Byla e2A-1108-777/2018
Dėl aktų panaikinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos sėkmė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos sėkmė“ ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. M., J. M. dėl aktų panaikinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5Ieškovė 2017 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį, kuria Aplinkos ministerija (toliau – ministerija) Šilutės rajono savivaldybei (toliau – savivaldybė) perdavė administracinės patalpos dalis: 4/5 dalis patalpos 1-1, 4/5 dalis patalpos 1-2, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), negaliojančia; panaikinti VĮ Registro centro atliktą patalpos, kurios unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir atsakovės savivaldybės nuosavybės teisės į patalpą registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas 1-1 ir 1-2, esančias pastate ( - ); priteisti iš ieškovės atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad Nekilnojamojo daikto – pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) (toliau – pastatas), tuometiniai bendraturčiai: savivaldybė, atstovaujama Šilutės rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VĮ Valstybės turto fondas, fizinis asmuo Gediminas Gaigalas bei AB „Lietuvos draudimas“, sudarė 2002 m. liepos 23 d. susitarimą. Susitarimo 2 punktu visi bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpas, 100,67 kv. m, kurios plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2 ir 1-21 (toliau – bendrojo naudojimo patalpos) ir pastato paradinį įėjimą iš gatvės pusės ir praėjimą iš pirmo aukšto į antrą aukštą pripažino bendrąja daline nuosavybe ir bendrai naudojamomis patalpomis, praėjimo (servituto) teise susitarė, kad tiek bendraturčiai, tiek jų klientai naudos bendrojo naudojimo patalpas patekdami į darbo vietas. Susitarimas niekada nebuvo nutrauktas.

83.

9Pastato patalpų savininkai keitėsi. Viena iš patalpų savininkų tapo ieškovė. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė nusipirko patalpas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtos indeksais 2-1, 2-3, 2-4, nuo 2-10 iki 2-20. Ieškovė 2006 m. spalio 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo patalpas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksu 1-26. 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo patalpas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksais 1-23, 1-24, 1-27,1-28, 1-36, 1-37, su bendrojo naudojimo patalpomis 1-21. 2015 m. spalio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo patalpas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksais 1-21b, 1-2, su bendrojo naudojimo patalpomis 1-4, 1-7, 1-21. 2016 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsigijo patalpas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksais 1-25, su bendrojo naudojimo patalpomis 1-4, 1-7, 1-21. Ieškovei priklauso didžioji dalis patalpų pastate. Kiti pastate esančių patalpų savininkai yra A. M., J. M., savivaldybė ir Lietuvos Respublika.

104.

11Ieškovė nuo pat pirmųjų patalpų įsigijimo, t. y. nuo 2004 m., naudojosi bendrojo naudojimo patalpomis, per kurias ieškovė patekdavo į pastatą bei į jai priklausančias patalpas, esančias antrame ir trečiame pastato aukštuose. Apie tai, kad ieškovė naudojosi bendrojo naudojimo patalpomis, atsakovė savivaldybė žinojo. Šią aplinkybė patvirtina 2004 m. su savivaldybe suderintas bei išduotas leidimas įrengti informacinę iškabą prie pastato paradinių durų. Iškaba tebekaba prie įėjimo į pastatą, tačiau ieškovė bendrojo naudojimo patalpomis, paradiniu pastato įėjimu negali naudotis.

125.

13Ieškovė bendrojo naudojimo patalpomis naudojosi iki 2015 metų, kai dėl jai nežinomų priežasčių savivaldybė atitvėrė bendrojo naudojimo patalpas. Pro paradinį pastato įėjimą ieškovė ir (ar) jos klientai negalėjo patekti į ieškovei priklausančias ir pastate esančias patalpas. Ieškovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, nuolat bendrauja su klientais, organizuoja susitikimus patalpose ir galimybė praeiti pro paradines pastato duris ir per bendrojo naudojimo patalpas yra būtina.

146.

15Bendrojo naudojimo patalpos, žymimos indeksais 1-1 ir 1-2 (toliau – ginčo patalpos), pagal 2012 m. liepos 3 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 54 yra perduotos savivaldybei, kurios nuosavybės teisė į visas ginčo patalpas buvo įregistruota naujai suformavus nekilnojamo turto kadastro objektą, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ).

167.

17VĮ Registrų centras informavo ieškovę, kad savivaldybei 1/5 dalis ginčo patalpų įregistruota 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu, o 4/5 dalys ginčo patalpų įregistruotos 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL (toliau – aktas) pagrindu. Patalpai šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. ( - ) ir prie jos prijungtos 4/5 dalys ginčo patalpų. 4/5 dalys ginčo patalpų nuosavybės teise iki patalpos performavimo priklausė savivaldybei.

188.

19Savivaldybė informavo ieškovę, kad susitarimas nebuvo notariškai patvirtintas, todėl yra negaliojantis. Susitarimą pasirašiusios šalys yra perleidusios savo nuosavybes teise valdomas pastato dalis (patalpas) ir nebuvo įregistravusios nuosavybės teisių į susitarime nurodytas ginčo patalpas. Ieškovė pažymėjo, kad susitarimo šalimi buvo savivaldybė, kuri vienintelė išliko pastato patalpų savininke. Vadinasi, savivaldybė žinojo, kad susitarimas buvo sudarytas, ir nepaisant to, kad susitarimas nebuvo registruotas, susitarimas turi įstatymo galią. Savivaldybė papildomai informavo ieškovę, kad ginčo patalpomis naudojasi tik savivaldybė. Kiti pastate patalpas turintys savininkai tomis patalpomis nesinaudoja. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu ir Savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašu, už turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą atsako savivaldybių administracijų direktoriai. Ministerija, vadovaudamasi savivaldybės pateikta informacija ir dokumentais, aktu savivaldybei perdavė pastate esančių patalpų, unikalus Nr. ( - ), dalį: 4/5 dalis ginčo patalpų, iš kurių buvo suformuotas ir įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas.

209.

21Ministerija informavo ieškovę, kad savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 8 d. raštu jos paprašė savivaldybės nuosavybėn perduoti pastate esančių patalpų, unikalus Nr. ( - ), dalį – 4/5 dalis ginčo patalpų. Savivaldybė nurodė, kad šios patalpos priklauso valstybei.

2210.

23Ieškovė nurodė, kad susitarimas yra galiojantis ir privalomas pastato bendraturčiams. Bendrojo naudojimo patalpos skirtos naudoti visiems pastato bendraturčiams.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2511.

26Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

2712.

28Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirminė pastato teisinė registracija Klaipėdos teritoriniame techninės inventorizacijos biure buvo atlikta Šilutės rajono DŽDT Tarybos vardu pagal 1950 m. balandžio 17 d. Šilutės rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 114. Iš pastate esančių patalpų pagal pateiktus dokumentus suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties patalpos. Savivaldybė pateikė informaciją apie tai, kad šio savivaldybės administracinio pastato dalinis pastatų perplanavimas atliktas 2002 m. pagal rajono vyr. architekto 2002-01-23 suderintą projektą. Patalpos, esančios pastate, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, t. y. ginčo patalpos su kitomis anksčiau nurodytomis patalpomis suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jos, VĮ Registro centro duomenimis, nuosavybės teise įregistruotos kaip savivaldybės nuosavybė.

2913.

30Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Nurodė, kad ieškovė ginčo patalpų neįgijo CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šios patalpos priklauso savarankiškam atsakovės savivaldybės nekilnojamajam daiktui ir veikia atskirai nuo kitų bendraturčių patalpų. Byloje nėra duomenų apie ieškovės nuosavybės teises į ginčo patalpas.

3114.

32Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai savarankiško nuosavybės teisės objekto lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas.

3315.

34Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrojo naudojimo patalpų paskirtis yra sudaryti galimybes bendraturčiams patekti į jiems nuosavybes teise priklausančias patalpas. Ieškovė turi galimybę patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas iš kiemo pusės per patalpas, žymimas indeksais Nr. 1-4, 1-7. Ieškovė teigia, kad toks patekimas nėra patogus, tačiau tai nėra pagrindas ieškovei pripažinti dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Ginčo patalpos administraciniame pastate vien dėl to, kad jos gali būti naudojamos kaip vienas iš kelių bendraturčiams patekti į savo patalpas, negali būti vertinamos kaip visų jų bendrojo naudojimo patalpos. Tai, kad patekti per ginčo patalpas, esančias prie įėjimo iš gatvės pusės, ieškovės darbuotojams, klientams yra patogiau, patalpos gražesnės, nėra pagrindas pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šias patalpas. Tai, kad ieškovė ginčo patalpomis kurį laiką naudojosi (patekdavo per jas į savo patalpas), nėra pagrindas konstatuoti, kad šios patalpos yra bendrojo naudojimo objektas daugiabučiame name ir ieškovė įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas.

3516.

36Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teigdama, jog negali patekti į ginčo patalpas, taip pat negali patekti ir į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-17, kurioje yra pastato inžineriniai tinklai, nepateikė įrodymų, kad ji atsakinga už tinklų priežiūrą, jais naudojasi ir jai būtina patekti į minėtą patalpą.

3717.

38Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendraturčių 2002 m. liepos 23 d. susitarimas dėl ginčo patalpų yra sandoris, nustatantis naudojimosi daiktinėmis teisėmis tvarką, kuriam imperatyviai keliami notarinės formos reikalavimai. Minėtas susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai, neįregistruotas viešajame registre, todėl yra negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Toks susitarimas teisinių pasekmių tuo metu buvusiems bendraturčiams, asmenims, kurie vėliau įgijo nuosavybės teises į patalpas, esančias pastate, negali sukelti.

3918.

40Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės argumentas, jog savivaldybei negalėjo būti perduotos ginčo patalpos, yra nepagrįstas, nes kiti bendraturčiai nuosavybės teisių į šias patalpas CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu neįgijo, 2002 m. liepos 23 d. susitarimas buvusiems ir esamiems bendraturčiams teisinių pasekmių nesukelia.

4119.

42Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog sprendžiant ginčo patalpų perdavimo klausimą, savivaldybė ministerijai nurodė, kad šiomis patalpomis naudojasi tik savivaldybė, neįrodo, jog 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 54ŠIL perduotos patalpos savivaldybės nuosavybėn nepagrįstai ir pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus.

43III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4420.

45Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4621.

47Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos nepriklausė atskiriems pastato patalpų savininkams ir tretiesiems asmenims – tą įrodo susitarimas, šalių ir liudytojų duoti paaiškinimai, 2012 m. liepos 3 d. ginčijamasis perdavimo–priėmimo aktas.

4822.

49Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos (kaip nurodoma kadastro bylose) buvo ir yra koridoriai. Pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus pagrindinis pastato įėjimas ir koridorius, per kurį patenkama į kitus pastato aukštus ir patalpas, negali būtų „privatizuojamas“, nes būtent šios patalpos sudaro galimybę patalpų savininkams patekti į pastatą.

5023.

51Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpos, iki kol buvo priimtas neteisėtas 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas.

5224.

53Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad susitarimas yra negaliojantis. Pastato bendraturčiai gali sudaryti susitarimą dėl tam tikrų patalpų naudojimosi tvarkos. Toks susitarimas gali būti įvairių formų – žodinis, rašytinis bei notarinis. CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato imperatyvo, jog toks susitarimas turi būti rašytinis ar notarinis. Toks susitarimas nepaisant jo formos saisto susitarimo šalis, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vėlesniems pastato patalpų įgijėjams (ne susitarimo šalims) susitarimas tampa privalomas, jei jis yra notarinis ir įregistruotas viešame registre. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio susitarimui įstatymas kėlė imperatyvų reikalavimą dėl notarinės sandorio formos, yra aiškiai nepagrįsta. CK 4.254 straipsnio normos šioje byloje netaikytinos, nes CK 4.81 straipsnis yra specialioji normas, palyginti su CK 4.254 straipsniu. Susitarimas ginčijamo 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54 ŠIL priėmimo metu buvo galiojantis, sudarytas teisėtai, nebuvo nutrauktas ir pasibaigęs kitu būdu. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimas nesukėlė teisinių pasekmių susitarimo šalims.

5425.

55Apeliantė nurodė, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausia yra ne forma (susitarimo išviešinimas registre), o turinys (naujojo bendraturčio žinojimas apie ankstesnių bendraturčių sudarytą susitarimą). Naujieji pastato patalpų savininkai (įskaitant ieškovę, trečiuosius asmenims) laikėsi susitarimo 2-ojo punkto, t. y. iki 2015 metų ieškovė, jos klientai, tretieji asmenys naudojosi pastato paradinėmis durimis, ginčo patalpomis kaip pastato bendrojo naudojimo patalpomis – turėjo raktus nuo paradinių durų, signalizacijos kodus, ginčo patalpas periodiškai išvalydavo. Todėl, kaip ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, susitarimas, nors ir neišviešintas, tapo privalomas ir naujiesiems pastato patalpų savininkams.

5626.

57Apeliantė nurodė, kad susitarimas buvo galiojantis ir saistė tą susitarimo šalį, kuri nesikeitė – atsakovę savivaldybę. Susitarimo 2-asis punktas savo esme yra pripažinimas, konstatavimas, kad ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos. Savivaldybės pripažinimas, jog ginčo patalpos yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, išreiškia atsakovės valią ginčo klausimu. Savivaldybės valia ir supratimas, sudarant susitarimą, buvo aiškus – nustatyti naudojimosi tvarką bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir ginčo patalpomis.

5827.

59Apeliantė nurodė, kad neteigė, jog patogumas ir ilgo naudojimosi ginčo patalpomis faktas yra pagrindas pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Ieškovė akcentavo faktą dėl ieškovės ir kitų pastato patalpų bendraturčių galimybės naudotis paradiniu įėjimu ir ginčo patalpomis todėl, kad šis ilgalaikio naudojimosi faktas įrodė susitarimo realumą ir vykdytinumą. Kartu šis faktas paneigė savivaldybės atsikirtimus, kad susitarimas yra negaliojantis ir ginčo patalpomis naudojasi tik savivaldybė.

6028.

61Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį (dėl ginčo patalpų) negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms iš viso nepasisakė.

6229.

63Apeliantė nurodė, kad savivaldybė pažeidė CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą: pateikusi ministerijai melagingus duomenis, įsiteisino nuosavybės teisę į ginčo patalpas, jas pavertė atskiru daiktu, ignoruodama kitų bendraturčių įstatymo nustatytas teises ir patekimo į pastatą galimybes. Nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas 1-4 ir 1-7 nedaro įtakos ieškovės teisėms į kitas bendrojo naudojimo patalpas – ginčo patalpas. Visiems pastato patalpų bendraturčiams privalo būti pripažinta visų bendrojo naudojimo patalpų pirmame aukšte – ginčo patalpų 1-4 ir 1-7 – bendroji dalinė nuosavybė CK 4.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6430.

65Apeliantė nurodė, kad 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalis dėl ginčo patalpų yra neteisėta. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, savivaldybės nuosavybėn galėjo būti perduotas tik valstybei, o ne privatiems asmenims priklausantis turtas. Ginčo patalpos buvo bendroji dalinė visų pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl ministerija neteisėtai perdavė 4/5 dalis ginčo patalpų atsakovei savivaldybei. 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalis dėl ginčo patalpų naikintina kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 str.). Atitinkami visi vėlesni atsakovės savivaldybės veiksmai, atlikti su neteisėtai įgytomis ginčo patalpomis, taip pat pripažintini negaliojančiais, nes iš neteisės teisė atsirasti negali.

6631.

67Apeliantė nurodė, kad tretieji asmenys Jonas ir A. M., kurių patalpos yra antrajame pastato aukšte, iš viso neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į bet kokias bendrojo naudojimo patalpas pirmame pastato aukšte. Ginčo patalpos įeina į atsakovės patalpas, o kiti koridoriai 1-4 ir 1-7 yra dalimis išskaidyti ir registruoti kaip priklausiniai prie ieškovės ir atsakovės administracinių patalpų.

6832.

69Apeliantė nurodė, kad pirmame pastato aukšte yra patalpa 1-17 (šilumos mazgas), kurioje yra bendrieji inžineriniai tinklai, sklendės, apskaitos prietaisai. Šilumos mazgai pagal įstatymą yra pastato bendroji inžinerinė įranga. Įstatymo pagrindu pastato šilumos mazgas yra ieškovės, atsakovės, trečiųjų asmenų bendroji dalinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad patalpa 1-17 nėra įregistruota kaip kažkurios šalies nuosavybė. Vadinasi, ši patalpa yra bendrojo naudojimo patalpa.

7033.

71Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė savivaldybė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7234.

73Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2002 m. liepos 23 d. susitarimas yra negaliojantis.

7435.

75Atsakovė nurodė, kad patalpos perplanuotos ir padaryta pertvara 2002 metais pagal rajono vyr. architekto 2002 m. sausio 23 d. suderintą projektą. Dėl to apeliantės argumentas, kad ji naudojosi ginčo patalpomis iki 2015 metų, yra neatitinkantis realybės.

7636.

77Atsakovė nurodė, kad 2017 m gegužės–birželio mėnesiais pastate žodiniu apeliantės prašymu buvo pakeistos įėjimo iš kiemo pusės durys, prie minėto įėjimo buvo įrengtas pandusas (nuvažiuoti / užvažiuoti neįgaliojo vežimėliu). Vėliau apeliantės prašymu durys buvo sutaisytos atsižvelgiant į jos nurodytus trūkumus. Visa tai buvo padaryta geranoriškai iš savivaldybės biudžeto lėšų.

7837.

79Atsakovė nurodė, kad apeliantė naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7 ir 1-4. Per šias patalpas jos klientai patenka į apeliantės biuro patalpas. Sudarytos visos galimybės naudotis inžineriniais tinklais (indeksas 1-17). Apeliantė turi galimybę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas iš kiemo pusės.

8038.

81Atsakovė nurodė, kad, perėmus šią dalį ginčo patalpų, buvo suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas, padarytos stiklinės pertvaros, įrengti nauji darbo kabinetai. Pripažinus apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-1 ir 1-2, būtų sudarytos nepalankios ir akivaizdžiai neteisėtos sąlygos atsakovei, kai per kabinetus, kuriuose dirba savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, o laukiamajame (patalpos, plane pažymėtos 1-2) sėdi ir dokumentus pildo jų klientai, vaikščiotų apeliantės klientai ir darbuotojai.

8239.

83Atsakovė ministerija atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.

8440.

85Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog susitarimas yra negaliojantis. Nėra pagrindo teigti, kad susitarimo šalims nustačius, kokiomis patalpomis jos naudosis kaip bendrojo naudojimo patalpomis ir apmokės jų eksploatacines išlaidas, šios patalpos laikytinos ir priskirtinos pastato bendraturčių bendrajai dalinei nuosavybei.

8641.

87Atsakovė nurodė, kad teisiškai reikšminga tai, jog ginčo patalpos pagal funkcinį ryšį laikytinos atsakovei savivaldybei priklausančių patalpų priklausiniu, o ne viso administracinio pastato.

88Teisėjų kolegija

konstatuoja:

89IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

90Apeliacinis skundas tenkintinas.

9142.

92Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9343.

94Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės, atsakovės ministerijos atstovai ir trečiasis asmuo J. M. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9544.

96Byloje kilo ginčas dėl to, ar pastate, adresu ( - ), esančių patalpų, pažymėtų 1-1 ir 1-2, 4/5 dalys prieš 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 54 ŠIL perduodant jas savivaldybės nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems šiame pastate patalpas turintiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta, ar ginčo patalpos galėjo būti traktuojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos iki 2012 m. liepos 3 d. Kartu būtų patikrinama, ar ginčo patalpų registracija pagrįstai atlikta savivaldybės vardu.

9745.

98Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos nepriklausė atskiriems pastato patalpų savininkams ir tretiesiems asmenims – tą įrodo susitarimas, šalių ir liudytojų duoti paaiškinimai, 2012 m. liepos 3 d. ginčijamasis perdavimo–priėmimo aktas. Šie apeliantės argumentai pagrįsti. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 20 d. rašto nustatyta, kad pirminė pastato teisinė registracija Klaipėdos teritoriniame techninės inventorizacijos biure buvo atlikta Šilutės rajono DŽDT vardu pagal 1950 m. balandžio 17 d. Šilutės rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 114. Iš pastate esančių patalpų pagal pateiktus dokumentus suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties patalpos. Savivaldybei nuosavybės teisė į 1/5 dalį patalpų 1-1 ir 1-2 įregistruota 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 nutarimą Nr. 1251, nuosavybės teisė į 4/5 dalis patalpų 1-1 ir 1-2 įregistruota 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 870. Nuosavybės teisė į ginčo patalpas (iki 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto) nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.

9946.

100Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo ir yra koridoriai. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Šią aplinkybę patvirtina savivaldybės administracinės patalpos, kurios unikalus Nr. ( - ), 2014 m. gruodžio 8 d. vidaus plotų eksplikacija. Šią aplinkybę patvirtina ir savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, jog pripažinus apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-1 ir 1-2, būtų sudarytos nepalankios ir akivaizdžiai neteisėtos sąlygos atsakovei, kai per kabinetus, kuriuose dirba savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, o laukiamajame (patalpos, plane pažymėtos 1-2) sėdi ir dokumentus pildo jų klientai, vaikščiotų apeliantės klientai ir darbuotojai. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti ir atsakovės savivaldybės argumentai, kad dėl patalpų perplanavimo ir padarytos pertvarkos 2002 metais pagal rajono vyr. architekto 2002 m. sausio 23 d. suderintą projektą apeliantė neturėjo realios galimybės iki 2015 metų naudotis ginčo patalpomis.

10147.

102Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpomis, iki kol buvo priimtas neteisėtas 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas. Savivaldybė su tuo nesutiko, nurodė, kad 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes yra atitinkantis tuo metu galiojusius teisės aktus ir nepažeidžiantis kieno nors teisių. Ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo nuostatomis, neviršydamas savo kompetencijos ir įgyvendindamas teises akte nustatytas pareigas, 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu savivaldybės nuosavybėn perdavė ginčo patalpas, savivaldybės administracijai nurodžius, jog prašomas perduoti turtas priklauso valstybei. Nurodė ir tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, t. y. jog ginčo patalpos galbūt bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato, esančio ( - ), bendraturčiams, sudarytų prielaidas tikslinti ginčijamo perdavimo–priėmimo akto dalį.

10348.

104Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

10549.

106Kaip pripažįstama teismų praktikoje, bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos tokios patalpos, kurios nepriskirtos naudoti individualiai ir neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008).

10750.

108Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai savarankiško nuosavybės teisės objekto lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

10951.

110Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo patalpos – koridoriai buvo pastatytos kaip atskiros negyvenamosios patalpos, kad jos buvo perduotos ir priklausė viešos nuosavybės teisės subjektams (iki 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto), o pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą pastato koridoriai yra priskirtini prie bendrojo naudojimo patalpų. Be to, iš byloje esančio pastato pirmo aukšto planų, pateiktų tiek ieškovės, tiek savivaldybės, nustatyta, kad per paradines pastato duris patenkama į 1-1 patalpą (koridorių), iš jos patenkama į kitą patalpą 1-2 (koridorių), iš jos yra galimybė patekti į pirmo aukšto patalpas ir laiptais į antro ir trečio aukšto patalpas. Tai rodo, kad ginčo patalpos (koridoriai) funkciniu ryšiu susietos su kitomis namo patalpomis ir jos negali būti traktuojamos kaip atskiros negyvenamosios patalpos (CPK 178, 185 straipsniai).

11152.

112Byloje esantis 2002 m. liepos 23 d. susitarimas patvirtina, kad vadovaujantis CK 4.75 ir 4.81 straipsniais pastato bendraturčiai: savivaldybės taryba, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo taryba, Valstybės įmonės Valstybės turto fondas, G. G. ir AB „Lietuvos draudimas“, sudarė tarpusavio susitarimą, kuriuo pripažino bendrojo naudojimo patalpas, 100,67 kv. m, kurios plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2 ir 1-21, ir pastato paradinį įėjimą iš gatvės pusės ir praėjimą iš pirmo aukšto į antrą aukštą, kuriais bendrosios dalinės nuosavybės ir praėjimo (servituto) teise bendrai naudosis šių patalpų bendraturčiai ir jų klientai patekdami į darbo vietas.

11353.

114Apeliantė nurodė kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas yra negaliojantis, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. CK. 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato imperatyvo, jog toks susitarimas turi būti notarinis. Susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio. Duomenų, kad minėtas susitarimas būtų nuginčytas ar pasibaigęs kitu būdu, byloje nėra.

11554.

116Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 (cituota kitose bylose 233 kartus) išaiškino, kad CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nereglamentuoja, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre. Tačiau susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio. Kai asmuo, kuris vėliau įgyja dalį bendrojoje nuosavybėje, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta, naudojimosi daiktu tvarka, nors ir neišviešinama įstatymo nustatytu būdu, yra privaloma ir naujam savininkui. Tuo tarpu kito bendraturčio susitarimo dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo, šalies teisinės padėties bendrojo turto naudojimo teisiniuose santykiuose CK 4.81 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja – čia įtvirtinta norma skirta asmens, kuris vėliau, po susitarimo, įgijo dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, prievolėmis bendrojo turto naudojimo teisiniuose santykiuose apibrėžti. Pažymėtina, kad cituojamoje byloje susitarimas tarp bendraturčių nebuvo notarinis ir išviešintas.

11755.

118Apeliantės atstovių, trečiojo asmens J. M., liudytojų paaiškinimai yra pakankami konstatuoti, kad naujieji pastato patalpų savininkai, t. y. apeliantė ir tretieji asmenys, laikėsi 2002 m. liepos 23 d. susitarimo iki 2015 metų, apeliantė, jos klientai, tretieji asmenys naudojosi pastato paradinėmis durimis, ginčo patalpomis kaip pastato bendrojo naudojimo patalpomis – turėjo raktus nuo paradinių durų, signalizacijos kodus, ginčo patalpas periodiškai išvalydavo. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas, nors ir neišviešintas, tapo privalomas apeliantei ir tretiesiems asmenims bei buvo vykdomas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien šis susitarimas ir jo vykdymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpos, iki buvo priimtas 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai savarankiško nuosavybės teisė objekto lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne konkretus faktinis naudojimas.

11956.

120Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad pagrindinis bendrojo naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendrojo naudojimo patalpa negali būti naudojama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008). Esant anksčiau teisėjų kolegijos padarytoms išvadoms dėl ginčo patalpų paskirties ir funkcinių savybių, negalima sutikti su ministerijos argumentu, jog ginčo patalpos pagal funkcinį ryšį laikytinos savivaldybei priklausančių patalpų priklausiniu, o ne vis pastato.

12157.

122Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, anksčiau padarytas išvadas dėl ginčo patalpų techninių savybių, jų paskirties ir funkcinių savybių, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad pastato, esančio adresu ( - ), patalpų, pažymėtų 1-1 ir 1-2, 4/5 dalys prieš 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 54 ŠIL perduodant jas savivaldybės nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems šiame pastate patalpas turintiems asmenims (CPK 178, 185 straipsniai).

12358.

124Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį (dėl ginčo patalpų) negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms iš viso nepasisakė. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, kurių pagrindu konstatavo, jog 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų.

12559.

126Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra šių patalpų teisinės registracijos pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visiems bendraturčiams sutariant (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras daiktas, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis 3K-3-413/2014). Pagrįsti apeliantės argumentai, kad savivaldybė įsiteisino nuosavybės teisę į ginčo patalpas, jas pavertė atskiru daiktu, ignoruodama kitų bendraturčių įstatymo nustatytas teises. Nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas 1-4 ir 1-7 nedaro įtakos ieškovės teisėms į kitas bendrojo naudojimo patalpas – ginčo patalpas. Visiems pastato patalpų bendraturčiams privalo būti pripažinta visų bendrojo naudojimo patalpų pirmame aukšte – ginčo patalpų bendroji dalinė nuosavybė CK 4.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

12760.

128Įvertinusi anksčiau padarytas išvadas, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalis dėl ginčo patalpų yra neteisėta. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, savivaldybės nuosavybėn galėjo būti perduotas tik valstybei, o ne privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ginčo patalpos buvo bendroji dalinė visų pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl ministerija neteisėtai perdavė 4/5 dalis ginčo patalpų savivaldybei. 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalis dėl ginčo patalpų naikintina kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 str.). Atitinkami visi vėlesni atsakovės savivaldybės veiksmai, atlikti su neteisėtai įgytomis ginčo patalpomis, taip pat pripažintini negaliojančiais, nes iš neteisės teisė atsirasti negali.

12961.

130CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Apeliantės reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo į ginčo patalpas yra išvestinis iš ankstesnių ieškovės reikalavimų. Patenkinus ankstesnius reikalavimus yra pagrindas tenkinti ir šį reikalavimą, pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas.

13162.

132Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

13363.

134Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

135Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

13664.

137Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 263 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 2 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; 225 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 847 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso 3 928,70 Eur.

13865.

139Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, įvertinus atliktus veiksmus, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių ir yra pagrįstos.

14066.

141Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ministerija patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 73,77 Eur kelionės iš Vilniaus į Šilutę ir atgal išlaidos.

14267.

143Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

14468.

145CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

14669.

147Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad savivaldybės administracija nurodė ministerijai, jog ginčo patalpos priklauso valstybei ir ginčo patalpomis naudojasi tik savivaldybė, taip pat tai, kad už turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą atsako savivaldybių administracijų direktoriai, konstatuoja, kad, apeliacinį skundą patenkinus, apeliantės patirtos 3 928,70 Eur išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistinos tik iš savivaldybės. Juolab kad ministerija ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, t. y. ginčo patalpos galbūt bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendraturčiams, sudarytų prielaidas tikslinti ginčijamo perdavimo–perdavimo akto dalį (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

14870.

149Apeliacinį skundą patenkinus, ministerijos (atsakovės) patirtos 73,77 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15071.

151Iš atsakovių savivaldybės ir ministerijos valstybei nepriteistina po 1,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų suma yra mažesnė už minimalią išieškomą sumą.

152Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

15372.

154CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Esant nurodytam įstatymo reglamentavimui Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į patalpą, kurios unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), perleidimo, įkeitimo, nuomos, servitutų nustatymo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo, paliktina galioti iki šios sprendimo įvykdymo.

155Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

156Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

157Pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį, kuria Aplinkos ministerija Šilutės rajono savivaldybei perdavė administracinės patalpos dalis: 4/5 dalis patalpos 1-1, 4/5 dalis patalpos 1-2, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), negaliojančia; panaikinti VĮ Registro centro atliktą patalpos, kurios unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir atsakovės savivaldybės nuosavybės teisės į patalpą registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas 1-1 ir 1-2, esančias pastate ( - ).

158Iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ‚Apskaitos sėkmė“ priteisti 3 928,70 Eur turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

159Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į patalpą, kurios unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), perleidimo, įkeitimo, nuomos, servitutų nustatymo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo draudimo, palikti galioti iki šio sprendimo įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. Ieškovė 2017 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:... 6. 2.... 7. Nurodė, kad Nekilnojamojo daikto – pastato, kurio unikalus Nr. ( - ),... 8. 3.... 9. Pastato patalpų savininkai keitėsi. Viena iš patalpų savininkų tapo... 10. 4.... 11. Ieškovė nuo pat pirmųjų patalpų įsigijimo, t. y. nuo 2004 m., naudojosi... 12. 5.... 13. Ieškovė bendrojo naudojimo patalpomis naudojosi iki 2015 metų, kai dėl jai... 14. 6.... 15. Bendrojo naudojimo patalpos, žymimos indeksais 1-1 ir 1-2 (toliau – ginčo... 16. 7.... 17. VĮ Registrų centras informavo ieškovę, kad savivaldybei 1/5 dalis ginčo... 18. 8.... 19. Savivaldybė informavo ieškovę, kad susitarimas nebuvo notariškai... 20. 9.... 21. Ministerija informavo ieškovę, kad savivaldybės administracija 2012 m.... 22. 10.... 23. Ieškovė nurodė, kad susitarimas yra galiojantis ir privalomas pastato... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 11.... 26. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį... 27. 12.... 28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirminė pastato teisinė... 29. 13.... 30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės įgijimo... 31. 14.... 32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patalpų priskyrimą prie... 33. 15.... 34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrojo naudojimo patalpų... 35. 16.... 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teigdama, jog negali... 37. 17.... 38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendraturčių 2002 m. liepos 23... 39. 18.... 40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės argumentas, jog... 41. 19.... 42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog sprendžiant ginčo... 43. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 44. 20.... 45. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 46. 21.... 47. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos nepriklausė atskiriems pastato... 48. 22.... 49. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos (kaip nurodoma kadastro bylose) buvo ir... 50. 23.... 51. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpos, iki... 52. 24.... 53. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 54. 25.... 55. Apeliantė nurodė, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad... 56. 26.... 57. Apeliantė nurodė, kad susitarimas buvo galiojantis ir saistė tą susitarimo... 58. 27.... 59. Apeliantė nurodė, kad neteigė, jog patogumas ir ilgo naudojimosi ginčo... 60. 28.... 61. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės... 62. 29.... 63. Apeliantė nurodė, kad savivaldybė pažeidė CK 4.82 straipsnio 2 dalyje... 64. 30.... 65. Apeliantė nurodė, kad 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr.... 66. 31.... 67. Apeliantė nurodė, kad tretieji asmenys Jonas ir A. M., kurių patalpos yra... 68. 32.... 69. Apeliantė nurodė, kad pirmame pastato aukšte yra patalpa 1-17 (šilumos... 70. 33.... 71. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė savivaldybė prašė pirmosios... 72. 34.... 73. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog... 74. 35.... 75. Atsakovė nurodė, kad patalpos perplanuotos ir padaryta pertvara 2002 metais... 76. 36.... 77. Atsakovė nurodė, kad 2017 m gegužės–birželio mėnesiais pastate žodiniu... 78. 37.... 79. Atsakovė nurodė, kad apeliantė naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis,... 80. 38.... 81. Atsakovė nurodė, kad, perėmus šią dalį ginčo patalpų, buvo suformuotas... 82. 39.... 83. Atsakovė ministerija atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.... 84. 40.... 85. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog... 86. 41.... 87. Atsakovė nurodė, kad teisiškai reikšminga tai, jog ginčo patalpos pagal... 88. Teisėjų kolegija... 89. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 90. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 91. 42.... 92. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 93. 43.... 94. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 95. 44.... 96. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pastate, adresu ( - ), esančių patalpų,... 97. 45.... 98. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos nepriklausė atskiriems pastato... 99. 46.... 100. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo ir yra koridoriai. Šie... 101. 47.... 102. Apeliantė nurodė, kad ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpomis, iki... 103. 48.... 104. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 105. 49.... 106. Kaip pripažįstama teismų praktikoje, bendrojo naudojimo patalpomis yra... 107. 50.... 108. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 109. 51.... 110. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo... 111. 52.... 112. Byloje esantis 2002 m. liepos 23 d. susitarimas patvirtina, kad vadovaujantis... 113. 53.... 114. Apeliantė nurodė kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 115. 54.... 116. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje... 117. 55.... 118. Apeliantės atstovių, trečiojo asmens J. M., liudytojų paaiškinimai yra... 119. 56.... 120. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad pagrindinis bendrojo naudojimo... 121. 57.... 122. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, anksčiau... 123. 58.... 124. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės... 125. 59.... 126. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo... 127. 60.... 128. Įvertinusi anksčiau padarytas išvadas, teisėjų kolegija sutinka su... 129. 61.... 130. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui... 131. 62.... 132. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų... 133. 63.... 134. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės... 135. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos... 136. 64.... 137. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė patyrė šias... 138. 65.... 139. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pirmosios ir apeliacinės... 140. 66.... 141. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ministerija patyrė šias... 142. 67.... 143. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra,... 144. 68.... 145. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 146. 69.... 147. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad... 148. 70.... 149. Apeliacinį skundą patenkinus, ministerijos (atsakovės) patirtos 73,77 Eur... 150. 71.... 151. Iš atsakovių savivaldybės ir ministerijos valstybei nepriteistina po 1,54... 152. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 153. 72.... 154. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos... 155. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 156. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 11 d.... 157. Pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį,... 158. Iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei... 159. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytą...