Byla 2T-85/2013

Dėl šių priežasčių pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ir leidus vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Baltintrade“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui A. S. L. civilinėje byloje Nr. 2T-85/2013 pagal pareiškėjo Latvijos Respublikos įmonės SIA „Baltintrade“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Lenino rajono teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-167/12, dalį.

2Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Nustatė

3Pareiškėjas Latvijos Respublikos įmonė SIA „Baltintrade“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Lenino rajono teismo (toliau tekste – Baltarusijos Respublikos teismas) 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria Baltarusijos Respublikos teismas tenkino bendrovės SIA „Baltintrade“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir šios įmonės naudai priteisė iš A. S. L. 1 035 520 000 (vieną milijardą trisdešimt penkis milijonus penkis šimtus dvidešimt tūkstančių) Baltarusijos rublių. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti suinteresuotam asmeniui priklausančias lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant ar nepakankant – areštuoti suinteresuotam asmeniui priklausančius kilnojamuosius daiktus ar turtines teises. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo minėtos nuosprendžio dalies savanoriškai nevykdo. Pareiškėjas mano, kad Baltarusijos Respublikos teismo priteista pinigų suma fiziniam asmeniui yra itin didelė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ir leidus vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

4Prašymas tenkinamas.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 3 dalis leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ši teisės norma, be kita ko, reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir įsiteisėjusių užsienio valstybės teismo sprendimų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese ir tokių sprendimų faktinio vykdymo procese. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

6CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Didelė ieškinio suma leidžia pagrįstai abejoti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji gali realiai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-284/2008 ir kt.). Kita vertus, ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog asmuo gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti jis turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam asmeniui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-228/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-276/2008).

7Pareiškėjo prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalimi pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens priteista 1 035 520 000 Baltarusijos rublių (291 882, 02 Lt). Galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimui pareiškėjas prašo areštuoti suinteresuoto asmens lėšas bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą ar turtines teises.

8Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti suinteresuotam asmeniui A. S. L. laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui visus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios pagrindu Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami ir leidžiami vykdyti Baltarusijos Respublikos teismų sprendimai, 55 straipsnyje nurodytus dokumentus, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra prima facie pagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, atsižvelgia į aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo, atlikdamas nusikalstamas veikas, už kurias jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, naudojosi Lietuvos Respublikos bankuose atidarytomis bankų sąskaitomis, kuriose gali būti lėšų (b.l. 15). Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad suinteresuoto asmens reali turtinė padėtis teismui nėra žinoma, o pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžio dalį, iš suinteresuoto asmens turėtų būti išieškota pinigų suma, laikytina didele fiziniam asmeniui. Teismas, vertindamas grėsmę galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas suinteresuoto asmens atžvilgiu atsirado ne ūkinės-komercinės veiklos ar kitų sutartinių civilinių teisinių santykių pagrindu, o apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu, tenkinus nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens civilinį ieškinį. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9Suinteresuotas asmuo, manydamas, jog tam yra pagrindas, turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 148, 149 str.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniais,

Nutarė

11Pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Baltintrade“ (juridinio asmens kodas Latvijos Respublikoje: 50003612691; adresas: Kuršu g. 25-28, Ryga, Latvijos Respublika,) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

12Areštuoti suinteresuoto asmens A. S. L., gimusio ( - ), gyvenančio ( - ), lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti suinteresuotam asmeniui priklausantį kilnojamąjį turtą ar turtines teises ne daugiau kaip 1 035 520 000 (vienas milijardas trisdešimt penki milijonai penki šimtai dvidešimt tūkstančių) Baltarusijos rublių sumai bendrai sumai, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę atsiskaityti su pareiškėju.

13Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

14Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui.

15Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl nutarties, kuria pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo jis privalo kreiptis į suinteresuoto asmens teritoriją aptarnaujantį antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

16Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.