Byla e2-1275-790/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“ ir akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ ir Estijos įmonei „Leonhard weiss rte“ AS, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geležinkelio tiesimo centras“ ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamų derybų būdu vykdomame viešajame pirkime EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija rangos darbų pirkime Nr. 2017/PCPD-3.6 2018 m. balandžio 27 d. priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusio konsorciumo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovės nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Sustabdžius pirkimo procedūras, joks visuomenės požiūriu svarbus viešasis interesas nebus pažeistas. Atsakovė ne tik sudarė sąlygas pirkimą laimėti nesąžiningam dalyviui, bet ir pati elgiasi nesąžiningai bei vengia bendradarbiauti su ieškovėmis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas vertino, kad ieškovių argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinami. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovės nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad pareikštas ieškinys ipso facto (savaime; tuo pačiu) neturi sąlygoti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo. Priešingai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
5. Teismas pažymėjo, kad geležinkelio ruožas Kaunas–Palemonas yra neatsiejama projekto „Rail Baltica“, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, sudedamoji dalis, kurio įgyvendinimu siekiama skatinti greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse, ekonominį vystymąsi ir remti ekonomiškesnes ir darnias tarptautinio transporto paslaugas krovinių gabenimui, keleivių pervežimui, pagerinti susisiekimą tarp Baltijos valstybių ir kitų Europos Sąjungos valstybių, nuosekliai didinti krovinių mobilumą. Geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas 1 435 mm pločio geležinkelio linijos nutiesimas ypatingai svarbus nacionaliniam saugumui. Sujungus Kauno geležinkelio stotį su Palemono stotimi 1 435 mm pločio vėže geležinkelio linija padidins „Suvalkų koridoriaus“ pralaidumą ir sumažins jo įtaką karinės technikos perdislokavimo atveju. Taigi, pirkimo objektas turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę, yra susijęs su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
6. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas pasekmes ieškovėms, tačiau ieškovės šias neigiamas pasekmes galėtų pašalinti kitu būdu – pareikšdamos ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas vertino, kad ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir pačiai atsakovei, nei šių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

7. Atskirajame skunde ieškovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir AB „Kauno tiltai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, o jei pirkimo sutartis būtų sudaryta skundo nagrinėjimo metu – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Perkančiajai organizacijai sudarius ir pradėjus vykdyti pirkimo sutartį su neteisėtu laimėtoju, vėliau, net ir patenkinus ieškinį, sąžiningos ieškovės praras galimybę sudaryti ir vykdyti sutartį. Pats ieškinio dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pareiškimo faktas patvirtina, kad ieškovės turi interesą apginti savo pažeistas teises ir būti pripažintos teisėtomis pirkimo laimėtojomis su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, t. y. teise sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį.
2. Pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirkimo procedūros būtų sustabdytos ir pirkimo sutarties sudarymas būtų atidėtas labai trumpam laikotarpiui – daugiausiai 5 mėnesiams, todėl joks visuomenės požiūriu svarbus viešasis interesas nebus pažeistas. Net ir sudarius pirkimo sutartį, statybos rangos darbai negalės būti pradėti vykdyti, nes nėra baigta techninio projekto keitimo ir naujų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra. Laikinosios apsaugos priemonės neturi ir negalės turėti jokios įtakos Kauno intermodalinio terminalo krovos rodikliams, kadangi šie rodikliai turi būti užtikrinti iki 2020 m. gegužės mėn., t. y. anksčiau, nei pradės veikti Palemonas-Kaunas geležinkelio kelias. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiam ribotam laikotarpiui neturės neigiamos reikšmės nacionaliniam saugumui užtikrinti, karinės technikos perkrovimui. Atsakovas gali naudotis visomis geležinkelio stotimis ir tarpstotėmis, esančiomis ant europinės vėžės nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno stoties. Nėra realios rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarasti institucinį finansavimą, kadangi pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – EITP reglamentas), 12 straipsnio 3 dalį Komisija gali prašyti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu veiksmas, kuriam suteikta finansinė parama, nebaigiamas įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos užbaigimo dienos. Be to, galiojantis reguliavimas leidžia dotacijos sutartyje nustatytą projekto įgyvendinimo terminą be jokių neigiamų pasekmių pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių šių priemonių taikymo būtinybę.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad projektas turi didelę visuomeninę, valstybinę reikšmę, yra susijęs su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Darbai reikalingi įgyvendinant strateginės reikšmės valstybei bei Baltijos šalims „Rail Baltica“ projektą. Įgyvendinus projekto darbus, bus pradėta visavertė Kauno intermodalinio terminalo veikla, kuriame krovinių paskirstymas bus ženkliai efektyvesnis, nei kitos alternatyvos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra grėsmė prarasti institucinį finansavimą. Viso esamo geležinkelio ruožo „Jiesia-Rokai-Palemonas“ rekonstrukcijai įrengiant 1 435 mm pločio vėžės geležinkelio kelią pagal Europos infrastruktūros tinklo priemonės projektą yra skirta virš 108 mln. eurų. 2015 m. lapkričio 18 d. dotacijos susitarime numatyta projekto įgyvendinimo veiklų pabaiga yra 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovės ignoruoja EITP reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias šiuo atveju kyla rizika netekti Europos Sąjungos paramos. Bet koks projekto vėlavimas gali lemti Europos Komisijos nepasitikėjimą visu „Rail Baltica“ projektu ar Lietuvos galimybėmis jį įgyvendinti bei sumažėjusią paramą projektui. Be to, nutiesus geležinkelio liniją iki Kauno intermodalinio terminalo, padidės „Suvalkų koridoriaus“ pralaidumas, dideli kiekiai karinės technikos galės būti perkrauti ir tęsti judėjimą. NATO Military Mobility projekte Kauno intermodalinis terminalas įvardijamas kaip pagrindinis taškas Lietuvoje perskirstant karinius krovinius.

   10

3. Atskirajame skunde ieškovės kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą. Ieškovės dėl reikalavimo stabdyti sutarties vykdymą turėjo teikti ne atskirąjį skundą, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio nustatyta tvarka pateikti naują prašymą. Ieškovių pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, kurioje reikalaujama stabdyti pirkimo sutarties vykdymą, neturėtų būti nagrinėjama ir procesas šioje dalyje turi būti nutrauktas.
4. Prieš ieškovėms pateikiant atskirąjį skundą, 2018 m. birželio 1 d. su pirkimo laimėtoju buvo sudaryta pirkimo sutartis, todėl ieškovių prašymas įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį turėtų būti atmestas.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ prašo ieškovių atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovių ieškinio reikalavimai preliminariai yra nepagrįsti, paremti tik ieškovių hipotetiniais spėjimais ir neteisingomis prielaidomis.
2. Ieškovės neįrodė egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovės sieja vien su pareikštais ieškinio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo faktas neturi sąlygoti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo. Tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinimai pagrįsti.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei nei jų netaikymas. Ieškovių atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo situaciją vertinti priešingai.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

10. Trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“, motyvuodamas bylos sudėtingumu, pateikė prašymą sudaryti trijų teisėjų kolegiją civilinei bylai nagrinėti.
11. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir AB „Kauno tiltai“ atskirąjį skundą paskyrė išnagrinėti vieno teisėjo sudėties apeliacinės instancijos teismui. Bylą nagrinėjantis teisėjas, įvertinęs bylos pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
13. Ieškovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 2018 m. liepos 10 d. ir trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ 2018 m. liepos 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Šie rašytiniai paaiškinimai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, todėl prijungtini prie bylos (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovių atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirajame skunde pareikšto naujo reikalavimo.

15. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos viešųjų pirkimų bylose, tarp jų – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.
16. Ieškovės, byloje ginčydamos perkančiosios organizacijos 2018 m. balandžio 27 d. priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį.
17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas, atsakovė su pirkimo laimėtoju 2018 m. birželio 1 d. sudarė pirkimo sutartį.
18. Atskirajame skunde apeliantės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovę ne tik sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį (ko buvo prašoma pirmosios instancijos teismo), bet ir sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą, jei pirkimo sutartis būtų sudaryta skundo nagrinėjimo metu.
19. Atsakovė mano, kad atskirajame skunde ieškovės kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą, todėl ši apeliacinio proceso dalis turėtų būti nutraukta.
20. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyta, kad naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).
21. Ieškovių pirmosios instancijos teismui pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nukreiptas į viešojo pirkimo procedūrų status quo (lot. k. padėtis, kuri yra) išsaugojimą – viešojo pirkimo procedūrų stabdymą, siekį, kad nebūtų sudaryta pirkimo sutartis. Pirmosios instancijos teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, viešojo pirkimo procedūros atsakovės buvo tęsiamos iki baigiamosios jų stadijos – pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovės atskiruoju skundu iš esmės naujo teisinio rezultato nesiekia ir toliau prašo išlaikyti esamą teisinę situaciją, t. y. paaiškėjus, kad pirkimo sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą. Taigi, toks atskirojo skundo reikalavimas CPK 312 straipsnio prasme yra susijęs su pirmosios instancijos teismo išspęstu proceso klausimu ir jis negali būti vertinamas kaip naujas, kurio negalėtų išnagrinėti apeliacinės instancijos teismas.
22. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (savo iniciatyva) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekdamas tiekėjui užtikrinti jo teisę į efektyvią galimai pažeistų teisių teisminę gynybą, turi įgaliojimus spręsti dėl pasikeitusią teisinę situaciją atitinkančios laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
23. Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo nutraukti apeliacinio proceso dalies dėl atskirojo skundo reikalavimo sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą. Šiame apeliaciniame procese bus patikrinta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei ar yra teisinis pagrindas išspręsti klausimą iš esmės ir pritaikyti šiuo metu susiklosčiusią teisinę situaciją atitinkančią laikinąją apsaugos priemonę – su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose.

24. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
26. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
27. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
28. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
29. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nustatęs, kad jų taikymui nėra antrosios ir trečiosios (pagal šios teismo nutarties 28 punkte nurodytą eiliškumą) sąlygų. Apeliantės su tokiu vertinimu nesutinka.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
31. Ieškovės dalyvavo atsakovės paskelbtame EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“ rangos darbų derybų būdu vykdomame viešajame pirkime ir pateikė pasiūlymą, kuris atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatytoje galutinių pasiūlymų eilėje užėmė antrąją vietą, o laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas jungtinės veiklos partnerių UAB „Hidrostatyba“, Leonhard weiss rte“ AS ir UAB „Autokausta“ pateiktas pasiūlymas. Ieškovės pareiškė ieškinį, prašydamos panaikinti perkančiosios organizacijos 2018 m. balandžio 27 d. priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusio konsorciumo pasiūlymą neatitinkančiu dokumentų reikalavimų.
32. Ieškovių ieškinio reikalavimai nukreipti į galimo teisės pažeidimo pašalinimą, kuris reikštų ieškovių, pateikusių antrąją vietą užėmusį pasiūlymą, galimybę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose ir, galimai, sudaryti pirkimo sutartį. Sutiktina su apeliantėmis, kad būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir vykdymas yra esminis kiekvieno tiekėjo interesas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirkimo objekto pobūdį, sutiktina su ieškovėmis, kad viešojo pirkimo procedūrų tęsimas, pirkimo sutarties sudarymas su kitu tiekėju ir jos vykdymas neabejotinai apsunkina galimybes ieškinio tenkinimo atveju grąžinti buvusią iki galimo teisės pažeidimo padėtį ir ieškovių galimybę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose bei, galimai, sudaryti pirkimo sutartį. Pirkimu siekiama įsigyti technologiškai sudėtingus rangos darbus. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
33. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės tinkamai pagrindė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių viešiesiems interesams.

34. Kaip minėta, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti ne tik tai, ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės leis efektyviai užtikrinti būsimo ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir jų įtaką kitiems interesams, tai, ar tokios priemonės susiklosčiusioje situacijoje nepažeis ekonomiškumo, proporcingumo principų bei viešojo intereso, ar jų neigiamos pasekmės viršys teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino šias aplinkybes.
35. Teismų praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014, kt.). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovė viešajame pirkime siekia įsigyti geležinkelio ruožo „Kaunas – Palemonas“ 1 435 mm pločio geležinkelio vėžės, sujungsiančios Kauno geležinkelio stotį su Kauno intermodaliniu terminalu, įrengimo darbus. Pirkimo objektu siekiama sukurti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, kuri visuomenei užtikrina susisiekimo geležinkelių transportu galimybes. Atsakovė yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja (Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnis). Siekiami įsigyti darbai susiję su platesnio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
37. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Inovacijų ir tinklų programų vykdančiosios institucijos dotacijos susitarimu, sudarytu pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M (kurio dalimi yra ir perkami darbai) veiklai skirta virš 105 mln. eurų suma. Dotacijos susitarime numatyta, kad veikla trunka iki 2020 m. gruodžio 31 d. Skelbime apie pirkimą (1 t., b. l. 33-37) nurodytas sutarties įvykdymo terminas – 910 dienų. Įvertinus tikėtiną teisminio ginčo nagrinėjimo trukmę ir sutarčiai įvykdyti reikalingą laiką, darytina išvada, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą, kiltų reali grėsmė laiku neužbaigti paminėto projekto įvykdymui būtinų darbų, o tai sukeltų realią grėsmę netekti projekto veiklai paskirtos itin reikšmingo dydžio dotacijos ar jos dalies pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
38. Nors apeliantės teigia, kad nėra realios rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarasti institucinį finansavimą, kadangi pagal EITP reglamento 12 straipsnio 3 dalį Komisija gali prašyti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu veiksmas, kuriam suteikta finansinė parama, nebaigiamas įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimo sąlygose nustatytos užbaigimo dienos, tačiau toks teiginys nėra teisingas, kadangi tokios rizikos realumą pagrindžia kitos EITP reglamento 12 straipsnio nuostatos, pvz., pagal šio straipsnio 2 dalį Komisija gali sustabdyti, sumažinti, susigrąžinti arba nutraukti finansinę paramą, jeigu smarkiai vėluojama įgyvendinti veiksmą. Ieškovių akcentuojama galimybė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą taip pat nepaneigia realios grėsmės prarasti skirtos dotacijos, kadangi tokia galimybė yra hipotetinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė išsamiai pagrindė, kad darbų vėlavimas turėtų neigiamos įtakos ne tik jau paskirtos dotacijos panaudojimui, bet ir 2021-2027 m. finansavimo laikotarpiu teikiamos būsimos Europos Sąjungos paramos visam „Rail Baltica“ projektui apimčiai.
39. Kartu pastebėtina, kad atsakovė pagrindė, jog siekiami įsigyti darbai būtini visaverčiam dar 2015 m. atidaryto Kauno intermodalinio terminalo, esančio Palemone, veikimui, kuris, įgyvendinus pirkimo sutartį, taps stambiu krovinių, vežamų skirtingo standarto geležinkeliais, perkrovimo punktu. Atsakovė išsamiai pagrindė, kad visavertis Kauno intermodalinio terminalo veikimas svarbus tiek ekonomine (plečiant krovinių pervežimo geležinkelių transportu galimybes, krovinių srautus), tiek nacionalinio saugumo (užtikrinant greitą NATO pajėgų atvykimą, karinės technikos perkrovimą) prasmėmis, o jam alternatyvių galimybių (įskaitant ieškovių akcentuojamą galimą krovinių perkrovimą šiuo metu veikiančiose stotyse) nėra.

    14

40. Nurodytų aplinkybių visuma įgalina padaryti išvadą, kad kuo skubesnis pirkimo objekto įgyvendinimas turi didelę valstybinę ir visuomeninę reikšmę, yra susijęs su nacionalinio saugumo užtikrinimu, o šių viešųjų interesų svarba nusveria kitą viešąjį interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Ieškovių galimai pažeistų privačių interesų apsauga tuo atveju, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, galėtų būti užtikrinama galimybe reikalauti žalos atlyginimo, kuri viešųjų pirkimų srityje pripažįstama efektyvia tiekėjų galimai pažeistų teisių gynimo priemone (žr., pvz., Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB). Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir atsakovei, nei jų netaikymas, o tuo pačiu taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai, todėl šiuo pagrindu pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties.

41. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, tačiau sprendžiamą klausimą išsprendė iš esmės teisingai ir pagrįstai netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl neigiamų pasekmių viešiesiems interesams. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą – atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.