Byla 2-284/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Čilija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilsarma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-752-259/2008 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Čilija“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilsarma“, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „Ech Baltics“, bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“, restruktūrizuojama UAB „Linkmena“, restruktūrizavimo administratorius UAB „Bankrotera“, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas R. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ 636 000 Lt skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 360 Lt žyminį mokestį.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 636 000 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB ,,Vilsarma” ir UAB ,,Čilija” priklausantį ir esantį pas juos ar trečiuosius asmenis turtą bei turtines teises, nepranešant atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovas nurodė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovai vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl panašaus elgesio galima tikėtis ir teismui priėmus sprendimą. Atsakovų finansinė būklė ieškovui nežinoma, o ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja didelė grėsmė, jog teismui priėmus sprendimą atsakovai gali paslėpti savo turtą, tuo apsunkindami sprendimo vykdymą.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir 636 000 Lt ieškinio sumai areštavo atsakovams UAB ,,Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė atsakovams areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat jį įkeisti, tačiau paliko atsakovams teisę naudotis areštuotu turtu ir įpareigojo juos jį saugoti. Nustačius, kad areštuotino turto atsakovai neturi ar turi jo nepakankamai, teismas ieškinio sumai areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, bei bankų sąskaitose, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio, privalomųjų mokesčių valstybei bei socialinio draudimo biudžetui mokėjimus, taip pat atsiskaityti su ieškovu R. A. Surasti ir aprašyti areštuotą turtą teismas pavedė nutartį vykdysiančiam ieškovo pasirinktam antstoliui.

6Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį nepranešęs atsakovams, motyvuodamas tuo, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes yra reali grėsmė, jog atsakovai gali paslėpti turimą turtą ar perleisti jį kitiems asmenims. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas grindė didele pareikšto turtinio pobūdžio ieškinio suma, atsakovų turtinės padėties nežinojimu, įsiskolinimo įsisenėjimu, pasyviu atsakovų elgesiu į ieškovo reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus.

7Atskiruoju skundu atsakovai UAB ,,Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliantai skundą grindžia šiais argumentais:

81. ieškovo nurodytas atsakovų vengimas mokėti skolą negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovai imsis veiksmų, apsunkinančių ar darančių negalimą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nereagavimą į ieškovo reikalavimą sumokėti įsiskolinimą ir be jokio pagrindo nepranešęs atsakovams skubos tvarka sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Faktinės aplinkybės yra priešingos. Atsakovai nedelsdami motyvuotai atsakė į ieškovo raštą ir nurodė atsisakymo vykdyti nepagrįstus ieškovo reikalavimus teisinį pagrindą, teigdami, kad jų, kaip laiduotojų pareiga yra pasibaigusi ir jie neatsako už skolininko UAB ,,ECH Baltics“ įsipareigojimus. Ieškovas pats nepagrįstai ilgai delsė reikšti skolininkui reikalavimus dėl skolos sumokėjimo, o į atsakovus kreipėsi pasibaigus laidavimo terminui ir skolininkui UAB ,,ECH Baltics“ jau iškėlus bankroto bylą. Todėl pavėluotai reikšdamas ieškinį laiduotojams ir prašydamas jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas elgiasi nesąžiningai.

92. vien tik turtinis ginčo pobūdis bei ieškinio sumos dydis savaime negali būti laikomi neginčijamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai yra finansiškai pajėgūs ir turi pakankamai turto sprendimui, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdyti. Atsakovų 2006 metų finansinės atskaitomybės duomenys liudija, kad šios bendrovės yra veikiančios ir finansiškai stabilios. Tiek ieškovas, tiek teismas, vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą, turėjo visas galimybes sužinoti atsakovų turtinę padėtį iš viešo Juridinių asmenų registro, kuris įstatymo nustatyta tvarka yra prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims.

103. ieškovo teiginys ir teismo išvada, kad atsakovai gali paslėpti turimą turtą, tuo apsunkindami būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tėra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais.

114. teismas nepagrįstai ieškovo prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovams, nes ieškovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs, todėl pažeidė CPK 148 str. 1 d. nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad, pranešus atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, gali kilti grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinąsias apsaugos priemones taikyti arba padarys jų taikymą neįmanomu. Teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta. Dėl šio pažeidimo nukentėjo atsakovų interesai, nepagrįstai suvaržytas atsakovų turtas ir turtinės teisės.

12Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas R. A. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, nes tokį prašymą reiškė ieškovas. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Didelė ieškinio suma yra pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovų teisių naudotis turtu. Be to, pagal pateiktus balansus UAB „Čilija“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 86 595 Lt, o UAB ,,Vilsarma“ tokio turto neturi, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai kitokį turtą galėtų nesunkiai perleisti.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių prašymą teismas turi išspęsti per tris dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tai yra daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo objektyvių prielaidų, galinčių sudaryti grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam vykdymui, o teismas neturėjo pagrįstų motyvų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą.

16Nagrinėjamoje byloje pareikšto piniginio reikalavimo suma yra 636 000 Lt, kuri, nors ir reikalaujama solidariai iš dviejų juridinių asmenų, laikytina pakankamai didele. Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedisponavo atsakovų turtinę padėtį liudijančiais dokumentais ir dėl to atsakovų turtinė padėtis jam nebuvo žinoma. Dokumentai, apibūdinantys atsakovų finansinę padėtį, pateikti prie atskirojo skundo, todėl laikytina, kad teismas, atsižvelgdamas į pareikšto reikalavimo dydį, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, didelė ieškinio suma leidžia pagrįstai abejoti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas (neapsunkintas) teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji gali realiai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokius argumentus patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-811/2007; 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 2-538/2007; 2006 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33/2006).

17Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovai yra finansiškai stiprūs juridiniai asmenys ir ieškinio patenkinimo atveju bus pajėgūs sprendimą įvykdyti. Nurodyti argumentai nesudaro svaraus pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones bei turint pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, į juos reikia atsižvelgti. Tačiau būtina turėti omenyje ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo teisme laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų pateikti finansinės atskaitomybės duomenys už ataskaitinius 2006 metus patvirtina jų finansinę padėtį 2006 metais, tačiau neatspindi įmonių finansinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.

18Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vykdydamas skundžiamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį antstolis aprašė tik atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir atsakovo UAB „Čilija“ transporto priemones. Apeliantai nenurodė, kad faktiškai aprašyto konkretaus nekilnojamojo turto areštas kokiu nors būdu ar mastu apriboja (suvaržo) atsakovų veiklą arba jai iš esmės kenkia.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, o jų taikymas nepažeidžia ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pats ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Šių priemonių taikymas nėra materialinių civilinių teisių gynimo būdas. Visos bylos aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais, bus ištirtos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui.

20Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

21Atsakovų atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė nepranešęs atsakovams be tokio ieškovo prašymo ir pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nepagrįstas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pateiktame teismui ieškinyje dėl 636 000 Lt skolos priteisimo ieškovas R. A. prašė atsakovų turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie tai nepranešus atsakovams. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apie jų taikymą nepranešti atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šių priemonių taikymas gali būti apsunkintas, tačiau vien šis proceso pažeidimas neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui ir nesudaro pagrindo panaikinti dėl aukščiau nurodytų motyvų teisingą teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Tokius argumentus formuoja ir teismų praktika (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.2-465/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 18 d. nutartis Nr.2-61/2007).

22Atsakovams išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovai turi galimybę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydami, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti žalą, atsakovai turi teisę prašyti teismo taikyti jų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi, atsakovams įstatymas suteikia keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.