Byla 2K-453/2011
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Š. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba mokytis.

4Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Š. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

5Iš Š. D. priteista: U. K. 41 547,18 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3150 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendis pakeistas, padidinant priteistos iš nuteistojo Š. D. neturtinės žalos atlyginimą U. K. iki 65 000 Lt, A. K. iki 10 000 Lt.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo Š. D. apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

9Š. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 14 d., apie 13.39 val., Šiauliuose, Tilžės–Vaidoto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Kia Sephia“ (valst. Nr. ( - ) važiuodamas apie 95 km/h greičiu Tilžės gatve nuo miesto centro Ginkūnų link antrąja eismo juosta, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 53, 75, 76, 172, 174 punktų ir kelio ženklo Nr. 329 reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie Tilžės–Vaidoto gatvių sankryžos degant geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui, viršydamas kelio ženklo Nr. 329 draudimą važiuoti greičiau negu 70 km/h greičiu, kai šio kelio ženklo galiojimo zona yra iki sankryžos už šio kelio ženklo (pagal KET 1 priedo 7 punktą), įvažiavo į Tilžės–Vaidoto gatvių sankryžą didesniu nei 50 km/h gyvenvietėse leistinu važiuoti greičiu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai kita transporto priemonė, važiavusi pirmojoje eismo juostoje ta pačia kryptimi, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė jam iš dešinės už pėsčiųjų perėjos į važiuojamąją kelio dalį įbėgusią pėsčiąją – mažametę U. K.. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu U. K. padarytas galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžis, kairiojo plaučio sumušimas, blužnies plyšimas, dešiniojo šlaunikaulio lūžis, kraujosruva juosmens srityje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

10Kasaciniu skundu nuteistasis Š. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

11Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą; vertindami faktinių aplinkybių visumą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vertino tik jį kaltinančius įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. pripažino kaltu už veiką, kurios jis nepadarė; taip pažeidė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 11 straipsnio nuostatas.

12Teismai pernelyg sureikšmino jo (kasatoriaus) padarytą KET pažeidimą (greičio viršijimą) ir visiškai nevertino pėsčiosios U. K. padaryto KET pažeidimo (išbėgo skersai per gatvę neleistinoje vietoje greitu bėgimu), todėl neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. Kasatoriaus manymu, U. K. padarytas KET pažeidimas yra pagrindinė eismo įvykio priežastis. 2008 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Šią aplinkybę patvirtino įvykį matę liudytojai R. V. ir Z. Ž.. 2010 m. gegužės 18 d. autotechninės ekspertizės akto 4 punkte pažymėta, kad ,,pėsčioji U. K., tinkamai įsitikinusi, kad į kelio važiuojamąją dalį įžengti yra saugu, turėjo kirsti gatvę, eidama pėsčiųjų perėja“. Teismai neįvertino, kad pėsčioji pažeidė KET 89 punktą, kuriame nustatyta, jog ,,įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu“. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar U. K. pažeidė KET 89 punkto reikalavimus, ar šie jos veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, nesvarstė mišrios kaltės galimybės. Taip pat teismai nepasisakė dėl kiekvieno KET punkto pažeidimo sudėties jo (kasatoriaus) veiksmuose buvimo ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, t. y. apeliacinės instancijos teismas nepateikė bylos duomenimis pagrįstų motyvų į visus skundo argumentus. Teismai pripažino jį kaltu pažeidus bendro pobūdžio KET 50, 53 punktų reikalavimus, nesusijusius priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

13Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė KET nuostatas, reglamentuojančias pėsčiųjų perėjos sampratą ir eismo dalyvių elgesį jos atžvilgiu. Kasatorius tvirtina, kad važiuojamųjų dalių sankirta, už kurios įvyko eismo įvykis, neturėjo pėsčiųjų perėjos statuso, nes nebuvo pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 (KET 31 punktas). Horizontalus kelio ženklinimas nėra kelio ženklas, numatytas KET 1 priede, o tai reiškia, kad, įsijungus mirksinčiam geltonam šviesoforo signalui, t. y. šviesoforui neveikiant, vairuotojas, važiuojantis tiesiai, neprivalo sustoti prieš tokią perėją, o pėsčiasis neturi jokios pirmumo teisės eiti per tokią perėją. Taigi, neveikiant šviesoforui, negalima teigti, kad sankryžoje buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, prie kurios artėjant privaloma sulėtinti greitį arba sustoti praleisti į perėją įėjusį pėsčiąjį. Apeliacinėje nutartyje KET apibrėžta pėsčiųjų perėjos sąvoka aiškinama plečiamai. Taip pat apeliacinėje nutartyje samprotaujama apie pėsčiojo galimybę pereiti važiuojamąją kelio dalį mirksint geltonam šviesoforo signalui, apie pėsčiųjų pirmenybę pėsčiųjų perėjoje, tačiau tokiais samprotavimais negali būti pagrįstos išvados dėl jo veiksmų neteisėtumo, nes nukentėjusioji bėgo per gatvę ne dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš stačiakampių, pažymėta kelio dalimi, ne per važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, o toje vietoje, kurioje eismą reguliavo tik kelio ženklas su leistinu 70 km/h greičiu.

14Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, kad teismai nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl KET 174 punkto pažeidimo. Eismo įvykio metu už sankryžos buvo kelio ženklas su leistinu 70 km/h greičiu, todėl šis greitis galiojo ir už sankryžos, t. y. susidūrimo su pėsčiąja vietoje. Apeliacinės instancijos teismas netyrė skundo argumentų, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas KET 174 punkto pažeidimas, t. y. 2010 m. gegužės 18 d. autotechninės ekspertizės aktas, yra pagrįstas ne eismo įvykio dieną, o 2009 m. liepos 31 d. užfiksuotais kelio ženklais ir nuotraukomis, padarytomis praėjus metams ir 10 mėnesių po įvykio, kuriose kelio ženklo su leistinu 70 km/h greičiu nematyti. Todėl 2010 m. gegužės 18 d. autotechninės ekspertizės akte klaidingai nurodyta, kad ,,leistinas 70 km/h greitis galioja iki Tilžės–Vaidoto gatvių sankryžos“. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Šiaulių m. savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus raštų Nr. SIF-654(73.9), Nr. SIF-697(73.9), kad ribojantis greitį kelio ženklas 329 (70 km/h) buvo ir už sankryžos, tačiau šiuo metu jo nėra, ir nėra žinoma, kas ir kieno nurodymu šį ženklą pašalino. Ekspertas V. Venckus apeliacinės instancijos teismo posėdyje negalėjo šio prieštaravimo paaiškinti, o apeliacinėje nutartyje šis skundo argumentas neaptartas ir neįvertintas, taip pažeidžiant BPK 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 312 straipsnio nuostatas.

15Kartu teismai pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai priteisė iš jo neturtinę žalą, nes jis dėl eismo įvykio nekaltas, jo kaltė neįrodyta, be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka įstatyme numatytų kriterijų. Sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo A. K. priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį. Teismai, priteisdami A. K. neturtinę žalą, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, neįvertino, kad byloje nėra jos parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, dešimt kartų padidindamas priteistą neturtinę žalą, papildomais argumentais savo išvados nepagrindė. A. K. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ji patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimu, dukters sužalojimas ir ilgalaikis slaugymas paveikė jos gyvenimą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Trečiųjų asmenų reikalavimą atlyginti žalą sužalojus artimą asmenį CK 6.283 straipsnio prasme galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu dėl kito asmens sužalojimo sukelti dvasiniai išgyvenimai, psichiniai kentėjimai išsivysto į dvasinę depresiją ar kitaip pakenkia sveikatai ir tokius asmens neigiamus išgyvenimus galima laikyti sveikatos sužalojimu minėto įstatymo prasme. Šioje byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog nukentėjusioji A. K. kentė nuo depresijos ar nuo sveikatos sužalojimų.

16Nukentėjusiajai U. K. priteista neturtinės žalos suma neatitinka jo finansinių galimybių ir teismų praktikos. Teismai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, nevertino, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad jis yra VGTU dieninio skyriaus studentas, studijuoja iš dalies valstybės finansuojamoje vietoje, nedirba, yra tėvų išlaikomas, neturi jokio turto, todėl priteistos žalos dydis neabejotinai taps jam nepateisinamai didele našta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Iš teismų praktikos matyti, kad analogiškose bylose priteisiama žymiai mažesnė suma (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008), nei priteista šioje byloje. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-576/2005). Be to, jau minėta, kad teismai neatsižvelgė ir į nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti. Nukentėjusioji, staigiai išbėgdama į važiuojamąją kelio dalį, pažeidė KET reikalavimus, jos veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo skundą atmesti.

18Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog bylą nagrinėjant teismuose iš esmės buvo pažeistas BPK. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Š. D. viršijo leistiną greitį, dėl to nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, partrenkė jam iš dešinės už pėsčiųjų perėjos į važiuojamąją kelio dalį įbėgusią pėsčiąją U. K. ir sunkiai ją sužalojo; taip pat konstatavo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė pėsčiosios judėjimo per kelią aplinkybes, savo išvadas pagrindė bylos medžiaga ir padarė teisingas išvadas dėl šio faktoriaus reikšmės eismo įvykio kilimo priežasčiai bei Š. D. kaltei nustatyti; spręsdamas Š. D. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų Z. Ž., R. Ž., R. V., iš dalies paties kaltinamojo parodymais, specialistų išvadomis, kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

19Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Š. D. vairuojamas automobilis kliudė už pėsčiųjų perėjos į važiuojamąją kelio dalį įbėgusią pėsčiąją; kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2005, 2K-202/2009); be to, vadovaujantis KET reikalavimais, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, o nagrinėjamu atveju, pirmojoje eismo juostoje sustojus automobiliui praleisti pėsčiąją, Š. D. dėl to, kad viršijo leistiną greitį, nebeturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, ir jo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; jeigu nuteistasis būtų važiavęs tokiu greičiu, kuris nebūtų kėlęs pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, ir būdamas pakankamai atidus bei atsargus, jis nebūtų sukėlęs situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su pėsčiąja U. K.. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų, ir tuo įsitikinti stebint kelią, taip pat sekti kitų transporto priemonių greitį bei vairuotojų veiksmus. Š. D. nebuvo pakankamai atidus, jis pasirinko nesaugų greitį, neįvertino pirmąja eismo juosta judančių automobilių vairuotojų veiksmų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir taip pažeidė KET 50, 53 punktų reikalavimus. Š. D. teiginys, kad jis eismo įvykio metu elgėsi pakankamai pagarbiai ir atsargiai, nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, vertintinas kritiškai. Teisėjų kolegija sutiko su apelianto teiginiu, kad pagal KET 89 punkto reikalavimus pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neturi pagrindo sutikti su tuo, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ta, kad U. K. išbėgo į gatvę neleistinoje vietoje, ir nurodė, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog pėsčioji U. K. į kelio važiuojamąją dalį įžengė matydama, kad pirmąja eismo juosta važiuojantys automobiliai sustojo ją praleisti, t. y. ji buvo įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu. Kolegija kritiškai vertina ir nuteistojo Š. D. skundo argumentą, kad dėl to, jog horizontalus kelio ženklinimas nenumatytas KET 1 priede, reiškia, kad įsijungus mirksinčiam geltonam šviesoforo signalui (t. y. šviesoforui neveikiant) vairuotojas, važiuojantis tiesiai, neprivalo sustoti prieš tokią perėją, o pėsčiasis neturi jokios pirmumo teisės eiti per tokią perėją. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šviesoforu reguliuojamose sankryžose, nesant kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, nepriklausomai nuo to, ar šviesoforas įjungtas, ar mirksi geltona šviesa, pėsčiųjų perėja, pažymėta KET 2 priedo 1.13.33 punkte numatytu ženklinimu, lieka. Be to, pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET esančias nuostatas, nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-202/2009). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, aptaręs apelianto nurodytus, jo manymu, jį teisinančius bylos duomenis (liudytojų J. I. ir R. S. parodymus) bei išsamiai ištyręs ir išanalizavęs KET 174 punkto pažeidimo aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien Š. D. kaltinančius įrodymus.

20Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išsamia byloje surinktų duomenų analize, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino nukentėjusiųjų prašomus priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžius, ir šią skundžiamo nuosprendžio dalį pagrįstai pakeitė padidindamas nukentėjusiosioms priteistus neturtinės žalos atlyginimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistojo Š. D. apeliacinį skundą atmesti.

21Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

23Nuteistojo Š. D. kasacinio skundo esmė ta, kad, pasak kasatoriaus, byloje netinkamai vertinti įrodymai (vertinti tik jį kaltinantys įrodymai), todėl padarytos neteisingos išvados dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo skundo argumentų.

24Pažymėtina, kad kasacine tvarka įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba nagrinėdami bylą padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasaciniame procese faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, eismo įvykio versijos faktų aspektu netikrinamos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Nors nuteistasis Š. D. nurodo kasacinio apskundimo pagrindus, tačiau teisinių argumentų iš esmės nepateikia, o ginčija nustatytas faktines aplinkybes, teismų atliktą įrodymų vertinimą, analizuoja ekspertizės išvadas ir daro sau palankias išvadas. Tokie kasacinio skundo argumentai susiję ne su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet su faktinių aplinkybių konstatavimu, todėl paliktini nenagrinėti.

25Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo Š. D. kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Išvada, kad eismo įvykis kilo ir padariniai atsirado dėl nuteistojo Š. D. padarytų KET pažeidimų, pagrįsta liudytojų Z. Ž., R. Ž., R. V., iš dalies paties nuteistojo parodymais, 2007 m. spalio 14 d. ir 2009 m. liepos 31 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolais su eismo įvykio schemomis ir nuotraukomis, transporto priemonės apžiūros protokolu, medicinine specialisto išvada, 2010 m. gegužės 18 d. eismo įvykio autotechninės ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Šie įrodymai surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

26Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė ekspertą V. Venckų, atlikusį 2010 m. gegužės 18 d. eismo įvykio autotechninę ekspertizę. Apklausos metu buvo užtikrintos visos galimybės tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui užduoti klausimus ekspertui siekiant pašalinti jiems kilusias abejones. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo Š. D. skundo argumentus, kurie, beje, pakartoti ir kasaciniame skunde. Šios instancijos teismas dėl nuteistojo kaltės padarė tokias pat išvadas kaip ir pirmosios instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

27Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

28Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

29Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (eismo įvykio metu galiojo 2006 m. spalio 5 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 975 redakcija). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo sąlyga ir priežastis.

30Byloje, remiantis specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, liudytojų, iš dalies paties nuteistojo parodymais, nustatyta, kad nuteistasis Š. D. viršijo leistiną greitį ir taip pažeidė iš KET 172 punkto kylančius reikalavimus.

31Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į klausimą, ar Š. D. padarytas KET 172 punkto pažeidimas buvo būtina U. K. kilusio sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlyga ir priežastis, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus.

32Buvo įvertinta ir ekspertės – specialistės O. Lukoševičienės pateikta specialisto išvada, kuri neatitiko specialisto K. Griciaus išvados, kad Š. D. veiksmai – leistino greičio viršijimas – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Kadangi ekspertų išvados byloje skyrėsi, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė ekspertus K. Gricių ir O. Lukoševičienę bei paskyrė byloje teismo autotechninę ekspertizę. Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti nuteistojo ir jo gynėjo abejones dėl 2010 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte išdėstytos ekspertų išvados, apklausė ją atlikusį ekspertą V. Venckų, kuris nurodė pagrindinę eismo įvykio kilimą nulėmusią priežastį – Š. D. viršytą leistiną 70 km/h greitį. Ekspertas patvirtino ekspertizės akte esančią išvadą, kad vairuotojas Š. D., važiuodamas neviršijant leistino 70 km/h greičio, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki pėsčiųjų perėjos ir taip išvengti eismo įvykio.

33Kasatorius teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET reikalavimus pažeidžia keli eismo įvykio dalyviai, spręsti priežastinio ryšio klausimą vertinant tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatant kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar procesinis pažeidimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad nukentėjusiosios U. K. kaltė dėl eismo įvykio turėjo būti vertinama tik nustačius jos padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes konstatavo, kad U. K. į kelio važiuojamąją dalį įžengė įsitikinusi, jog tai daryti yra saugu. Taigi teismai nenustatė, kad nukentėjusioji pažeidė KET 89 punktą, pagal kurį pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai daryti yra saugu. Pasak kasatoriaus, U. K. padarytą KET 89 punkto pažeidimą patvirtina ir specialisto išvada Nr. 11Š-44(08), kurioje nurodyta, kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas yra teismo, o ne specialisto kompetencija.

34Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo Š. D. argumentai, jog teismai pernelyg sureikšmino jo padarytą KET 172 punkto pažeidimą, tinkamai neįvertinę nukentėjusiosios U. K. padaryto KET 89 punkto pažeidimo, todėl neteisingai nustatė priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, yra nepagrįsti.

