Byla 3K-3-337/2014
Dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui AS Reverta, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos teisinių santykių kvalifikavimą ir jos pasibaigimą, ir proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taikymo ir aiškinimo klausimas.

6Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė įpareigoti AS Parex banka (dabartinis pavadinimas – AB „Citadele“ bankas, toliau – ir bankas) ir jo atstovą Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto – statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), hipotekų, kurių identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini), išregistravimo. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 11 d. UAB „Balsių vystymo grupė“ ir AB „Citadele“ bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/752, kurios pagrindu AB „Citadele“ bankas suteikė UAB „Balsių vystymo grupė“ 661 781 euro kreditą. Ieškovė, sutikdama laikinai užtikrinti UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/752 įvykdymą, laikinai įkeitė ieškovei priklausantį turtą. 2007 m. spalio 11 d. UAB „Verantas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/753, kurios pagrindu AB „Citadele“ bankas suteikė UAB „Verantas“ 661 781 euro kreditą. Ieškovė, sutikdama laikinai užtikrinti UAB „Verantas“ prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/753 įvykdymą, laikinai įkeitė ieškovei priklausantį tą patį turtą, kaip ir kreditavimo sutarčiai Nr. KS/752 užtikrinti. Šiose sutartyse buvo nustatyta sąlyga, pagal kurią bankas įsipareigojo atsisakyti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, kai UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ įkeis jiems priklausantį turtą, nurodytą sutarčių 4.4–4.8 punktuose, ir sumažins kreditą iki 554 912 eurų. Ieškovės teigimu, AB „Citadele“ bankas sudarė sąlygas skolininkams nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y. leido UAB „Balsių vystymo grupė“ įkeisti turtą, siekiant užtikrinti su UAB „Balsių vystymo grupe“ susijusio asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymą, taip leidžiant UAB „Balsių vystymo grupė“ laisvai disponuoti turtu, pažeidžiant ieškovės turtinius interesus. Bankas neinformavo ieškovės, kad sutartys Nr. KS/752 ir Nr. KS/753 nevykdomos, ir praėjus ketveriems metams kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės įkeisto turto. Ieškovės teigimu, jos turtas įkeistas sąlygine svetimo turto hipoteka, sutartys turėjo būti įvykdytos ir paskola grąžinta iki 2009 m. birželio 30 d., o turto hipoteka turėjo būti pasibaigusi po dvejų metų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ieškovės turimam nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka, siekiant užtikrinti skolininkų UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ prievolių pagal su AB „Citadele“ banku sudarytas kreditavimo sutartis Nr. KS/752 ir Nr. KS/753 įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad buvo įregistruota svetimo turto sąlyginė hipoteka, ir hipotekos pabaigą sieja su kredito sutarčių 6.5 punktu, kuriame nustatyta, jog bankas atsisakys ieškovės turto įkeitimo, kai kreditų gavėjai įkeis jiems priklausantį turtą ir skolą sumažins iki 554 912 eurų. Teismas nustatė, kad hipotekos lakštuose nėra įrašo, atitinkančio Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 46, 16.3 punktą, kuriame nustatyta, jog registruojant sąlyginę hipoteką būtina tiksliai nurodyti sąlygą, kurią įvykdžius hipoteka įsigalios, arba sąlygą, kurią vykdant hipoteka galios. Teismo nuomone, kreditavimo sutarčių 6.5 punktu šalys susitarė dėl sąlygų, t. y. dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kurioms esant bankas atsisakys hipotekos ieškovės turtui, šis kredito sutarčių 6.5 punktas į hipotekos lakštus neperkeltas, todėl, įvertinęs kredito sutartis bei hipotekos lakštus, sprendė, kad tai buvo sutartinė svetimo daikto, o ne sąlyginė hipoteka (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Kadangi skolininkai skolos iki 554 912 eurų nesumažino, kreditavimo sutartyse nurodyto turto neįkeitė, paskolos nustatytu terminu negrąžino, tai bankas pagrįstai pradėjo išieškojimo iš ieškovės turto veiksmus. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl AS Parex banka ir UAB „NIF Lietuva“ nesąžiningumo bei pateiktus įrodymus dėl AS Parex banka ir UAB „Pajūrio vystymo grupė“ ryšių, kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/752 6.5 punktu šalys susitarė, jog bankas atsisakys ieškovei priklausančio turto įkeitimo esant dviem sąlygoms: 1) kredito gavėjui įkeitus jam priklausantį turtą; 2) kredito sumą kredito gavėjui sumažinus iki 554 912 eurų. Dėl kitų hipotekos sąlygų šalys susitarusios nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, hipoteka užtikrinta prievolė nėra pasibaigusi hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais, todėl tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovus kreiptis dėl hipotekos pabaigos nėra pagrindo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir teisinio santykio kvalifikavimo. Kasatorės teigimu, žemesnės instancijos teismai nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintu subjektyvaus sutarties aiškinimo metodu, įpareigojančiu aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010). Tai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių ketinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Byloje pateiktų kreditavimo sutarčių 6.5 punkte iš esmės buvo nustatyta, kad turtas įkeičiamas su sąlyga, t. y. iki tol, kol bankui bus įkeistas kitas kredito gavėjų turtas ir suteikto kredito suma sumažinta iki 554 912 eurų. Kasatorei priklausančio turto hipoteka buvo užtikrintas su ja nesusijusių trečiųjų juridinių asmenų įsipareigojimų bankui vykdymas, turtas įkeistas neatlygintinai. Tai, kad hipoteka buvo sąlyginė, atsiliepimuose pripažino tiek bankas, tiek atsakovas AS Reverta, kuriam bankas perleido reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis, bei teisme liudydamas patvirtino banko darbuotojas. Kasatorės nuomone, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad šalys realiai susitarė būtent dėl sąlyginės hipotekos, o kreditavimo sutarčių 6.5 punkto nuostatos į hipotekų lakštus neperkeltos paties banko, rengusio ir registravusio hipotekas, nesąžiningu sprendimu ir jo valia. Tarp šalių kilus ginčui dėl hipotekų kvalifikavimo, žemesnės instancijos teismai privalėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentum taisykle, reiškiančia, kad abejojant dėl sutarties sąlygų jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, t. y. hipotekų tekstas, kuriame formaliai nebuvo perkeltas kreditavimo sutarčių 6.5 punktas, turėjo būti aiškinamas sutartis rengusio ir hipotekas registravusio banko (po reikalavimo perėmimo – atsakovo) nenaudai. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005). Nagrinėjamu atveju teismai, formaliai įvertinę hipotekų tekstą, neatsižvelgdami į kitas nurodytas aplinkybes, be kita ko, pažeidė sąžiningo sutarčių aiškinimo principą.

152. Dėl CK 4.184 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasatorės teigimu, paties banko veiksmai nulėmė, jog kreditavimo sutarčių 6.5 punkto sąlygas įgyvendinti tapo objektyviai neįmanoma. Situacija, kai hipotekos sąlygos, kurios yra pagrindas hipotekai pasibaigti, paties kreditoriaus padaromos objektyviai neįmanomomis, iš esmės prieštarauja hipoteka įkeisto turto savininko teisėms, dėl to hipotekos pripažintinos pasibaigusiomis, remiantis CK 4.184 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią suinteresuota šalis gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei hipotekos pasibaigimą lemianti sąlyga nebevykdoma.

163. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami ginčą, neargumentavo, kodėl vienus įrodymus laikė patikimesniais už kitus, kodėl nevertino kasatorės pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių bei liudytojo parodymų, t. y. teismai nevertino įrodymų visumos, dėl ko tarp šalių susiklostęs teisinis santykis kvalifikuotas netinkamai.

17Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo ir hipotekos pasibaigimo pagrindų

20Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis).

21Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).

22Nagrinėjamu atveju aktualus sutartinės svetimo daikto ir sąlyginės hipotekos atribojimo klausimas. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Sąlyginė hipoteka – daikto įkeitimas, norint apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta sąlyga (CK 4.184 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyga gali būti atidedamoji (su tokios sąlygos buvimu (įvykdymu) ateityje gali būti siejamas hipotekos įsigaliojimo momentas), tiek naikinamoji (su tokios sąlygos buvimu (įvykdymu) gali būti siejama hipotekos pabaiga). Jeigu sąlyga, lemianti hipotekos pasibaigimą, nebevykdoma, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją ir reikalauti, kad hipoteka būtų baigta (CK 4.184 straipsnio 3 dalis).

23Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio, būtina įvertinti jos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus, t. y. teismas sutartį turi išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

24Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau teisėjų kolegijos kompetencija yra vertinti tai, ar bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai laikėsi nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios teisingumo ministro 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 46 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 16.3 punktą, registruojant sąlyginę hipoteką, būtina tiksliai nurodyti sąlygą, kurią įvykdžius hipoteka įsigalios, arba sąlygą, kurią vykdant hipoteka galios. Žemesnės instancijos teismai, įvertinę hipotekos lakštus, atitinkamo įrašo nenustatė. Atmesdami ieškovės reikalavimą teismai nurodė, kad ginčo kreditavimo sutarčių 6.5 punktu šalys susitarė dėl sąlygų, kuriomis bankas pagal CK 4.197 straipsnio 3 dalies nuostatas atsisakytų hipotekos ieškovės turtui, tačiau tai esą nereiškia, kad šalys sudarė sąlyginę hipoteką, nes į hipotekos lakštus kredito sutarčių 6.5 punktas neperkeltas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šios sąlygos neįtraukimas į hipotekos lakštus yra vien formalus pagrindas nepripažinti hipotekos sąlygine, nes kitos aplinkybės, o ypač banko veiksmai, patvirtina tikrąją šalių valią – tai, jog šalys susitarė būtent dėl sąlyginės hipotekos. Įvertinusi sutarčių sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad šalys sutarčių 6.5 punktu įtvirtino atvejus, sudarančius pagrindą reikalauti, jog bankas atsisakytų hipotekos ieškovės turtui, t. y. atvejus, kuriems esant hipoteka pasibaigia pagal bendruosius hipotekos pabaigos pagrindus, išvardytus CK 4.197 straipsnyje. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę sutarčių turinį, nustatė, kad sutartinė hipoteka įregistruota užtikrinant trečiųjų asmenų turto skolinių įsipareigojimų įvykdymą, šiai prievolei įgyvendinti nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 30 d. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl kredito sutartyse numatytos sąlygos hipotekai pasibaigti įvykdymo termino, t. y. kredito gavėjai neturėjo pareigos įkeisti sutartyse nurodyto turto per tam tikrus terminus. Be to, sutartyse neįtvirtinti jokie apribojimai skolininkams disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, dėl ko bankas jiems nebūtų galėjęs leisti įkeisti ir vėliau parduoti šį turtą. Į hipotekos lakštuose esančias sąlygas ir reikalavimus sutarčių 6.5 punkto turinys neįtrauktas, o iš kitų teismų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių spręsti dėl kitokios – tikrosios – šalių valios ir ketinimų nėra pagrindo, todėl teismai šiuos santykius teisingai kvalifikavo kaip santykius dėl sutartinės svetimo daikto hipotekos (CK 4.181 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, kasatorės argumentai dėl CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos contra proferentum taisyklės, pagal kurią neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai, tokios sąlygos aiškinamos būtent taip, kaip jas galėjo suprasti adresatas, bei netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo atmestini. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad hipotekos lakštus pasirašė pats ieškovas (kasatorius), taigi jis turėjo žinoti, kad kredito sutarčių 6.5 punktas į hipotekos lakštą neįtrauktas, dėl to niekaip (kitaip) ir negalėjo būti aiškinamas.

25Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kredito gavėjai skolos iki 554 912 eurų nesumažino, sutartyse nurodyto turto neįkeitė, paskolos kreditavimo sutartyse nustatytu terminu negrąžino. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Nagrinėjamoje byloje prievolė pagal kredito sutartis skolininkams nepasibaigė, nes jie kredito negrąžino, o kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 10.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo dienos. Atsižvelgdami į tai, kad kredito sutarčių 6.5 punkto sąlygos nebuvo įvykdytos, teismai teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą kreiptis dėl hipotekos išregistravimo nepagrįstas.

26Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo

27Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo proceso yra nuosekliai išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DNSB ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

28Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančių teismų praktikos taisyklių. Teismų išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tyrė šalių į bylą pateiktus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus. Tai patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų sprendimo ir nutarties turinys. Teismai analizavo byloje pateiktas kreditavimo sutartis, vertino, ar sutarčių sąlygos dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų įvykdytos, ar sutarčių turinys atspindi tikruosius šalių ketinimus ir tikslus. Ieškovė, teigdama priešingai, nustatytų aplinkybių objektyviais duomenimis nepaneigė. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė ieškovės pateiktus įrodymus dėl AS Parex banka (AB „Citadele“ bankas) ir UAB „Pajūrio vystymo grupė“ ryšių. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai nesusiję su klausimu dėl hipotekos kvalifikavimo ir kreditavimo sutarčių, sudarytų su UAB „Verantas“, UAB „Balsių vystymo grupė“, 6.5 punkto sąlygų įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir pažymi, kad teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

29Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Kasacinį skundą atmetant, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 29,68 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) į valstybės biudžetą 29,68 Lt (dvidešimt devynis litus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilęs materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos... 6. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė įpareigoti AS Parex... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad ieškovės turimam nekilnojamajam turtui buvo... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarties Nr.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 14. 1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir teisinio santykio kvalifikavimo.... 15. 2. Dėl CK 4.184 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasatorės teigimu, paties banko... 16. 3. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių. Žemesnės instancijos... 17. Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl ginčo teisinio... 20. Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą... 21. Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai... 22. Nagrinėjamu atveju aktualus sutartinės svetimo daikto ir sąlyginės... 23. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl... 24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad sutarties aiškinimas yra fakto... 25. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kredito gavėjai skolos iki 554 912... 26. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo... 27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo proceso yra nuosekliai išplėtota... 28. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija... 29. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 31. Kasacinį skundą atmetant, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 32. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 35. Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...