Byla e2-1273-980/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, Erikai Žigalovaitei, Neringai Bandzienei, dalyvaujant ieškovei T. M., jos atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, trečiajam asmeniui H. L., jo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovui H. L., jo atstovams advokatams Raimondui Mažuliui, Henrikui Mackevičiui, vertėjams Viliui Gaižučiui, Danutei Kontarienei, Su Hang, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui H. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2014-12-10 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą UAB “( - )” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovui H. L. a.k. ( - ) 100 paprastųjų vardinių UAB “( - )” akcijų; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas turėdamas kelis restoranus Klaipėdoje ir vieną Vilniuje, žinodamas, kad jie sunkiai verčiasi, pradėjo siūlyti jai ir sutuoktiniui įsigyti restoraną Vilniuje ir primygtinai rekomendavo apsiimti vadovauti restoranui. Savo pasiūlymą motyvavo tuo, kad nors restoranas ir pelningas, bet jam nepatogu nuolatos vykti į Vilnių. Atsakovas labai gyrėsi, kad restorano apyvarta pakilo ir atneša per mėnesį po 40 000 Lt pelno. Atsakovas iš pradžių pasakė, kad įmonės akcijas gali padovanoti, tačiau vėliau jis pasakė, kad savo įmonę UAB “( - )” k.( - ) su restoranu geriau įforminti akcijų pirkimo – pardavimo būdu, nes jo advokatas nerekomendavo įmonės ir restorano įforminti dovanos sutartimi ir dar pažadėjo, kad ji galės padirbti tris mėnesius ir, jeigu nesiseks, tai jis perims atgal restoraną su visais daiktais. 2014-12-10 su atsakovu buvo pasirašyta UAB “( - )” akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ji sumokėjo 1000 Lt už akcijas, tačiau iš tiesų ji nieko nemokėjo. Prašo pripažinti negaliojančia 2014-12-10 sudarytą sutartį, nes akivaizdu, kad ji sudaryta pažeidžiant ieškovės teises. Sutartyje įžvelgiami apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) požymiai, nes atsakovas 2014-12-10 sutartyje tik už akių nustatė UAB “( - )” akcijų pardavimo kainą 1000 Lt., o iš tikrųjų šiuo sandoriu atsakovas norėjo pridengti kitą sandorį, pasirašytą 2014-12-01 (kiniečių kalba) su jos sutuoktiniu H. L.. Pagal 2014-12-01 susitarimą atsakovas už įmonę ir įmonei priklausantį turto (restorano) perleidimą norėjo ir turėjo gauti 100 000 Lt. 2015 m. pavasarį ji sužinojo, kad įmonė turi skolų, apie kurias atsakovas jai nebuvo pasakęs. Be to, 2014-12-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje įžvelgiami ir apgaulės ir suklydimo požymiai (CK 1.91 str., 1.90 str.). Ji sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, nes nebuvo informuota apie įmonės skolas, įmonės restorano perleidimo sąlygas, dėl to pasirašydama sutartį buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių (CK1.90 str.).

3Trečiasis asmuo H. L. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus ir patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas sandorio sudarymo metu nutylėjo apie dideles įmonės skolas, todėl jo žmona sudarydama sandorį buvo suklaidinta.

4Atsakovas H. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad, skirtingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas neįtikinėjo ieškovės ar trečiojo asmens, kad šie perimtų atsakovo Vilniuje valdytą restoraną. Iniciatyvą perimti šį verslą pareiškė pati ieškovė ir jos sutuoktinis - trečiasis asmuo H. L.. Atsakovas paaiškino ir ieškovei ir trečiajam asmeniui, kokie sandoriai turės būti sudaryti, t.y., kad verslo perėmimui reikalinga ir įsigyti įmonės UAB "( - )" akcijas ir sudaryti sutartį dėl teisės naudotis restoranu. Kadangi atsakovas, atidarydamas restoraną Vilniuje, patyrė sąnaudas ne tik akcijų įsigijimui, tačiau ir restorano įrengimui ir jo veiklos paruošimui, buvo susitarta, kad įmonės akcijos bus parduotos už 1.000,00 Lt, o teisė naudotis restoranu - už 100.000,00 Lt. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo neturėjo galimybių iš karto sumokėti visos 100.000,00 Lt sumos, atsakovas sutiko palaukti pilno atsiskaitymo tris mėnesius. Atsakovas teisės naudotis restoranu sutartį galėjo sudaryti tiesiogiai su ieškove, tačiau būtent ieškovė ir trečiasis asmuo buvo apsisprendę, kad įmonės akcininke ir vadove taps ieškovė, su kuria ir bus sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, o kita sutartis, kuria perleidžiama teisė naudotis restoranu bus sudaryta su trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo yra kinai, pastaroji sutartis ir buvo sudaryta kinų kalba. Atsakovui nekilo jokių dvejonių dėl šios sutarties atitikimo ieškovės valiai, kadangi visus veiksmus, susijusius su verslo perėmimu, vykdė ieškovė ir trečiasis asmuo kartu. Atsakovas iš anksto informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie įmonės finansinę padėtį ir įmonės veiklos rezultatus ir, kaip minėta, ne iš karto sutiko perleisti šį verslą, tačiau pati ieškovė ir trečiasis asmuo įkalbinėjo atsakovą ir nurodė, jog juos tenkina įmonės turtinė padėtis ir kad jie sugebės savarankiškai organizuoti įmonės ir restorano veiklą. Visi duomenys apie įmonę buvo pateikti ieškovei ir trečiajam asmeniui ne tik žodžiu - dar 2014 metų gruodžio mėnesį atsakovas perdavė ieškovei ir visus UAB "( - )" buhalterinius dokumentus, tačiau beveik metus jokios pretenzijos atsakovui nebuvo reiškiamos.

5Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Duoti detalesnius paaiškinimus ir atsakyti į klausimus ieškovė atsisakė dėl blogos sveikatos būklės ir teismo posėdžių salėje patiriamo streso.

6Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovė yra serganti, nedideles pajamas gaunanti moteris, kuri sudarydama akcijų prikimo – pardavimo sandorį pilnai pasitikėjo atsakovu (šeimos draugu) ir dėl to pasirašė sutartį jos net neskaitydama ir nesuvokdama ką ji pasirašo. Sutarties sudarymo metu ji buvo apgauta atsakovo, kadangi jis melagingai įtikino, kad restoranas atneša kas mėnesį pelną, be to, ieškovė manė, kad, pasirašydama sutartį, ji gauna teisę valdyti restoraną, naudotis jame esančia įranga ir baldais, kuriuos vėliau atsakovas išsivežė. Tik po mokesčių inspekcijos patikrinimo ji sužinojo, kad įmonė turi skolų, kurių ji sumokėti negali ir nenori, o tam, kad iškelti bankroto bylą ji taip pat neturi lėšų. Mano, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės ir jos sutuoktinio sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį ir jis tuo pasinaudojo.

7Trečiasis asmuo H. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, iš tiesų, buvo pasirašytos dvi sutartys dėl restorano– viena lietuvių, kita kinų kalba. Nurodė, kad prieš sudarant sandorį jie su atsakovu kalbėjo apie restorano veiklą ir atsakovas jam sakė, kad yra susidarę einami įsiskolinimai tiekėjams.

8Trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja I. Mickevičienė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

9Atsakovas H. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirinko vesti bylą per atstovą, todėl paaiškinimų neteikė.

10Atsakovo atstovas advokatas H. Mackevičius teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad, iš tiesų, bendrovės UAB „( - )“ finansinė padėtis yra sudėtinga, įmonė turi skolų kitam kreditoriui nei pats atsakovas, kadangi operatyvaus patikrinimo pažyma nėra pirminis buhalterinis dokumentas, iš kurio būtų galima tai nustatyti. Visa bendrovės dokumentacija buvo perduota ieškovei dar sutarties pasirašymo metu, o be to, ji tapusi įmonės akcininke ir vadove, turėjo pareigą pateikti įmonės finansinę padėti atspindinčius duomenis registrui, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta tik akcijų prikimo – pardavimo sutartis, kuri suteikė ieškovei teisę valdyti įmonę, tačiau ne restoraną, tuo tarpu teisė naudotis restoranu buvo aptarta kinų kalba tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje. Atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui dar iki sutarčių sudarymo paaiškino visas aplinkybes susijusias su perleidžiamu verslu, taip pat ir apie tai, kad verslo perėmimui bus sudaryti du sandoriai - akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir teisės naudotis restoranu perleidimo sutartis. Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens apsisprendimas dėl verslo perėmimo buvo tvirtas ir galutinis, jie pasirašė aptartus sandorius laisva valia.

11Ieškinys atmestinas.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nusipirko 100 procentų, t.y. 100 vnt. bedrovės UAB „( - )“ akcijų, kurių visų akcijų vertė 10 000 Lt (2896,20 Eur ) (vienos kaina 100 Lt (28,96 Eur)) .

13Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad 2014-12-01 atsakovas ir trečiasis asmuo kinų kalba sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įgijo teisę naudotis restoranu, esančiu ( - ), Vilniuje.

14Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad pasirašius abi minėtas sutartis, ieškovė ir trečiasis asmuo, iš tiesų, vykdė restorano veiklą, teikė maitino paslaugas. Nustatyta ir tai, kad ieškovė T. M. viešojo registro duomenimis po sutarties pasirašymo tapo ir UAB „( - )“ akcininke ir direktore. Ginčo tarp šalių dėl to, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas perdavė visus su bendrove UAB „( - )“ susijusius dokumentus nekilo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad pasiėmė visus dokumentus, kurie buvo jai palikti restorano patalpose. Tokiu būdu matyti, jog ieškovė turėjo galimybę ir susipažinti su bendrovės buhalteriniais duomenimis, o be to, ir būdama bendrovės akcininke ir vadove nuo 2014-12-10 gauti visą su bendrove susijusią informaciją, reikalingą kasdienei įmonės veiklai, naudodamasi visomis jai įstatymo suteiktomis teisėmis, viešųjų registrų duomenimis, tačiau to nepadarė.

15Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia su atsakovu sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi, jos manymu, minėta sutartis buvo sudaryta pažeidžiant jos teises; be to, sutartyje įžvelgiami apsimestinio sandorio požymiai, nes atsakovas 2014-12-10 sutartyje tik už akių nustatė UAB “( - )” akcijų pardavimo kainą 1000 Lt., o iš tikrųjų šiuo sandoriu atsakovas norėjo pridengti kitą sandorį, pasirašytą 2014-12-01 (kiniečių kalba) su jos sutuoktiniu H. L.. Be to, kad 2014-12-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje įžvelgiami ir apgaulės ir suklydimo požymiai, nes ji sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, kadangi nebuvo informuota apie įmonės skolas, įmonės restorano perleidimo sąlygas, dėl to pasirašydama sutartį buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių.

16Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

17Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

18Analizuojant bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, trečiojo asmens paaiškinimus, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį kieno nors verčiama, t.y. prieš savo valią. Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu (sutuoktiniu) norėjo ir siekė užsiimti restorano veikla ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu taip pat paneigta nebuvo. Juolab, kad trečiasis asmuo patvirtino, kad tam, kad užsiimti restorano veikla, jis su atsakovu sudarė sandorį ir kinų kalba, be to, prieš jį sudarant, atsakovas jam kompiuteryje rodė ir paaiškino kokia yra įmonės padėtis, kad yra einamų įsiskolinimų tiekėjams. Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo norėjo vykdyti restorano veiklą patvirtina ir tai, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio restoranas iš tiesų veikė ir teikė maitinimo paslaugas.

19Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų – t.y. pirminių buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti kokia yra bendrovės UAB „( - )“ finansinė padėtis ir ar, iš tiesų, įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, be to, kas yra bendrovės kreditorius ir/ar kreditoriai. Šis argumentas bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia aplinkybę apie dideles įmonės skolas, apie kurias ji nebuvo informuota, yra 2015-04-14 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. ( - ).

20Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

22Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

23CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

24Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės elgesys, pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį net neskaičius sutarties teksto ir nepasidomėjus ką ir kokiu būdu, tikslu bei kaip ji perka vertinant, ar buvo suklysta ir taikant protingumo kriterijų, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, negali būti vertinamas kaip apdairus ir atidus elgesys žmogaus įsigyjančio įmonės akcijas, todėl akivaizdu, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.

25Tokią teismo išvadą suponuoja dar ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jokio spaudimo laiko prasme, ypatingos skubos ieškovė nepatyrė, o be to, visų derybų metu, sandorio sudarymo metu ji ir turėjo, ir galėjo tartis su sutuoktiniu, kuris yra tos pačios tautybės ir suprantantis tą pačią kalbą kaip ir atsakovas, ir kuris tuo pačiu metu taip pat sudarė sandorį su atsakovu. Todėl ieškovės suklydimą sudarant jos manymu jai nepalankų sandorį teismas vertintina kaip jos teisių ir pareigų klaidingą įsivaizdavimą, kuris įvyko dėl pačios sandorio šalies – ieškovės, neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo.

26Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taikytinas protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

27Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

28Vienas iš pagrindinių ieškovės ir jos atstovės argumentų įrodinėjant ieškinį šioje byloje buvo tai, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovės ir trečiojo asmens įmonės skolas, o be to, įkalbėjo juos sudaryti nepalankius sandorius, neinformavo apie restorano perleidimo sąlygas.

29Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

30Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1200 Eur advokato Raimondo Mažulio teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovės T. M. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui H. L..

34Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 3. Trečiasis asmuo H. L. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus... 4. Atsakovas H. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašė... 6. Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame... 7. Trečiasis asmuo H. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, iš tiesų, buvo... 8. Trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja I. Mickevičienė patvirtino... 9. Atsakovas H. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirinko vesti bylą per... 10. Atsakovo atstovas advokatas H. Mackevičius teismo posėdžio metu patvirtino... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovė ir atsakovas... 13. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad... 14. Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad pasirašius abi minėtas... 15. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia su atsakovu sudarytą... 16. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 17. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 18. Analizuojant bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, trečiojo asmens... 19. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų – t.y.... 20. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai... 22. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to... 23. CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės... 24. Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės... 25. Tokią teismo išvadą suponuoja dar ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta,... 26. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taikytinas protingumo principas reiškia,... 27. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi... 28. Vienas iš pagrindinių ieškovės ir jos atstovės argumentų įrodinėjant... 29. Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant... 30. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259,... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovės T. M. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui H.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...