Byla 1A-48-719/2016
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G., gynėjams advokatams Reginai Butnevičienei, Lidijai Blinkevičienei, Vytautui Kupcikevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

3- D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

4- K. M. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

5- L. L. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 50 parų.

6Taip pat skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiajam A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

8D. L., L. L. ir K. M. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. liepos 12 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje – ( - ), daugiabučio namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius A. G. ir A. G., nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. G. sveikatą bei sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam A. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

9Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo civilinio ieškinio išsprendimo ir priteisti jam iš nuteistųjų solidariai 2389 eurus turtinei žalai ir 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį ir mano, kad jis dalyje dėl jo civilinio ieškinio išsprendimo yra nepagrįstas ir neteisingas. Nurodo, kad dėl nuteistųjų veikos jis buvo sužalotas, patyrė didžiulį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, įvairius nepatogumus, juto baimę. Dėl patirtų sužalojimų jis pateko į Panevėžio ligoninę, vėliau jis gydymui buvo pervežtas į Vilnių. Po įvykio negalėjo užmigti. Jam buvo atlikta skausminga žandikaulio operacija, po jos jis taip pat juto didžiulį skausmą. Po operacijos jam gydantis stacionare apie 6 paras buvo įdėtas žandikaulio įtvaras, jis vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus ir antibiotikus, negalėjo išsižioti, kalbėti ir valgyti. Po to jis apie 6 savaites gydėsi ambulatoriškai, apie 3 mėnesius galėjo valgyti tik skystą maistą – jogurtus, sultinius. Per tą laiką jis buvo nualpęs. Po to, kai buvo išimtas žandikaulio įtvaras, dėl sustingusių raumenų apie 5–6 paras jam buvo sunku kalbėti. Dar 3 mėnesius jis buvo nedarbingas, per gydymosi laikotarpį jo kūno svoris sumažėjo 15 kilogramų. Tolesniam gydymui reikės tiesinti dantis, juos gydyti. Kreipėsi į privačią kliniką, kuri sudarė jo gydymo planą ir numatė preliminarią gydymo kainą – 2390 eurų. Taip pat nukentėjusysis teigia, kad iki įvykio jo gyvenimas buvo pilnavertis – jis dirbo, turėjo savo verslą, kūrė ateities planus. Įvykio metu ir po jo jis patyrė skausmą, išgyvenimus, nukentėjo finansiškai, nes gydymosi metu prarado klientus, buvo nutrauktos sutartys, įmonės veikla buvo sustabdyta ir taip jo verslas patyrė žalos. Iki šiol jis negali atsigauti, vis prisimena užpuolimą, jaučia skausmą, jam svaigsta galva, pykina. Kartu nukentėjusysis nurodo, kad žala jam buvo padaryta visų nuteistųjų bendra veika, todėl mano, kad jo prašoma atlyginti 2389 eurų turtinė žala ir 10000 eurų neturtinė žala yra teisinga. Apibendrindamas tai nukentėjusysis mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ir nusprendė jo civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bei skundžiamu nuosprendžiu nepriteisė jam jokio žalos atlyginimo.

10Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas A. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija dėl jo civilinio ieškinio išsprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

13BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

14Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį 2389 eurų turtinei žalai ir 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 171–191 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė (3 t., 6–10 b. l.). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. tvirtina, kad turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos už dantis. Svarstydamas nukentėjusiojo A. G. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą apylinkės teismas pripažino, kad nukentėjusiajam iš tiesų reikalinga profesionali burnos higiena, dantų gydymas, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajam gali būti reikalinga atlikti papildomas procedūras, dėl kurių gali padidėti fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmės, turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal tikėtinas didžiausias kainas, todėl laikė, kad nukentėjusysis A. G. nepateikė tikslių apskaičiavimų patirtai turtinei žalai pagrįsti ir nėra galimybės tiksliai suskaičiuoti nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas pripažino nukentėjusiojo A. G. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Būtent tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. 2K-459/2012, 2K-340/2012 ir kt.).

16Byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje aptartais bei išanalizuotais duomenimis, kurie, be kita ko, nėra ginčijami, nustatyta, kad turtinę žalą nukentėjusysis A. G. patyrė dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų. Taip pat iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, kad nukentėjusiojo A. G. būsimą žalą, susijusią su jo įvykio metu patirta trauma, dėl kurios reikalinga profesionali burnos higiena, šalinti, gydyti, plombuoti ir protezuoti dantis, iš viso sudaro ne, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, 2389 eurai, o 1749 eurai (profesionali burnos higiena – 70 eurų; dviejų protinių dantų šalinimas – 200 eurų; 37 danties šaknų kanalų gydymas ir protezavimas – 640 eurų; 47 danties šaknų kanalų gydymas ir protezavimas – 640 eurų; 16 ir 47 danties plombavimas – 140 eurų; gydytojo konsultacija – 20 eurų; kreipimosi į gydymo įstaigą patirtos išlaidos (pagal pateiktas kvitų kopijas) – 39 eurai; iš viso 1749 eurai). Šie duomenys laikytini patirtų nuostolių dydžio įrodymu. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o pagal CK 6.283 straipsnį nukentėjusiajam privalu atlyginti ne tik nuostolius, bet ir neturtinę žalą, o taip pat privalu nukentėjusįjį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad šalindamas nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jau turėjo 39 eurų išlaidų ir dar realiai patirs 1710 eurų išlaidų. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta ir dokumentais pagrįsta turtinė žala įrodyta ir iš viso ji sudaro 1749 eurus, todėl, vadovaujantis CK 6.249 ir 6.296 straipsniais, ši suma nuostoliams padengti priteistina iš visų nuteistųjų solidariai.

17Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

18Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. G. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su žandikaulio lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 10000 litų (2896 eurai) (pavyzdžiui, bylos Nr. 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, Nr. 2K-303/2013 ir kt.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamų veikų pasekmes, nuteistųjų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 2896 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl civiliniame ieškinyje nurodyta suma mažinama.

19Nukentėjusysis A. G. taip pat tvirtina, kad jis patyrė žalą ir dėl to, kad gydymosi metu jis negalėjo dirbti, vykdyti klientų užsakymų, jis prarado klientus, nutraukė sutartis ir jo įmonės veikla buvo sustabdyta. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų ar jų kopijų, kurios galėtų patvirtinti tokius jo civiliniame ieškinyje išdėstytus teiginius, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį šioje dalyje nepagrįstu ir neįrodytu.

20Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog dėl nukentėjusiojo A. G. patirtos traumos draudimo bendrovė išmokėjo 900 litų (3 t., 55 – 57 b. l.). Tačiau nukentėjusįjį nuo nelaimingų atsitikimų apdraudė ne nuteistieji ir ne jie mokėjo atitinkamas įmokas už draudimą, draudimo išmoka sumokėta buvo ne nukentėjusiajam, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, dėl nukentėjusiojo A. G. įvykio metu patirtos traumos išmokėta draudimo išmoka negali turėti jokios įtakos iš nuteistųjų priteistinos žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

21Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išsprendė nukentėjusiojo A. G. civilinio ieškinio klausimą, todėl nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

23Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendį.

24Priteisti iš D. L., K. M. ir L. L. solidariai A. G. 1749 eurus turtinei žalai ir 2896 eurus neturtinei žalai atlyginti.

25Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 4. - K. M. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį... 5. - L. L. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį... 6. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiajam A. G.... 7. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 8. D. L., L. L. ir K. M. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. liepos 12 d. apie 23.30... 9. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašo pakeisti... 10. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis bei civilinis ieškovas A. G.... 11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 13. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. G. pareiškė... 15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apylinkės teismo... 16. Byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje aptartais bei išanalizuotais... 17. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250... 18. Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. G.... 19. Nukentėjusysis A. G. taip pat tvirtina, kad jis patyrė žalą ir dėl to, kad... 20. Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog dėl... 21. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 23. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d.... 24. Priteisti iš D. L., K. M. ir L. L. solidariai A. G. 1749 eurus turtinei žalai... 25. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....