35Nepagrįsti ir nuteistojo argumentai, kad jis nepažeidė KET 75, 76 punktų, nes važiuojamųjų dalių sankirta, už kurios įvyko eismo įvykis, neturėjo pėsčiųjų perėjos statuso. Tokią savo poziciją kasatorius grindžia KET 31 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais ,,Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais ,,Pėsčiųjų perėja“. Šiame kontekste pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus, tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisė norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis to teisės akto normomis. Darytina išvada, kad teismai, minėtą KET 31 punktą aiškindami kartu su KET 117.9 papunkčiu, KET priedo ,,Kelių ženklinimas ir jų charakteristikos“ 1.13.3 punktu, padarė pagrįstą išvadą, jog įvykio vietoje (sankryžoje) esančios dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu; kadangi eismo įvykio metu šviesoforas neveikė, tai pėsčiųjų perėja įvykio metu buvo nereguliuojama. Tokią teismų išvadą patvirtino ir eksperto V. Venckaus apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Taigi eismo įvykis kilo pėsčiųjų perėjoje ir teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis pažeidė iš KET 75 ir 76 punktų kylančius reikalavimus.

36KET 75 punkte nustatyta, kad, ,,artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“. KET 76 punkte nustatyta ,,jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“ Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-386/2009). Todėl vairuotojai, vykdydami KET 75, 76 punktų reikalavimus, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (kasacinės bylos Nr. 2K-274/2005, 2K-678/2010).

37Teismai, vertindami nuteistojo veiksmus kaip KET 75 ir 76 punktų pažeidimą, pažymėjo šiuos aspektus, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

38Kasatorius ginčija KET 50, 53, 174 punktų pažeidimus.

39KET 50 ir 53 punktuose buvo nustatytos bendrosios eismo dalyvių (vairuotojų, pėsčiųjų, keleivių) pareigos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog nuteistasis pažeidė KET 75, 76, 172 punktus, kartu reiškia ir bendrųjų eismo dalyvių pareigų, įtvirtintų KET 50, 53 punktuose, nepaisymą.

40KET 174 punkte buvo nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tiek specialisto išvadoje Nr. 11Š-44(08), tiek ekspertizės akte nurodant tai, kad nuteistojo veiksmai – leistino greičio viršijimas – yra pagrindinė eismo įvykio sąlyga, buvo naudojamasi 70 km/h greičiu kaip leistinu tame gatvės ruože, kuriame įvyko eismo įvykis. Taigi konstatuotina, kad KET 174 punkto pažeidimas iš esmės neturėjo įtakos baudžiamajai atsakomybei ir jo pašalinimas iš kaltinimo nuteistojo teisinės padėties nepakeistų.

41Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo Š. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta. Pagrindo keisti teismų sprendimus dėl padarytos veikos kvalifikavimo nėra.

42Dėl neturtinės žalos

43Nuteistasis Š. D. nurodo, kad nukentėjusiajai U. K. priteista neturtinės žalos suma neatitinka jo finansinių galimybių ir teismų praktikos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad jis yra studentas, neturi jokio turto, nedirba, yra išlaikomas tėvų, todėl priteistos žalos dydis neabejotinai taps jam nepateisinamai didele našta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei neįvertino, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika. Be to, teismai neatsižvelgė ir į nukentėjusiosios didelį neatsargumą.

44Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2008, 2K-267/2009, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

45Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasatorius Š. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl jo padaryto neatsargaus nusikaltimo nukentėjusioji U. K. patyrė galvos smegenų sumušimą, pakauškaulio lūžį, kairiojo plaučio sumušimą, blužnies plyšimą (šis organas pašalintas), dešiniojo šlaunikaulio lūžį, kraujosruvą juosmens srityje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad U. K. taikyta reanimacija, ilgalaikis gydymas ir reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, pasikeitė jos bendravimo ir saviraiškos galimybės: ilgą laiką negalėjo lankyti mokyklos, pablogėjo mokymosi rezultatai, nebegali lankyti šokių kolektyvo repeticijų, jai nustatytas vidutinis neįgalumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Š. D. padarė neatsargų nusikaltimą, šiurkštų KET pažeidimą, dėl kurio U. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat į tai, kad jis yra jaunas ir darbingas, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas U. K. priteisė 45 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė įvykdė įstatymo numatytą prievolę ir 3452,80 Lt (1000 EUR) neturtinės žalos atlygino, U. K. iš Š. D. teismas priteisė 41 547,18 Lt.

46Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir formuojamą teismų praktiką, todėl nepagrįstai per daug sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Šios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji U. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: ji ne kartą gydėsi ligoninėse ir sanatorijose, jai buvo atlikta ne viena operacija, atliktas sąnario keitimas, koja neišsitiesia, dėl pašalintos blužnies kyla sveikatos problemų, reikia laikytis dietos, ilgą laiką negalėjo lankyti mokyklos, labai pablogėjo atmintis, o kartu ir mokymosi rezultatai, nebegali šokti, sportuoti, tapo uždara, su ja mažiau bendrauja draugai. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistojo Š. D. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie jo turtinę padėtį, kurie pakartoti kasaciniame skunde, ir sprendė, kad šios aplinkybės nėra pagrindas nepriteisti ar dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajai U. K. apeliacinės instancijos teismas padidino priteistos neturinės žalos dydį iki 65 000 Lt.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tokį nukentėjusiajai U. K. atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Nuteistojo turtinė padėtis įvertinta. Teismas teisingai pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai U. K., nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Kasatoriaus nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 asmuo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems padaryti nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai, todėl ši byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Didelio nukentėjusiosios U. K. neatsargumo teismai nekonstatavo ir pagrįstai, nes teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamoje byloje mažametė nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad, pirmojoje eismo juostoje važiavusiems automobiliams sustojus jos praleisti ir jai einant ar bėgant per gatvę, staiga atsiras kitas automobilis, kuris jos nepraleis. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji U. K. pažeidė KET.

48Taigi pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai U. K. ir jos piniginės išraiškos nėra. Sprendimas priteistą neturtinę žalą padidinti iki 65 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

49Taip pat nuteistasis Š. D. ginčija neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiajai A. K. nurodydamas, kad byloje nėra jos parodymus apie patirtą neturtinę žalą patvirtinančių objektyvių duomenų.

50Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. eismo įvykio metu nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja ir nepilnametės nukentėjusiosios U. K. įstatymine atstove (T. 1, b. l. 39-41). Taigi motina procese galėjo dalyvauti tik kaip dukters atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji. Darytina išvada, kad teismai nepagrįstai priteisė neturtinę žalą A. K..

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

52Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį:

53panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties dalis, pagal kurias iš Š. D. priteistas A. K. neturtinės žalos atlyginimas.

54Kitas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Š. D.... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, bausmės... 4. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Š. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 5. Iš Š. D. priteista: U. K. 41 547,18 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. K.... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo Š. D. apeliacinis... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 9. Š. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 14 d., apie 13.39 val.,... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis Š. D. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso... 12. Teismai pernelyg sureikšmino jo (kasatoriaus) padarytą KET pažeidimą... 13. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė KET nuostatas,... 14. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, kad teismai nepagrįstai pripažino jį... 15. Kartu teismai pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai priteisė iš... 16. Nukentėjusiajai U. K. priteista neturtinės žalos suma neatitinka jo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 18. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog bylą... 19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išsamia byloje surinktų duomenų... 21. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 23. Nuteistojo Š. D. kasacinio skundo esmė ta, kad, pasak kasatoriaus, byloje... 24. Pažymėtina, kad kasacine tvarka įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami... 25. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo... 26. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo ir jo gynėjo prašymą... 27. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.... 28. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo... 29. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 30. Byloje, remiantis specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, liudytojų, iš... 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į... 32. Buvo įvertinta ir ekspertės – specialistės O. Lukoševičienės pateikta... 33. Kasatorius teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET... 34. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 35. Nepagrįsti ir nuteistojo argumentai, kad jis nepažeidė KET 75, 76 punktų,... 36. KET 75 punkte nustatyta, kad, ,,artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų... 37. Teismai, vertindami nuteistojo veiksmus kaip KET 75 ir 76 punktų pažeidimą,... 38. Kasatorius ginčija KET 50, 53, 174 punktų pažeidimus.... 39. KET 50 ir 53 punktuose buvo nustatytos bendrosios eismo dalyvių (vairuotojų,... 40. KET 174 punkte buvo nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms... 41. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal... 42. Dėl neturtinės žalos... 43. Nuteistasis Š. D. nurodo, kad nukentėjusiajai U. K. priteista neturtinės... 44. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška... 45. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 46. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog apeliacinės... 48. Taigi pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo... 49. Taip pat nuteistasis Š. D. ginčija neturtinės žalos priteisimą... 50. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį... 53. panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d.... 54. Kitas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio...