Byla 3K-3-195-611/2016
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys M. R. J. ir Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarė E. J

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams G. S. ir G. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys M. R. J. ir Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarė E. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo klausimas.
  2. Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovės G. S. 2012 m. spalio 24 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Alytaus m. 3-iojo notaro biuro notarės E. J.; grąžinti (priteisti) jos nuosavybėn: žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius (priklausinius), esančius ( - ); tris žemės sklypus ( - ); žemės sklypą ( - ); žemės sklypą ( - ), ir sklypą ( - ); 1/2 žemės sklypo ( - ).
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė G. S. yra jos anūkė (vienintelės jos dukters trečiojo asmens M. R. J. duktė), atsakovas G. S. – atsakovės sutuoktinis. 2012 m. šalys sudarė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Ieškovei buvo pažadėta, kad už perleidžiamą turtą jai bus leidžiama toliau neatlygintinai gyventi ( - ) (jai priklausančiame name), šiuo namu ir toliau galės naudotis ieškovės duktė ir kitos anūkės; jai bus suteikti maitinimas, drabužiai, ji bus slaugoma, ligos atveju nuperkami vaistai, išskalbiami drabužiai ir patalynė, suteikiamos kitos gyvybiškai būtinos paslaugos. Turto įgijėjai buvo išaiškinta, kad ji privalo imtis būtinų priemonių perduotų daiktų vertei išlaikyti. Ieškovė teigė, kad atsakovė nevykdo esminės sutarties sąlygos – neleidžia jai gyventi perleistame gyvename name (po sutarties sudarymo išvežė ieškovę į Alytų, 2013 metų balandžio mėn. buvo atvežta į ( - ) ir iki rugpjūčio mėn. palikta dukters priežiūrai; 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje nuvežta į Alytaus sporto ir reabilitacijos centro slaugos skyrių), neaprūpina maistu iš savo pinigų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė suvokė ir suprato išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmę ir jos sąlygas, ją pasirašė. Bylos duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo prižiūrima namuose, o esant poreikiui – slaugoma ir prižiūrima gydymosi įstaigose. Argumentą, kad ieškovei neleidžiama gyventi jos perleistame atsakovei gyvenamajame name, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė pagrįstai 2013 m. rugpjūčio mėn. paguldyta į slaugos ligoninę. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas darė prielaidą, kad iš tikrųjų dėl gyvenimo ( - ) ginčas kilo ne tarp ieškovės ir atsakovų, o tarp atsakovų ir trečiojo asmens M. R. J., nes atsakovai dėl tam tikrų priežasčių neleido jai šiame name gyventi. Šalių sutartyje nėra sąlygos leisti toliau gyventi perleistame gyvenamajame name turto perleidėjos dukteriai ir tai nelaikoma esminiu sutarties pažeidimu.
  3. Atsakovų veiksmų (tam tikrų daiktų išvežimą į metalo laužą, šiltnamio nugriovimą, sodo medžių išpjovimą) teismas nelaikė sutarties pažeidimu, nes ieškovės perleistam namui reikalingas remontas (turtas nusidėvėjęs); būtina sutvarkyti aplinką ir taip pašalinti grėsmę aplinkinių gyventojų saugumui; name būtina įvesti bent minimalią tvarką ir švarą. Pradėtą namo kapitalinį remontą, siekiant sukurti geresnes gyvenimo sąlygas ir patogumus tiek atsakovės šeimai, tiek ir garbaus amžiaus ieškovei, teismas laikė vienu iš sutarties įsipareigojimų – suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas. Šiltnamio karkaso nugriovimo teismas taip pat nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, nes nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti. Teismui nepateikta įrodymų, kas ir kada, kokiu tikslu naudojosi ieškovės kortelėmis, paėmė pinigus iš sąskaitos, ar apskritai juos paėmė.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas kilo 2013 m. vasarą, kai sutarties šalys ir trečiasis asmuo M. R. J. kartu gyveno ( - ) ir trečiasis asmuo sužinojo apie perleistą turtą. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai iš esmės pažeidė sutartį ar vykdydami prisiimtas prievoles veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovės teises, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
  5. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės teisių perėmėjos M. R. J. apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį tenkino visiškai.
  6. Kolegija nurodė, kad ieškovė A. J. 2014 m. birželio 12 d. mirė, tačiau, rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį ir po to jam mirus, sutartis nelaikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, tai sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento.
  7. Kolegija pažymėjo, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl labai svarbus griežtas sutarties sąlygų laikymasis. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai neišlaikė ieškovės ar savinosi jos pinigus; ieškovės buvimas slaugos ligoninėje nereiškia, jog atsakovai ja nesirūpino. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, todėl jos gydymas ir reabilitacija ligoninėje negali būti pripažįstami sutarties pažeidimu; be to, atsakovė G. S. lankydavo ieškovę ir slaugos ligoninėje.
  8. Kolegija nurodė, kad po sutarties sudarymo rudenį atsakovai pradėjo remontuoti gyvenamąjį namą, 2013 m. vasarą išpjovė medžius aplink jį, nugriovė ir išvežė šiltnamį. Atsižvelgusi į ieškovės teismo posėdyje išreikštą nuomonę, kolegija sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad sudarydama rentos sutartį ieškovė tikėjosi toliau gyventi ten pat, tik padedama anūkės. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad leis perleidėjai neatlygintinai gyventi pirmiau nurodytame gyvenamajame name ( - ) ir naudotis visu perleistu turtu. Taigi šalių susitarta dėl rentos gavėjai suteiktinos konkrečios patalpos. Kolegija nustatė, kad po sutarties sudarymo ieškovė toliau gyveno ( - ) prižiūrima trečiojo asmens, tačiau žiemos viduryje persikėlė gyventi pas anūkę į Alytų ir gyveno ten iki 2013 m. vasaros. Kolegijos teigimu, ieškovei buvo itin svarbi gyvenamoji vieta, todėl atsakovams nesudarius sąlygų jai gyventi ( - ) nuolatos, ieškovė iš esmės sutartimi negavo to, ko tikėjosi, ir to, ką atsakovai įsipareigojo jai suteikti išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Dėl to buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai, prarastas pasitikėjimas atsakovais. Nors atsakovai namą remontavo, tačiau nepateikta duomenų, kad dėl remonto susitarė su ieškove.
  9. Konstatavusi, kad atsakovų padarytas sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino, atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Šalių sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kasatorė įsipareigojo tenkinti rentos gavėjos poreikius (tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio), t. y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimu, teikti priežiūrą. Rentos mokėtojas, atsižvelgiant į rentos sutarties socialinę reikšmę, tokia sutartimi įsipareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaudamasis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, veikdamas išimtinai rentos gavėjo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Taigi tokia sutartimi iš esmės siekiama užtikrinti rentos gavėjo interesus, suteikti ja gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti būtinas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad rentos davėjas turi pareigą veikti tik taip, kaip pageidauja ar reikalauja savimi negalinti pasirūpinti rentos gavėjas. Šiuo atveju pageidavimas gyventi netinkamose, nesaugiose, tinkamai nešildomose patalpose, ypač atsižvelgiant į rentos gavėjos sveikatos būklę, amžių, negali būti vertinamas kaip geriausiai atitinkantis jos interesus. Siekdama maksimaliai užtikrinti senelės poreikius, kasatorė šaltuoju metų laiku ją apgyvendino su savo šeima, suteikė atskirą kambarį, teikė visokeriopą priežiūrą ir pagalbą. Vasarą ji gyveno minėtame name ir galėjo jame pasilikti iki tol, kol pablogėjo sveikata ir ji buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Kasatorės veiksmai, atsižvelgiant į jos, kaip rentos davėjos, interesus, nepagrįstai vertinti kaip nesąžiningi ar neprotingi.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.), neatsižvelgė į sąžiningumo ir protingumo principus, nevertino sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių bei vadovavosi pažodiniu tekstu. Tai, kad rentos gavėja pageidavo gyventi itin prastos kokybės name šaltuoju metų laiku, nenorėjo vykti į gydymo įstaigą gydytis sunkių ligų ar joje pasilikti, net kai tai daryti nurodė gydytojas, rodo, kad ieškovė nesuvokė žalingų savo norų padarinių. Tokių jos norų vykdymas laikytinas pažeidžiančiu esminius, pamatinius sutarties principus. Dėl to rentos sutarties aiškinimas tokiu būdu, kaip tai darė apeliacinės instancijos teismas, prieštarauja sutarties esmei, neužtikrina ir neapsaugo rentos gavėjo interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nuostatų nevertino sistemiškai – sutarties 6.1 punkto nuostata leisti ieškovei gyventi konkrečiame name aiškintina kartu su galimybe užtikrinti silpnėjančios sveikatos garbaus amžiaus asmens fiziologinius poreikius. Be to, sutarties 6.1 punktu susitarta ne dėl bet kokio būsto, o dėl saugaus ir tinkamo gyventi, o ieškovė konkrečiame name gyveno tiek, kiek tai buvo saugu ir nežalinga jos sveikatai, leido oro sąlygos.
    3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.464 straipsnio 2 dalies nuostatą. Ar konkretus išlaikymo iki gyvos gavos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiama įvertintus sutarties ypatumus. Nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad buvo pažeisti rentos gavėjos interesai: jos interesas gyventi konkrečiame name neužtikrintas tik tam tikrą laiką, kai objektyviai to padaryti neįmanoma (tik žiemą). Tačiau kasatorė veikė išimtinai tik siekdama tenkinti rentos gavėjos interesus, užtikrinti jos sveikatos apsaugą. Rentos mokėtojas negali būti pripažinta pažeidusiu iš esmės sutartį, jei jis netenkina rentos gavėjo norų, kai šie akivaizdžiai prieštarauja rentos gavėjo interesams.
    4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rentos gavėja konkrečiame name negyveno tik žiemą ir kai buvo būtina jai suteikti medicininę pagalbą; namas buvo itin prastos būklės, todėl buvo būtina pradėti jį remontuoti; rentos gavėja nenorėjo gydytis, pasilikti sveikatos priežiūros įstaigoje, nors jos sveikatos būklė buvo sudėtinga.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo nuoseklus – remdamasis analogiškomis aplinkybėmis vieno iš rentos sutarties prisiimtų įsipareigojimų vykdymą laikė sutarties pažeidimu, o kitą pripažino tinkamu sutarties vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rentos sutartis nelaikytina pažeista, kai buvo veikiama rentos gavėjos interesais ir ieškovė buvo atvežta į medicinos įstaigą, nors ji nenorėjo gydytis. Tačiau jos noras gyventi konkrečiame name, kai sąlygos šaltuoju metu yra netinkamos (namas tinkami nešildomas, nėra tualeto ir vonios patalpų, kurios atitiktų juo labiau ir senyvo, ligoto žmogaus poreikius), teismo pripažintas kaip nepatenkintas rentos gavėjos interesas, sudarantis pagrindą konstatuoti netinkamą sutarties vykdymą.
  2. Ieškovės A. J. teisių perėmėja M. R. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ginčijamos sutarties sudarymo būtinybę lėmė kasatorės turtiniai poreikiai, o ne ieškovės poreikis būti išlaikomai. Ieškovė visą laiką gyveno savo namuose, gavo pensiją, laikė gyvulius, turėjo daržą. 2013 m. pavasarį ir vasarą ji buvo prižiūrima ieškovės teisių perėmėjos.
    2. Gyvenamasis namas yra pakankamai geras, iki sutarties sudarymo juo buvo naudojamasi visus metus, jis turėjo kūrenamą krosnį; vanduo galėjo būti pašildytas specialiai įrengtoje krosnies dalyje; namas turi duris ir langus, nesuiręs. Byloje nėra išvadų, kad namas netinkamas gyventi. Taigi, kasatorė nevykdė pareigos šaltuoju metu leisti rentos gavėjai gyventi name be pateisinamų priežasčių.
    3. Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos pagal tikruosius sutarties šalių ketinimus. Rentos gavėja pageidavo visą savo gyvenimą gyventi savo name, naudotis daržu, šiltnamiu, gyventi kartu su savo dukterimi. Kasatorei nevykdant prievolės, rentos gavėja negavo to, ką tikėjosi gauti (tęsti gyvenimą tame name), o tai yra esminis sutarties pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertinamas sutarties šalių tikruosius ketinimus, nepažeidė materialiosios teisės normų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo ir rentos gavėjo pareigų tenkinimo

  1. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-207/2006). Pagal šią sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013).
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013).
  3. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; kt.). Sprendžiant, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į pirmiau nurodytus tokio pobūdžio sutarties ypatumus. Vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 straipsnio 3 dalis) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007).
  4. Teismų nustatyta, kad kasatorė už ieškovės jai perleistą turtą įsipareigojo ją išlaikyti iki gyvos galvos, aprūpinti gyvenamąja patalpa, t. y. leisti neatlygintinai gyventi perleidžiamame gyvenamajame name, suteikti maitinimą, drabužius, slaugyti ligos atveju, nupirkti vaistų, išskalbti drabužius, suteikti kitas gyvybiškai svarbias paslaugas. Ieškiniu ieškovė įvardijo kelis sutarties pažeidimo atvejus: jai neleidžiama gyventi perleistame name, niokojamas jos perleistas turtas, neperkamas iš kasatorės lėšų maistas ir ji neslaugoma, vietoj to ji išvežta į slaugos ligoninę. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog kasatorė neišlaikė ieškovės ar savinosi jos pinigus. Faktą, kad ieškovė buvo paguldyta į slaugos ligoninę, teismai vertino kaip patvirtinantį tinkamą pareigos slaugyti rentos gavėją atlikimą, o ne jį paneigiantį, nes byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo sveikatos problemų, bet nenorėjo gydytis, pasilikti sveikatos priežiūros įstaigoje; jos poreikius atitinkanti kvalifikuota pagalba galėjo būti suteikta tik gydymo įstaigoje; kasatorė dažnai lankydavo ieškovę slaugos ligoninėje ir ja rūpinosi.
  5. Apeliacinės instancijos teismas esminiu išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimu pripažino tai, kad kasatorė neužtikrino ieškovei teisės gyventi konkrečioje vietoje, t. y. perleistame pagal sutartį gyvenamajame name. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas iš esmės formaliai vadovavosi viena sutarties nuostata ir subjektyviu šios nuostatos supratimu, bet neaiškino sistemiškai šios sutarties nuostatos kartu su kitomis sutartyje nustatytomis pareigomis, nesirėmė kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į rentos mokėtojos elgesį ir realias jo galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas. Kadangi rentos sutartimi siekiama užtikrinti paslaugų, kurių reikia gyvybiškai būtinoms rentos gavėjo funkcijoms tenkinti, jo sveikatai prižiūrėti, suteikimą, tai rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta sutartimi buvo siekiama suteikti išlaikymo paslaugas garbaus amžiaus, nebegalinčiai tinkamai pagal savo realius poreikius savimi pasirūpinti ligotai senolei, vertintinas ne tik jos noras ir rentos mokėtojos įsipareigojimas gyventi konkrečioje vietoje, konkrečiame name, bet ir galimybė įgyvendinti tokį norą, kai reikia užtikrinti kitų jos gyvybiškų poreikių, interesų tenkinimą, taip pat suderinti visų jos poreikių tenkinimą vienu metu.
  7. Bylos duomenimis, nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo netinkamas gyventi šaltuoju metų periodu tokio amžiaus ligotam, savimi tinkamai negalinčiu pasirūpinti žmogui; ieškovė gyvenamajame name negyveno nuo 2012–2013 metų žiemos vidurio iki 2013 m. pavasario; atšilus orams, ieškovė su rentos mokėtojos šeima persikėlė į minėtą pastatą; gyvenamąjį namą rentos gavėja paliko tik dėl to, kad dėl sveikatos sutrikimų buvo paguldyta į ligoninę; gyvenant žiemos metu pas kasatorę, ieškovei buvo suteiktas atskiras kambarys, teikiama tinkama ir visokeriopa priežiūra ir pagalba; kasatorė ėmėsi tvarkyti namą, tačiau dėl kilusio ginčo nebaigė pradėtų darbų. Minėta, kad aplinkybė, jog ieškovė buvo slaugos ligoninėje, teismų įvertinta kaip patvirtinanti tinkamą pareigos, kylančios iš išlaikymo sutarties, vykdymą, maksimaliai atitinkanti rentos gavėjos gyvybiškai būtinų poreikių tenkinimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarties nuostatą dėl įsipareigojimo leisti rentos gavėjai gyventi konkrečiame name, turėjo atsižvelgti ir į tai, dėl kokių priežasčių tai nebuvo užtikrinta.
  8. Iš esmės byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad ieškovės tam tikrą laiką negyveno konkrečiai aptartame name ne dėl nepagrįstų ar menkaverčių priežasčių, o dėl būtinybės pasirūpinti kitais gyvybiškai būtinais jos poreikiais. Visos šios teismų nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad kasatorė sutarties įsipareigojimus vykdė ne formaliai, o pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, siekdama maksimaliai užtikrinti visumos rentos gavėjos poreikių tenkinimą. Rentos santykiai yra tęstiniai, todėl natūralu, kad tam tikru laikotarpiu vieno sutartyje aptarto rentos gavėjo poreikio užtikrinimas gali tapti svarbesniu nei kito poreikio tenkinimas, arba visų sutartyje aptartų poreikių tenkinimas vienu metu tampa sunkiai įgyvendinamas, todėl rentos mokėtojas tokioje situacijoje privalo veikti kaip sąžiningas, protingas ir teisingas asmuo. Kasatorės veiksmai, tam tikrą laiką neužtikrinantys rentos gavėjos teisės gyventi minėtame name, tačiau iš esmės turėję nuolatinės priežiūros, labiausiai atitinkančios rentos gavėjo poreikius, pobūdį, nepagrįstai teismo pripažinti iš esmės pažeidžiančiais sutartį.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, buvo nenuoseklus; aiškindamas šalių sudarytos sutarties nuostatas, rentos mokėtojo pareigą aiškino ir vertino kaip atskirą ir neatsižvelgė į išlaikymo turinį sudarančių pareigų visumą; neatsižvelgė į priežastis, lėmusias rentos mokėjo veiksmus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė byloje nustatytoms aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą iki gyvos galvos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  10. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 31,19 Eur žyminį mokestį. Tenkinus atsakovės kasacinį skundą, iš ieškovės teisių perėmėjos M. R. J. atsakovės naudai priteistina 31,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Atsakovė nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos savo patirtų kasaciniame teisme atstovavimo išlaidų ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kasacinis teismas turėjo 10,55 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės teisių perėmėjos M. R. J. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą.

16Priteisti iš M. R. J. (a. k. ( - ) atsakovei G. S. (a. k. ( - ) 31,19 Eur (trisdešimt vieną Eur 19 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, atlyginimo.

17Priteisti į valstybės biudžetą iš M. R. J. (a. k. ( - ) 10,55 Eur (dešimt Eur 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai