Byla I-396-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Rokiškio rajono apylinkės teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, Rokiškio rajono apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismui

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Rokiškio rajono apylinkės teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, Rokiškio rajono apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja S. M. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Rokiškio rajono apylinkės teismo, ir Rokiškio rajono apylinkės teismo, solidariai priteisti 2010 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą 187,58 Eur (647,68 Lt) darbo užmokesčio dalį ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto apylinkės teismo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, solidariai priteisti 2012 m. kovo 19 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (suma nenurodyta) ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja nurodė, kad ji Rokiškio rajono apylinkės teisme pakaitine valstybės tarnautoja - teisėjo padėjėja, kurios pareigybei buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija, dirbo nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. vasario 19 d. ir nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. spalio 21 d.. Nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pareiškėja dirbo karjeros valstybės tarnautoja – teismo posėdžių sekretore, kurios pareigybei buvo nustatytas B lygis, 4 kategorija, o nuo 2011 m. spalio 24 d. suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Nuo 2013 m. sausio 15 d. ir ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo karjeros valstybės tarnautoja – teisėjo padėjėja, kurios pareigybei nustatytas A lygis, 11 kategorija. Be to, pareiškėja 2012 m. kovo 19 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu dirbo tuometiniame Vilniaus m. 4-ajame apylinkės teisme (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismas) pakaitine valstybės tarnautoja – teisėjo padėjėja, kurios pareigybei buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija. Pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, buvo sumažinti 11-os bei aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o pagal 1 ir 2 straipsnius - ir priedų už kvalifikacines klases procentinė dalis. Dėl šio įstatymo taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, pareiškėja nurodė, kad ji neteisėtai ir nepagrįstai negavo dalies darbo užmokesčio (2-6 b. l.).

4Rokiškio rajono apylinkės teismas atsiliepimu skundo reikalavimą pripažino, tačiau nurodė, kad išmokėti pareiškėjos negautą darbo užmokesčio dalį neturi finansinių galimybių (24 b. l.).

5Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad jis neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais. Atsakovas, kaip asignavimų valdytojas, nekvestionavo Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo srityje. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino, kad 2012 m. kovo 19 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu S. M. neišmokėjo 56,89 Eur (196,42 Lt ) darbo užmokesčio (25-26 b. l.).

6Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

7Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 8 d. – 2011 m. vasario 19 d. ir 2011 m. gegužės 2 d. – 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiais S. M. dirbo pakaitine teisėjo padėjėja (12-15 b. l.), nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 29 d. – teismo posėdžių sekretore, o nuo 2013 m. sausio 15 d. – teisėjo padėjėja, kurioms buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija (16-18 b. l.). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) „Informacija apie darbo užmokestį nuo 2009-08-01“ duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta 187,58 Eur (647,68 Lt) darbo užmokesčio (7-11 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismas) S. M. nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. dirbo pakaitine teisėjo padėjėja, kurios pareigybei buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija. Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktos Darbo užmokesčio pažymos duomenimis, per nurodytą laikotarpį pareiškėjai buvo neišmokėta 56,89 Eur (196,42 Lt ) darbo užmokesčio (27-29 b. l.).

8Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

10Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11Nagrinėjamoje byloje tarp proceso dalyvių nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, Rokiškio rajono apylinkės teismas neišmokėjo 187,58 Eur, o Vilniaus miesto apylinkės teismas - 56,89 Eur darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjo patirti praradimai.

12Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

14Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ( 2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką.

15Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, bendrosios kompetencijos teismai, kuriuose dirbo pareiškėja, yra įpareigoti Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka kompensuoti ginčo laikotarpiu jos patirtus darbo užmokesčio praradimus.

16Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

18pareiškėjos S. M. skundą atmesti.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai