Byla 1-20-455/2013
Dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo žuvo žmogus bei buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata

1Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui D. S., nukentėjusiesiems J. G., V. G., jų atstovui advokatui V. B.,

2Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis ( - ), vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4D. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo žuvo žmogus bei buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

5Ši veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. L. 2011 m. spalio 7 d., apie 21.45 val. artėdamas prie Molėtų – Kupiškio gatvių sankryžos, Utenos m., degant geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mazda 626, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 9, 37, 78.9, 1.13.3 punktų reikalavimus, t.y. t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio bei nesustojo, ir neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, vis tiek judėjo tolyn dėl ko patrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusius pėsčiuosius: M. Č., kuriam dėl kaukolės pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, difuzinio aksoninio pažeidimo, galvos smegenų edemos, smegenų komos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir J. G., kuris dėl gavos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu į dešinį smegenų skilvelį, apatinio žandikaulio lūžio dešiniame kampe, sunkaus difuzinio aksomų pažeidimo, dešinės vidinės miego arterijos trauminės aneurizmos, kas komplikavosi dešinės vidinės miego arterijos tromboze aneurizmos srityje, hemoraginiu insultu dešinio skilvelio sistemos srityje, progresuojančiu galvos smegenų brinkimu, progresuojančiu kvėpavimo, širdies veiklos nepakankamumu, t.y. nesuderinamų su gyvybe sužalojimų, 2011 m. lapkričio 17 d. 13.25 val. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninėje“, mirė.

6Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

7Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-07 važiavo iš Vilniaus į Uteną jam priklausančiu automobiliu ( - ), valstybinis Nr. ( - ). Įvažiavęs į miestą, sumažino greitį iki leistino greičio ribos, įvažiavo į sankryžą apžvelgė ar nėra kliūčių. Įvažiavus į sankryžą iš kairės užkrito žmogus. Sudužo automobilio stiklas, tolimesnių detalių jis nebepastebėjo. Kai sustojo, pamatė, kad partrenkė du žmones. Nedelsdamas iškvietė medikus, policiją. Pirmiausia atvyko medikai, kurie išvežė nukentėjusiuosius. Atvykę policijos pareigūnai uždarė eismą. Tai įvyko apie 21.30 val. – 21.45 val. Kelias buvo sausas, bet buvo tamsi rudens naktis. Sankryža buvo neapšviesta, mirksėjo išjungtas šviesoforas. Sankryžoje pėsčiųjų perėja nėra pažymėta. Greičio ribojimas yra tik miesto ženklas, papildomų kelio ženklų dėl greičio ribojimo nėra. Prieš artėdamas prie sankryžos jis prilėtino greitį, kad spėtų pastebėti ar neartėja kas nors iš šalutinių kelių. Nepastebėjęs, toliau judėjo leistinu greičiu. Žmonių toje sankryžoje nebuvo, negalėjo būti, nes ten niekad nebūna toje sankryžoje. Prie sankryžos, kaip vėliau pastebėjo, yra pėsčiųjų ar dviračių takas, todėl spėja, kad jaunuoliai toje vietoje užšoko ant jo vairuojamo automobilio. Sprendžiant iš to, kaip žmonių figūros buvo palinkusios į priekį ir kokiu greičiu jie išniro, spėja, kad jie bėgo ir tiesioj užbėgo ant automobilio. Buvo likę pora metrų iki jų, kai juos pastebėjo. Pradėjo stabdyti, tik tuomet, kai jie užkrito ant automobilio, anksčiau negalėjo pradėti stabdyti, nes jų kelyje nebuvo. Jo vairuojamas automobilis buvo geros techninės būklės. Pėstieji buvo apsirengę tamsiais rūbais, be atšvaitų, tą pripažino ir pareigūnai. Kad pėstieji ką nors nešėsi nematė.

8Nukentėjusysis M. Č. parodė, kad spalio 7 d. ėjo kartu su J. G.. Tačiau jis nieko nepamena, žino tik tiek kiek jam pasakojo tėvai, kurie po traumos parodė, kurioje vietoje viskas įvyko. Liudytojas A. taip pat pasakė, kad partrenkė automobilis, kuris važiavo labai greitai. Jis pats nieko apie įvykį nepamena.

9Nukentėjusysis J. G. parodė, kad tą penktadienio vakarą sūnus išėjo pas draugus pasiklausyti muzikos. Po kurio laiko gavo pranešimą iš medicinos darbuotojų apie sūnaus žūtį. Jo draugai papasakojo, kad atlėkė mašina dideliu greičiu ir partrenkė. Jo sūnus buvo apsivilkęs šviesiomis kelnėmis, šviesiu džemperiu, sportbačiai buvo su šviečiančiu Nike ženklu.

10Nukentėjusioji V. G. davė tokus pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis J. G..

11Liudytojas S. Š. parodė, kad jis dirbo operatyvinėje grupėje ir buvo išvykęs į eismo įvykio vietą - Kupiškio kelyje esančią sankryžą. Nuvykus paaiškėjo, jog nuo Vilniaus pusės sankryžoje stovėjo automobilis vyšninės spalvos, kiek pamena markę, tai buvo MAZDA. Sužinojo, kad buvo partrenkti du pėstieji, kurie jau buvo išvežti į ligoninės priimamąjį. Išsiaiškinę situaciją, pradėjo įvykio vietos apžiūrą, t.y. N. su kelių patruliais atliko kelio apžiūrą ir matavimus, o jis techninėmis priemonėmis fiksavo eismo įvykio vietos vaizdą. Buvo kraujo dėmės, avalynė - batelis, viena ar dvi talpos, tikslai nežino, nuo gėrimų, alkoholinių ar ne nežino, nuo padangų likusi medžiaga – guma. Vizualiai pasižiūrėjus stabdymo pėdsako nesimatė.

12Liudytojas M. N. parodė, kad eismo įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus. Tai buvo apie spalio mėn. pabaigą. Dirbo kartu su S. Š. operatyvinėje grupėje. Prisimena, kad buvo tamsus paros metas, gavę pranešimą, nuvyko į įvykio vietą – Kupiškio - Molėtų gatvių sankryžą. Nuvykę rado automobilį MAZDA bordo spalvos, kurio valstybinių numerių nepamena. Nukentėjusiųjų nebuvo, nes juos išvežė greitoji pagalba.

13Liudytojas M. V. parodė, kad eismo įvykis įvyko vadinamoje Kupiškio sankryžoje. Atvykęs pamatė kaltinamąjį ir du jaunuolius gulinčius ant važiuojamosios kelio dalies, vienas arčiau buvo, kitas - toliau. Nuo Vilniaus pusės žiūrint jaunuoliai buvo daugiau kairiau, priešingoje kelio pusėje, ties viduriu. Tarnybiniame pranešime nurodė visas aplinkybes. Šviesoforas tuo metu neveikė, o mirksėjo geltona šviesa.

14Liudytojas R. P. parodė, kad nuo 20.30 val. iki 21.30 val. jis važiavo nuo Utenos pusės, tiksliau, nuo miesto pusės Pakalnių kryptimi. Sankryžoje pamatė vaikinus, kurie sankryžoje mosikavo rankomis. Važiuodamas pamatė, kad įvykusi avarija – gulėjo žmogus. Jis užvažiavo priekyje žmogaus ir sustojo, įjungė avarinį signalą. Dar nebuvo nei policijos, nei medikų. Greitoji atvyko, po to - pareigūnų pirmas ekipažas. Pastebėjo, kad buvo dvi mašinos sustojusios kelkraštyje. Kai atvyko policija, jaunuoliai sėdo ir išvažiavo. Iš eismo įvykyje buvusių asmenų nekalbėjo, kad matė eismo įvykį. Jaunuoliai, kurie buvo eismo įvykio vietoje, nieko nesakę išvažiavo, kai atvyko policijos ekipažas. Nukentėjusiuosius matė gulinčius ant kelio, prie pat vieno iš jų stovėjo. Žiūrint nuo Vilniaus link Kupiškio vienas jaunuolis gulėjo kairiau, o kitas gulėjo dešiniau kelkraščio. Vienas gulėjo arčiau vidurio, tiksliai nežino, nes ten buvo tamsu. Vaikinai gulėjo ne vienoje linijoje. Arčiau Vilniaus pusės vaikinas gulėjo kairėje, o kitas dešinėje pusėje ir toliau nuo pirmojo. Kaltininko automobilis stovėjo arčiau dešinės pusės beveik gal prie neasfaltuoto kelio, automobilio galinė dalis gal ir buvo ant prie pėsčiųjų tako. Automobilis nebuvo įvažiavęs į sankryžą stipriai. Nukentėjusieji nuo Vilniaus pusės buvo už automobilio, t.y. priekyje automobilio. Jam atrodo, kad automobilio markė buvo MAZDA. Kai atvažiavo pirmas policijos ekipažas, apklausė kaltinamąjį, tik tada girdėjo, kad pareigūnas priėjęs prie kaltinamojo paklausė, ar jis įvykio kaltininkas ir jis pasakė: „Čia aš, bet nežinau iš kur jie atsirado. Prasilenkiau su mašina ir pamačiau šešėlius, net nespėjau stabdyti“.

15Liudytojas G. D. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2011-10-07, gavo pranešimą, jog kelyje Vilnius – Utena ir Molėtų gatvių sankryžoje yra eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pėstieji. Nuvykus, rado lengvąjį automobilį, jo markės neprisimena, gali būti, kad Mazda, kuris buvo važiavęs nuo Vilniaus pusės link Utenos miesto, sankryžoje kliudė du pėsčiuosius. Visko tiksliai nepamena, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

16Ikiteisminio tyrimo metu G. D. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2011-10-07 dirbo pagal patvirtintą grafiką Utenos aps. VPK kartu su Utenos aps. VPK VTS PB vyr. patruliu M. V., patruliavo tarnybiniu automobiliu Utenos m. Maždaug apie 21.45 val. iš OVS gavo nurodymą nuvykti į Molėtų – Kupiškio gatvių sankryžą (Utenos m.), kur įvyko įskaitinis eismo įvykis. Atvykus į eismo įvykio vietą, sankryžoje, važiuojamojoje kelio dalyje, buvo matyti gulintys du jaunuoliai. Vienas jų gulėjo maždaug ties pėsčiųjų perėja, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, važiuojamosios kelio dalies viduryje. Kitas jaunuolis gulėjo važiuojamosios kelio dalies viduryje, maždaug sankryžos viduryje, link Kupiškio pusės. Kaip gulėjo jaunuoliai, kokiomis pozomis – pasakyti negali, arti prie jų priėjęs nebuvo, jiems atvykus jau buvo greitosios med. pagalbos darbuotojai. Vaikinus partrenkęs automobilis Mazda, važiavęs nuo Vilniaus pusės, stovėjo dešinėje kelio pusėje (žr. nuo Vilniaus), už minėtos pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforu (tuo metu šviesoforas neveikė, pastoviai mirksėjo geltonas šviesoforo signalas). Šio automobilio vairuotojas pasisakė, kad tai jis vairavo Mazda automobilį. Vairuotojas minėtu automobiliu važiavo vienas. Vairuotojo blaivumą nustatinėjo vietoje, vairuotojas buvo blaivus. Minėtoje sankryžoje eismo įvykio metu buvo įjungtas gatvės apšvietimas - elektros linijos atramos su gatvės apšvietimu pastatyta ties „Vilpros“ pastatu. Tačiau toje vietoje, kur yra šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, elektros linijos atramos su gatvės apšvietimu, nebuvo (tomas 2, b.l. 4).

17Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-11-07, jis važiavo su motoroleriu. Susitiko su M. Č. bei J. G., nusprendė išgerti. Vakare, apie 19 -20 val. susitiko su Martynu, nuėjo iki parduotuvės, kuri yra prie sankryžos, kitoje kelio pusėje, ties automobilių stovėjimo aikštele, susitiko Justą. Jis nusprendė parūkyti, o jie nuėjo pirkti. Išeidamas Martynas, pasakė, kad susitiksim kitoje kelio pusėje, o jis juos pasivys, nes buvo su motoroleriu. Pradėjo vesti motorolerį, pakėlė akis ir pamatė, kad važiuoja automobilis, smūgis, du žmonės išsviesti į orą. Iš pradžių nesuprato kas įvyko. Privažiavo pasižiūrėti ir pamatė gulinčius du jaunuolius. Jų nepažino, net nepagalvojo, kad tai gali būti jo draugai. Vairuotojas iškvietė greitąją. Vairuotojas liepė eiti pažiūrėti ar jie kvėpuoja. Jis niekur nėjo ir nuvažiavo. Grįžo vėliau ir pamatė greitosios pagalbos automobilį. Kai matė eismo įvykį, buvo parduotuvės aikštelėje, iš kurios matosi sankryža. Du jaunuoliai gulėjo per kelio vidurį. Jie ėjo normaliu žingsniu.

18Ekspertas V. V. paaiškino, kad iš praktikos yra nusistovėję, kad jei išsidėstymas yra ne vienoje linijoje, t.y. apgadinimas įstrižas, kategoriškai galima pasisakyti, kad pėsčiasis bėgo. Pėsčiasis visada turi savo greitį. Tarkim, iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu judėjo, tai jis automatiškai per sekundės akimirką pasislenka to automobilio atžvilgiu. Šiuo atveju yra vienoje tiesėje, t.y. tiek priekinė dalis tiek priekinis stiklas apgadintas. Pėstieji nebuvo palinkę. Jei pėsčiasis buvo palinkęs, tai jis ir atsitrenkia tokioje būsenoje, kaip trafaretas, šiuo atveju palinkimo nebuvo. Šiuo atveju tikėtina, kad susidūrimo metu pėstieji ėjo vienas šalia kito. Susidūrimo metu tikėtina, kad jei ir bėgo, tai negreitai. Pirma nukritusi stiklo šukė pakankamai tiksliai apibūtina partrenkimo vietą. Taip pat paaiškino, kad jo surašytoje specialisto išvadoje buvo techninė klaida parašyta „11 m atstumu nuo kelio vidurio ašinės linijos, o skliausteliuose parašyta (2,9 m), tai čia yra techninė klaida, vietoje 11 m turi būti 2,9 m. Tiesiog skliausteliuose yra atsakymas toks, koks turi būti, tai tik techninė klaida. 11 m yra nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o nuo vidurio – yra 2,9 m. Dėl KET 37 punkte nurodytų reikalavimų šioje situacijoje - ginčytinas atvejis. „eismo įvykio vietoje matyti kelio horizontalus ženklinimas 1.13.3 dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių. Šios linijos žymi pėsčiųjų perėją, kurios eismą reguliuoja šviesoforu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Mirksintis šviesoforo signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama“. Pėsčiųjų perėja niekur neišnyksta pagal šį pasakymą. KET požiūriu visiškai skirtingi reikalavimai kyla – ar tai laikyti pėsčiųjų perėja ar ne. Jei laikyti pėsčiųjų perėja, tai tyrimas padarytas ir jokių skaičiavimų nereikia, kas yra pasisakyta ekspertizės akte. Jei tos vietos nelaikyti pėsčiųjų perėja, tai tada reiktų žiūrėti kaip yra pasisakyta specialisto išvadoje. Viskas priklauso nuo galimybės vairuoti. Jei vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti, tai atsakomybė vienareikšmiškai yra vairuotojo, jei neturėjo – tai tada atsakomybė - pėsčiųjų. Atstumas nurodytas ne didesnis nei 55,8 m. Į tai yra įtraukiamas ir matomumas. Ekspertas viename akte negali laikytis dviejų pozicijų, reikia užsiimti vieną poziciją ir toliau tęsti tyrimą. Buvo užsiimta pozicija, kaip teismas nurodė, kad pėsčiųjų perėja, o mūsų samprotavimais kaip ir neprieštarauja tam, tai ekspertizės akte matomumo nereikėjo. Ekspertų pozicija buvo tokia, kad galima laikyti, jog tai pėsčiųjų perėja. Kokiu atstumu buvo automobilis prieš pradėjus eiti pėstiesiems buvo atsakyta specialisto išvadoje. Kadangi nėra tikslus pėsčiųjų judėjimo greitis, t.y. intervalas, tai tas atstumas svyruoja automobilio nuo pėsčiųjų nuo 11,2 iki 55,8 m. Šiame intervale vairuotojas turėjo galimybę sustoti. Į šią skaičiuotę įeina matomumas. Sustabdymo kelias yra 31,7 m. Vairuotojas tokioje situacijoje, važiuodamas 50 km/h greičiu, turi sustoti per 31,7 m. Jei pėsčiųjų matomumas mažesnis, tai vairuotojas, tiesiog techniškai nesustos. Vairuotojas turėjo galimybę sustoti, jei jis buvo ne mažesniu atstumu, nei 31, 7 m. Bet reikia įvertinti dar ir matomumą, nes jis tai gali įtakoti. Jei pėstieji kirto kelio liniją kai automobilis iki jų buvo prieš 40 metrų, o matomumas, tarkim, toje situacijoje buvo 25 m, tai vairuotojas neturėjo galimybės sustoti. 55,8 m yra didžiausias atstumas kuriuo jis galėjo būti nutolęs nuo susidūrimo vietos su pėsčiaisiais. Prieš 55, 8 m būdamas vairuotojas turi stabdyti. 31, 7 m yra atstumas, kada vairuotojas supranta, kad reikia stabdyti, nes pamato kliūtį. Tada jis turi spausti stabdžių pedalą. Tada šis pedalas turi užblokuoti ratus ir t.t. iki automobilis turi visiškai sustoti. Visai tai ir yra per 31, 7 m. Yra kraštinė situacija, kada automobilio vairuotojas yra 55,8 m atstumu. Vairuotojas toje vietoje turėjo stabdyti. Jei jis yra prieš 55 metrus ir jam pakanka sustoti tik 32 metrus. Tai yra faktas, kad jis turėjo galimybę sustoti. Jei jis partrenkė, reiškia, kad jis laiku nestabdė, laiku nepastebėjo. Ir atvirkščiai, jei jis buvo prieš 11 metrų, tai jau niekas nepadės – nei matomumai, nei jo galimybės, nes vairuotojui reikėjo sustoti prieš 32 metrus. Išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo partrenktas antroje eismo juostoje, tikėtina, kad pėsčiųjų perėjoje. Jei laikyti, kad pėsčiųjų perėjos nėra, visi klausimai atsakyti specialisto išvadoje. Vienos pusės yra plotis 11 metrų, tai vienos eismo juostos plotis 5,5. Jei pėsčiasis nuo vidurio nueina 2,9 m, o sugadinimai išsidėstę 0,6 m nuo automobilio kairio šono. Tai automobilis važiuoja, atmetus tuos 0,6 m, 2,3 m nuo kelio vidurio. Jei 2,3 m yra kairieji ratai, tai pridėjus 2 metrus, gaunasi 4,3 m.

19Ekspertas E. S. paaiškino, kad susidūrimas vyko 1,8 m nuo dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos. Šiek tiek šie duomenys su kito eksperto išvada nesutampa. Automobilis, kaip matyti iš schemos, stovi tarp 1-2 eismo juostos stovi 11 laipsnių kampu nukreiptas į dešinę. Kadangi jis po partrenkimo dar važiavo tam tikrą atstumą, tai jis ,logiška manyti ir vairuotojas nurodo, kad jis važiavo antra eismo juosta. Buvo logiška manyti, kad važiavo antra eismo juosta ir jis skaičiavo, kad vairuotojas važiavo tos juostos viduriu. Atsižvelgiant į sugadinimo išsidėstymą automobilio priekio pločio atžvilgiu, paskaičiavo tokį atstumą. Jis mano, kad atitraukti tą automobilį pagal kažkokį kritinį pagal sukibą posūkio spinduliu ne visai korektiškai, kadangi nėra duomenų, kad jis ant sukibimo ribos suko. 31,7 m atstumas - tai pilno sustojimo kelias, tai minimalus atstumas būtinas sustabdyti. Šiuo konkrečiu atveju, tai nėra pėsčiųjų perėja. Tai yra pėsčiųjų perėja, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforais. Kadangi yra duomenų, kad tuo metu degė geltonas mirksintis signalas, vadinasi eismas tuo metu nebuvo reguliuojamas. Perėja, kurios eismas nereguliuojamas, dar nereiškia, kad ji virsta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, nes nereguliuojama pėsčiųjų perėja yra visai kita sąvoka. Mano, kad nereguliuojama perėja, - jei yra kelio ženklinimas „zebras“, arba kelio ženklu paženklinta. Jei yra ženklinimas, kad šviesoforais reguliuojamos perėjos, tai visada dar yra ženklas „pėsčiųjų perėja“, kad būtų informacija, kad kai neveikia šviesoforas, ar veikia geltonas mirksintis signalas, tai reiškia, kad ji tada iš tikrųjų virsta nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Jei šviesoforais reguliuojama kelių sankryža, tai kelio ženklai yra pirmumo, kur yra šalutinis kelias, kur pagrindinis. Todėl šiuo atveju skaičiavo, kad eismo saugumo grėsmė kyla įžengiant pėstiesiems nuo dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos į automobilio Mazda kryptimi važiuoti važiuojamosios dalies pusę. Nes sprendžiant iš eksperimentų dėl matomumo, kitoje pusėje pagal matomumo sąlygas, yra nepakankamas matomumas, kad vairuotojas spėtų sustabdyti. Jei kyla grėsmė eismo saugumui, tai vairuotojas bet kuriuo atveju turi stabdyti vairuojamą automobilį. Bet pagal matomumo sąlygas, kurios buvo nustatytos eksperimento metu, kai pėstieji eina kitoje kelio važiuojamosios dalies pusėje, skirtoje važiuoti priešinga kryptimi, tai tas matomumas nepakankamas, kad vairuotojas galėtų sustabdyti. Tik nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos atveju, vairuotojas turi įsitikinti, kad į važiuojamąją dalį niekas neįžengė. Pagal matomumo sąlygas, kokios buvo nustatytos, jis neturi galimybės pastebėjęs kitoje pusėje laiku sustabdyti automobilį. Techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti dėl pėsčiųjų veiksmų, tuo atveju, jei pėstieji eitų didesniu nei 2,8 km/h greičiu, nes vairuotojas tokiu atveju neturi techninės galimybės išvengti jų partrenkimo reaguodamas stabdymu jų įžengimo į jo važiuojamosios dalies pusę momentu. O turi galimybę tik tada, kai pėstieji juda ne lėtesniu, ne didesniu, nei 2,8 km/h greičiu. jis pažymėjo tam, kad būtų galima orientuotis, tai atitinka labai artimas skaičius, žemutinį neblaivių pėsčiųjų ėjimo greičio žemiausią ribą. Tai labai lėtas ėjimas. Lėto ėjimo greitis yra artimas neblaivaus pėsčiojo ėjimo lėtu žingsniu žemutinei ribai, t.y. 2,6 km/h.

20Iš 2011-10-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, b.l. 145).

21Iš 2011-11-18 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad J. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu į dešinį smegenų skilvelį; apatinio žandikaulio lūžiu dešiniame kampe; sunkiu difuziniu aksomų pažeidimu; dešinės vidinės miego arterijos traumine aneurizma. Tai komplikavosi dešinės vidinės miego arterijos tromboze aneurizmos srityje; hemoraginiu insultu dešinio skilvelio sistemos srityje, progresuojančiu galvos smegenų brinkimu, progresuojančiu kvėpavimo, širdies veiklos nepakankamumu. VšĮ „VU Vaikų Santariškių ligoninės“ stacionare gydymo istorijos Nr. 2011-2PS-9634 duomenimis J. G. mirė 2011-11-17, 13.25 val. J. G. lavone nustatyta kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimas į dešinį smegenų skilvelį; apatinio žandikaulio lūžis dešiniame kampe; sunkus difuzinis aksomų pažeidimas; dešinės vidinės miego arterijos trauminė aneurizma; odos nubrozdinimas dešiniame pakinklyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ „Utenos ligoninę“ 2011-10-07. Sužalojimai visumoje dėl difuzinio aksomų pažeidimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai nustatyti J. G. lavone galėjo būti padaryti ir užduoties aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (tomas 1, b.l. 150-155).

22Iš 2012-01-26 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad M. Č. konstatuoti sužalojimai: kairio smilkinio srities muštinė žaizda, nubrozdinimas; veido kraujosruvos; krūtinės, pilvo, kairio klubo srities nubrozdinimai; sunkus galvos smegenų sumušimas; difuzinis aksoninis pažeidimas; hematoma tarp smegenų dangalų kairėje kaktinėje srityje, kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje; kairės akiduobės, kairio skruostikaulio, nosies kaulų lūžimas; smegenų edema, smegenų koma; dešinio šeivikaulio lūžimas; kraujo išsiliejimas dešinio kelio sąnaryje. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytos autoavarijos metu. M. Č. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, difuzinio aksoninio pažeidimo, galvos smegenų edemos, smegenų komos, nes tai sudaro pavojų gyvybei (tomas 1, b.l. 83-84).

23Iš 2011-10-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad M. Č. kraujyje rasta 1,43 % etilo alkoholio (tomas 1, b.l. 73).

24Iš 2011-10-07 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta Molėtų –Kupiškio gatvių sankryža, Utenos m. eismas reguliuojamas šviesoforu, kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu. Kelio dangos tipas – asfaltas, jo būklė – sausas. Važiuojamosios kelio dalies plotis -16,7 m. Sankryžoje, kelio važiuojamojoje dalyje (žr. link Kupiškio) stovi automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), priekine dalimi pasuktas link Molėtų g. pusės. Nuo automobilio priekinio, dešinės pusės, rato ašies iki Molėtų g. esančios trikampės salelės yra 19,5 m atstumas. Nuo to paties rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) yra 3,2 m atstumas. Nuo automobilio „Mazda 626“ dešinės pusės galinio rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) yra 3,7 m atstumas. Nuo automobilio „Mazda 626“ kairės pusė galinio rato ašies 0,5 m atstumu link Kupiškio m. pusės ir nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) 7,0 m atstumu ant kelio važiuojamosios dalies yra dėmė, panaši į kraują. Nuo šios dėmės 8,5 m atstumu (žr. link Kupiškio) ir 4,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) matyti antroji dėmė, panaši į kraują. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies 1,45 m atstumu (žr. link Kupiškio) ir 12,1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) yra kairės kojos batas. Nuo antrosios dėmės, panašios į kraują, 26,6 m atstumu(žr. link Kupiškio) ir 1,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio) matyti plastikinis 2 l talpos „Tornado“ alaus butelis. Nuo šio butelio 8,9 m atstumu (žr. link Kupiškio) ir 0,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kupiškio), ant trikampės salelės yra tuščias 2 l talpos „Tornado“ alaus butelis. Nuo kelio važiuojamosios dalies krašto 8,4 m atstumu ant kelio važiuojamosios dalies matyti smulkios stiklo šukės, kurių plotis (žr. kelio ilgio atžvilgiu)19,5 m , jos baigiasi nuo automobilio „Mazda 626“ priekinės dalies maždaug 2 atstumu (tomas 1, b.l. 11-23).

25Iš 2011-10-07 automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolo matyti išoriniai sugadinimo požymiai – sulankstytas variklio dangtis, valytuvas, sudaužyta radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, priekinis stiklas, kairės pusės priekinis sparnas, išmuštas iš vietos kairės pusės žibintas bei posūkio signalas. Rankinio stabdžio svirtis išjungta, pavarų perjungimo svirtis pirmojoje padėtyje. Vairo judesys perduoda judesį į ratus. Spaudžiant stabdžio pedalą juntamas pasipriešinimas (tomas 1, b.l. 29-32).

26Iš 2012-04-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kairės kojos pusbatis ir du alaus buteliai, rasti ir paimti 2011-10-07 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu (tomas 1, b.l. 25-28).

27Iš 2012-04-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta M. Č. drabužiai, avalynė, dėvėti, avėti eismo įvykio metu - pusbačių pora, džinsinės kelnės ir striukė, 2011-10-20 savanoriškai pateikti liudytojo A. R. (tomas 1, b.l. 92-97).

28Iš 2012-04-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. G. avalynė, avėta eismo įvykio metu – dešinės kojos pusbatis, 2011-12-02 savanoriškai pateiktas liudytojo J. G. (tomas 1, b.l. 159-161).

29Iš 2012-04-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos J. G. džinsinės kelnės, mūvėtos eismo įvykio metu, 2011-11-28 savanoriškai pateiktos liudytojo J. G. (tomas 1, b.l. 163-165).

30Iš techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 00-034493 kopijos matyti, kad automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), techninė apžiūra galiojo iki 2011-11-28 (tomas 1, b.l. 34).

31Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-1729268 kopijos matyti, kad automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), 2011-08-30 draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“, draudimas galioja iki 2012-09-02 (tomas 1, b.l. 35).

32Iš 2011-10-19 pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2011-10-07 nuo 21 val. buvo užregistruotas matomumas 20 km, oro temperatūra buvo 10,1 C laipsnio šilumos. Jokių reiškinių užregistruota nebuvo (tomas 1, b.l. 41)

33Iš 2012-02-29 specialisto išvados Nr. 11-3034 (11) matyti, kad apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Mazda 626“ greitis prieš pat stabdymą, negalima. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu įvyko pėsčiųjų J. G. ir M. Č. partrenkimas, negalima. Kelio pločio atžvilgiu pėstieji buvo partrenkti apie 11,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žr. automobilio „Mazda 626“ važiavimo kryptimi. Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, pėstiesiems įžengus į kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę, žr. automobilio važiavimo kryptimi, automobilis „Mazda 626“ , važiuojantis 50 km/h greičiu, nuo partrenkimo vietos buvo nutolęs 11,2 ÷55,8 m atstumu. Jeigu pėstieji iki partrenkimo vietos bėgo, ėjo greitu žingsniu arba ėjo ramiu žingsniu didesniu kaip 4,6 km/h greičiu, tuomet automobilio „Mazda 626“ vairuotojas D. L., važiuodamas 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Jeigu pėstieji iki partrenkimo vietos ėjo lėtu žingsniu arba ramiu žingsniu ne didesniu kaip 4,6 km/h greičiu, o automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiuosius, įėjusius į kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę, didesniu kaip 31,7 m, tuomet automobilio „Mazda 626“ vairuotojas D. L., važiuodamas 50km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu pėstieji iki patrenkimo vietos bėgo, ėjo greitu žingsniu arba ėjo ramiu žingsniu didesniu kaip 4,6 km/h greičiu, tuomet pėsčiųjų J. G. ir M. Č. veiksmai,- judėdami į kitą gatvės pusę, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį jiems iš dešinės artėjusio automobilio „Mazda 626“vairuotojui D. L.,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Jeigu pėstieji iki partrenkimo vietos ėjo lėtu žingsniu arba ramiu žingsniui ne didesniu kaip 4,6 km/h greičiu, o automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti pėsčiuosius, įėjusius į kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę, didesniu kaip 31,7 m, tuomet automobilio „Mazda 626“ vairuotojo D. L. veiksmai,- iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino savo vairuojamo automobilio greičio, dėl to patrenkė iš kairės į dešinę ėjusius pėsčiuosius J. G. ir M. Č.,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (tomas 1, b.l. 56-60).

34Iš 2012-05-09 pakartotinio eksperimento matomumui protokolo matyti, kad pirmuoju bandymu, statistams stovint Molėtų – Kupiškio gatvių sankryžoje, Utenos m., Kupiškio gatvėje (arčiau Vilniaus m. pusės) pėsčiųjų perėjoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, važiuojamosios kelio dalies viduryje, priešais ištisinę dvigubą liniją, skiriančią eismo kryptis, „vairuotojas“ -statistas R. T., pamato „pėsčiuosius“ (iki jų neprivažiavus) 52 m atstumu. Antruoju bandymu statistams stovint Kupiškio gatvėje (arčiau Vilniaus m. pusės) pėsčiųjų perėjoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, kairėje važiuojamojoje kelio dalyje (žr. nuo Vilniaus), apie 3,40 m atstumu nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios eismo kryptis, kairiosios dalies krašto, „vairuotojas“ pamato „pėsčiuosius“ (iki jų neprivažiavus) 26,40 m atstumu. Trečiuoju bandymu, statistams stovint Kupiškio gatvėje (arčiau Vilniaus m. pusės) pėsčiųjų perėjoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, dešinėje važiuojamojoje kelio dalyje (žr. nuo Vilniaus), apie 2,10 m atstumu nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios eismo kryptis, dešiniosios dalies krašto (žr. nuo Vilniaus), „vairuotojas“ pamato „pėsčiuosius“ (iki jų neprivažiavus) 96,5 m atstumu. Ketvirtuoju bandymu statistams stovint Kupiškio gatvėje (arčiau Vilniaus m. pusės) pėsčiųjų perėjoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, ties kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje esančios salelės kraštu – 8,10 m atstumu nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios eismo kryptis, kairiosios dalies krašto – žr. nuo Vilniaus, „vairuotojas“ pamato „pėsčiuosius“ (iki jų neprivažiavus) 0,50 m atstumu (tomas 1, b.l. 61-64).

35Iš 2013-01-28 eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-2702 (12) matyti, kad kelio pločio atžvilgiu pėstieji J. G. ir M. Č. buvo partrenkti antroje eismo juostoje automobilio važiavimo kryptimi, apie 2,9 m atstumu nuo kelio vidurio ašinės linijos, o kelio ilgio atžvilgiu – tikėtina, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pėstieji J. G. ir M. Č. (ar vienas iš pėsčiųjų) susidūrimo metu buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „Mazda 626“ vairuotojui D. L. antra eismo juosta artėjant prie Kupiškio – Molėtų g. sankryžos, iš kairės pusės, į kelio važiuojamąją dalį išėjo pėstieji J. G. ir M. Č.. Tikėtina, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis priekinės dalies kaire puse, apie 2,9 atstumu nuo kelio vidurio ašinės linijos, kliudė pėsčiuosius. Sąlyčio metu pėstieji (ar vienas iš pėsčiųjų) griuvo ant variklio dangčio, trenkėsi į priekinį stiklą ir nuo automobilio buvo bloškiami į priekį. Po partrenkimo automobilis „Mazda 626“ buvo pasuktas į dešinę ir buvo intensyviai stabdomas, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Tikėtina, pėstieji J. G. ir M. Č. ėjo į kitą gatvės pusę . Apskaičiuoti, kokiu tiksliai greičiu judėjo pėstieji J. G. ir M. Č. iki partrenkimo vietos, negalima. Nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Mazda 626“ vairuotojas D. L., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir laiku mažindamas greitį, o prireikus ir sustojus, kad praleisti iš kairės į dešinę pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo. Nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Mazda 626“ vairuotojo D. L. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesumažino greičio ir nepraleido iš kairės į dešinę pėsčių perėja einančių pėsčiųjų, dėl to juos partrenkė, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Nurodytoje kelio eismo situacijoje pėsčiųjų J. G. ir M. Č. veiksmai, - eidami į kitą gatvės pusę nereguliuojama pėsčiųjų perėja, nesustojo ant linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, kai iš dešinės artėjęs automobilis „Mazda 626“ buvo nedidesniu kaip 55,8 m atstumu, dėl to sudarė kliūtį automobilio „Mazda 626“ vairuotojui D. L., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (tomas 3, b. l. 37-42).

36Iš eismo įvykio eksperto E. S. pateiktos konsultacinės išvados matyti, kad pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio nustatytų aplinkybių techninė analizė įgalina teigti, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: 2011 m. spalio 7 d., apie 21 val. 45 min. Utenos m., Molėtų – Kupiškio gatvių sankryžoje D. L., važiuodamas automobiliu ( - ) v/n ( - ) nuo Vilniaus link minėtos sankryžos, galimai jo nurodytu apie 50 km/h greičiu, partrenkė jam iš kairės į dešinę judėjusius pėsčiuosius M. Č. ir J. G.. Pėsčiųjų partrenkimas įvyko, tikėtina, ties pėsčiųjų perėja, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu (pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis tuo metu degė geltonas mirksintis šviesoforų signalas), arba netoli jos, jo kryptimi važiuoti skirtos gatvės važiuojamosios dalies pusės antroje eismo juostoje, galimai apie 1,8 m atstumu nuo jos kairiojo krašto, žiūrint pagal automobilio ( - ) v/n ( - ) pirminę važiavimo kryptį. Automobilis ( - ) v/n ( - ) partrenkė pėsčiuosius priekio kairiąja puse, po to bent vienas iš pėsčiųjų (galimai abu) buvo užmestas ant variklio gaubto, atsitrenkė į priekinio lango stiklą. Pėstieji buvo nublokšti automobilio ( - ) v/n ( - ) važiavimo kryptimi, o minėtas automobilis buvo pasuktas į dešinę ir sustojo eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo užfiksuotoje padėtyje, pasisukęs apie 11 laipsnių kampu į dešinę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu. Padarytas skaičiavimas leidžia teigti, kad automobilio ( - ) v/n ( - ) vairuotojas D. L., važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu, reaguodamas stabdymui pėsčiųjų įžengimo į jo kryptimi važiuoti skirtą gatvės važiuojamosios dalies pusę momentu, neturėjo techninės galimybes išvengti pėsčiųjų partrenkimo, jeigu pėstieji prieš pat partrenkimą bėgo, ėjo greitu žingsniu, ėjo ramiu žingsniu arba ėjo lėtu žingsniu didesniu kaip 2,8 km/h greičiu. Automobilio ( - ) v/n ( - ) vairuotojas D. L., važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu, reaguodamas stabdymui pėsčiųjų įžengimo į jo kryptimi važiuoti skirtą gatvės važiuojamosios dalies pusę momentu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo, jeigu pėstieji prieš pat partrenkimą ėjo ne didesniu kaip 2,8 km/h greičiu (šis greitis artimas neblaivaus pėsčiojo ėjimo lėtu žingsniu žemutinei ribai 2,6 km/h), o D. L. buvusiomis matomumo sąlygomis objektyviai galėjo pamatyti į jo kryptimi važiuoti skirtą gatvės važiuojamosios dalies pusę įžengusius pėsčiuosius ne mažesniu kaip 31,7 m atstumu. Pėsčiųjų M. Č. ir J. G. veiksmai šioje kelio situacijoje, - judėdami per gatvės važiuojamąją dalį, nesustojo ties dviguba ištisine kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, o judėjo toliau prieš artėjantį automobilį ( - ) v/n ( - ), sudarydami jo vairuotojui pavojingą kliūtį, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Šie jų veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, jeigu pėstieji prieš pat partrenkimą bėgo, ėjo greitu žingsniu, ėjo ramiu žingsniu arba ėjo lėtu žingsniu didesniu kaip 2,8 km/h greičiu. Jeigu pėstieji prieš pat partrenkimą ėjo lėtu žingsniu ne didesniu kaip 2,8 km/h greičiu (šis greitis artimas neblaivaus pėsčiojo ėjimo lėtu žingsniu žemutinei ribai 2,6 km/h), o automobilio (duomenys neskelbtini) v/n ( - ) vairuotojas buvusiomis matomumo sąlygomis objektyviai galėjo pamatyti į jo kryptimi važiuoti skirtą gatvės važiuojamosios dalies pusę įžengusius pėsčiuosius ne mažesniu kaip 31,7 m atstumu, tai automobilio (duomenys neskelbtini) v/n ( - ) vairuotojo D. L. veiksmai, - atsiradus kliūčiai – per gatvės važiuojamąją dalį judantiems pėstiesiems, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga jam kilti (tomas 3, b. l. 75-85).

37Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas šukių laukas, pateiktų nuotraukų iš kurių matyti, kad ties šviesoforu yra esančios dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žyminčios pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, specialisto išvados, ekspertizės akto bei konsultacinės išvados matyti, kad pėstieji (M. Č. bei J. G.) buvo partrenkti kaltinamojo vairuojamo automobilio pėsčiųjų perėjoje arba ties pėsčiųjų perėja. Kaltinamasis, būdamas tiesioginis eismo įvykio dalyvis, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie sankryžos, kaip vėliau pastebėjo, yra pėsčiųjų ar dviračių takas, todėl spėja, kad jaunuoliai toje vietoje užšoko ant jo vairuojamo automobilio. Tokiu būdu, byloje esantys įrodymai ( įvykio vietos apžiūros protokolas, eksperto išvados bei paaiškinimai) paties kaltinamojo parodymai apie pėsčiųjų (M. Č. bei J. G.) partrenkimo vietą esmingai sutampa ir leidžia daryti išvadą, kad pėstieji buvo partrenkti pėsčiųjų perėjoje.

38Iš transporto priemonės apžiūros protokolo bei padarytų nuotraukų matyti, kad automobiliui Mazda nustatyti šie sužalojimai: ties priekinio kairiojo žibinto vidiniu kraštu įlaužtas priekinis bamperis, sulankstytas variklio dangtis, kiaurai sudaužytas priekinis stiklas. Ekspertas V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jei automobilio sužalojimų išsidėstymas yra ne vienoje linijoje, t.y. apgadinimas įstrižas, kategoriškai galima pasisakyti, kad pėsčiasis bėgo. Šiuo automobilio sužalojimai yra vienoje tiesėje, t.y. tiek priekinė dalis tiek priekinis stiklas apgadinti. Todėl, jo nuomone, pėstieji nebuvo palinkę ir tikėtina, kad susidūrimo metu pėstieji ėjo vienas šalia kito. Teismas, įvertindamas transporto priemonės apžiūros metu užfiksuotus sugadinimus bei eksperto paaiškinimus, kaltinamojo parodymus apie tai, kad pėstieji (M. Č. bei J,G.) bėgo ir užgriuvo ant jo automobilio, kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams, atmeta.

39KET 3 p. nurodyta, kad pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

40KET priedo 1.13.3 punkte nurodytos dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.

41KET 78.9 p. nustato, kad šviesoforo geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama.

42Sistemiškai aiškinant KET 3, 1.13.3, 78.9 punktus darytina išvada, jog įvykio vietoje (sankryžoje) esančios dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu; kadangi eismo įvykio metu šviesoforas neveikė, tai pėsčiųjų perėja įvykio metu buvo nereguliuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011 ).

43Kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis tamsiu paros metu, prie pėsčiųjų perėjos nesumažino greičio tiek, kad išvengtų susidūrimo bei visiškai nesustabdė automobilio, ir neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, vis tiek judėjo tolyn, dėl ko patrenkė pėsčiuosius (M. Č. ir J. G. ) einančius per šią perėją.

44KET 9 punktas reikalauja, kad vairuodamas transporto priemonę vairuotojas laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t.y. vairuotų atsižvelgdamas į eismo sąlygas. Kelių eismo taisyklių 37 punktas įpareigoja vairuotoją artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šis KET reikalavimas įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pėstieji kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-386/2009). Todėl, vykdydami KET 37 punkto reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai. Toks pasiteisinimas negali pašalinti vairuotojo kaltės. Byloje nustatyta, kad pėstieji (M. Č. bei J. G.) ne bėgo, o ėjo per perėją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pėstieji (M. Č. bei J. G.) KET 49 bei 51 punkto reikalavimų nepažeidė. Tokiu būdu kaltinamasis, neįvykdė KET 9 ir 37 punkto reikalavimų, t.y. tamsios paros metu nevažiavo mažesniu greičiu ir nebuvo atsargesnis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų perėjoje einančius pėsčiuosius, neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, važiavo per perėją ir partrenkė ja einančius pėsčiuosius, kurie laikėsi KET 49 ir 51 punkto reikalavimų. Todėl teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jei kaltinamasis laikytųsi KET 9,37, 78.9, 1.13.3 punktų reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs, t.y. kaltinamojo, kaip eismo dalyvio veika, kuria jis pažeidė kelių eismo taisykles, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nors kaltinamasis pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau turėdamas didelį darbo vairuotoju stažą, ir važiuodamas tamsiu paros metu, neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti BK 281 str. 5 d. str. numatyti padariniai (BK 16 str. 3 d.).

45Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 37, 78.9, 1.13.3 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio sunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei žuvo žmogus. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d.

46Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis pažeidė KET 4, 134,133, 172 punktų reikalavimus. KET 4 p. nustato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 133 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 p. nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 172 p. nustato, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Šios KET normos yra bendro pobūdžio ir todėl, įvertinus kaltinamojo veiksmus ir byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad šių punktų reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio padariniais. Todėl šie KET pažeidimai kaip pertekliniai, iš kaltinimo pašalinami.

47Dėl bausmės skyrimo

48Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

49Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, KET pažeidimai nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, tačiau buvo sukelti sunkūs padariniai: žuvo žmogus, o kitas buvo sunkiai sužalotas, į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (tomas 2, b.l. 59), administracine tvarka baustas (tomas 2, b.l. 64-67), charakterizuojamas teigiamai (tomas 2, b.l. 48), neteistas (tomas 2, b.l. 56 ). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas buvo ne gyvenimo būdo ir neigiamų vertybių dėsningas rezultatas, o tik atsitiktinė nusikalstama veika. Todėl, teismo nuomone, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas, įvertindamas kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis šiuo metu dirba, o realus laisvės atėmimas nutrauks šiuos socialiai vertingus ryšius, taip pat į tai, kad kaltinamasis nebuvo anksčiau padaręs nusikalstamų veikų (tomas 2, b.l. 56), prižiūri neįgalią motiną (tomas 2, b.l. 179, 182), kad KET pažeidimai dėl kurių kilo eismo įvykis nebuvo padaryti sąmoningai, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.

50BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemone siekiama padėti bausme paveikti asmenį taip, kad šis nebedarytų nuskalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje BK 68 str. numatytas uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aukščiau aptartais duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis keletą kartų yra baustas už greičio viršijimą, dėl jo veiksmų buvo sukelti sunkūs padariniai-žuvo žmogus bei buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis. Todėl jo atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

51Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

52Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5537,53 Lt turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l.125-126). Turtinę žalą sudarė medikamentų įgijimas - 3454,76 Lt, tėvų kelionės į gydymo įstaigas - 2082,77 Lt.

53Nukentėjusysis M. Č. ieškinį palaikė.

54Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.

55Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir atsiliepime nurodė, kad sutinka atlyginti 1205,13 Lt dėl medikamentų įgijimo bei visas kelionės išlaidas - 2082,77 Lt (tomas 2, b. l. 170 ).

56Ieškinys tenkintinas iš dalies.

57Nukentėjusysis pateikė įrodymus, kad turėjo išlaidų dėl medikamentų pirkimo ir ši suma sudaro 1205,13 Lt. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o kitoje dalyje atmestinas. Civilinis atsakovas ieškinio dalį dėl kelionės išlaidų 2082,77 Lt pripažino. Šios išlaidos taip pat pagrįstos kuro įgijimo dokumentais. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

58Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis M. Č., yra kaltas kaltinamasis. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-1729268 kopijos matyti, kad automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), 2011-08-30 draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“, draudimas galioja iki 2012-09-02 (tomas 1, b.l. 35). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (galiojusio iki 2012-06-10) 11 str. 1 d. ši suma priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“.

59Nukentėjusieji V. G. ir J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 7433,10 Lt turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l.174-175). Turtinę žalą sudaro: vaistų ir slaugymo priemonių įgijimas - 2334 Lt, kelionės į gydymo įstaigą turėtos išlaidos kurui įgyti - 986,15 Lt, laidojimo išlaidos - 5144,91 Lt, vaistų V. G. įgijimas -67,94 Lt.

60Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.

61Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir atsiliepime nurodė, kad sutinka atlyginti 3801,31 Lt laidojimo išlaidų, J. G. skirtų vaistų ir slaugos prekių įsigijimo - 548 Lt, kuro išlaidas - 986,15 (tomas 2, b. l. 170 ).

62Ieškinys tenkintinas.

63Byloje pateiktas rašytiniais dokumentais (t. 1, b. l.176-191) nukentėjusiųjų turėto išlaidos yra įrodytos. Todėl ieškinys tenkintinas.

64Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo J. G., yra kaltas kaltinamasis. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - ) kopijos matyti, kad automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), 2011-08-30 draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“, draudimas galioja iki 2012-09-02 (tomas 1, b.l. 35). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (galiojusio iki 2012-06-10) 11 str. 1 d. ši suma priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“.

65 Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

66Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l.125-126 ).

67Nukentėjusysis M. Č. ieškinį palaikė.

68Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.

69Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (galiojusio iki 2012-06-10) 11 str. 1 d. atlygintas neturtinės žalos dydis yra 2500 EUR (8632 Lt) nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų (tomas 2, b. l. 170 ).

70Ieškinys tenkintinas iš dalies.

71Iš 2012-01-26 specialisto išvados Nr. G 54/12(08) matyti, kad M. Č. konstatuoti sužalojimai: kairio smilkinio srities muštinė žaizda, nubrozdinimas; veido kraujosruvos; krūtinės, pilvo, kairio klubo srities nubrozdinimai; sunkus galvos smegenų sumušimas; difuzinis aksoninis pažeidimas; hematoma tarp smegenų dangalų kairėje kaktinėje srityje, kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje; kairės akiduobės, kairio skruostikaulio, nosies kaulų lūžimas; smegenų edema, smegenų koma; dešinio šeivikaulio lūžimas; kraujo išsiliejimas dešinio kelio sąnaryje. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytos autoavarijos metu. M. Č. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, difuzinio aksoninio pažeidimo, galvos smegenų edemos, smegenų komos, nes tai sudaro pavojų gyvybei (tomas 1, b.l. 83-84).

72Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis buvo komos būklėje, stebimas ryškus laiko ir vietos sutrikimas, dažna emocijų kaita. Sunkiau sekasi mokslai. Iš pateiktos mokymosi įstaigos pažymos (tomas 2, b. l. 169) matyti, kad M. Č. yra koncentracijos stoka, atminties sutrikimai, krito mokinio pažangumas, mokinys nuolat blogai jaučiasi. Sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

73Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

74Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nors ir nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu ir buvo padaryti sudėtingomis eismo sąlygomis, tačiau toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisyklių punkto nepaisymas (nepraleisti per pėsčiųjų perėją einančių pėsčiųjų), rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto (tomas 2, b.l. 72-78). Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis turi pagrįstų nuogąstavimų dėl sunkumų mokantis ir siekiant savo tikslų ateityje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudž. byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 40 000 Lt neturtinės žalos dydis.

75Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis M. Č., yra kaltas kaltinamasis. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-1729268 kopijos matyti, kad automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), 2011-08-30 draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“, draudimas galioja iki 2012-09-02 (tomas 1, b.l. 35). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (galiojusio iki 2012-06-10) 11 str. 1 d., dalis sumos priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“, o likusi iš kaltinamojo.

76Nukentėjusieji V. G. ir J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l.174-175 ).

77Nukentėjusieji ieškinį palaikė ir paaiškino, kad juos su sūnumi siejo itin artimi ryšiai dėl jo netekties skaudžiai išgyveno, vartojo vaistus.

78Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.

79Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sutinkamai su Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (galiojusio iki 2012-06-10) 11 str. 1 d. atlygintas neturtinės žalos dydis yra 2500 EUR ( 8632 Lt) nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų (tomas 2., b. l. 170).

80Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

81Nusikaltimu kaltinamasis sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiesiems. Teismo nuomone, akivaizdu, kad dėl savo vaiko žūties nukentėjusieji, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, V. G. pablogėjo sveikata. Kaip matyti tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiojo buvo gilus tarpusavio emocinis ryšys, supratimas, su žuvusiuoju buvo siejamos ateities viltys ir planai. Todėl šie nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 1 d.).

82Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

83Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nors ir nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu ir buvo padaryti sudėtingomis eismo sąlygomis, tačiau toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisyklių punkto nepaisymas (nepraleisti per pėsčiųjų perėją einančių pėsčiųjų), rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto (tomas 2, b.l. 72-78). Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti Nors nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala nėra itin didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nusikaltimu yra sukelt sunkūs padariniai - žuvo žmogus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiesiems nustatytinas 80 000 Lt neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ įstatymo“ Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ 11 str. nustatyta tvarka.

84Dėl atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų

85Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavo, reiškė civilinius ieškinius ir teikė dokumentus, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu jiems atstovavo. Todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. I. R. kaip įstatyminė M. Č. turėjo išlaidų, todėl jos taip pat priteistinos jos naudai (t. 2, b. l. 167, 168) (BPK 106 str. 2 d.).

86Daiktinius įrodymus: kairės kojos pusbatį, M. Č. drabužius, avalynę - pusbačių porą, džinsinės kelnes ir striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. Č., J. G. avalynę – dešinės kojos pusbatį, džinsinės kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. G. (BPK 94 str. 1 d. 4 d.). Du alaus buteliai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

87Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

88D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir paskirti keturis metus laisvės atėmimo.

89Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

90D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

91Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

92Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 90 centų (3287,90) turtinės žalos atlyginimui M. Č. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

93Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du (3452) litus neturtinės žalos atlyginimui M. Č. naudai. Priteisti iš D. L. trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis (36548) litus M. Č. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

94Nukentėjusiųjų V. G. ir J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris litus 10 centų (7433,10) turtinės žalos atlyginimui bendrai V. G. ir J. G. naudai.

95Nukentėjusiųjų V. G. ir J. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt (5180) litus neturtinės žalos atlyginimui bendrai V. G. ir J. G. naudai.

96Priteisti iš D. L. septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt (74820) litus bendrai V. G. ir J. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

97Priteisti iš D. L. keturis šimtus litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo M. Č. įstatyminės atstovės I. R. naudai.

98Priteisti iš D. L. keturis šimtus litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo J. G. naudai.

99Daiktinius įrodymus: kairės kojos pusbatį, M. Č. drabužius, avalynę - pusbačių porą, džinsinės kelnes ir striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. Č., J. G. avalynę – dešinės kojos pusbatį, džinsinės kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. G.. Du plastikinius alaus butelius sunaikinti.

100Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant... 2. Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. D. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 5. Ši veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. L. 2011 m. spalio 7 d., apie... 6. Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo... 7. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-07 važiavo iš... 8. Nukentėjusysis M. Č. parodė, kad spalio 7 d. ėjo kartu su J. G.. Tačiau... 9. Nukentėjusysis J. G. parodė, kad tą penktadienio vakarą sūnus išėjo pas... 10. Nukentėjusioji V. G. davė tokus pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis J.... 11. Liudytojas S. Š. parodė, kad jis dirbo operatyvinėje grupėje ir buvo... 12. Liudytojas M. N. parodė, kad eismo įvykio vietoje atliko pirminius veiksmus.... 13. Liudytojas M. V. parodė, kad eismo įvykis įvyko vadinamoje Kupiškio... 14. Liudytojas R. P. parodė, kad nuo 20.30 val. iki 21.30 val. jis važiavo nuo... 15. Liudytojas G. D. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad... 16. Ikiteisminio tyrimo metu G. D. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka)... 17. Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-11-07, jis važiavo su motoroleriu. Susitiko... 18. Ekspertas V. V. paaiškino, kad iš praktikos yra nusistovėję, kad jei... 19. Ekspertas E. S. paaiškino, kad susidūrimas vyko 1,8 m nuo dvigubos... 20. Iš 2011-10-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad J. G. kraujyje etilo... 21. Iš 2011-11-18 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad J. G. mirė nuo... 22. Iš 2012-01-26 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad M. Č. konstatuoti... 23. Iš 2011-10-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad M. Č. kraujyje rasta... 24. Iš 2011-10-07 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo... 25. Iš 2011-10-07 automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), apžiūros... 26. Iš 2012-04-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kairės... 27. Iš 2012-04-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta M. Č.... 28. Iš 2012-04-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. G.... 29. Iš 2012-04-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos J. G.... 30. Iš techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 00-034493 kopijos matyti,... 31. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 32. Iš 2011-10-19 pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad... 33. Iš 2012-02-29 specialisto išvados Nr. 11-3034 (11) matyti, kad apskaičiuoti,... 34. Iš 2012-05-09 pakartotinio eksperimento matomumui protokolo matyti, kad... 35. Iš 2013-01-28 eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-2702 (12) matyti, kad... 36. Iš eismo įvykio eksperto E. S. pateiktos konsultacinės išvados matyti, kad... 37. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas šukių laukas,... 38. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo bei padarytų nuotraukų matyti,... 39. KET 3 p. nurodyta, kad pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti... 40. KET priedo 1.13.3 punkte nurodytos dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš... 41. KET 78.9 p. nustato, kad šviesoforo geltonas mirksintis signalas leidžia... 42. Sistemiškai aiškinant KET 3, 1.13.3, 78.9 punktus darytina išvada, jog... 43. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis tamsiu paros metu, prie... 44. KET 9 punktas reikalauja, kad vairuodamas transporto priemonę vairuotojas... 45. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto... 46. Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis pažeidė KET 4, 134,133, 172 punktų... 47. Dėl bausmės skyrimo... 48. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.... 49. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė... 50. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 51. Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo... 52. Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika... 53. Nukentėjusysis M. Č. ieškinį palaikė.... 54. Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo... 55. Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir... 56. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 57. Nukentėjusysis pateikė įrodymus, kad turėjo išlaidų dėl medikamentų... 58. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas... 59. Nukentėjusieji V. G. ir J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama... 60. Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo... 61. Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir... 62. Ieškinys tenkintinas.... 63. Byloje pateiktas rašytiniais dokumentais (t. 1, b. l.176-191)... 64. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo J. G., yra kaltas... 65. Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo... 66. Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika... 67. Nukentėjusysis M. Č. ieškinį palaikė.... 68. Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo... 69. Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad... 70. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 71. Iš 2012-01-26 specialisto išvados Nr. G 54/12(08) matyti, kad M. Č.... 72. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis buvo komos... 73. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos... 74. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra... 75. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas... 76. Nukentėjusieji V. G. ir J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama... 77. Nukentėjusieji ieškinį palaikė ir paaiškino, kad juos su sūnumi siejo... 78. Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes jo nuomone jis nėra kaltas dėl eismo... 79. Civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad... 80. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.... 81. Nusikaltimu kaltinamasis sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiesiems.... 82. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos... 83. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra... 84. Dėl atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų... 85. Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavo, reiškė... 86. Daiktinius įrodymus: kairės kojos pusbatį, M. Č. drabužius, avalynę -... 87. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 88. D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 89. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui... 90. D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis teise... 91. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti... 92. Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 93. Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 94. Nukentėjusiųjų V. G. ir J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 95. Nukentėjusiųjų V. G. ir J. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos... 96. Priteisti iš D. L. septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus... 97. Priteisti iš D. L. keturis šimtus litų turėtų išlaidų advokato... 98. Priteisti iš D. L. keturis šimtus litų turėtų išlaidų advokato... 99. Daiktinius įrodymus: kairės kojos pusbatį, M. Č. drabužius, avalynę -... 100. Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...