Byla 2K-459/2012
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutarties.

3Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal:

4Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimu;

5138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dvejų metų laisvės atėmimu.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

8Nukentėjusiajam D. L. solidariai iš nuteistųjų D. B. ir R. M. priteista 2300,61 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2420 Lt turėtoms advokato išlaidoms atlyginti. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistųjų D. B. ir R. M. priteista 2940,60 Lt atlyginti D. L. gydymo išlaidas.

9Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario

1023 d. nutartimi nuteistojo D. B. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo D. B. priteista 1210 Lt nukentėjusiajam D. L. advokato paslaugoms apmokėti.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

Nustatė

12D. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. M., pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė D. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų šiomis aplinkybėmis: 2009 m. gruodžio 26 d., apie 1.55 val., Alytuje, ( - ) pirmo aukšto laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, bendrai veikdami D. B. ir R. M., kitų asmenų akivaizdoje demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo D. L. ir sudavė jam rankomis ne mažiau kaip du kartus į veidą, po to, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, jau lauke prie to paties namo abu spirdami kojomis ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam į dešinę koją, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulo lūžimo, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimo, dešinės blauzdos išorinio kulkšnies lūžimo su dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto skilimu, dešinio šokikaulio panirimo, dešinio deltinio raiščio plyšimo.

13Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14Skunde teigiama, kad buvo padaryti esminiai BPK 20, 320, 305 straipsnių pažeidimai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta įrodymų analizė ir motyvai, pagrindžiantys kasatoriaus dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, o apeliacinės instancijos teismas vietoje to, kad pateiktų motyvus, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir mano, kad jis teisėtas, tiesiog atkartojo proceso dalyvių parodymus, vienus jų atmetė, kitus patvirtino kaip patikimus, teismas ne vertino, bet apsiribojo nuteistųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų aprašymu. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, privalėjo nutartyje atsakyti, kodėl nėra pagrindo papildomai atlikti įrodymų tyrimą, t.y. papildomai apklausti ekspertą, nukentėjusįjį, įvykį mačiusius liudytojus, tačiau to nepadarė. Šie pažeidimai lėmė neteisingą D. B. nuteisimą.

15Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, vertindami nuteistųjų veiksmų suderinamumą, jų suvokimą apie bendrai atliekamus veiksmus, neteisingai aiškino ir taikė BK nuostatas dėl bendrininkavimo. Namo laiptinėje atliktų nuteistojo veiksmų negalima vertinti kaip veikimo bendrininkaujant, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio pradžia buvo spontaniška, tai patvirtina, kad tarp D. B. ir R. M. negalėjo būti bendro sutarimo ar abipusio suvokimo, jog reikia veikti išvien prieš nukentėjusįjį, be to, liudytojai patvirtino, kad tarp jų nebuvo jokio bendravimo, galėjusio simbolizuoti kokį nors tarpusavio susitarimą pulti ar sužaloti nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad po to, kai kasatorius išsilaisvino, visi vaikinai išbėgo į lauką, vadinasi, ir kiti įvykį stebėję ir matę, tačiau nieko nedarę D.B. draugai laikytini bendrininkais, nes jie savo nedarymu leido atsirasti neteisėtiems veiksmams.

16Skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė BPK 109, 113, 115 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai tenkino D.L. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad ieškinį pagrindžia nukentėjusiojo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tačiau kasatorius kelia klausimą, kaip apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė apeliacinį skundą ir patikrino bylos medžiagą, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad padarytai turtinei žalai pagrįsti, nors ir nėra tai patvirtinančių dokumentų, tačiau turtinė žala priteista teisingai. Pasak kasatoriaus, teismai privalėjo paisyti BPK ir CPK reikalavimų dėl turtinio reikalavimo pagrindimo taisyklės, tačiau taip nepasielgė.

17Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl apeliacinio skundo ribų neperžengimo. Apeliacinis skundas buvo paduotas tik paties nuteistojo, todėl teismas negalėjo pasisakyti dėl baudžiamosios atsakomybės griežčiau nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad jį pripažįsta recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nors apie tai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo kalbama. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl D.B. skirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, negalėjo remtis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nes ja nesivadovavo pirmosios instancijos teismas. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas lėmė neteisėtos nutarties dalies dėl bausmės skyrimo priėmimą.

18Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, manydamas, jog atleidimo nuo bausmės oficialaus pripažinimo klausimas išimtinai priklauso nuo teismo sprendimo, kuriuo jis atleidžia asmenį nuo bausmės, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Vien tik ta aplinkybė, kad apylinkės teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo atleisti D. B. nuo bausmės, nors atidėjimo laikas ir buvo pasibaigęs, nesudaro pagrindo teigti ir daryti išvadą, kad D. B. skirtos bausmės galėjo būti subendrintos su anksčiau priimtais teismų nuosprendžiais.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

20Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, padarė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, įvertino aplinkybes, kad byloje yra specialisto išvada, jis apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti jam klausimus, jis pagal galimybes į juos atsakė, o naujų aplinkybių, apie kurias būtų reikėję apklausti specialistą, apeliantas nepateikė, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti.

21Prokurorė teigia, kad D. B. kaltė dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytų veikų pagrįsta išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (nukentėjusiojo D. L., liudytojų V. L., R. N., M. N., V. M., M. K., V. A., D. G., L. A. parodymais ir rašytiniais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, parodymų atpažinti protokolu). Nors kasatorius nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendis surašytas netinkamai, nes nepateikta motyvų, tačiau šis kasacinio skundo argumentas, pasak prokurorės, turi būti paliktas nenagrinėtu, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo minimas ir nagrinėtas.

22Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas tinkamai, laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų. Nuostatas dėl bendrininkavimo teismai taikė teisingai, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė tiek D. B., tiek R. M.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su išvada, kad jie veikė bendrininkų grupe, iš nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad D. B. ir R. M. veikė sutartinai. Prokurorė pažymi, jo tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, neturi reikšmės sprendžiant D. B. atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. D. B. ir R. M. atliko prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus, abu sudavė smūgius ir suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese. Iš bylos duomenų, pasak prokurorės, matyti, kad D. B., mušdamas nukentėjusįjį kartu su R. M., suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t.y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis, todėl pagrįstai jis pripažintas atsakingu už atsiradusius padarinius.

23Prokurorė atsiliepime nesutinka ir su skundo argumentais dėl netinkamai išspręsto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, t.y. į neturtinės žalos pasekmes, kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, ir visa tai įvertinę priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

24Prokurorė pažymi, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo atliktos kelios operacijos, jam buvo apribota galimybė judėti. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, rūpintis kūdikiu. Iki šiol jaučia liekamuosius patirtų sužalojimų reiškinius. Dėl to jis patyrė fizines ir dvasines kančias – fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo dirbti. Nukentėjusysis dirbo policijos pareigūnu, todėl jis patyrė nerimą ir dėl ateities, dėl to, ar bus tinkamas tarnybai ateityje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į kasatoriaus padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltės formą ir kitas bylos aplinkybes. Taip pat prokurorė teigia, kad teisingai išspręstas ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, argumentuojant, kodėl būtent tokio dydžio suma priteisiama. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde iškraipant apeliacinės instancijos teismo nutarties esmę, kur buvo nurodyta, kad nepateikti visi (reikia suprasti, kad pateikta dalis) turtinę žalą patvirtinantys dokumentai (tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas), nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog padarytai turtinei žalai pagrįsti nėra tai patvirtinančių dokumentų.

25Atsiliepime nurodoma, kad atmestinas kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino D. B. recidyvistu. Prokurorė teigia, kad teismas jo nepripažino recidyvistu, tik argumentavo, kodėl pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

26Prokurorė taip pat nurodo, kad BK normos dėl bausmės skyrimo taikytos tinkamai. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 28) nurodyta, kad, jei teismas nepriima sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės, asmuo nelaikomas atleistu nuo bausmės net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagrįstai subendrino paskirtą bausmę su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną D.B. nebuvo atleistas nuo bausmės pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, o apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios bausmės subendrintos teisingai.

27Kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl kasatoriaus nurodomų BPK 20, 305 pažeidimų

29Kasatoriaus teiginys, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio nuostatos, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neišdėstyti įrodymų analizė ir motyvai, pagrindžiantys jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nelaikytinas pagrindu kasaciniam skundui tenkinti. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, skirta įrodymų vertinimui ir veikos kvalifikavimo motyvavimui, nėra pakankamai išsami. Šis trūkumas buvo ištaisytas apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepakankamai išsamiai, tačiau tinkamai motyvavo išvadas ir teisingai kvalifikavo D. B. nusikalstamas veikas, 2012 m. vasario 23 d. nutartyje iš naujo įvertino nukentėjusiojo, liudytojų, taip pat nuteistųjų parodymus, kitus bylos duomenis, juos palygino tarpusavyje ir pateikė nuoseklų įvykių vertinimą, atitinkantį visus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad BPK neįtvirtinta apeliacinės instancijos teismo pareiga kiekvieną kartą atlikti įrodymų tyrimą, kai pateikiamas prašymas dėl įrodymų tyrimo atlikimo. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė. Įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti tiek gavęs tokį prašymą, tiek ir savo iniciatyva, t. y. ir tais atvejais, kai niekas iš proceso subjektų tokių prašymų nepateikia. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismui pateikiamas prašymas dėl įrodymų tyrimo atlikimo, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti, ar įrodymų tyrimo veiksmų atlikimas gali padėti nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, kurių nenustatė ar neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Jei nėra pagrindo manyti, kad reikšmingos bylai aplinkybės gali būti nustatytos atlikus įrodymų tyrimo veiksmus apeliacinės instancijos teisme, prašymas atlikti įrodymų tyrimą turi būti atmetamas, nurodant tokio sprendimo priėmimo motyvus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė, kodėl nusprendžia neatlikti papildomo įrodymų tyrimo ir papildomai neapklausti eksperto. Teismas nurodė, kad byloje yra specialisto išvada, pirmosios instancijos teisme jis buvo apklaustas, proceso dalyviai galėjo užduoti jam klausimus, į kuriuos pagal galimybes buvo atsakyta. Darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas papildomo įrodymų tyrimo, padarė esminį BPK pažeidimą.

30Dėl bendrininkavimo instituto taikymo

31Nepagrįsti ir kasatorius teiginiai dėl netinkamo BK nuostatų, reglamentuojančių bendrininkavimą, taikymo.

32Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Asmenų susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir pan. Byloje nustatyta, kad D. B. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidą, tada įvyko nukentėjusiojo ir D.B. susistumdymas, į kurį įsijungė ir R.M., kuris taip pat smogė nukentėjusiajam. Vėliau lauke taipogi abu nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ir liudytojai, matę įvykį, aiškiai nurodė, kad jį spardė abu nuteistieji. Ši įvykių seka rodo, kad nuteistųjų veiksmai, nors ir nebuvo suderinti iš anksto, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį, turint tikslą sutrikdyti jo sveikatą. R. M. savo smurtinius veiksmus pradėjo siekdamas padėti D. B., kuris jau buvo pradėjęs smurtauti prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad susitarimas bendrininkauti nebūtinai turi būti išsamiai aptartas iki nusikalstamos veikos pradžios, jis gali būti kilęs ir spontaniškai jau pradėjus realizuoti nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl darytina išvada, kad bendrininkavimo institutas šioje byloje taikytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti teismų sprendimų teisėtumu.

33Byloje nenustatyta, kad kiti įvykyje dalyvavę asmenys savo buvimu kaip nors būtų prisidėję prie nusikalstamų veiksmų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas į argumentą dėl šalia stovėjusių nuteistųjų draugų motyvuotai atsakė - byloje padaryta išvada, kad kiti asmenys tik stovėjo šalia ir stebėjo konfliktą tarp D. B. ir nukentėjusiojo, į kurį įsitraukė ir R. M..

34Dėl BK 27 straipsnio taikymo

35Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas ir pagriežtino jo baudžiamąją atsakomybę, nes jį pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pasunkino nuteistojo padėtį, nurodydamas nutartyje, kad jis pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas. Ši aplinkybė nenulėmė galutinio rezultato dėl kitokios bausmės paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą apie tai, kad D. B. teistumų istorija atitinka nusikaltimų recidyvą, vertino tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismas, t.y. tai, kad D. B. iki šių tyčinių nusikaltimų padarymo buvo du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę skirdamas bausmę ir nors to neįvardijo kaip recidyvo, nenurodė BK 27 straipsnio, o apeliacinės instancijos teismas įvardijo, tai neturėjo įtakos kitokiam bausmės skyrimui, negu kad buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nenurodė tiksliai į BK 27 straipsnio 1 dalį, tačiau iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad atsižvelgė būtent į tas aplinkybes, kurios atitinka nusikaltimų recidyvo požymius. Tokia situacija neduoda pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas ir pasunkino nuteistojo teisinę padėtį nagrinėdamas jo paties apeliacinį skundą.

36Dėl bausmių bendrinimo

37Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad bausmė pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

38D. B. 2010 m. balandžio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už veiką, kurią padarė 2009 m. spalio 31 d., šiuo nuosprendžiu jam buvo paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Skundžiamu 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas už veiką, padarytą 2009 m. gruodžio 26 d. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas 2011 m. lapkričio 9 d. jau buvo pasibaigęs, tačiau byloje nėra duomenų, kad tą dieną jau būtų buvusi priimta teismo nutartis, kuri pagal BPK 358 straipsnio 4 dalį yra būtina ir kuria nusprendžiama atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Šios BPK nuostatos turinys suponuoja išvadą, kad nesant nutarties, kuria konstatuojamas atleidimo nuo bausmės faktas, negalima daryti išvados, jog asmuo jau atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie priimtą teismo nutartį dėl asmens atleidimo nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teisingai laikė, kad asmuo nuo bausmės dar neatleistas, nes vien bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimas savaime nereiškia, kad asmuo atleidžiamas nuo bausmės vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad esant tokiam atvejui teismų praktikoje laikomasi nuostatos nelaikyti asmens atleistu nuo bausmės ir todėl galimas bausmių bendrinimas, teisingai sprendė bausmių bendrinimo klausimą.

39Dėl turtinės ir neturtinės žalos BPK 109, 113, 115 straipsnių pažeidimai

40BPK 113 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Civilinio proceso kodekso nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai iškyla būtinybė spręsti klausimus, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja (BPK

41113 straipsnio 2 dalis). Naudotis BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtine taisykle nagrinėjamoje byloje nebuvo jokios būtinybės, visi su civiliniu ieškiniu susiję klausimai galėjo ir buvo išspręsti taikant BPK nuostatas.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo civilinio ieškinio pagrįstumą. Turtinė žala, pasireiškusi išlaidomis vaistams, drabužių, batų, telefono sugadinimo faktu, išlaidomis kurui, priteista motyvuotai pagrindžiant jos atsiradimo faktą ir dydį byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad turtinės žalos pagrindimui nebūtinai visais atvejais turi būti pateikiami daiktų pirkimo kvitai, patvirtinantys prarasto daikto vertę, nes tai ne visada įmanoma. Žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, kiek galėjo, pateikė turimus kvitus, patvirtinančius nurodomas išlaidas. Žalos dydis, vertinant prarastų, sugadintų daiktų vertę ar patirtų išlaidų dydį, nustatomas ir vadovaujantis protingumo principu.

43Abiejų instancijų teismai aptarė, įvertino ir motyvavo išlaidų realumą atsižvelgdami į tai, kokios buvo įvykio aplinkybės ir kokios turtinės pasekmės galėjo kilti nukentėjusiajam, todėl darytina išvada, kad teismai esminių BPK pažeidimų priteisdami turtinės žalos dydį nepadarė.

44Pažymėtina, kad kasatorius skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl, jo manymu, neteisingai priteista neturinė žala, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

45Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, ir nenustačius jokių esminių BPK pažeidimų, darytina išvada, jog nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Atmesti nuteistojo D. B. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu D. B.... 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1... 5. 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dvejų metų laisvės atėmimu.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu... 8. Nukentėjusiajam D. L. solidariai iš nuteistųjų D. B. ir R. M. priteista... 9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 10. 23 d. nutartimi nuteistojo D. B. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,... 12. D. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. M., pažeidė... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 14. Skunde teigiama, kad buvo padaryti esminiai BPK 20, 320, 305 straipsnių... 15. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, vertindami nuteistųjų veiksmų... 16. Skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimus dėl turtinės ir... 17. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 18. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, manydamas, jog atleidimo... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 20. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai... 21. Prokurorė teigia, kad D. B. kaltė dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138... 22. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas... 23. Prokurorė atsiliepime nesutinka ir su skundo argumentais dėl netinkamai... 24. Prokurorė pažymi, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės... 25. Atsiliepime nurodoma, kad atmestinas kasacinio skundo argumentas, jog... 26. Prokurorė taip pat nurodo, kad BK normos dėl bausmės skyrimo taikytos... 27. Kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl kasatoriaus nurodomų BPK 20, 305 pažeidimų... 29. Kasatoriaus teiginys, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio... 30. Dėl bendrininkavimo instituto taikymo... 31. Nepagrįsti ir kasatorius teiginiai dėl netinkamo BK nuostatų,... 32. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika... 33. Byloje nenustatyta, kad kiti įvykyje dalyvavę asmenys savo buvimu kaip nors... 34. Dėl BK 27 straipsnio taikymo... 35. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 36. Dėl bausmių bendrinimo... 37. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad... 38. D. B. 2010 m. balandžio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 39. Dėl turtinės ir neturtinės žalos BPK 109, 113, 115 straipsnių pažeidimai... 40. BPK 113 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje... 41. 113 straipsnio 2 dalis). Naudotis BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek... 43. Abiejų instancijų teismai aptarė, įvertino ir motyvavo išlaidų realumą... 44. Pažymėtina, kad kasatorius skunde nenurodo jokių teisinių argumentų,... 45. Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Atmesti nuteistojo D. B. kasacinį skundą....