konfliktui ( - ) iš esmės jau pasibaigus, P. R., negalėdamas susitaikyti su esama situacija (pripažinti padarytą administracinį teisės pažeidimą), pasikvietęs į pagalbą savo brolį M. R., viešoje vietoje (Kaune, ( - )) atliko sunkius padarinius sukėlusius smurtinio pobūdžio veiksmus – tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis į galvą bei pilvą, o nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius koja į pilvą bei juosmenį. Taigi sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės buvo padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, neadekvačiai sureaguojant į vykdančio savo tarnybines pareigas VšĮ ( - ) teisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad V. L. darbo specifika yra susijusi su darbu miesto gatvėse, t. y. iš esmės viešosiose vietose. Rinkliavos kontrolierius privalo kontroliuoti, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas Kauno miesto gatvėse ir aikštėse, nustatyti ir fiksuoti su tuo susijusius pažeidimus (VšĮ ( - ) pareiginių nuostatų 2.1 punktas).

31Teismų sprendimuose pateikta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, kai V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina, kad P. R. veikė dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams.

3210. Kasatorius taip pat nesutinka, kad jam inkriminuotas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Anot kasatoriaus, tai buvo asmeninis jo ir nukentėjusiojo V. L. tarpusavio konfliktas.

3311. Teisėjų kolegija pažymi, jog sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo laikoma pavojingesne veika už sveikatos sutrikdymą be pavojingumą didinančių ar mažinančių aplinkybių, nes kaltininko sumanymą sunkiai sutrikdyti sveikatą sukelia nukentėjusysis, kuriuo gali būti valstybės tarnautojas, pareigūnas, visuomenės atstovas, taip pat bet kuris kitas žmogus, vykdantis tarnybinę ar pilietinę pareigą visuomenei ar valstybei. Kitaip tariant, BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktas yra sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis, kuris parodo kaltininko turimą specialų tikslą, t. y. siekiama sunkiai sutrikdyti sveikatą dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje, nepriklausomai nuo to, ar sunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis vykdė ar jau nebevykdė tarnybinę ar pilietinę pareigą. Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla.

3412. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo, išsamiai pagal BPK nustatytas taisykles ištyrusio ir įvertinusio byloje surinktus įrodymus, nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu ir padarytomis išvadomis, konstatavo, kad nuteistasis P. R. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą, pranešusiam jam apie padarytą administracinį teisės pažeidimą ir einančiam VšĮ ( - ) pareigas. Nukentėjusysis V. L., laikydamasis VšĮ ( - ) pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos tvarkos, ( - ) ir ( - ) gatvių teritorijoje kontroliavo, kaip vairuotojai laikosi vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti mokėjimo tvarkos. Vykdydamas savo darbines pareigas, V. L. vilkėjo kontolieriaus žalios spalvos liemenę. Taigi, P. R. toks sumanymas susiformavo jau po pirmojo konflikto su nukentėjusiuoju, nes P. R., norėdamas atkeršyti kontrolieriui, specialiai jo ieškojo ir surado. P. R. kartu su broliu M. R. antrojo konflikto metu smurtaudamas prieš V. L. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, elgėsi įžūliai ir matant susirinkusiems asmenims panaudojo fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiuos veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų prieš tarnybines pareigas atliekantį asmenį.

3513. Tokios teismų išvados, pateiktos atlikus byloje esančių įrodymų vertinimą, patvirtina tiek chuliganiškų, tiek ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo paskatų, kaip subjektyvių sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymių, buvimą P. R. veikoje. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai P. R. padarytą veiką kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų ir dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo paskatų, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patvirtino tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismai pagrįstai nustatė chuliganiškas ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo paskatas P. R. veiksmuose ir tokį sprendimą priėmė išsamiai, nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu.

3614. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo V. L. veiksmais ir nuteistojo P. R. individualiomis savybėmis reaguojant į nukentėjusiojo elgesį, P. R. veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus kvalifikuota tinkamai, taikyti nuteistojo veikai BK 136 straipsnį nėra pagrindo.

3715. Analizuojant sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, pabrėžtina, jog fiziologinio afekto būsena, kai dėl didelio susijaudinimo žmogaus gebėjimas tvardytis yra sumažėjęs, bet žmogus suvokia savo veiksmų pobūdį ir turi galimybę, nors ir mažesnę, susivaldyti, švelnina atsakomybę ne visais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, o tik esant BK 136 straipsnio dispozicijoje nurodytoms sąlygoms: 1) susijaudinimą neteisėtais savo veiksmais – smurtu (fiziniu, psichiniu) ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusysis; 2) susijaudinta turi būti staiga; 3) susijaudinta turi būti labai.

38Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka įrodyti, kad kaltininkas buvo afekto būsenos, kurią jam sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiamas nukentėjusiojo poelgis, nes, be šių aplinkybių, visada būtina nustatyti, kad susijaudinimas kilo staiga, kaip atsakomoji kaltininko reakcija į neteisėtą ar itin įžeidžiamą nukentėjusiojo poelgį ir per minimalų laiką pasireiškė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam.

3916. Kasaciniame skunde nuteistasis P. R. teigia, kad V. L. savo veiksmais jam sukėlė staigaus didelio susijaudinimo būseną jau pirmojo epizodo metu, kai atsisukęs nuteistajam smogė į veidą ir, įtampai nespėjus atslūgti, antrojo epizodo metu V. L. smūgiai nuteistojo būseną dar labiau sustiprino, dėl to P. R. kilo pyktis, jį paveikė stresas ir baimė dėl savo paties sveikatos ir jam kilo fiziologinio afekto būsena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) teismai pagrįstai nustatė, jog pirmas smurtą prieš V. L. panaudojo P. R.; 2) P. R. didelį susijaudinimą staiga paneigia praėjęs laiko tarpas (15 minučių nuo pirmojo epizodo pradžios), kai jis nenusiramino, o telefonu pasikvietė į pagalbą savo brolį M. R. ir abu pradėjo ieškoti V. L., vėliau prieš jį toliau smurtavo; 3) apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog P. R. viso proceso metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus dėl savo, savo brolio M. R. ir nukentėjusiojo V. L. padarytų veiksmų įvykio metu, konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo, priežasties, suduotų smūgių skaičiaus ir V. L. sužalojimo mechanizmo; 4) be to, teismų buvo įvertintas ir V. L. elgesys pirmojo konflikto metu suduodant P. R. atsakomąjį smūgį į galvą. V. L. elgesys konflikto metu nebuvo pripažintas neteisėtu, provokuojančiu ar itin įžeidžiančiu elgesiu ir nenustatyta, kad P. R. buvo puolamas. Baudžiamoji byla V. L. buvo nutraukta BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

4017. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad P. R. veikė fiziologinio afekto būsenos ir kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Ši išvada kruopščiai motyvuota ir pagrįsta byloje esančių duomenų išsamia analize.

4118. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nė vieno būtinojo BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto objektyviosios pusės požymio. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Abiejų instancijų teismai visiškai pagrįstai nustatė, kad P. R., nepatenkintas V. L. veiksmais jam vykdant savo tarnybines pareigas, pasirinko viešąją vietą santykiams aiškintis (pradžioje – ( - ), o vėliau – ( - )) ir du kartus sumušė nukentėjusįjį V. L., iš kurių vieną kartą sumušdamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. R. nebuvo jokio pagrindo naudoti smurtą prieš V. L.. Be to, iš N. Z. (įvykis buvo prie ( - ), prie ( - ) turgaus, netoli „( - )“ gamykla), A. N. (įvykis buvo šalia daugiabučių namų), V. K. (įvykis buvo prie turgaus), R. Š. (įvykis buvo greta ( - ) bei kitų liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje. P. R., panaudodamas fizinį smurtą prieš V. L. viešoje vietoje, be jokios svarbios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl P. R. padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

42Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu

4319. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-116/2014).

44Pabrėžtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-129/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4520. Kasaciniame skunde kasatorius pirmiausiai teigia, jog žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti ir įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų P. ir M. R. parodymais ir juos atmetė, įvertinęs kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Anot teismo, nuteistųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai (tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymams, tiek ir nuosprendyje aptartiems rašytiniams įrodymams). Tai, kad abu nuteistieji nepripažįsta kaltės, dar nereiškia, kad jų kaltė padarius nusikalstamas veikas nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kasatoriaus ginčijamus nukentėjusiojo V. L. parodymus ir nuteistojo P. R. gynybinę poziciją bei nurodytas aplinkybes dėl neva nepagrįsto smurto naudojimo prieš jį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismo buvo ištirta baudžiamoji byla dėl V. L. atliktų veiksmų prieš P. R., perskaityti procesiniai sprendimai bei kita medžiaga. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla V. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Be to, tiek P. R., tiek ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai buvo atmesti, o vėliau atmestas ir P. R. kasacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir nukentėjusiojo V. L. sveikatos būklę įvykio metu, gebėjimą vertinti susidariusią situaciją ir reakciją į ją. Anksčiau minėtoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja prokurorės prašymu buvo paskyrusi V. L. teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę, kurioje buvo konstatuojamas V. L. organinis asmenybės sutrikimas. Nepaisant to, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jis nebuvo pataloginio afekto būsenos; nebuvo reikalo jam skirti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių ir stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės.

4621. Kasatorius P. R. nesutinka su žemesnių instancijų teismų baigiamųjų aktų išvadomis ir teigia, kad liudytojų A. S. ir N. Z. parodymai nepatikimi, jie nesutampa nei su nukentėjusiojo, nei su kitų liudytojų parodymais bei baudžiamojoje byloje esančia kita įrodomąja medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žemesnės instancijos teismai liudytojo N. Z. parodymais rėmėsi tik tais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys, t. y. nukentėjusiojo V. L., liudytojų A. N., V. K., tiesiogiai mačiusių įvykį, liudytojų V. B., A. S., A. Ž. parodymai, taip pat specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytojų parodymai dėl kai kurių detalių skiriasi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o po to nuosprendyje nuosekliai aptarta, kokiais iš jų vadovautasi, o kokie atmesti kaip nepasitvirtinę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. S. parodymai apie iš N. Z. sužinotas įvykio aplinkybes laikytini netiesioginiais įrodymais, tačiau jais taip pat grindė P. R. kaltę, nes šios liudytojos parodymais nustatyti tarpiniai faktai, kurie su teismo padarytomis išvadomis yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

4722. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas proceso dalyvių prašymu ir savo iniciatyva atliko dalinį įrodymų tyrimą (papildomai buvo apklausti P. ir M. R.; nukentėjusysis V. L.; liudytojas D. R.; prokurorui buvo pavesta atlikti procesinius asmens atpažinimo veiksmus; išreikalauti iš medicinos įstaigų ir kitų institucijų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi dokumentai, kurie buvo paskelbti ir įvertinti teismo baigiamajame akte). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kuriose paaiškino, kurie apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010,

482K-116/2014, 2K-129/2014).

49Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus – dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta. Taigi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

5023. Nagrinėjamoje byloje, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu P. R. pripažintas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. R., tačiau... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. P. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos... 7. P. R. taip pat nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus už... 8. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios... 9. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės... 10. 3.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 11. 3.2. Kasatorius, išdėstęs BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 135 straipsnio 2... 12. 3.3. Kasatorius, analizuodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 136... 13. 3.4. Kasatorius, nesutikdamas su jam inkriminuotu nusikalstamos veikos,... 14. 3.5. Kasatorius, išdėstęs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 15. 3.6. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai... 16. 3.6.1. Kasaciniame skunde dėstomos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir... 17. 3.6.2. Kasatorius teigia ir tai, kad teismai pažeidė BPK numatytus įrodymų... 18. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 19. 4.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius... 20. 4.1.1. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino... 21. 4.1.2. Prokuroras dėl liudytojų A. S. ir N. Z. parodymų patikimumo teigia,... 22. 4.1.3. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 23. 4.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus teiginiais dėl nepagrįsto jo... 24. 4.3. Atsiliepime dėl P. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2... 25. 5. Nuteistojo P. R. kasacinis skundas atmestinas.... 26. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų ir BK 284 straipsnio 1 dalies... 27. 6. Kasaciniame skunde nuteistasis P. R. nesutinka su Kauno apygardos teismo ir... 28. 7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 29. 8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas... 30. 9. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje chuliganiškos... 31. Teismų sprendimuose pateikta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek... 32. 10. Kasatorius taip pat nesutinka, kad jam inkriminuotas sunkus sveikatos... 33. 11. Teisėjų kolegija pažymi, jog sunkus sveikatos sutrikdymas dėl... 34. 12. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai... 35. 13. Tokios teismų išvados, pateiktos atlikus byloje esančių įrodymų... 36. 14. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir... 37. 15. Analizuojant sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, pabrėžtina,... 38. Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka... 39. 16. Kasaciniame skunde nuteistasis P. R. teigia, kad V. L. savo veiksmais jam... 40. 17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius... 41. 18. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nė... 42. Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su... 43. 19. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 44. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje... 45. 20. Kasaciniame skunde kasatorius pirmiausiai teigia, jog žemesnės... 46. 21. Kasatorius P. R. nesutinka su žemesnių instancijų teismų baigiamųjų... 47. 22. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas proceso... 48. 2K-116/2014, 2K-129/2014).... 49. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai... 50. 23. Nagrinėjamoje byloje, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Nuteistojo P. R. kasacinį skundą atmesti....